- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-910-210/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Pareiškėjas
- V. E.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Č.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. E. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11698-1028/2018 pagal pareiškėjo V. E. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo V. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. E., nesutikdamas su solidariu skolos iš jo išieškojimu, kreipėsi į antstolį su skundu prašydamas padalyti solidarų ieškinį ir išieškojimą lygiomis dalimis tarp trijų nuteistųjų.
2. Antstolis 2018-08-09 motyvuotu patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjo V. E. skundo dėl antstolio A. L. veiksmų netenkino.
4. Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neturtinės žalos ir advokato išlaidų išieškojimo iš skolininko V. E.. Solidariais skolininkais taip pat yra A. L. ir L. E.. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad ieškinio patenkinimo klausimas bei individualios ar solidarios atsakomybės pagal jį klausimas buvo sprendžiamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-882/2017, o nesutikdamas su teismo nuosprendžiu pareiškėjas galėjo dėl jo teikti apeliacinį skundą. 2017-09-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad visi trys nuteistieji nusikalstamą veiką V. Č. atžvilgiu atliko kartu, todėl ir neturtinė žala iš nuteistųjų priteista solidariai. Tai, kad antstolis nukreipia visos priteistos sumos išieškojimą į kiekvieną iš nuteistų asmenų, teismas pripažino teisėtu, pagrįstu ir antstoliui netgi privalomu išieškojimo veiksmu. Teismas paaiškino, kad tai nereiškia, kad antstolis išieškos daugiau, nei yra priteista. Vos tik bus išieškotos visos priteistos sumos, išieškojimas bus nutrauktas. Sumų, kurios bus išieškotos iš kiekvieno nuteisto asmens, dydis priklausys tik nuo jų turtinės padėties. Jei iš pareiškėjo bus išieškota daugiau nei ? dalis nuo priteistos 3000 Eur neturtinės žalos, pareiškėjas turės teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą asmenims, su kuriais kartu įvykdė nusikaltimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. E. prašo panaikinti areštą, taikytą jo butui, leisti sumokėti savo skolos dalį ir vykdomąją bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas tiesiogiai netaikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija). Apeliantas nurodo, kad jis sutiko sumokėti savo dalį, t. y. 1217,62 Eur solidorios skolos, tačiau antstolis areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį butą, nors skola neviršija 2030 Eur. Apeliantas nori, kad jam sumokėjus savo skolos dalį antstolis nutrauktų išieškojimą jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. L. prašo atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apelianto atskirasis skundas yra grindžiamas išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio teiginiais ir yra nepagrįstas. Pareiškėjas neteisingai supranta bei traktuoja solidariąją atsakomybę. Teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteista 3000,00 Eur skola iš trijų nuteistųjų yra solidari. Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Šioje byloje nustatyta, kad antstolis A. L. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neturtinės žalos ir advokato išlaidų išieškojimo iš skolininko V. E.. Solidariais skolininkais taip pat yra A. L. ir L. E.. 2017-09-06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad visi trys nuteistieji nusikalstamą veiką V. Č. atžvilgiu padarė kartu, todėl ir neturtinė žala iš nuteistųjų priteista solidariai. Baudžiamosios bylos vykdomajame rašte nurodyta, kad teismas nusprendė iš dalies tenkinti nukentėjusiojo V. Č. 30000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti 3000 Eur iš kaltinamųjų A. L., L. E., V. E. solidariai nukentėjusiajam V. Č.. Tenkinti nukentėjusiojo V. Č. prašymą dėl 800 Eur patirtų advokato išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, bei priteisti 800 Eur iš kaltinamųjų A. L., L. E., V. E. lygiomis dalimis po 266,66 Eur nukentėjusiajam V. Č..
9. Apeliantas kategoriškai nesutinka su solidariu skolos iš jo išieškojimu, mano, kad neteisingai visa skola išieškoma tik iš pareiškėjo, nes skola turėtų būti paskirstyta trims asmenims lygiomis dalimis. Apeliantas nurodo, kad jis sutinka sumokėti savo dalį, t. y. 1217,62 Eur solidarios skolos, tačiau nori, kad jam ją sumokėjus antstolis nutrauktų išieškojimą jo atžvilgiu. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
10. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.).
11. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad baudžiamosiose bylose priteisiant nusikaltimais, kurie padaryti bendrininkaujant, padarytos žalos atlyginimą paprastai taikoma solidariosios atsakomybės taisyklė, kuri pagrįsta nuostata, jog bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu. Solidarioji skolininkų atsakomybė įstatyme yra numatyta tam, kad nukentėjusysis turėtų daugiau galimybių gauti priteistos žalos atlyginimą. Bendrininkaujant nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala solidariai priteisiama iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė tokią žalą. Deja, klaidingai apeliantas mano, kad tokiais atvejais nuteistasis privalo atlyginti tik jam tenkančią žalos dalį. Įstatymais įtvirtinta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų nusikalstamą veiką padariusių asmenų ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį, o kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Šios bylos atveju antstolis, nukreipdamas visos priteistos sumos išieškojimą į kiekvieną iš nuteistų asmenų, vykdymo normų nepažeidė. Pažymėtina, jog solidarioji skolininkų pareiga, be kita ko, reiškia, kad skolininkų teisės ir pareigos išlieka susijusios, t. y. yra tiesiogiai priklausomos vienos nuo kitų, kad ir koks būtų kiekvieno skolininko vaidmuo santykyje su kreditoriumi, todėl net ir apeliantui sumokėjus 1217,62 Eur solidarios skolos dalį, išieškojimo nutraukimas jo atžvilgiu negalimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal CPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, taip pat atskirajame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 338 straipsnis), todėl dėl apelianto reikalavimo panaikinti areštą butui teismas, spręsdamas skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, nepasisako.
13. Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmetamas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.