- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-577-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01085-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- I. Š.-I.
- Atsakovas
- F. I.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š.-I. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4767-356/2022 pagal ieškovės I. Š.-I. ieškinį atsakovui F. I. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. Š., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. Š.-I. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės I. Š.-I. ir atsakovo F. I. (toliau – ir atsakovas) 2020 m. rugsėjo 15 d. E. V. ir 2021 m. liepos 9 d. įregistruotą Utenos rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 64, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę Š.-I., o atsakovui – I.; nepilnamečių vaikų K. Š. ir O. I. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina (ieškove); priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams K. Š. 480 Eur, o O. I. – 270 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai (ieškovei); priteisti iš atsakovo 6 490 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; kreditorinius įsipareigojimus pripažinti asmenine atsakovo prievole; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Siekdama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ieškovė ieškinyje teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams K. Š. 480 Eur, O. I. – 270 Eur dydžio laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atmetė ieškovės I. Š.-I. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas vertino ieškovės teiginius, kad atsakovas pradėjo smurtauti ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai, todėl bijodama dėl savo ir vaikų saugumo, ji atvyko pas tėvus į Lietuvą; kad atsakovas yra išsilavinęs, jauno amžiaus, darbingas, turi gerai apmokamą darbą ir gauna maždaug 3 000 Eur dydžio atlyginimą; kad ieškovė šiuo metu gyvena pas tėvus, nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna 389 Eur išmoką; kad vaikų išlaikymui kas mėnesį yra skiriama apie 1 500 Eur.
5. Teismas sprendė, jog aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti atsakovo vaikams keliamą grėsmę po to, kai ji su vaikais atvyko gyventi pas tėvus, nėra nurodytos. Teismas nurodė, kad nors teisę ir pareigą auklėti savo vaikus turi abu tėvai, kai ieškovė kiekvienam vaikui kas mėnesį skiria po 750 Eur, vaikų poreikiai yra užtikrinami.
6. Atsižvelgęs į nurodytą, teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo metu, nes jų taikymo poreikis nėra pagrįstas pakankamai objektyviais įrodymais. Ieškovė nepagrindė, jog galimo palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė I. Š.-I. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinyje pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
8. Ieškovė nurodo, kad teismas, netenkindamas jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, akivaizdžiai nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, suteikė atsakovui nepagrįstą prioritetą bei neišlaikė proceso šalių interesų pusiausvyros.
9. Ieškovė pažymi, kad teismas perkėlė nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą išimtinai ieškovei. Teismas neanalizavo ir nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių tiek dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties, tiek dėl ieškovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo pareigos absoliutaus nevykdymo ir šiuo metu susidariusio net 6 490 Eur dydžio atsakovo išlaikymo įsiskolinimo. Mano, jog akivaizdu, kad ieškovės gaunamų pajamų – 389 Eur dydžio išmokos – nepakanka dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui ir pragyvenimui, kurių išlaikymui kas mėnesį būtina yra apie 1 500 Eur suma, todėl ieškovę nuolat materialiai remia ieškovės tėvai (nepilnamečių vaikų seneliai), pas kuriuos ieškovė gyvena nuo to laiko, kai neturėdama jokio sutuoktinio palaikymo, finansinių išteklių ir bijodama dėl savo ir vaikų saugumo, dėl patiriamo atsakovo fizinio ir psichologinio smurto, buvo priversta palikti Vokietiją ir atvykti pas savo tėvus į Lietuvą. Ieškovė jau virš metų viena su savo tėvų finansine parama išlaiko du nepilnamečius vaikus be jokio atsakovo prisidėjimo.
10. Pažymi ir tai, kad nors įstatymai ir nenumato kokių nors pirmenybių motinai, tačiau mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę auklėti vaiką. Be to, ieškovei pareiškus ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tai neabejotinai supykdys atsakovą, todėl gali kilti reali grėsmė tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena Vokietijoje, tai, be jokios abejonės, atsakovas gali bandyti be ieškovės leidimo ir sutikimo šios civilinės byloje nagrinėjimo metu nepilnamečius vaikus net išvežti iš Lietuvos. Dėl to, ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, į tai, kad ieškovę ir nepilnamečius vaikus sieja itin stiprūs ir glaudūs emociniai ryšiai, ir į tai, kad atsakovas jau virš metų nepalaiko jokio ryšio su nepilnamečiais vaikais, neabejotinai sudaro pakankamą pagrindą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenimo vietą kartu su ieškove.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirąjame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šeimos byloje su tarptautiniu elementu pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo laikiną nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovui pradėjus smurtauti ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai, nebeskyrus išlaikymo nepilnamečiams vaikams, ieškovė, neturėdama jokio sutuoktinio palaikymo, finansinių išteklių, bijodama dėl savo ir vaikų saugumo, atvyko pas savo tėvus į Lietuvą. Taip pat nurodė, kad atsakovas gyvena Vokietijoje ir yra visiškai pamiršęs savo pareigą išlaikyti vaikus, jis neskiria jokių piniginių lėšų savo nepilnamečių vaikų išlaikymui.
14. Pirmosios instancijos teismas, 2022 m. rugpjūčio 4 d. priėmęs ieškovės ieškinį, skundžiama nutartimi netenkino ieškovės ieškinyje pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad jų taikymo poreikio ieškovė nepagrindė pakankamai objektyviais įrodymais.
15. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė atskirąjį skundą argumentuoja aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netenkinti jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išnagrinėta civilinė byla, akivaizdžiai nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nevertino ieškinyje jos nurodytų aplinkybių. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą išimtinai ieškovei, o aplinkybės, kad ieškovę ir nepilnamečius vaikus sieja itin stiprūs ir glaudūs emociniai ryšiai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, kad atsakovas jau virš metų nepalaiko jokio ryšio su nepilnamečiais vaikais, neabejotinai sudaro pakankamą pagrindą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenimo vietą kartu su ieškove.
16. Pagal kasacinio teismo praktiką, formuojamą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose su tarptautiniu elementu, tais atvejais, kai kartu su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo yra pateikiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi būti itin atidus vertindamas, ar yra visos būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos byloje, turinčioje tarptautinį elementą, laikinųjų apsaugos priemonių klausimas sprendžiamas vadovaujantis tarptautinio civilinio proceso teisės normomis. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, yra taikomas reglamentas „Briuselis II bis“, kurio 20 straipsnis nustato, kad laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti ir jurisdikcijos spręsti klausimą iš esmės neturintis teismas, jei yra būtina skubiai imtis priemonių jo veiklos teritorijos valstybėje esančiam vaikui apsaugoti. Reglamentas „Briuselis II bis“ įtvirtina šias būtinas sąlygas: laikinosios apsaugos priemonės turi būti 1) neatidėliotinos, 2) būtinos ir 3) terminuotos. Reglamentas „Briuselis II bis“ nedetalizuoja, kokios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, todėl konkreti laikinoji apsaugos priemonė nustatoma pagal ją taikančios valstybės teisę. Tais atvejais, kai teismas, gavęs ieškinį, sprendžia, kad jame pareikšti reikalavimai yra jam teismingi, jis taiko laikinąsias apsaugos priemones pagal savo nacionalinę teisę. Tačiau tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareikštas reikalavimas yra jam neteismingas, laikinąsias apsaugos priemones jis gali taikyti tik esant pirmiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018).
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato teismui galimybę priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Tokios priemonės tikslas užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą laikotarpiu, kol bus išnagrinėta byla, nes bylos nagrinėjimas gali užtrukti. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši priemonė gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Minėta laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
18. Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos (CPK 147 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pritardamas atskirojo skundo argumentams, visų pirma, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas ieškinį, tiek skundžiama nutartimi spręsdamas dėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, aiškiai neįvardijo, ar ieškovės ieškinyje pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš esmės netyrė ir nevertino aplinkybių, reikšmingų sprendžiant tiek dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tiek laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nesurinko sprendimui dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingų duomenų, nors tokio pobūdžio byloje, kaip minėta, teismas turi būti aktyvus ir siekti nustatyti visas prašymui išspręsti reikšmingas aplinkybes bei surinkti reikalingus įrodymus.
20. Pritartina atskirojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškinyje akcentuotų aplinkybių, ar nepilnamečių vaikų tėvas (atsakovas) materialiai prisideda prie nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimo. Iš civilinės bylos Nr. e2-4874-839/2021, kurioje ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų buvo paliktas nenagrinėtas, duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovė su atsakovu ir nepilnamečiais vaikais gyveno Vokietijoje iki 2021 m. birželio 28 d., atvykusi į Lietuvą aplankyti artimųjų, ieškovė su nepilnamečiais vaikais į Vokietiją negrįžo. Kadangi tiek ieškinio priėmimo teisme metu, tiek skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu (2022 m. rugpjūčio 4 d.) ieškovė su nepilnamečiais vaikais Lietuvoje gyvena jau daugiau nei vienerius metus, ieškovė ieškinyje tvirtina, kad atsakovas gyvena Vokietijoje ir neskiria jokių piniginių lėšų savo nepilnamečių vaikų išlaikymui, nurodytos aplinkybės neabejotinai yra svarbios vertinant, ar susiklosčiusioje situacijoje yra apsaugomi nepilnamečių vaikų interesai, užtikrinant vaikų teisę gauti tinkamą ir realų išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
21. Šioje byloje reikšminga ir tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-4874-839/2021 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikė duomenis apie tai, kad 2021 m. lapkričio 12 d. buvo gautas Vokietijos centrinės institucijos persiųstas F. I. (atsakovo šioje byloje) prašymas pagal Hagos konvenciją dėl galimai neteisėtai Lietuvos Respublikoje laikomų mažamečių sūnų K. Š. ir O. I. grąžinimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Vokietiją. Sprendžiant dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikšto nagrinėjamoje byloje, nebuvo surinkta duomenų apie tai, ar pagal atsakovo prašymą pradėtas procesas pagal Hagos konvenciją dėl bylos šalių nepilnamečių vaikų grąžinimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Vokietiją yra baigtas, koks yra priimtas sprendimas šio proceso metu. Tokių duomenų nenurodė nei ieškovė ieškinyje, nei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, 2022 m. rugpjūčio 29 d. teikdamas pirmosios instancijos teismui išvadą nagrinėjamoje byloje. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad, esant ginčui dėl tėvų pareigų, teismas turi dėti visas pastangas padėdamas tėvams rasti taikų sprendimą ir užkirsti kelią nepagrįstam vaiko atskyrimui nuo vieno iš tėvų ir bendravimo su juo apribojimui. Ypač tai aktualu tuomet, kai vaikas perkeliamas iš vienos valstybės į kitą ir yra sprendžiamas jo grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų klausimas. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės gali tapti priemone neteisėtai vaiką išvežusiam ar jį laikančiam asmeniui įteisinti faktinę situaciją ir toliau pažeidinėti tiek vaiko, tiek likusio tėvo (motinos) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018).
22. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė pakankamai duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, būdamas aktyvus ir vadovaudamsis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, rinkti papildomus įrodymus, užklausiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl informacijos apie atsakovo prašymo pagrindu pradėtą procesą pagal Hagos konvenciją dėl bylos šalių nepilnamečių vaikų grąžinimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Vokietiją.
23. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškinęs aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, neatskleidė bylos esmės, todėl nėra galimybės patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas susiklosčiusioje situacijoje teisingai išsprendė ieškovės prašymą. Kadangi pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės šio klausimo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tai skundžiama teismo nutartis naikintina ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovės I. Š.-I. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.