Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, 1-500-537/2014

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-11-25
Bylos Nr.: 1-500-537/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-64-1-00996-2012-11
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Raimundas Krušinys
Kaltinamasis: V. J.

Baudž. byla Nr. 1-500-537/2014

Proceso Nr.1-64-1-00996-2012-1

1.1.7.2.4; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.2.14.5.2; 1.2.18.11; 2.1.15.7

(S)MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSP RENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Marijampolė

2014 11 25

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant I. Gudaitienei, dalyvaujant prokurorui N. B., civilinio ieškovo atstovui E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis Agroserviso kooperatinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 1995-01-16 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d., - 4000 Lt bauda, 87 str., - 3000 Lt bauda, 323 str., - 4000 Lt bauda, (BK galiojo iki 2003-05-01); 2) 1998-07-23 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 323 str. 1 d., 324 str. 1 d., (BK galiojo iki 2003-05-01) – 1m. 6 mėn. pataisos darbai be laisvės atėmimo išskaičiuojant 20 % su 10000 Lt vertės turto konfiskavimu; 3) 2012-04-03 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d., – 48 MGL (6240 Lt) bauda – bauda sumokėta 2014 10 22, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2d., 223 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „Mėsuva“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros.

Tai yra, būdamas UAB „Mėsuva“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574, 21 str. 1 d., 2 d., būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 18 d iki 2011 m. gruodžio 22 d., esant trunkamajai veikai, įstatymu nustatytą laiką neišsaugojo UAB „Mėsuva“ buhalterinės apskaitos dokumentų už 2000 m. rugsėjo 18 d. - 2011 m. gruodžio 22 d laikotarpį, tuo pažeisdamas

2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. reikalavimus, kad „ Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą‘, „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, „Likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka“, „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas, bei, pažeisdamas 1996-02-22 LR Archyvų departamento prie LR Vyriausybės įsakymą Nr.13, galiojusį nuo 1996-03-01 iki 2011-01-01 reikalavimus, kad individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės bei visų tipų įmonės, fondai, bendrijos, organizacijos bei jų junginiai, taip pat įstaigos ir organizacijos, išlaikomos iš biudžeto, privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščius; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt.; prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus - saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; ūkinių darbų bei paslaugų sutartis, atliktų darbų bei paslaugų aktus - 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis - 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus-orderius, analitinės apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas.

Taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2005-01-01 (Žin. 2004, Nr. 57-1982 ) 12 str. reikalavimus, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;

3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka;

4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.

Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas, todėl neišsaugojo už 2000 m. rugsėjo 18 d - 2011 m. gruodžio 22 d. laikotarpį UAB „Mėsuva“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 18 d iki 2011 m. gruodžio 22 d. negalima visiškai nustatyti UAB „Mėsuva“ bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d..

Be to, V. J. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, nuo 2006 m. sausio 30 d., jau nebūdamas UAB „Mėsuva“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, AB „Swedbank“ banke, esančiame (duomenys neskelbtini), užpildė UAB „Mėsuva“ parašų pavyzdžių kortelę, reikalingą piniginių operacijų vykdymui ir taip, suklaidindamas AB „Swedbank“ banko darbuotoją V. M., 2007 m. balandžio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, jog nėra UAB „Mėsuva“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadovas, neturėdamas tam teisėto pagrindo, iš UAB „Mėsuva“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino UAB „Mėsuva“ priklausančius 219 600 litų, tokiu būdu apgaule padarydamas UAB „Mėsuva“ 219 600 litų turtinę žalą.

V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

Kaltinamasis V. J. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo prisipažino visiškai. Parodė, kad nesugebėjo išsaugoti UAB „Mėsuva“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Nurodė, jog visi paminėti kaltinime dokumentai buvo pavogti Kauno mieste iš jo mažinos, dėl ko buvo kreiptasi į policiją ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Supranta, kad už įmonės buhalterinių dokumentų išsaugojimą yra jis atsakingas, nes dokumentų negalėjo laikyti automobilyje, kaltę pripažįsta visiškai.

Dėl svetimo turto pasisavinimo apgaule nurodė, jog taip pat kaltę pripažįsta visiškai. Teigė, jog jis banke užpildė UAB „Mėsuva“ pavyzdžių kortelę, nors jau nebuvo įmonės direktoriumi ir tokiu būdu, iš įmonės sąskaitos sau passiėmė, t.y., iš sąskaitos išgrynino 219 600 Lt., tik nori pasakyti, jog minėti pinigai įmonės UAB „Mėsuva“ sąskaitoje buvo jo, todėl jis tuos pinigus ir sau pasiėmė. Pripažįsta, jog negerai pasielgė, dėl ko gailisi. Tuos pinigus pervedė į kitą savo įmonę UAB „Viktorija“.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti bylos įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

2012-07-11 BUAB „Mėsuva“ atstovo UAB „Verslo administravimo centro“ pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Mėsuva“ iškelta bankroto byla (c. B. Nr. B2-3479-605/2011). 2012 m. kovo 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo nutartį, kuria BUAB „Mėsuva“ administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimo centras“. Įgaliotu asmeniu paskirtas E. K.. Vadovaujantis Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio reikalų ministerijos skelbiama vieša informacija, UAB „Vadybos apskaita“ nuo 2006-01-20 iki 2007-03-02 administravo UAB „Mėsuva“. Iš buvusio administratoriaus R. Ž. ir kreditoriaus S.K. R. pateiktos informacijos matyti, kad UAB „Mėsuva“ dokumentai bei spaudas buvo perduoti vieninteliam įmonės akcininkui V. J.. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis įmonėje nėra vadovo nuo 2007-03-15, o vienintelis akcininkas yra V. J., todėl dokumentų ir turto išsaugojimo pareiga bei atsakomybė už išsaugojimą tenka šiam asmeniui. Administratorius vykdydamas Kauno apygardos teismo nutartį bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas, 2012-04-03 registruota pašto siunta kreipėsi į V. J. su prašymu nurodyti, kur šiuo metu saugomi įmonės dokumentai, spaudas bei kitas turtas, tačiau atsakymo iki šiol negavo. V. J. 2012 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pakartotinai įpareigotas perduoti teismo paskirtas administratoriui jo žinioje esančius įmonės dokumentus ir spaudą arba pateikti informaciją apie UAB „Mėsuva“ dokumentais ir spaudu disponuojančius asmenis. V. J. šios Kauno apygardos teismo nutarties iki šiol neįvykdęs. Administratorius negali pilna apimtimi vykdyti savo pareigų bei ginti teisėtų įmonės kreditorių interesų, nes nedisponuoja visa reikiama informacija. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, finansinės atskaitomybės turi ypatingą reikšmę bendrovės finansinės veiklos teisėtumui ir rezultatams įvertinti, netinkamas šių dokumentų saugojimas ar neišsaugojimas yra siejamas su įmonės vadovo atsakomybe ir žalos įmonės kreditoriams padarymu, nes, nesant pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto ar įsipareigojimų. Pagrindą šiems teiginiams sudaro tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 13 „Dėl tesimų praktikos nagrinėjant mokesčių vengimo ir kitų nusikaltimų finansams baudžiamąsias bylas (BK 322, 323, 324, 325 straipsniai)“ 4 punkte nurodyta, kad apskaitos dokumentų neišsaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šių dokumentų išsaugojimui nustatytas įstatymu ir norminiais aktais, kai dokumentai parandami dėl įstatymų reikalavimų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo dokumentų saugojimo. Praradus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros. O tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma už apgaulingą apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar kokia nors dalimi nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Bankroto administratoriaus E. K. nuomon, V. J. neteikdamas informacijos apie įmonės dokumentų buvimo vietą, tai daro sąmoningai, siekdamas nuslėpti savo galimai nusikalstamą veiką. Pagrindą šiam teiginiui sudaro iš „Swedbank“ AB gauta informacija apie įmonės vardu atliktas finansinės operacijas per laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2012-06-12. Iš šios informacijos matyti, kad 2007-04-06 V. J., nebūdamas įmonės vadovu ir neturėdamas teisės disponuoti įmonės lėšomis, iš įmonės sąskaitos pasiėmė grynais pinigais 219 600 litų. Darytina išvada, jog tokiu būdu V. J. neteisėtai pasisavino svetimą didelės vertės turtą – padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d. Pažymi, kad minėto straipsnio 4 d. teisės norma numato, jog už minėtą veiką atsako ir juridiniai asmenys. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-187-436/2007 nutartimi 2007-03-02 patvirtino BUAB „Mėsuva“ ir jos kreditorių taikos sutartį ir 2007-03-13 nutartimi įpareigojo V. J. sušaukti UAB „Mėsuva“ visuotinį akcininkų susirinkimą. V. J. būdamas minėtos bendrovės savininku iki šiol Kauno apygardos teismo 2007-03-13 nutarties tyčia nevykdė (1 t., b.l. 9-10).

2012-07-02 AB „Swedbank“ UAB „Mėsuva“ sąskaitos išraše užfiksuota, kad 2007-04-06 V. J. iš UAB „Mėsuva“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 219 600 litų (1 t., b.l. 11).

2011-12-22 Kauno apygardos teismo nutartyje teigiama, jog nutarta iškelti UAB „Mėsuva“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. vieta (duomenys neskelbtini), bankroto bylą (1 t., b.l. 12).

2012-06-22 Kauno apygardos teismo nutartyje nutarta įpareigoti vienintelį UABN „Mėsuva“ akcininką V. J. perduoti jo žinioje esančius šios įmonės dokumentus ir spaudą arba pateikti administratoriui UAB „Verslo administravimo centras“ informaciją apie šiais dokumentais disponuojančius asmenis (1 t., b.l. 13).

2007-03-02 Kauno apygardos teismo nutartyje minima, kad nutarta patvirtinti taikos sutartį, sudarytą 2007 m. vasario 28 d. tarp atsakovo BUAB „Mėsuva“ ir kreditorių UAB „V. V.“, atstovaujamos direktoriaus V. J., S. K. R. taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis (1 t., b.l. 14-15).

2007-03-13 Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta pavesti kreditoriaus UAB „V. V.“ direktoriui V. J. sušaukti UAB „Mėsuva“ visuotinį akcininkų susirinkimą (1 t., b.l. 16).

2011-07-27 UAB „Vadybos apskaita“ pažymoje užfiksuota, kad bankroto administratoriaus UAB „Vadybos apskaita“ įgaliotas atstovas R. Ž. grąžino visus dokumentus ir likusį UAB „Mėsuva“ turtą kreditoriaus UAB „V. V.“ atstovui direktoriui V. J. (1 t., b.l. 17).

2012-05-04 UAB „Vadybos apskaitos“ pažymoje nurodyta, kad bankroto administratoriaus UAB „Vadybos apskaita“ įgaliotas atstovas R. Ž., dalyvaujant administratoriui B.A. P. ir buhalterei L. S. grąžino antspaudą, dokumentus ir likusį UAB „Mėsuva“ kilnojamąjį turtą – kompiuterį, kreditoriaus UAB „V. V.“ atstovui direktoriui V. J., kuriam Kauno apygardos teismo 2007-03-13 nutartimi pavedė sušaukti UAB „Mėsuva“ visuotinį akcininkų susirinkimą. (1 t., b.l. 18).

2012-05-02 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija užfiksuota, kad V. J., kaip UAB „Mėsuva“ direktoriaus paskyrimo (išrinkimo) data yra 2000-09-18, įgaliojimų pabaigos data 2006-01-30. UAB „Vadybos apskaita“ paskyrimo (išrinkimo) data 2006-01-30, įgaliojimų pabaigos data 2007-03-09. UAB „Verslo administravimo centras“ paskyrimo (išrinkimo) data 2012-01-03 (1 t., b.l. 19-22).

2012-04-03 BUAB „Mėsuva“ atstovo UAB „Verslo administravimo centro“ pareiškime „Dėl BUAB „Mėsuva“ bankroto bylos“ UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotas atstovas E. K. prašo nedelsiant informuoti apie BUAB „Mėsuva“ dokumentų, įmonės antspaudo ir nuosavybės teise priklausančio turto buvimo vietą, bei perduoti administratoriui (1 t., b.l. 23-24).

2012-04-04 AB „Lietuvos paštas“ nefiskaliniame kvite užfiksuota, kad V. J. buvo išsiųstas 2012-04-03 UAB „Verslo administravimo centro“ pareiškimas. (1 t., b.l. 25).

2012-07-02 AB „Swedbank“ rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S/7753 nurodyta, kad UAB „Mėsuva“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), klientui neišduotos kreditinės bei debetinės kortelės. V. J. yra suteikta prieiga prie įmonės sąskaitų per „Swedbank“ interneto banką verslui. (1 t., b.l. 26).

Šalies argumentai

2012-08-01 UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 2A-2015 nurodyta, jog UASB „Mėsuva“ pateikė prašymą UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondui“ dėl dalies garantinio užmokesčio grąžinimo, kurį buvo sumokėjusi pagal 2003-07-18 kreditavimo sutartį Nr. 13. 2007-04-05 UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ valdybos sprendimu Nr. 5A-8, nusprendė grąžinti UAB „Mėsuva“ dalį garantinio užmokesčio, atskaičius administravimo mokestį, ir 2007-04-06 į UAB „Mėsuva“ banko sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) pervedė 220 934, 75 litus (1 t., b.l. 28-29, 34)

2013-04-25 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, jog nutarta Kauno apygardos teismo 2013-02-11 nutarties dalį, kuria atsisakyta UAB „Mėsuva“ bankrotą pripažinti tyčiniu panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Mėsuva“ bankrotą pripažinti tyčiniu (1 t., b.l. 43-44).

Žemesnės instancijos teismas

2012-11-02 AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad 2007-04-06 iš UAB „Mėsuva“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. išgrynino 219 600 litų (1 t., b.l. 56-57).

2012-12-04 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog patikrinus Policijos registruojamų įvykių registro kompiuterinius duomenis, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate nenustatyta užregistruotų įvykių dėl UAB „Mėsuva“ buhalterinių apskaitos dokumentų vagystės. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00020-10, pagal 2010-01-10 V. J. pareiškimą dėl daiktų ir dokumentų vagystės iš UAB „Viktorija“ priklausančio automobilio, esant požymiams nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., ikiteisminis tyrimas tęsiamas, tęsiama asmenų, padariusių nusikalstamą veiką paieška (1 t., b.l. 61).

2013-01-09 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 20-22-S-469, kuriame užfiksuota, kad 2010-01-10 į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno mieto Centro policijos komisariatą kreipėsi V. J., pareikšdamas apie tai, kad laikotarpiu nuo 2010-01-09 apie 23.00 val. iki 2010-01-10 02.30 val. prie (duomenys neskelbtini), buvo išdaužtas automobilio VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Viktorija“ galinių durelių lango stiklas ir iš automobilio pavogta rankinė, kurioje buvo pareiškėjui priklausantis pistoletas SIG SAUER P 230 SL, 9 mm, Nr. S066090, su apkaba ir 8 vnt. šovinių, UAB „Viktorija“ priklausančiais buhalteriniais dokumentais, UAB „Viktorija“ ir UAB „Vėjo jėga“ priklausančiais spaudais, fotoaparatas „Canon 3D“. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 22-1-00020-10 procesinis sprendimas nėra priimtas, tęsiama asmenų, padariusi nusikalstamą veiką paieška (1 t., b.l. 63).

2010-01-10 V. J. pareiškime ir liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad 2010-01-10 03.00 val. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatą ir nurodė, jog 2010-01-09 apie 23.00 val. su įmonei priklausančiu automobiliu „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), automobilį paliko tvarkingą ir įjungtą signalizaciją. 2010-01-10 apie 02.30 val. grįžęs prie automobilio, stovėjusio priešais (duomenys neskelbtini), pamatė, kad išdaužtas dešinės pusės galinių durelių stiklas ir automobilio viduje pasigedo juodos spalvos odinės vyriškos rankinės, kurioje buvo savigynai išduotas ginklas „Zauer“ su viduje esančiais 9 mm kalibro 8 vienetais šovinių, UAB „Viktorija“ ir UAB „Vėjo jėga“ antspaudai, taip pat iš salono dingo rudos spalvos lagaminas su viduje esančiais UAB „Viktorija“ priklausančiais dokumentais, salone pasigedo fotoaparato „Canon 30 D“ su diskeliais, kurio vertė 10 000 litų. Dėl pavogtų daiktų padaryta apie 15 000 litų žala (1 t., b.l. 66, 67-68).

2007-04-12 kasos pajamų orderyje, serija VAD Nr. 0008 užfiksuota, kad UAB „Mėsuva“ kreditorius UAB „V. V.“ direktorius V. J. už administravimo paslaugas pagal pavedimo sutartį Nr. 1 sumokėjo UAB „Vadybos apskaita“ 75 000 litų (1 t., b.l. 110).

2013-10-08 AB „Swedbank“ rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S/10516 užfiksuota, kad UAB „Mėsuva“ paskolų neturi/neturėjo. (1 t., b.l. 117-118).

2007-04-06 grynųjų pinigų išdavimo kvite užfiksuota, kad V. J. 2007-04-06 iš UAB „Mėsuva“ sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 219 600 litų (2 t., b.l. 5).

2007-03-21 parašų pavyzdžių kortelėje nurodyta, kurioje V. J. pasirašo kaip UAB „Mėsuva“ direktorius (2 t., b.l. 8).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-12-22 pagal Kauno apygardos teismo nutartį buvo paskirtas bankroto administratoriumi UAB „Mėsuva“. Pagal teismo priimtą nutartį, UAB „Mėsuva“ direktorius buvo įpareigotas perduoti visą įmonės turtą ir dokumentus jam - bankroto administratoriui, tačiau įmonės vadovas V. J. nieko neperdavė ir paaiškinimų iš jo pusės nebuvo. Jam buvo pateikti reikalavimai registruotu laišku, atiduoti visą turtą ir turimus dokumentus bankroto administratoriui, bet V. J. į tai nereagavo. Tiksliai datos neprisimena, jis gavo informaciją iš banko ir sužinojo, kad V. J. iš UAB „Mėsuva“ banko sąskaitos pasisavino įmonei priklausančius pinigus, pinigų suma buvo 219 000 litų. Po informacijos gavimo iš banko, kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Papildomos apklausos metu E. K. parodė, kad su buvusiu UAB „Mėsuva“ direktoriumi V. J. apie UAB „Mėsuva“ buhalterinius dokumentus daugiau nėra kalbėjęs, V. J. jam apie dokumentų dingimą nieko nėra paaiškinęs, jokių dokumentų V. J. jam neperdavė. Taip pat parodė, jog kaip akcininkas V. J. negalėjo disponuoti UAB „Mėsuva“ turtu, t.y. piniginėmis lėšomis, jis niekaip negalėjo nuo UAB „Mėsuva“ banko sąskaitos nuimti 219 600 litų. Kadangi pagal įstatymus disponuoti įmonės turtu gali tik įmonės valdymo organas, t.y. direktorius. V. J. jokių pareigų tuo metu, kai buvo nuimtio pinigai, neužėmė. V. J. buvo tik UAB „Mėsuva“ akcininkas. Akcininkas įmonės turtu disponuoti negali. Parodo, jog 3,26 ha žemės sklypas vis dar yra UAB „Mėsuva“ turtas. UAB „V. V.“ išpirko AB DnB banko kreditorinį reikalavimą. UAB „V. V.“ tapo UAB „Mėsuva“ kreditoriumi. UAB „V. V.“ kaip kreditorius turi pirmenybę į minėtą žemės sklypą. Jis kaip UAB „Mėsuva“ bankroto administratorius, žino, kad tuo sklypu domisi AB „Marijampolės pieno konservai“ (2 t., b.l. 27-28, 29).

Liudytoja J. K. tyrimo metu parodė, kad 2000 m. įsidarbino UAB „Mėsuva“, esančioje (duomenys neskelbtini). Minėtoje įmonėje dirbo vyr. buhaltere iki 2004 m. gruodžio pabaigos. Keik ji prisimena, įmonėje iš viso buvo trys darbuotojai – ji, direktorius V. J. ir V. L.. Paliudija, kad atlyginimą įmonėje gaudavo laiku, tačiau nuo 2004 m. balandžio mėnesio, atlyginimo jai pradėjo nemokėti, nes įmonė neturėjo pinigų. Pirmas iš darbo savo noru išėjo V. L., 2004 m. gruodžio mėnesį ji taip pat parašė pareiškimą. Išeinant iš darbo, visą darbo užmokestį sumokėjo n V. J., o kiek jai žinoma, įmonę perpirkęs Ragaišis, kurio vardo nežino. K. R. tiksliai jai išmokėjo pinigus pasakyti negali, nepamena, tai galėjo būti 2005 metų žiema arba 2006 metų žiema. Prisimena, kad kai jai išmokėjo pinigus, pasirašė ant lapo, kad jokių pretenzijų neturi ir gavo pinigus. Nuo 2004 m. gruodžio mėnesio, kai oficialiai išėjo iš UAB „Mėsuva“ su V. J. jokių reikalų neturėjo, jis jai jokių pinigų nemokėjo. Visus pinigus, kuriuos jai buvo skolinga UAB „Mėsuva“ jai išmokėjo Ragaišis.

Papildomos apklausos metu J. K. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2000. m iki 2004 m. jai dirbant UAB „Mėsuva“ vyr. buhaltere, jos darbo vieta buvo pastate galimai priklausančiame V. J., esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo laikotarpiu visi UAB „Mėsuva“ buhalteriniai dokumentai taip pat buvo saugomi tame pastate. Už dokumentų saugojimą buvo atsakingas bendrovės direktorius V. J.. J. K. dirbant bendrovėje buhalteriniai dokumentai buvo saugomi tinkamai, niekas nebuvo dingę, vizualiai buvo 10-15 segtuvų su dokumentais. Jai baigus darbą UAB „Mėsuva“ 2004 m. buhalterinių dokumentų nebuvo kam perduoti, jie liko bendrovės vadovo V. J. žinioje (2 t., b.l. 34, 37).

Liudytojas R. Ž. apklausos metu parodė, jog yra UAB „Vadybos apskaita“, esančios (duomenys neskelbtini), direktorius. 2007 m. tikslaus mėnesio nurodyti negali, buvo baigta UAB „Mėsuva“ bankroto byla, tuomet jis buvo UAB „Vadybos apskaita“ įgaliotas administratorius UAB „Mėsuva“ bankroto byloje. Atlikus visas bankroto procedūras jam buvo sumokėtas priklausantis atlyginimas už darbą (administravimo išlaidos) – 75 000 litų. Minėtus pinigus sumokėjo UAB „Mėsuva“ direktorius V. J.. Kada tiksliai jam buvo sumokėti pinigai už atliktą darbą nepamena (2 t., b.l. 38).

Liudytojas V. L. apklausos metu parodė, jog2003 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, įsidarbino UAB „Mėsuva“, esančioje (duomenys neskelbtini). UAB „Mėsuva“ dirbo direktoriaus V. J. pavaduotoju. 2004 m. liepos mėnesį parašė pareiškimą išeiti iš UAB „Mėsuva“, nes įmonės veikla buvo sustojusi, nemokėjo atlyginimų. Prisimena, kad jam parašius pareiškimą išeiti iš darbo, visą darbo užmokestį, iš UAB „Mėsuva“ gavo per dviejų metų laikotarpį, kada tiksliai pasakyti negali. Visą darbo užmokestį po išėjimo iš UAB „Mėsuva“ V. J. išmokėdavo dalimis. Po kiek tiksliai išmokėdavo nepamena, kada paskutinį kartą išmokėjo pinigus nepamena (1 t., b.l. 41).

Specialistė T. L. apklausos metu, uždavus klausimus: ar nesant UAB „Mėsuva“ buhalterinės apskaitos dokumentų už 2000-09-18 - 2006-02-08 laikotarpį, galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą?; kokie Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai buvo pažeisti?; kas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą (ar jų neišsaugojimą)?; - atsakė, jog nesant UAB „Mėsuva“ buhalterinės apskaitos dokumentų už 2000-09-18–2006-02-08 laikotarpi, visiškai nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojamų dydžio bei jų struktūros, nes:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 19 str. nustato, kad: 1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

3. Likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

4. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2005-01-01 (Žin. 2004, Nr. 57-1982 ) 12 str. nustato, kad 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;

3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka;

Žemesnės instancijos teismas

2. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas, Lietuvos Respublikos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 d. įsakymo Nr. 13 (Žin., 1996, Nr.18-489), galiojusio nuo 1996-03-01 iki 2011-01-01 nustatė, kad individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės bei visų tipų įmonės, fondai, bendrijos, organizacijos bei jų junginiai, taip pat įstaigos ir organizacijos, išlaikomos iš biudžeto, privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščius; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų kasos knygas, kontroline knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus: inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus -saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; ūkinių darbų bei paslaugų sutartis, atliktų darbų bei paslaugų aktus - 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis - 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus-orderius, analitinės apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. nustato, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2005-01-01 (Žin. 2004, Nr. 57-1982 ) 12 str. 2 d. nustato, kad Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas (2 t., b.l. 42-43).

Liudytoja V. M. nurodė, kad dirba AB „Swedbank“, Marijampolės klientų aptarnavimo centre, (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad 2007 m. balandžio 6 d. išdavė V. J. grynuosius pinigus, kurių suma 219 600 litų, nepamena. V. J. nepažįsta, jo vardas pavardė jai nėra žinomi. Gali būti, kad jis yra AB „Swedbank“ klientas, tačiau klientų yra daug, todėl identifikuoti kiekvieno kliento negali. Grynieji pinigai iš įmonių sąskaitų yra išduodami pagal čekių knygelę arba pagal grynųjų pinigų išmokėjimo kvitą. Išduodant pinigus pagal čekių knygelę yra tikrinama parašų pavyzdžių kortelėje esantys parašai, su parašais, kurie yra ant pateikto čekio. Tai gali būti vyriausiojo buhalterio ir vadovo parašai, arba tik vadovo parašas. Jei parašai esantys čekyje atitinka parašų pavyzdžių kortelėje esančius parašus, tuomet vadovo, kuris pateikia čekį paprašoma pateikti savo asmens dokumentą. Asmens dokumento numeris įrašomas kitoje čekio pusėje ir būna pasirašyta vadovo, tam, kad būtų patvirtinimas, jog pinigai yra išmokėti būtent jam. Būna atvejų, kai čekyje įmonės vadovas įrašo asmenį, kuriam pinigai turi būti išduoti. Tokiu atveju vyksta įprasta procedūra, patikrinami parašai. Asmuo, kuriam turi būti išduoti pinigai (čekyje nurodytam asmeniui), privalo pateikti savo asmens dokumentą, nes jo duomenys, kaip ir įprastoje procedūroje įrašomi kitoje čekio pusėje ir jis pasirašo, kad pinigus gavo. Jei iš įmonės sąskaitos pinigai yra nuimami pagal grynųjų pinigų išmokėjimo kvitą, taip pat tikrinami parašų pavyzdžių kortelėje esantys parašai. Jei parašų pavyzdžių kortelėje yra patvirtinti du parašai, t.y. vadovo ir buhalterio, tuomet pinigus pasiimti gali tik atvykus abiems asmenims, o būtent atvykus tiek vadovui, tiek buhalteriui, jiems abiems pasirašius yra sulyginami jų parašai, su parašų pavyzdžių kortelėje esančiais parašais. Jei parašai atitinka, tuomet yra išduodami grynieji pinigai. Tokiu atveju abu asmenys turi pateikti ir savo asmens dokumentus, nes vadovo asmens duomenys yra surašomi į grynųjų pinigų išmokėjimo kvitą. Jei parašų pavyzdžių kortelėje yra patvirtintas tik įmonės vadovo parašas, tuomet jis gali atvykęs vienas iš įmonės sąskaitos pasiimti grynuosius pinigus. Procedūra būna kaip ir įprastai, parašas sulyginamas su parašų pavyzdžių kortelėje esančiu parašu, pateikiamas asmens dokumentas, surašomi duomenys ir išduodami grynieji pinigai. Jei įmonėje yra paskelbtas bankrotas, tokiu atveju AB „Swedbank“ sistemoje yra padaroma atitinkama atžyma. Kad ši atžyma būtų padaryta, paskirtas bankroto administratorius turi pats kreiptis į banką. Bankroto administratorius turi pateikti patvirtintą dokumentą, kad yra paskirtas bankroto administratoriumi. Tuomet jis turi užpildyti parašų pavyzdžių kortelę kurios pagrindu yra keičiama prieš tai buvusi parašų pavyzdžių kortelė. Parašų pavyzdžių kortelės keitimas daromas tuo tikslu, jog niekas, išskyrus bankroto administratorių, negalėtų naudotis banke esančia įmonės sąskaita. Tuomet buvusi parašų pavyzdžių kortelė yra anuliuojama, o patvirtinama naujoji su bankroto administratoriaus parašu. Atžyma sistemoje apie įmonę, kad jai yra paskirtas administratorius padaroma iš karto, kai administratorius kreipiasi ir pateikia dokumentus. Taip pat bankas, bankroto administratoriui pateikus dokumentą dėl savo paskyrimo, patikrina ar Registrų centre yra padaryti atitinkami pakeitimai dėl bankroto iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo. Jei bankroto administratorius pats nesikreipia dėl parašų pavyzdžių kortelės pakeitimo, bankas papildomai nieko nedaro, kiekvieną kartą netikrina, pinigus išmoka pagal tuo metu galiojančią parašų pavyzdžių kortelę (2 t., b.l. 44-45).

Liudytojas S.K. R. apklausos metu nurodė, maždaug nuo 2006 metų išpirkinėjo UAB „Mėsuva“ kreditorinius reikalavimus. Jo išpirkti kreditoriniai reikalavimai sudarė 63,18 %. S.K. R. nupirko kreditorinius reikalavimus iš UAB “Statybos ritmas”, V. J., V. L., J. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, bendra jo kreditorinių reikalavimų suma susidarė 1 369 584, 50 litų. Kreditorinius reikalavimus iš UAB “Statybos ritmas”, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nupirko reikiamas sumas pervesdamas į šių kreditorių nurodytas sąskaitas. UAB „Mėsuva” darbuotojams sumokėjo grynais. J. K. sumokėjo 9 803,23 litus, o V. L. sumokėjo 20 516,32 litus. Parodo, jog pinigai, kuriuos sumokėjo darbuotojams, bei pinigai, kuriuos sumokėjo UAB “Statybos ritmui”, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai, buvo jo paties asmeninės lėšos (2 t., b.l. 46).

Liudytoja G. L. apklausos metu parodė, jog nuo 2006 m. dirba AB „Swedbank“ Kauno filiale, Marijampolės m. šiuo metu yra motinystės atostogose. 2007 m. balandžio 6 d. grynųjų pinigų išdavimo kvite, kuriuo iš UAB „Mėsuva“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini),, V. J. išduota 219 600 litų, ji pati savo ranka padarė įrašą „Klientas identifikuotas skambinti nebūtina“, uždėjo antspaudą su tekstu „Klientų aptarnavimo specialistė G. K. ir pasirašė. Šis įrašas buvo padarytas dėl to, kad atėjęs klientas norėjo nusiimti grynaisiais didelę sumą pinigų, kaip mato pagal kvitą, 219 600 litų suma. Tokiais atvejais klientas privalo būti identifikuotas, t.y. jo asmens dokumentas, duomenys turi būti sutikrinami su parašų pavyzdžių kortelėje esančiais duomenimis, bei atpažįstamas vizualiai, o būtent sutikrinama pagal jo pateiktą asmens dokumentą ir jame esančią nuotrauką. Jei jokių abejonių dėl asmens tapatybės nekildavo, papildomai jo duomenų netikrindavo. Jei abejonių kildavo – tikrindavo papildomai, kaip konkrečiai nurodyti negali, nepamena, tačiau skambindavo kažkur ir tikslindavo. Aukščiau minėtu atveju, kaip mato iš savo ranka daryto įrašo, abejonių dėl kliento tapatybės nekilo. Daugiau jokių veiksmų šiuo atveju neatliko, buvo tik trečias asmuo, kuris patvirtino atėjusio kliento tapatybę. Patikslina, jog atėjus klientui jis būna identifikuojamas vizualiai ir pagal jo turimus duomenis parašų pavyzdžių kortelėje, o vėliau atspausdinus grynųjų pinigų išdavimo kvitą, tai patvirtinama parašu. Pinigų išmokėjime atpažįstantysis asmuo nedalyvauja. Grynųjų pinigų išdavimo kvite atpažįstantysis darbuotojas pasirašo dar klientui neišėjus. V. J. ji nepažįsta, sutinka su tuo, kad šis asmuo gali būti AB „Swedbank“ klientas, kadangi minimu laikotarpiu pagal banke esančius duomenis jį identifikavo (2 t., b.l. 52-53).

Neabejotinai nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis V. J. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, t.y., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574, 21 str. 1 d., 2 d., 19 str., 1996 02 22 LR Archyvų departamento prie LR Vyriausybės įsakymą Nr. 13, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 str., būdamas UAB „Mėsuva“ direktoriumi ir atsakingu už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 18 d iki 2011 m. gruodžio 22 d., esant trunkamajai veikai, įstatymu nustatytą laiką neišsaugojo UAB „Mėsuva“ buhalterinės apskaitos dokumentų už 2000 m. rugsėjo 18 d. - 2011 m. gruodžio 22 d laikotarpį, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „Mėsuva“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros.

Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai, atitinka neatsargaus nusikaltimo, numatyto LR BK 223 str. 1d., požymius.

Be to, neabejotinai įrodyta, jog V. J., veikdamas tiesiogine tyčia, panaudodamas apgaulę, t.y., prisistatęs kaip UAB „Mėsuva direktorius, nors veikos padarymo metu juo jau nebuvo, AB „Swedbank“ banke, esančiame (duomenys neskelbtini) užpildė UAB „Mėsuva“ parašų pavyzdžių kortelę, reikalingą piniginių operacijų vykdymui ir taip, suklaidindamas AB „Swedbank“ banko darbuotoją V. M., 2007 m. balandžio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, jog nėra UAB „Mėsuva“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadovas, neturėdamas tam teisėto pagrindo, iš UAB „Mėsuva“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino UAB „Mėsuva“ priklausančius 219 600 litų, tokiu būdu apgaule padarydamas UAB „Mėsuva“ 219 600 litų didelę turtinę žalą.

Veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2d., požymius, nes asmuo suvokė, jog veikia tiesiogine tyčia, t.y., siekė pasisavinti svetimus- UAB „Mėsuva“ pinigus, nors jau nebuvo minėtos įmonės direktoriumi, ką ir padarė, apgaule įgydamas didelės vertės svetimą turtą ( vertė yra didelė, jei jos suma viršija 250 Minimalių gyvenimo lygių ( toliau MGL, šiuo atveju 1 MGL lygus 130 Lt, 250 MGL lygu 32 500 Lt.) )

Ieškovo BUAB „Mėsuva“ atstovo UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotas atstovas E. K. atsisakė pareikšto byloje civilinio ieškinio dėl 219 600 litų turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo V. J., nes civiliniu ieškiniu reikalaujama suma jau yra priteista įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013 vasario 11d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-600-221/2013. Teismas priima atsisakymą nuo ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukia, nes atsisakymo nuo ieškinio pasekmės, numatytos LR (duomenys neskelbtini)., 293str.1d.4p., civilinio ieškovo atstovui yra žinomos (1 t., b.l. 36-37, b.l. 155, T. 3 )

Kaltinamasis V. J. anksčiau yra teistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą finansų sistemai. Padarė neatsargų bei sunkų tyčinį nusikaltimus, prieš priimant nuosprendį ankstesnėje byloje ( reali nusikaltimų sutaptis), tačiau nagrinėjant bylą teisme minėtu nuosprendžiu skirta piniginė bauda buvo sumokėta 2014 10 22).

Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta dėl abiejų veikų tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis šiuo metu yra dirbantis. Vadovaujantis LR BK 41 str., 54str., 55str., 61str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti už neatsargų nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmę- baudą, o už sunkaus nusikaltimo padarymą-tik sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį- laisvės atėmimą. Aplinkybių, jog būtų galima taikyti LR BK 62 str. ar 54 str. 3d- teismas nenustatė, nes asmuo daro naujas nusikalstamas veikas tiek finansų sistemai, tiek nuosavybei, nors ir esant veikų realiai sutapčiai. Taikomos LR BK 63 str. 5d., 2d. numatytas bausmių apėmimo principas ( reali nusikaltimų sutaptis ).

Bausmes subendrinus, taikomas LR BK 64¹str., nes byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305,307, 308str.1d., teismas

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. 1d. ir už tai jam paskirti 30 MGL dydžio ( 3 900 Lt. ) baudą.

Pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2d. ir už tai jam paskirti 3 ( trejų ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5d., 2p, apimti nuosprendžiu paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą pagal 2014 04 03 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 ( trejus ) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64¹str., bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę paskirti 2 ( dvejus ) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, pradėjus vykdyti įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kurios pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Priimti civilinio ieškovo atstovo atsisakymą nuo BUAB „Mėsuva“ atstovo UAB „Verslo administravimo centras“ ieškinio kaltinamajam V. J. ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Krušinys