- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- A-340-575/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00151-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Veslava Ruskan
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- V. P.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. Panevėžio AVPK areštinės kamerose buvo laikomas netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, sukėlusiomis jam didelių nepatogumų. Areštinės kamerų plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. nebuvo užtikrinamas būtinas minimalus 5 kv. m gyvenamasis plotas. Kamerose įrengti tualetai nebuvo visiškai atskirti ir net minimaliai neuždengti nuo durų, todėl buvo pažeista teisė į privatumą. Sanitariniuose mazguose nebuvo sėdimo klozeto. Kamerose langai neatsidarydavo, dėl ko nebuvo galima išvėdinti patalpų. Taip pat negavo vegetarinio maitinimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio AVPK, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinės kamerose buvo laikomas periodiškai nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. su vienu arba dviem asmenimis. Teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, trumpą laikotarpį buvo nežymiai pažeistas. Sanitarinio mazgo įrengimas Panevėžio AVPK areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus: kiekvienoje kameroje sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitariniai mazgai turi atskiras patalpų oro šalinimo sistemas. Veikiančioms, o ne naujai statomoms areštinėms higienos normos kitokio areštinės kamerose sanitarinio mazgo įrengimo nenumato. Nepagrįstos pareiškėjo pretenzijos dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, kadangi sanitarinis mazgas nuo gyvenamos kameros dalies yra atskirtas sienele, jame įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus. 2005 m. areštinės antrame korpuse (kameros Nr. 11 – Nr. 26), o 2013 m. pirmame poste (kameros Nr. 1 – Nr. 10) buvo atliktas remontas, per kurį pakeisti langai, durys, sumontuota moderni vėdinimo sistema. Areštinėje laikomi asmenys gauna vegetarinį maitinimą, jeigu tuo reikalu kreipiasi raštu į areštinės ir konvojaus skyriaus pareigūnus. Pareiškėjas tokio prašymo nebuvo pateikęs. Nėra duomenų, kad areštinės pareigūnai būtų siekę pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Iš pareiškėjo skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų nebuvo gauta. Pareiškėjas negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kurį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio taikymo požiūriu, būtų galima įvertinti pinigine išraiška. Prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti suma yra per didelė ir neatitinka suformuotos teisminės praktikos.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 100 Eur neturtinei žalai už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. atlyginti. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje su pertraukomis buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d.
7. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnyje, 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Veiklos taisyklės) 80 punktu, pagal kurį vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas), atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas areštinėje nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 23 d. buvo laikytas kameroje Nr. 16 (plotas 14,38 kv. m) su dviem asmenimis, nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. kameroje Nr. 2 (plotas 21,38 kv. m) su dviem asmenimis, nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. kameroje Nr. 9 (plotas 11,70 kv. m) su vienu asmeniu.
8. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į Panevėžio AVPK pateiktus duomenimis apie sanitarinio mazgo užimamą plotą areštinės kamerose, darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje išbuvo 10 parų, iš jų – 7 paras pažeidžiant Veiklos taisyklių 80 punkte nustatytą reikalavimą (pareiškėjui 2015 m. birželio 16 d. – 2015 m. birželio 23 d. teko 4,36 kv. m ploto), o 3 paras – šio reikalavimo nepažeidžiant (pareiškėjui teko nuo 5,1 kv. m iki 6,69 kv. m ploto). Teismas konstatavo, kad Panevėžio AVPK 7 paras pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam policijos įstaigos areštinės kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto.
9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 37:2009) 20 punktu, Veiklos taisyklių 7.13 punktu bei atsižvelgė į tai, kad Higienos norma 37:2009 nenustatė reikalavimo areštinės kamerose sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas, taip pat joje nėra įtvirtinti specialūs reikalavimai tualeto tipui. Teismas pažymėjo, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015) sanitarinio mazgo įrengimui reikalavimų nenustato.
10. Teismas, įvertinęs Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. gegužės 17 d. tarnybinių pranešimų turinį, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais užtikrinimo, sprendė, kad areštinės kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos dalies, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu pareiškėjui neigiamų išgyvenimų. Pažymėjo, kad tualetą atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Be to, nesėdimo tualeto įrengimas areštinėje neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia kalinamo asmens teises. Teismas sprendė, kad per visą ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė naudotis kamerų sanitariniuose mazguose tinkamai įrengtais tualetais bei teisė į privatumą.
11. Teismas, ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl jam nesuteikto vegetarinio maitinimo, antisanitarinių sąlygų bei nesidarinėjančių langų, neleidusių vėdinti kamerų.
12. Spręsdamas dėl pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į tai, kad: ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą bei teisės į privatumą ir naudojimąsi tinkamai įrengtu tualetu; minimalaus gyvenamojo ploto trūkumas buvo nežymus; pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių suėmimo vykdymo sąlygų žalingą poveikį jo fizinės ir psichinės sveikatos būklei; tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas vertino, kad teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą pareiškėjo skriaudą, todėl yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine 100 Eur išraiška.
III.
13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio AVPK, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimą dalyje dėl 100 Eur žalos priteisimo pakeisti ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti bei konstatuoti, kad vien teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija patirtai žalai atlyginti.
Atsiliepimas
14. Atsakovo atstovo teigimu, byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 7 parų trukmės minimalios ploto normos pažeidimas turėjo neigiamų pasekmių pareiškėjo sveikatos būklei. Toks pareiškėjo teisių pažeidimas yra mažareikšmis, nes ši pareiškėjo teisė buvo pažeista neilgą laiko tarpą, gyvenamojo ploto norma pažeista nežymiai (pažeidimo laikotarpiu pareiškėjui teko 4,36 kv. m). Be to, Panevėžio AVPK areštinė nebuvo gavusi iš pareiškėjo skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų. Konkrečiu atveju taip pat nenustatyta, kad minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas pablogino pareiškėjo kitas laikymo sąlygas, lėmė kokius nors kitus nepatogumus. Šis pažeidimas nebuvo pasiekęs minimalaus žiaurumo lygio pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.
15. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog visą ginčo laikotarpį nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į tinkamai įrengtą tualetą, kadangi nesėdimo tualeto įrengimas areštinėje neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia kalinamo asmens teisę. Atsakovo teigimu, Higienos norma HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato. Todėl turkiško tipo tualetai atitinka keliamus reikalavimus ir jų įrengimas nėra laikytinas kaip kalinamų asmenų teisės pažeidimas. Taip pat tinkamą techninę sanitarinio mazgo įrengimo būklę patvirtina Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai.
16. Atsakovo atstovo vertinimu, teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų atsiradę apčiuopiami žalingi padariniai pareiškėjo sveikatai, vien pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d., atlyginimo.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą Panevėžio AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo pažeista 7 paras. Be to, teismas sprendė, kad visą ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė naudotis kamerų sanitariniuose mazguose tinkamai įrengtais tualetais ir teisė ir privatumą. Teismas vertino, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri atlygintina 100 Eur suma. Kitus pareiškėjo skundo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.
19. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad šiuo atveju vien pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai žalai atlyginti, t. y. kelia ginčą dėl atlygintinos neturtinės žalos būdo. Be to, atsakovo atstovas nesutinka su teismo nustatytu pažeidimu, kad visą ginčo laikotarpį nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į tinkamai įrengtą tualetą, nes, atsakovo atstovo teigimu, turkiško tipo tualetai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.
20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
21. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą Panevėžio AVPK areštinėje buvo pažeista 7 paras bei visą ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis Panevėžio AVPK areštinės kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Pažymėtina, kad, paduodamas apeliacinį skundą, atsakovo atstovas jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl šių nustatytų pažeidimų, nepateikė. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su Panevėžio AVPK pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) neužtikrinant pareiškėjui teisės aktais nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos ir privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.
22. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu pažeidimu, jog visą ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė naudotis kamerų sanitariniuose mazguose tinkamai įrengtais tualetais. Atsakovo atstovo teigimu, Panevėžio AVPK areštinėje įrengti turkiško tipo tualetai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog „nesėdimo tualeto“ įrengimas (buvimas) areštinėje neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia kalinamo asmens teises (žr. 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje skundo dalyje pripažino pažeidimą.
23. Neturtinės žalos atlyginimo būdo aspektu akcentuotina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą).
24. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti pažeidimai pareiškėjui galėjo sukelti tik nežymų trumpalaikį nepatogumą. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atskirais periodais, t. y. nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 23 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., iš viso 13 parų pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė naudotis tinkamai įrengtais tualetais ir teisė į privatumą. Iš nurodytų parų skaičiaus 7 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai, t. y. pažeidimo laikotarpiu pareiškėjui teko 4,36 kv. m ploto.
25. Byloje nenustatyta, kad dėl pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygų atsirado žalingų padarinių pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, pareiškėjas nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK administracijai nereiškė. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taigi nustatyti trumpalaikiai pažeidimai (atskirais laikotarpiais, iš viso 13 parų) nebuvo itin reikšmingi ir galintis sukelti itin neigiamas pasekmes.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, sprendžia, jog pripažinimas, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas Panevėžio AVPK, yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Panevėžio AVPK sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate sąlygas.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.