Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2023-03-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-32-674/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-08
Bylos Nr.
II-32-674/2023
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-0071-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pažeidėjas
A. B.
Nukentėjusysis
I. B.
Advokatai
Eglė Jagelienė, Eligijas Karbaukas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla:
Nr. II-32-674/2023
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-0071-2022-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1; 16.9.10; 21.10.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 8 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

dalyvaujant institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui D. M.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., jo atstovui advokatui Eligijui Karbaukui,

nukentėjusiosios I. B. atstovei advokatei Eglei Jagelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2022 m. lapkričio 25 d. priimtu nutarimu Nr. 40-ANR_N-12213-2022 administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį, buvo nubaustas 1 200 Eur bauda ir specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 36 mėnesiams už tai, kad jis 2021 m. gegužės 22 d., 20 val. 22 min. (duomenys neskelbtini), vietiniame kelyje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta 1,11 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą), bei įvažiuodamas su transporto priemone į kelią ir būdamas kelio važiuojamojoje dalyje sudarė kliūtį tiesiai važiavusiam automobiliui ,,VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl automobilio ,,VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas trenkėsi į vairuotojo automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono priekinę dalį. Vairuotojas be transporto priemonės iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės: Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti pačiam vairuotojui ir ,,VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti I. B., tuo jai padaryta 1 821,18 Eur turtinė žala, bei V. B. padaryta neturtinė (moralinė) žala. Eismo įvykio metu eismo dalyvių sveikata nesutrikdyta. Nutarime nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutarta nutraukti bylos pagal ANK 426 straipsnio 2 dalies teiseną.

Šalies argumentai

2. A. B. pateikė skundą, nurodė, kad nesutinka su nutarimu, prašė panaikinti Šiaulių AVPK 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 ir A. B. administracinę teiseną nutraukti. Nurodė, kad jis nesutinka, jog dėl jo veiksmų ir kaltės įvyko eismo įvykis, t.y. nesutinka, kad eismo įvykis įvyko nurodytomis protokole aplinkybėmis. Mano, kad policijos pareigūnas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė eismo įvykio mechanizmą, ko pasekoje neteisingai kvalifikavo jo veiką, bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Pažymėjo, kad jo manymu, šiuo atveju KET 9 ir 14 punktai, kurie nurodyti kaip nesilaikyti administracinio nusižengimo protokole, niekaip nesusiję su eismo įvykio kilimu, bei tai yra bendro pobūdžio KET nuostatos. Tuo tarpu KET 102 punkto reikalavimus pažeidė ne jis, o V. B.. Todėl jei pareigūnas nusprendė, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo KET 102 punkto pažeidimas, tai protokolas ir nutarimas turėjo būti surašytas V. B.. Pagal pareiškėjo ir T. B. paaiškinimus, pagal byloje esančius BODYCAM vaizdo įrašus matyti, kad eismo įvykio metu, kai buvo atvykę į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai A. B. aiškiai paaiškino eismo įvykio kilimo aplinkybes, bei parodė, kad V. B. į kelią išvažiavo iš už ūkinio pastato vedančio keliuko. Šių aplinkybių V. B. neginčijo. A. B. policijos pareigūnų prašė užfiksuoti ,,VW Caddy“ vėžes, tačiau dėl policijos pareigūnų darbo broko šie duomenys eismo įvykio schemoje nebuvo pažymėti. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad I. B. nurodymu S. K. pėdsakus sunaikino. Šių aplinkybių pareigūnas visiškai nevertino. Pagal nustatytus faktus, kurie nurodyti protokole, pareiškėjo manymu yra akivaizdu, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks, kad jo automobilis ,,Toyota Corolla Verso“ stovėjo kelio kairėje pusėje, o V. B. vairuojamas automobilis ,,VW Caddy“ išvažiavo į kelią nuo ūkinio pastato ir nestabdydamas tyčia trenkėsi į kelyje stovintį automobilį. Be to mano, kad V. B. privalėjo važiuoti arčiau dešiniojo kelkraščio, o pareiškėjo automobilis stovėjo kairėje kelio pusėje, bei jei V. B. būtų vairavęs automobilį laikydamasis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Mano, kad A. B. nepadarė KET pažeidimo, kuris būtų buvęs pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, todėl jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnį, bei jo atžvilgiu administracinė teisena turėtų būti nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. papildomai paaiškino, kad pareigūnai nekokybiškai atliko tyrimą, negerai išmatavo atstumus. Kelio ilgį išmatavo 15 metrų, kelio plotį nurodė 5,5 metro, kai antstolio nustatyta, kad plotis yra 7 metrai. Ekspertams perdavė melagingus parodymus, todėl ekspertizės išvada nepilnai teisinga. Ne visi buvo užduoti klausimai. Iš įrašo girdėti, kad išmuštas ratas ir negali pavažiuoti, o jo manymu išmušti rato iš galo nėra jokios galimybės. Jo manymu šis įvykis visiškai netirtas. Išvažiuota iš šalutinio kelio ir trenktasi. Dėl automobilio stovėjimo, tai, kad trenka į beveik vidurinę dalį, todėl jo manymu neįrodytas automobilio pasisukimas. Iš nuotraukų matyti, kad 15 metrų skiriasi susidūrimas. Jo manymu ne tokioje padėtyje turėjo stovėti automobilis, jei yra toks susidūrimas. Nurodė, kad toje vietoje matomumas yra apie 100 metrų. V. turėjo matyti, jei ir važiavo taip kaip nurodė. Jo versija: automobilis stovėjo, jis nuėjo pasiimti dokumentų, be to buvo nuėjęs pas žmoną paimti raktelių, kad užrakinti mašiną. Įlipus į automobilį išgirdo automobilio kauksmą ir iš už garažo išlindo geltonas automobilis Caddy, kurį vairavo V. B.. Automobilis Caddy trenkėsi susukęs ratą. Jis tuo metu buvo automobilyje Toyota ir jame sėdėdamas ėmė dokumentus iš daiktadėžės. Kai pamatė automobilį, jis tik įsikibo į vairą. Jis patyrė didelį stresą. Jis kai apžiūrėjo, nuėjo į namus išgerti vaistų, nes dėl streso reikėjo jų išgerti. Prieš įvykį buvo gėręs, nes jis vežė V. melžėją į kirpyklą ir ji už pavėžėjimą nupirko apie 200 ml stipraus gėrimo ,,Spartakas“. Išgėrė pavėsinėje prie namų. Žmona atėjo ir paprašė užrakinti automobilį. Jis nuėjo paimti dokumentų ir tada įvyko eismo įvykis. Jis automobilį buvo palikęs kelyje, nes buvo parsivežęs bulvių ir norėjo nuvežti jas į rūsį. Automobilį paliko kelyje, nes iš ten buvo arčiau iki rūsio nuvežti bulves. Automobilį paliko kitoje pusėje nei parvažiavo, nes toje vietoje yra aikštelė pravažiavimui. Automobilis stovėjo lygiagrečiai keliui. Po įvykio atvažiavo I., o V. perstatė automobilį. Kol jis nuėjo išgerti vaistų viskas įvyko labai greitai, greitai atvažiavo policija. Po jo apklausos V. apsisuko ir be problemų laisvai pravažiavo tuo keliu. Automobilis įvykio metu buvo draustas ir ERGO, ir KASKO. B. automobiliai taip pat drausti. Šiai dienai automobilis jau sutvarkytas. Mano, kad draudimas viską atlygins. Kad trenkėsi specialiai jis mano todėl, kad jam iš V. yra priteista sumokėti 200 000 Eur nuo 2016 metų, todėl nenorėdamas mokėti visaip kenkia. Jo manymu vaikas siekia atsikratyti ,,senukų“, bet kadangi buvo prie namų tai jis laiku išgėrė vaistų ir niekas neįvyko. Jo manymu pravažiuoti buvo galima, vietos pravažiuoti buvo daug. Eismo įvykio vietos schema buvo nubraižyta kalbantis su V. B.. Jis prašė ir automobilį parvaryti į kiemą, bet jie nesutiko. I. B. į eismo įvykio vietą buvo atvažiavus automobiliu, džipu BMW. Jos automobilis stovėjo toje vietoje iš kur atvažiavo V. B.. Be to ji važinėjo kelis kartus su tuo automobiliu. V. B. naudojasi I. B. automobiliais kiekvieną dieną. Iš pradžių manė, kad automobilis Caddy buvo patrauktas, jog lengviau būtų išmatuoti. Tačiau vėliau sužinojo, kad automobilį Caddy patraukė dar iki atvažiuojant policijai. Patrauktas į šoną prie tujų, kad būtų didesnis tarpas. Dešinė kelio pusė apsodinta tujomis šalia sodybos, kur įvyko eismo įvykis tujų nėra. Ką duodamas parodymus po eismo įvykio kalbėjo, nepamena. Sutinka, kad prašė užfiksuoti V. B. automobilio vėžes prie automobilio. Jis neneigia, kad sėdėjo prie automobilio vairo neblaivus, tačiau nesutinka, kad važiavo automobiliu neblaivus.

Atsiliepimas

4. Institucija surašiusi nutarimą atsiliepimu prašė netenkinti A. B. skundo ir Šiaulių apskrities VPK ANBNS 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-12213-2022, palikti nepakeistą. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

5. Institucijos surašiusios administracinio nusižengimo nutarimą atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta ir motyvuotai nutarimu konstatuota, kad A. B. 2021 m. gegužės 22 d. padarė administracinį nusižengimą. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų pažeidimas niekaip nėra susijęs su eismo įvykio kilimu. Pažymėjo, kad skundžiamu nutarimu buvo konstatuota, jog A. B. būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas, 1,11 promilių (įvertinus paklaidą), neblaivumo laipsnis, bei įvažiuodamas į kelią ir būdamas kelio važiuojamojoje dalyje, sudarė kliūtį tiesiai važiavusiam automobiliui „VW Caddy", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilio „VW Caddy", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas trenkėsi į vairuotojo automobilio „Toyota Corolla Verso" dešiniojo šono priekinę dalį. Taigi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad būtent A. B. neatsargių veiksmų, esant neblaiviam ir vairuojant automobilį, priežastyje buvo sukeltas pavojus V. B., kuriam kelyje vairuojant automobilį „VW Caddy" buvo sudaryta kliūtis, dėl ko ir įvyko minėtas eismo įvykis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes buvo pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatuota, kad A. B. pažeidė ne tik Kelių eismo taisyklių 102 punkto, bet ir 9 bei 14 punktų nuostatas. Nesutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad dėl Kelių eismo taisyklių 102 punkto pažeidimo yra kaltas ne jis, o V. B.. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė E. Giedraitytė-Grybienė bylos nagrinėjimo žodine proceso tvarka metu be kitų aplinkybių taip pat nurodė, jog automobilis „Toyota Corolla Verso", būdamas kelio važiuojamojoje dalyje sudarė kliūtį automobilio „VW Caddy" judėjimui, nes iki eismo įvykio automobilis „Toyota Corolla Verso" buvo įstrižai kelio pločio atžvilgiu, o jo priekinis dešinės pusės kampas buvo ne didesniu nei 1,5 metro nuo kelkraščio atstumu, todėl tai techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. V. B. paaiškino, jog jam važiuojant keliu tėvo vairuojamas automobilis atbuline eiga išvažiavo iš kiemo maždaug 2 metrų atstumu nuo jo vairuojamo automobilio. Jis pamatęs kliūtį pradėjo stabdyti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad iki jam sudarytos kliūties buvo likę apie 2 metrus, padaryti to nebespėjo, todėl trenkėsi vairuojamo automobilio priekine kairės pusės dalimi į automobilio „Toyota Corolla Verso" dešinės pusės priekinę dalį. Tai, kad V. B. prieš susiduriant transporto priemonėms stabdė patvirtina ir ekspertės E. Giedraitytės -Grybienės ekspertizės aktu nustatytos aplinkybes. A. B. 2021 m gegužės 22 d. paaiškinime, bei vaizdo įrašuose girdimuose su pareigūnais pokalbiuose nurodė, jog jis važiuodamas atbuline eiga pažiūrėjo per šoninį langą ir keliu atvažiuojančių automobilių nematė, tačiau išvažiavęs į kelią pajuto smūgį į jo vairuojamą automobilį. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. B. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu tai yra kad dėl jo neteisėtų veiksmų V. B. vairuojamas automobilis trenkėsi į jo vairuojamą automobilį, kai V. B. išvengti automobilių susidūrimo neturėjo galimybių. Pažymėtina, jog ekspertė nors ir nurodė, jog, jei „VW Caddy" vairuotojas laiku nestabdė, tai šie jo veiksmai taip pat turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau objektyvių duomenų, kad V. B. būtų laiku nestabdęs, byloje nėra. A. B. nurodytos aplinkybes, kad V. B. buvo pakankamai vietos pravažiuoti keliu nekliudžius jo vairuojamo automobilio paneigiamos ne tik V. B. duotais paaiškinimais, bet ir eismo įvykio ekspertizes aktais bei ekspertės paaiškinimais, kaip ir ta aplinkybė, jog jo automobilis eismo įvykio metu stovėjo kairiajame kelkraštyje. Pažymėjo, jog, nors ekspertė ir nurodo, jog automobilių susidūrimo metu automobilio „Toyota" tikėtinas greitis buvo artimas 0 km/h, tačiau ekspertė taip pat nurodė, jog ar šis automobilis iki susidūrimo judėjo ar stovėjo, nustatyti nėra galimybių. Atsižvelgiant į tai ekspertizės išvados bei ekspertės paaiškinimai neprieštarauja prieš tai padarytoms išvadoms, kad automobilis „Toyota" prieš eismo įvykį judėjo. Kaip minėta, V. B. automobilis nuo eismo įvykio vietos buvo maždaug 2 metrų atstumu, kai į kelią atbuline eiga išvažiavo A. B. vairuojamas automobilis, tai yra V. B. automobilis tuo metu jau buvo įveikęs apie 16 metrų kelio atkarpos, jei įvertintumėme, kad jis išvažiavo į kelią iš teritorijos, esančios prie ūkinio pastato, ir, kad ekspertės nurodytas įveiktas „VW Caddy" atstumas iki įvykio vietos buvo apie 18,5 metrų. Atsižvelgiant į tai, V. B. automobilis kelyje buvo anksčiau nei A. B. vairuojamas automobilis, todėl išvažiuojant į kelią Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus pažeidė ne V. B., o A. B.. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad nagrinėjantis bylą pareigūnas nevertino proceso dalyvių nurodytų aplinkybių dėl eismo įvykio vietoje buvusių V. B. vairuotos transporto priemonės pėdsakų naikinimo. Pažymėjo, kad skundžiamame nutarime buvo atmesti kaip nepatikimi A. B., T. B. bei S. K. parodymai, jog įvykio vietoje buvo naikinami V. B. vairuoto automobilio pėdsakai, nes visi proceso dalyviai yra vienaip ar kitaip suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų parodymai prieštaringi. T. B. nurodė, jog matė kaip I. B. su „BMW" automobiliu važinėjo po eismo įvykio vietą, tačiau nieko neužsiminė apie S. K. atvykimą į eismo įvykio vietą su žemės ūkio technika. Kad S. K. nebuvo eismo įvykio vietoje nurodo ir I. B., kuri paaiškino, jog paliko jį ūkyje, kuris yra netoli eismo įvykio vietos. Be to, A. B. nurodė, jog buvo naikinami pėdsakai, kurie patvirtintų, jog V. B. išvažiavo iš keliuko, kuris veda prie ūkinio pastato, tačiau ekspertė atsakydama į klausimus nurodė, jog V. B. galėjo išvažiuoti ir iš A. B. nurodytos vietos ir važiuoti keliu nuo Nemakščių, tačiau ši aplinkybė išvadoms, padarytoms ekspertizes aktuose įtakos neturi, kaip ir neturi įtakos ir ekspertės nurodytoms aplinkybėms, kad „VW Caddy“ prieš susidūrimą su A. B. automobiliu važiavo tiesiai dešiniuoju kelio kraštu. Nesutinka ir su A. B. teiginiais, kad jo automobilis stovėjo kairėje kelio pusėje ir netrukdė V. B. automobiliui keliu pravažiuoti dešiniąja kelio puse, nes jis prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenimis - ekspertizės aktams, ekspertės paaiškinimams, V. B. liudijimams. Kaip nesutiktina ir su teiginiais, kad byloje nėra duomenų, jog A. B. išvažiavo į kelią iš teritorijos ar kito keliuko, nes, kaip jau minėta, be kitų byloje esančių duomenų yra ir A. B. parodymai užfiksuoti ir vaizdo įrašuose, ir rašytiniuose dokumentuose, kad jis į kelią prieš eismo įvykį išvažiavo iš teritorijos, kurioje yra jo minėtas ,,sklepas“. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

6. Institucijos surašiusios administracinio nusižengimo nutarimą atstovas D. Milius teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašo skundo netenkinti, nes nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, A. B. kaltė įrodyta. Papildomai paaiškino, kad V. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o dėl moralinės žalos V. B. klausimas nebuvo spręstas. Jų manymu, kiekvienam asmeniui kuris dalyvavo eismo įvykyje gali būti padaryta moralinė žala. Eismo įvykis yra neigiamas reiškinys, todėl ir pripažintina, kad galėjo V. B. patirti moralinės žalos. Buvo atliktos ekspertizės V. B. sužalojimo laipsniui nustatyti. Atliktos kelios ekspertizės, tačiau nustatyta, kad sužalojimai yra likę ne po eismo įvykio. A. B. pateikti dokumentai nebuvo prijungti teisėtai ir įvertinus. Paaiškino, kad A. B. į kelią išvažiavo būtent toje vietoje, kur yra ,,sklepas“. Išvažiuota atbuline eiga. Šiuo atveju iš kur atvažiavo V. B. teisiškai nėra reikšminga. V. B. jau buvo kelyje, kai į kelią išvažiavo A. B.. Jų vertinimu, A. B. išvažiavo į kelią iš dešinės pusės, žiūrint nuo Nemakščių pusės. 16,6 metrai iki vietos nuo keliuko iki kur įvyko susidūrimas. Dėl ,,Toyota Corolla Verso“ dešinio rato slydimo žymės nepasisakė, nes pasisakyta ekspertės išvadoje. Dar paaiškino, kad jei automobilis Toyota būtų stovėjęs kairėje kelio pusėje žiūrint nuo Nemakščių, kaip nurodė A. B., tai atsitrenkimo į jį atveju, automobilis būtų nublokštas nuo kelio ir atsidurtų kelkraštyje ar dar toliau nuo kelio.

7. Nukentėjusiosios I. B. atstovė advokatė Eglė Jagelienė teismo posėdžio metu nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, medžiaga išnagrinėta išsamiai ir naikinti nutarimą nėra pagrindo. Iš tiesų situacija buvo tokia: ten kelio iš tiesų nėra, kur buvo išvažiuota į kelią. A. B. nuo ,,sklepo“ pievele atbula eiga išvažiavo į kelio važiuojamąją dalį ir įvyko susidūrimas. Ta versija, kad A. B. esant automobiliui šalikelėje, jame sėdėjo, yra sugalvota jau pavėluotai. Jos manymu, svarbiausi yra A. B. pirminiai parodymai, kurie užprotokoluoti 2021 m. gegužės 22 d. paaiškinimuose, taip pat pareigūnų užfiksuota informacija kamera, kur yra paties A. B. paaiškinimai. Vėliau pakeisti įrodymai yra nesuderinami. Dėl ekspertizėje aptartų slydimo žymiau, tai ten nėra slydimo žymės, o tik sustumta žemių krūva po susidūrimo. 6-8 paveikslėliai, kur yra V. B. slydimo žymės kurios ir eina lygiagrečiai kelio, o ne skersai. Stabdymo žymės ir rodo, kad neatvažiuota skersai kelio, o kai važiavo keliu ir stabdyta, tai ir matėsi čiuožimo žymė. Tie momentai yra užfiksuoti. Jei A. B. automobilis būtų šalikelėje ir į jį būtų trenktasi, tai ji negalėjo tokiu kampu pasisukti priekiu. Užfiksuoti duomenys ir paneigia A. B. versiją, neva jis sėdėjo automobilyje būdamas neblaivus. Mano, kad kaltas yra A. B., kuris vairavo transporto priemonę neblaivus. Be to dar tą pačią dieną A. B. sėdo į automobilį ir bandė užvesti jį ir tik policijos pareigūno greito reagavimo dėka pakartotinai nebuvo atlikti tokie pat veiksmai. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl patirtos žalos atlyginimo bus kreiptasi civiline tvarka. Šioje byloje žalos atlyginimo neprašo. Kreiptasi į draudimo bendrovę, bet kol nagrinėjama byla žalos atlyginimo klausimas nespręstas.

8. Nukentėjusioji I. B. į bylą pateikusi rašytinius paaiškinimus, prašė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 dalyje dėl A. B. pripažinimo padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir baudos bei specialiosios teisės atėmimo, palikti nepakeistą; priteisti iš A. B. jos patirtas išlaidas 2 190 Eur už advokato teisinę pagalbą. Nurodė, kad A. B. versija, kad neva jo automobilis stovėjo kelkraštyje, o Caddy vairavęs V. B. tyčia privažiavo ir trenkėsi į jį yra nelogiška, nes tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, ją paneigia ir eismo įvykio mechanizmo ekspertizės duomenys. Pats A. B. 2021 m. gegužės 22 d. teiktame paaiškinime tyrėjai J. Nekrošienei pripažino, kad jis transporto priemonę vairavo. Tai pripažino ir pareigūnams atvykusiems forminti eismo įvykį kas užfiksuota BODYCAM vaizdo įraše. Tai gi, jis tiek vairavo, tiek važiavo atbuline eiga iš kiemo į kelią, tiek pripažino neblaivumo faktą. Nauja versija neva jos sėdėjo kelkraštyje stovinčiame automobilyje, o V. B. važiavo ir tyčia trenkėsi sugalvota vėliau ir pateikta 2021 m. liepos 13 d. paaiškinimuose. Mano, kad A. b. siekdamas išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį pakeitė savo parodymus, tačiau neįvertino, kad tokie parodymai prieštaraus kitiems bylos duomenims.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

9. Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

10. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

11. Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tapati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

12. Nagrinėjamu atveju A. B. nurodė, kad jis 2021 m. gegužės 22 d. eismo įvykio nesukėlė, ne dėl jo neteisėtų veiksmų įvyko eismo įvykis, tačiau neneigia, kad tą dieną buvo vartojęs alkoholio, alkotesterio parodymų neginčija, kaip ir neginčija, kad po eismo įvykio buvo nuėjęs į namus palikęs automobilį eismo įvykio vietoje (kaip teigė, išgerti vaistų nes patyrė stresą). Bylos nagrinėjimo teisme metu A. B. nurodė, kad automobilis Toyota stovėjo kairėje kelio pusėje žiūrint nuo Nemakščių, o jis tik įsėdo į automobilį vairuotojo vietoje paimti dokumentų iš daiktadėžės ir po to norėjo užrakinti automobilį, kai pajuto staigų smūgį. Tuo pagrindu mano, kad nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

13. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

14. Iš pateiktų administracinio nusižengimo bylos medžiagoje (toliau ANB) esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. kovo 3 d. 16 val. 04 min., A. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes jis 2021 m. gegužės 22 d., 20 val. 22 min. (duomenys neskelbtini), vietiniame kelyje, vairavo transporto priemonę ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta 1,11 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą), bei įvažiuodamas su transporto priemone į kelią ir būdamas kelio važiuojamojoje dalyje sudarė kliūtį tiesiai važiavusiam automobiliui ,,VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl automobilio ,,VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas trenkėsi į vairuotojo automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono priekinę dalį. Vairuotojas be transporto priemonės iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės: ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti pačiam vairuotojui ir ,,VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti I. B., tuo jai padaryta 1 821,18 Eur turtinė žala, bei V. B. padaryta neturtinė (moralinė) žala. Eismo įvykio metu eismo dalyvių sveikata nesutrikdyta. Tokiais veiksmais pažeisti kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 219,1, 221, 222 punktų reikalavimai ir padaryti administraciniai nusižengimai numatyti ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje. A. B. po protokolu pasirašė. 2022 m. lapkričio 25 d. priimtas nutarimas ir A. B. nubaustas pažeidus KET 9, 14, 102 punktų reikalavimus ir padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, skirta 1 200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta bylos pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį teisena (AKB b. l. 307-311). 2021 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, kad 2021 m. gegužės 22 d. apie 20:22 val., gavus pranešimą nuvykta į (duomenys neskelbtini), rasti apgadinti automobiliai ,,VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjas V. B.. Automobilio Toyota vairuotojas buvo nuėjęs į namus, esančius šalia eismo įvykio vietos. A. B. neneigė, kad jis neblaivus, pirmu pūtimu nustatyta 1,13 prom., antruoju – 1,25 prom. girtumas. Tiek iš tarnybinio pranešimo, tiek iš pirminių šalių paaiškinimų (2021 m. gegužės 22 d.) matyti, kad A. B. važiavo su automobiliu Toyota atbuline eiga į kelią. V. B. atvažiavo keliu ir neturėjo galimybės sustabdyti, kad neįvyktų susidūrimas (ANB b. l. 108-109). A. B. pirminio paaiškinimo metu nurodė, kad jis paprašytas žmonos T. B. varė automobilį į kiemą, apsižiūrėjo, nematė jokio automobilio, todėl važiuodamas atbuline eiga išvažiavo į kelią ir tuomet pajuto smūgį į automobilį (ANB b. l. 116) Vėlesniuose paaiškinimuose A. B. nurodė, kad automobilis Toyota stovėjo kairiajame kelkraštyje ir juo niekas nevažiavo, o A. B. į automobilį vairuotojo vietoje buvo įsėdęs tik paimti iš daiktadėžės dokumentų. V. B. paaiškinime nurodė, kad jis atvažiavo keliu ir važiavo link savo ūkio, kai iš dešinėje pusėje esančio kiemo staiga išvažiavo Toyota, važiuojanti atbuline eiga ir jis neturėjo jokios galimybės sustabdyti ir išvengti susidūrimo. Toyotą vairavo jo tėvas A. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus (ANB b. l. 115). V. B. savo parodymų nekeitė viso proceso metu. A. B. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir sprendimu sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. A. B. buvo su sprendimu supažindintas, pasirašė (ANB b. l. 113, 114). Eismo įvykio vietos schemoje nubraižyta automobilių vietos po eismo įvykio, pažymėta atstumai: kelio plotis 5,5 m; automobilis ,,VW Caddy“ nuo kelkraščio dešiniu šonu stovi 0,2 m, o automobilis ,,Toyota“ – nuo automobilio ,,VW Caddy“ 0,3 m atstumu; nurodytos automobilio ,,Toyota“ paliktos žymės kelyje (4). Su schema susipažino abu eismo įvykio dalyviai. (ANB b. l. 110). Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, medžiaga Nr. 07-21-9549009 buvo atliktos dvi ekspertizės: 2021 m. spalio 18 d. Nr. 11Š-131(21) ir 2022 m. vasario 18 Nr. 11Š-26(22) (ANB b. l. 4-9, 10-18). Pastarosios ekspertizės akte nurodyta, kad A. B. vairuojamu automobiliu Toyota būdamas kelio važiuojamojoje dalyje sudarė kliūtį automobilio Caddy judėjimui ir techniniu požiūriu tai galėjo turėti priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Be to nurodyta, kad jei automobilio ,,Toyota Corolla Verso“ sudarytoje situacijoje automobilis ,,VW Caddy“ vairuojamas V. B. turėjo techninę galimybę sustoti iki susidūrimo vietos, tačiau laiku nestabdė, tai taip pat galėjo turėti priežastinį ryšį eismo įvykiui kilti. Išvadoje 3. Nurodyta, kad automobilis ,,Toyota Corolla Verso“ pagal visas nustatytas aplinkybes negalėjo stovėti kairiajame kelkraštyje, nes tai neatitinka automobilio padėties susidūrimo metu. 4. Išvadoje nurodyta, kad automobilis ,,VW Caddy“ vairuojamas V. B. negalėjo išvažiuoti iš kiemo keliuko, kirsti važiuojamąją dalį ir trenktis į kairiajame kelkraštyje stovintį automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, nes tai neatitiktų automobilių padėčių įvykio vietoje susidūrimo metu, sugadinimų išsidėstymų ir susidūrimo pobūdžio, bei eismo įvykio vietoje išlikusių automobilių ratais paliktų pėdsakų.

15. Teismo posėdžio metu A. B. nesutiko su ekspertizės išvadomis, prieštaravo tam, kad jis vairavo transporto priemonę. Tačiau iš byloje esančio 2 vaizdo įrašo (laikas 1:34 – 1:42 min.) girdėti kaip A. B., dar tik einant su policijos pareigūnais į įvykio vietą, pasakė, kad jis automobilį ,,varė iš kiemo“, kitų automobilių nebuvo. Be to kaip matyti iš A. B. pirminio paaiškinimo, vaizdo įrašų pateiktų byloje, A. B. išsamiai ir nuosekliai išdėstė aplinkybes kaip įvyko eismo įvykis (14 vaizdo įrašas laikas 03:55 – 05:00 min., tęsiasi 15 vaizdo įrašas laikas 00:00 – 01:05 min.; 16 vaizdo įrašas laikas 01:04 – 01:50 min. ir 03:30 – 03:41 min.). Vaizdo įraše Nr. 8 matyti kaip A. B. pareigūnams aiškina, kad žmona liepė parvaryti mašiną į kiemą (8 vaizdo įrašas, laikas 01:37 min.; 03:45 min.), automobilis buvo paliktas prie ,,sklepo“, kur iškrautos bulvės (15 vaizdo įrašas, laikas 00:15-00:37 min.), taip pat nurodė, kad ,,Caddis“ staiga atvažiavo, kurį vairavo sūnus. Vaizdo įraše Nr. 16 matyti kaip A. B. klausosi, o policijos pareigūnė skaito surašytą jo paaiškinimą, beskaitant A. B. nurodo, kad nesutinka su užrašyta formuluote, aiškina, kad kai važiavo, pasižiūrėjo ir per veidrodėlį, ir per langą. (16 vaizdo įrašas, laikas 03:35 min.) Be to, nors A. B. nurodo, kad po eismo įvykio šiam nuėjus į namus išgerti vaistų, V. B. pervarė automobilį į kitą vietą, tačiau tam pagrįsti nėra jokių įrodymų. Pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktoje ekspertizėje, ekspertizės aktas Nr. 11Š-26(22), nurodyta, kad automobilių ,,VW Caddy“ ir ,,Toyota Corolla Verso“ sugadinimų intensyvumas nebuvo didelis ir automobilio ,,VW Caddy“ važiavimo trajektorija dėl smūgio nepakito, todėl ir eismo įvykio vietos plane užfiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio neprieštarauja automobilių sugadinimams, automobilis ,,VW Caddy“ po susidūrimo sustojo eismo įvykio schemoje užfiksuotoje padėtyje. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galimybė teigti, kad po susidūrimo automobilio ,,VW Caddy“ padėtis buvo pakeista nėra (ANK b. l. 7). Be kita ko, iš ekspertizės akto matyti, kad nėra objektyvios galimybės teigti, kad automobilis ,,Toyota“ stovėjo kairiajame kelkraštyje ir į ją trenkėsi iš keliuko išsukęs automobilis ,,VW Caddy“, nes tokiu atveju būtų visiškai kitokios automobilių padėtys, kitokie automobilių sugadinimai ir ratų palikti pėdsakai (ANB b. l. 8). Ekspertė E. Giedraitytė-Grybienė savo išvadas, išdėstytas ekspertizės aktuose, patvirtino administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Iš foto nuotraukų matyti, kad automobiliui ,,Toyota Corolla Verso“ daužtas priekinės pusės dešinys sparnas ir durelės, priekinė dešinės pusės padanga pasisukusi į vidų žiūrint nuo automobilio priekio į galą. Automobilio ,,VW Caddy“ daužtas priekis, nukritęs bamperis, daugiau pakenkta priekinė kairė pusė. Išdužęs priekinis kairės pusės žibintas, daužtas priekinis kairys sparnas. Automobiliai stovi kelyje lygiagrečiai keliui, automobilis ,,Toyota Corolla Verso“ kiek įstrižas priekis pasisukęs į automobilį ,,VW Caddy“. (ANB b. l. 146-149,161). Vaizdo įrašuose aiškiai užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilių padėtys, atstumai tarp automobilių ir vieta kelio bei kitų objektų atžvilgiu. Vaizdo įraše Nr. 5, laikas 01:30 min, 04:50 min. ir vaizdo įraše Nr. 6, laikas 00:15 min. labai aiškiai matyti automobilių padėtys, kad automobilio ,,Toyota Corolla Verso“ priekiniai ratai pasukti į dešinę pusę, žiūrint iš galo (6 vaizdo įrašas, laikas 01:30 min.). A. B. teisme pateikė antstolio V. Z. 2023-02-13 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0137/23/04. Antstolis konstatavo, kad A. B. pats pamatavo kelio plotį, arčiausiai tujomis apsodintos namų valdos (buvo 7m.10 cm) ,pats A. B. nurodė, kurioje vietoje įvyko eismo įvykis ir toje vietoje pamatavo kelio plotį ( apie 7 m.80 cm) be to pamatavo kelio plotį su praplatėjimu (nustatė apie 7m.20 cm). Teismas laiko, kad šis faktinių aplinkybių konstatavimo aktas neturi jokios įrodomosios reikšmės, yra subjektyvi A. B. nuomonė nes A. B. matuojant kelio plotį , iš nuotraukų matyti , kad buvo sniego danga, kuri trukdė tiksliai matyti ir matuoti kelio plotį, tai yra nurodyta ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2 dalyje; be to niekas iš eismo įvykio dalyvių nedalyvavo matuojant A. B. kelio plotį ir jis pats galėjo netiksliai nurodyti įvykio vietą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykis įvyko 2021-05-22. Per tą laiką kelio padėtis galėjo žymiai pasikeisti, nes yra šalia ūkio, kuriuo kasdien važiuoja automobiliai ir žemės ūkio technika. Dėl to teismas vadovaujasi policijos pareigūnų sudaryta įvykio vietos apžiūros protokolu ir planu, su kuriuo sutiko ir pats A. B..

16. Teismas kritiškai vertina A. B. aiškinimus, kad būtent įvykio vietoje ne policijos pareigūnai, o V. B. su policijos pareigūnais fiksavo įvykio vietą, atliko matavimus, fotografavo. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad tai neatitinka tikrovės: vaizdo įraše Nr. 3 aiškiai matyti, kad eismo įvykio vietoje matavimus atliko tik policijos pareigūnai (3 vaizdo įrašas, laikas: 01:48 min., 02:25 min., 03:45 min., 04:00 min., 04:25 min.). Vaizdo įraše Nr. 15 matyti, kad A. B. susipažįsta su eismo įvykio schema ir joje pasirašo (15 vaizdo įrašas, laikas 04:50 min.), taip pat vaizdo įraše Nr. 5 matyti, kad policijos pareigūnai matuoja (00:19 min.), fotografuoja (02:15-04:20 min.) įvykio vietą.

17. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nurodyta, kad eismo dalyvis yra kelių eisme dalyvaujantis asmuo, t.y. tiek vairuotojas, tiek pėsčiasis, tiek keleivis. Kelių eismo taisyklių 102 punkte numatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. išvažiavo iš savo kiemo nuo ,,sklepo“(rūsio) atbuline eiga į kelio važiuojamąją dalį. A. B. 2021 m. gegužės 22 d. paaiškinime nurodyta, kad automobilis ,,Toyota“ buvo paliktas prie ,,sklepo“, paprašius žmonai jis iš karto nuėjo prie automobilio, jį užvedė, važiavo atbuline eiga iš kiemo, pažiūrėjęs per šoninį langą atvažiuojančių automobilių nematė, tada išvažiavo į kelią ir pajuto smūgį į jo vairuojamą automobilį (ANB b. l. 116). Iš aptarto matyti, kad A. B. nedavė kelio keliu važiuojančiam automobiliui ,,VW Caddy“. Iš Ekspertizės akto Nr. 11Š-26(22) matyti, kad A. B. automobilis Toyota, stovėdamas kelio važiuojamojoje dalyje įstrižai, sudarė kliūtį tiesiai važiuojančiam automobiliui ,,VW Caddy“ saugiai pravažiuoti. Iš tyrimui pateiktų duomenų nesant galimybės nustatyti kiek laiko iki susidūrimo stovėjo Toyota kelio važiuojamojoje dalyje sudarydama kliūtį automobiliui Caddy. Iš aptarto matyti, kad automobilis Toyota susidūrimo metu stovėjo ir taip buvo sudarytos kliūtis automobiliui ,,Caddy“ judėti keliu. Pažymėtina, kad A. B. buvo neblaivus (1,11 prom. su įvertinta paklaida), o tokio asmens reakcija žymiai sulėtėja, atidumas suprastėja. Iš administracinio nusižengimo protokolo ir draudimo bendrovės ERGO pateikto paskaičiavimo dėl padarytos žalos automobiliui ,,VW Caddy“ matyti, kad eismo įvykio metu padaryta 1 821,18 Eur turtinė žala. Nors iš pradžių Teismo medicinos gydytojas dr. P. P. buvo pateikęs išvadą, kad V. B. sveikata eismo įvykio metu buvo sutrikdyta (ANB b. l. 32-36), tačiau atlikus pakartotinus tyrimus, specialisto išvadose: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6-16 d. specialistų išvadoje Nr. G-241/2021(10), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2022 m. vasario 2-25 d. specialisto išvadoje Nr. pG67/2022 (1)-G-241/2021(10), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 23 – rugsėjo 6 d. specialisto išvadoje Nr. PKG 67/2022(1) nurodyta, kad V. B. eismo įvykio 2021 m. gegužės 22 d. metu jokių sužalojimų nepatyrė. A. B. taip pat sužalojimų nepatyrė (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6-16 d. specialisto išvadoje Nr. G-242/2021(10)). Teismo vertinimu yra visos aplinkybės teigti, kad A. B., būdamas neblaivus, vairavo automobilį, nebuvo atidus ir atsakingas eismo dalyvis, išvažiuodamas atbuline eiga iš kiemo į kelio važiuojamąją dalį, sudarė kliūtį keliu važiuojančiam automobiliui ir taip įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu automobiliui ,,VW Caddy“ padaryta žala, todėl nustatyta, kad buvo pažeisti KET 9 ir 102 punktų reikalavimai.

19. Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

20. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. su paklaida buvo nustatyta 1,11 prom. Girtumas ir A. B. neginčijo to, kad buvo neblaivus. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. gegužės 22 d. A. B. pirmu pūtimu 21:01 val. nustatyta 1,13 prom., o antruoju 21:22 val. – 1,25 prom. girtumas. A. B. su akte nurodytomis promilėmis sutiko, pasirašė (ANB b. l. 112). Surinkta pakankamai įrodymų, kad A. B. prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholinių gėrimų. Vaizdo įraše Nr. 2 girdėti kaip A. B. sako, kad alkotesterio parodymų neginčys, fiksuojami pūtimai į alkotesterį: nustatytas girtumas 1,13 prom. (2 vaizdo įrašas, laikas 3:26 min.), antru pūtimu nustatyta 1,25 prom. (6 vaizdo įrašas, laikas 04:10 min.). Vaizdo įraše Nr. 9 matyti, kad A. B. pasirašo, nurodo, kad sutinka, jog vartojo alkoholį (9 vaizdo įrašas, laikas 00:03 min.). Vaizdo įrašuose matyti, kaip A. B. policijos pareigūnui aiškino, kad tą dieną apie 12 valandą su drauge grįžo į namus ir dviese su ja išgėrė 0,2 l, jis gėrė daugiau (8 vaizdo įrašas, laikas 01:53 min.; 14 vaizdo įrašas, laikas 01:17 min.; 02:28 min.; 03:26 min.). Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta aplinkybė, jog A. B. 2021 m. gegužės 21 d. vairavo automobilį ,,Toyota Corolla Verso“ ir esant objektyviems duomenims apie A. B. neblaivumą, daroma išvada, kad A. B. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą.

21. ANK 423 straipsnio 3 punkto nuostata yra blanketinė nukreipianti į kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą. Nustačius, kas A. B. pažeidė KET 9, 14 ir 102 punktų reikalavimus daroma išvada, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

22. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis, arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai.

23. Byloje nustatyta, kad I. B. patyrė turtinę žalą dėl jai nuosavybės teise priklausančio automobilio ,,VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo 1 821,18 Eur sumoje. Teismo posėdžio metu I. B. atstovė nurodė, kad žalos priteisti neprašo, bus iš pradžių kreipiamasi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, o esant reikalui – civilinio proceso tvarka. Be to iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad automobilio ,,VW Caddy“ vairuotojas V. B. patyrė moralinę žalą, tačiau byloje taip pat nepareikštas prašymas atlyginti šią žalą, nėra duomenų, ar jam neturtinė žala atlyginta, todėl neturtinės žalos atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

24. Įvertinęs tai kas nurodyta, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, teismas sprendžia, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 surašytas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištyrus visas įvykio aplinkybes. A. B. skundas netenkintinas.

25. Skundžiamas 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 nenaikintinas, paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas. (ANK 642 str. 1 d. 1 p.)

26. Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

27. I. B. atstovė advokatė E. Jagelienė prašė priteisti jos atstovaujamosios patirtas išlaidas advokato pagalbai. Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai ir išlaidas pagrindžiantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas serija ANS: Nr. 7088 (AN bylos medžiagos analizė, rašytinių paaiškinimų rengimas 260 Eur); Nr. 7145 (konsultavimas avarijos byloje; prašymo dėl ekspertui formuluojamų klausimų rengimas); Nr. 7197 (prašymo dėl AN bylos medžiagos rengimas, AN bylos medžiagos analizė, prašymo dėl klausimų pakartotinių objektų tyrimui rengimas); Nr. 7464 (pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas); Nr. 7506 (rašytinių paaiškinimų rengimas)). Iš pateiktų duomenų matyti, kad patirtos išlaidos yra 2 190,10 Eur (b. l. 27-28, 29-38).

10. Nustatyta, kad I. B. priklauso automobilis ,,VW Caddy“, kuris dalyvavo eismo įvykyje ir buvo pripažintas nukentėjusiuoju. I. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Šiaulių apskrities VPK, tiek ir nagrinėjant skundą teisme atstovavo advokatė E. Jagelienė. Asmuo siekdamas, kad jo teisės būtų tinkamai atstovaujamos, gali naudotis advokato paslaugomis už kurio paslaugas įstatymas numato galimybę kompensuoti iš kalto asmens patirtas išlaidas.

11. Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas). Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014).

2. Nukentėjusioji I. B. naudojosi advokatės paslaugomis, už kurias patyrė 2 190,10 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad patirtos išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, A. B. teismui teikė skundą, nes manė, kad jis nubaustas nepagrįstai, todėl gindama savo interesus naudojosi advokatės paslaugomis viso proceso metu: ikiteisminiame tyrime, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Šiaulių apskrities VPK ir skundo nagrinėjimo metu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais I, B. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti 2 190,10 Eur sumoje priteistinos iš A. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi

nutaria:

A. B. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK: 21133942405) palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. B. I. B. naudai 2 190,10 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt eurų 10 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė