Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. T. prašymas atidėti likusios bausmės vykdymą.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. skundas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeisti BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsniai. Bausmės skyrimą reglamentuoja Baudžiamojo kodekso VIII skyriaus teisės normos, bausmės vykdymo atidėjimą ir atleidimą nuo bausmės – Baudžiamojo kodekso X skyriaus normos. Taigi nagrinėjant nuteistojo skundą aktualios BK 55, 56, 60, 62 ir 75 straipsnių nuostatos.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 pakeistame BK 55 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Aptariamu įstatymu pakeistas BK 56 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Palyginus ankstesnę ir šiuo metu galiojančią BK 56 straipsnio redakciją matyti, kad panaikinta BK 56 straipsnio 1 dalis, dabar šį straipsnį sudaro viena dalis, nustatanti, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais. Pakeistas ir BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustatant, kad, kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnyje.

Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis A. T. nei Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, nei jį pakeitusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu nebuvo pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnis). Taigi įsigaliojusi nauja baudžiamojo įstatymo redakcija A. T. negali būti taikoma ir neturi įtakos paskirtai bausmei. Be to, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, išnagrinėję baudžiamąją bylą, nenustatė faktinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 pakeisto BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veiką padarė recidyvistas. Šis baudžiamasis įstatymas nelaikytinas lengvinančiu nuteistojo teisinę padėtį, todėl neturi grįžtamosios galios ir nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista ir BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, numatanti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Taigi aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su apygardos teismo išvada, jog 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojanti BK 75 straipsnio redakcija neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai.

Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, A. T. nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą, todėl formaliai A. T. atitiko tiek nusikalstamų veikų padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusio, tiek pakeisto BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

Kita vertus, net ir formaliai esant būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo šio straipsnio nuostatų taikyti ir atidėti kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę, turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas – tai bausmės individualizavimo proceso dalis. Šio straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe (nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės gerąsias ir blogąsias savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo), sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai konkrečiam nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu. Be bausmės individualizavimui svarbių aplinkybių teismas turi įvertinti ir tai, ar, atidėjus bausmės vykdymą, asmeniui bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-243-648/2015 ir kt.).

Iš skundui nagrinėti pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas, 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu skirdamas A. T. bausmę, įvertino, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, padarė nesunkius tyčinius savanaudiškus nusikaltimus. Veikoje dėl B. S. turto įgijimo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. A. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikaltimus padarė, veikdamas bendrininkų grupe. Skirdamas bausmę teismas taip pat įvertino, jog A. T. anksčiau teistas, per vienerius metus administracine tvarka nebaustas, registruotas įskaitoje dėl psichikos sutrikimų, pataisos namų administracijos blogai charakterizuojamas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą ir nuosprendžiu skirdamas bausmę A. T., atsižvelgė į jo asmenybę, ankstesnius teistumus, atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes ir už kiekvieną veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio.

Byloje nustatyta, kad A. T. teistas 12 kartų, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, padarė naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo jo nenorą laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, polinkį pažeisti įstatymus. Matyti, kad nuteistasis A. T. savo nusikalstamo elgesio nekeičia, iš ankstesnių teistumų nepadarė išvadų, todėl nėra pagrindo galvoti, kad jis atsakingai vertina savo elgesį ir juo siekia įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

A. T. asmenybė, padarytų nusikaltimų pobūdis baudžiamąją bylą instancine tvarka išnagrinėjusiems teismams neleido daryti išvados esant pakankamą pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus laisvės atėmimo, t. y. byloje nebuvo nustatytas pagrindas A. T. taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės (paleistas iš pataisos įstaigos įsidarbintų, atlygintų padarytą žalą) nekeičia aukštesniojo teismo nuomonės dėl galimybės pasiekti bausmės paskirtį kitokiu būdu, nei nustatė nuosprendžius priėmę teismai.

Apibendrinant konstatuojama, kad nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.