Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-430-485-2014

Teisėjas Dainius Ročys Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00193-2013-1

2014 m. birželio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nuteistajai I. N. A., jos gynėjai advokatei V. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. N. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo

I. N. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiosios A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš I. N. A. priteisiant 4000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo A. S. naudai.

Iš I. N. A. taip pat priteista 280 Lt valstybės patirtų išlaidų už A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. A. nuteista už tai, kad ji 2011 m. rugpjūčio 28 d., apie 21 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, konflikto metu tampė A. S. už plaukų bei sudavė ne mažiau vieno smūgio į veidą, tuo nukentėjusiajai A. S. padarydama nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies pertvaros plyšimu.

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. S. pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu 6 mėnesiams, taip pat iš jos priteista 3000 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo apeliantei. Nors A. S. šį teismo nuosprendį skundė, tačiau apeliacinės instancijos teismas jos skundą atmetė. Nuteistoji įsitikinusi, kad jos nekaltumą patvirtina būtent šie rašytiniai įrodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas, negalėdamas vertinti įsiteisėjusių teismų procesinių dokumentų, skundžiamame nuosprendyje juos vertino kaip apeliantės kaltės, sužalojus A. S., įrodymu. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai nurodoma, kad aukščiau minėtus sprendimus teismai priėmė, nes jiems nebuvo žinomi ir vertinami liudytojų R. S., J. B., specialistės Z. M. parodymai, specialisto išvada, todėl ankstesniu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės dėl nuteistosios sužalojimo nešalina atsakomybės už A. S. sužalojimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantės atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes nuosprendį grindė prielaidomis, byloje esančiais prieštaravimais, išvestiniais įrodymais, suinteresuotų asmenų parodymais.

I. N. A. atkreipia dėmesį, kad visus įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas grindžia apkaltinamąjį nuosprendį, A. S. galėjo pateikti nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. PK-388-240/2012 Kauno apylinkės teisme, kurio 2012-01-09 nuosprendžiu ji buvo nuteista, bet to nepadarė, net rašydama apeliacinį skundą šių liudytojų neminėjo, nors jai buvo teikiama teisinė pagalba. Liudytojų R. S., kuri yra A. S. sesuo, ir jos draugės J. B. parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kritiškai, nes jos yra suinteresuotos bylos baigtimi, be to, jų parodymai yra išvestiniai. Nuosprendyje nustatyta, kad nukentėjusioji A. S. kitą dieną po konflikto savo seseriai R. S. pasakojo, kad buvo sumušta kaimynės, kad ją tampė už plaukų, matė jos ištinusį veidą. Tokie patys išvestiniai įrodymai yra ir J. B. parodymai. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino prieštaringus A. S. parodymus, kurie neatitinka faktinių aplinkybių. A. S. aiškino teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. PK-388-240/2012, kad I. N. A. sudavė jai kumščiais į veidą 15-20 smūgių, o atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, kuris buvo pradėtas tik 2013-02-27, ji jau aiškina, kad nepamenanti, kiek smūgių neva jai sudavė I. N. A., reikėtų suprasti, kad daug. Šiems A. S. teiginiams prieštarauja teismo medicinos ekspertės Z. M. bei ikiteisminio tyrimo tyrėjos parodymai, kad sužalojimas, nustatytas 2012-06-15 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. buvo padarytas dėl vieno trauminio smūgio poveikio.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. N. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis ir nepagrįstai I. N. A. pripažino kalta, padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai įvertino surinktų duomenų visumą, todėl pagrįstai nustatė I. N. A. veikoje BK 138 str. 1 d. numatytos veikos požymius, pripažino ją kalta, padarius šią nusikalstamą veiką ir skyrė teisingą bausmę.

Nors nuteistoji I. N. A. nesutinka su jos atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo ji nuteista pagal BK 138 str. 1 d., t.y., kad nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis A. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau tokie nuteistosios parodymai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kuriais nėra pagrindo abejoti, nes jie patvirtinti liudytojų R. S., J. B., specialistės Z. M. parodymais, kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji A. S. nurodė, kad konfliktai tarp jos ir nuteistosios vyko nuolat, nustatytu laiku, grįžusi namo bendro naudojimo patalpose nerado savo gėlių ir nuėjo pas kaimynę V. A. paklausti kur jos gėlės. Viktorija atidarė duris ir pasakė, kad jos gėles išmetė, tada ji pasakė, kad jos gėles taip pat išmes ir nuėjo paimti vazonų. Tuo metu į bendro naudojimą patalpą atėjo Viktorijos mama I. N. A., kuri griebė jai už plaukų ir pradėjo smūgiuoti kumsčiu į veidą, pasipylė kraujas. Viktorija atitraukė I. N. A. toliau nuo jos. Galvoje ji turi šuntą, kadangi galvoje kaupiasi skysčiai, I. N. A. galėjo jai išplėšti tą šuntą. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kitą dieną ji kreipėsi į medikus dėl nosies sumušimo. Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. S., kuri nurodė, kad sesuo pas ją buvo užėjusi kitą dieną po įvykio, skundėsi prasta savijauta, matėsi patinęs veidas ir nosis, kai paklausė, kas nutiko, papasakojo, kad įvyko konfliktas tarp jos ir kaimynės I. N. A.. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. konstatuota nosies pertvaros plyšimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nosies sritį, galėjo būti padarytas 2011-08-28 . Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad VšĮ Kauno klinikinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriaus apskaitos kortelėje yra įrašas, patvirtinantis, kad nukentėjusioji kreipėsi 2011-08-29 dėl nosies sumušimo ir kaip sumušusį asmenį nurodė nuteistąją. Liudytoja J. B. taip pat patvirtino, kad sutikusi nukentėjusiąją praėjus kelioms dienoms po įvykio, matė, kad jos nosis buvo patinusi ir paraudusi, o paklausus kas nutiko, nukentėjusioji nurodė, kad susimušė su kaimyne I. N. A.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, abejoti nukentėjusiosios ar liudytojų parodymais, vertinant juos, kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymus, pagrindo nėra. Tuo pagrindu nuteistosios apeliacinio skundo motyvai, kuriais ji ginčija savo kaltę ir tai, kad minimi faktai neatitinka realybės, vertinami kaip bandymas išvengti atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl tuo pagrindu jie yra atmetami.

Nors nuteitoji skunde teigia, kad jos nekaltumą patvirtina įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2012-01-19 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-388/2012, kuriuo būtent nukentėjusioji A. S. yra pripažinta kalta dėl nusikaltimo numatyto BK 140 str. 1 d. padarymo, t.y. kad 2011 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), I-ojo aukšto bendro naudojimo patalpoje, tyčia gėlės vazonu sudavusi kelis kartus į galvą apeliantei, tuo padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Toks apeliantės motyvas atmetamas kaip nepagrįstas, nes kolegijos nuomone, anksčiau nurodytas teismo sprendimas rodo, kad tarp I. N. A. ir A. S. 2011 m. rugpjūčio 28 d. apie 21.00 val. kilo konfliktas, kurio metu jos abi vienai kitai sutrikdė sveikatą, todėl tai nešalina nuteistosios atsakomybės už A. S. sužalojimą.

Skunde nuteistoji teigia, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs, nes teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. PK-388-240/2012, nukentėjusioji nurodė, kad I. N. A. sudavė jai kumščiais į veidą 15-20 smūgių, o atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, kuris buvo pradėtas tik 2013-02-27, ji nurodo, kad nepamena kiek smūgių jai neva sudavė I. N. A.. Tokiems A. S. teiginiams prieštarauja teismo medicinos ekspertės Z. M. bei ikiteisminio tyrimo tyrėjos parodymai, iš kurių matyti, kad sužalojimas A. S. buvo padarytas dėl vieno trauminio smūgio poveikio. Kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais ir nepakankami teigti, jog nuosprendis nepagrįstas ar neteisingas. Nukentėjusioji ne tik šios bylos nagrinėjimo metu, bet ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. PK-388/2012, duodama parodymus dėl 2011 m. rugpjūčio 28 d. kilusio konflikto, nuosekliai tvirtino, kad I. N. A., laikydama ją už plaukų, sudavė smūgius į veidą, tai, kad nukentėjusioji nepamena tikslaus smūgių skaičiaus, nepaneigia fakto, kad nuteistoji sužalojo nukentėjusiąją suduodama smūgį ar smūgius į veido sritį. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais.

Dėl nuteistosios gynėjos teismo posėdžio metu išsakyto argumento, kad nuteistoji negalėjo tokiu būdu sužaloti A. S., kadangi kaip matyti iš medicininių dokumentų, ji 2011 m. sirgo, jai buvo išoperuotas klubo sąnarys, o šiuo metu yra operuoti abi klubo sąnariai, todėl tokios fizinės būklės asmuo negali padaryti tokių sužalojimų, kurie nustatyti nukentėjusiajai, teismas jį atmeta kaip nepagrįstą, nes kaip matyti iš prie bylos prijungtų medicininių dokumentų pirmoji klubo sąnario operacija I. N. A. buvo atlikta praėjus beveik dvejiems metams po įvykio, o antrojo klubo sąnario operacija buvo daryta praėjus net trims metams po įvykio.

Skiriant bausmę I. N. A. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 str., 61 str., nepažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį (nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas), nuteistosios asmenybę ir pavojingumą (anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, neregistruota darbo biržoje, pensininkė psichiatro narkologo įskaitoje neįrašyta), tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Byloje nėra duomenų, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. nuostatas, kurioje nustatyta, jog spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas įvertino nukentėjusiosios patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdį, apimtį (patirtą fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus), atsižvelgė, į tai, kad nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pasekmės ir su jomis susiję dvasiniai išgyvenimai neįtakojo jokių esminių ar negrįžtamų permainų nukentėjusiosios ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nuosprendį keisti ar naikinti pagal skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios I. N. A. apeliacinį skundą atmesti.