- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2YT-15977-845/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10893-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Le Huede
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė ,,Turto bankas“, R. K., D. P., L. P.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė ,,Turto bankas“, R. K., D. P., L. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. P. mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas, kuriam nuosavybės teise priklauso namo dalis, žemės sklypo dalis ir kitų inžinerinių statinių dalis, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimė A. G., gim(duomenys neskelbtini), ir A. P., (duomenys neskelbtini), šeimoje, tėvai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). A. G. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Remiantis 2013-02-12 Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarės Violetos Šeškevičienės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą VŠ-200 sūnus V. P. paveldėjo 1/3, o sutuoktinis A. P. ¾ nekilnojamojo turto, o būtent: 1/2 dalis buto/patalpos – buto (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini).; 1/4 dalis pastato – sodo pastato (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (kiemo aikštelė(duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 21-ojo notaro biure 2013-05-14 notarine buto dalies su atitinkama dalimi rūsio dovanojimo sutartimi A. P. sūnui V. P. dovanojo 5/8 buvo/patalpos – buto (su atitinkama dalimi rūsio), (duomenys neskelbtini). A. P. mirė (duomenys neskelbtini)dėl onkologinės ligos komplikacijų. Pareiškėjas nurodo, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, pandemijos. Pareiškėjas pažymi, kad turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), - rūpinosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo visus komunalinius mokesčius ir laikė savo turtu. Pažymėjo, kad po tėvo mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjus valdyti turtą, juo rūpinantis kaip savu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, tačiau pranešimo apie galimą palikėjo A. P. palikimo perėjimą valstybei nėra gavęs.
Suinteresuoti asmenys R. K., D. P., L. P. nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 5 d. mirė pareiškėjo tėvas A. P.. Pagal Testamentų registro duomenų bazės išrašą testamentas nebuvo sudarytas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenu bazės išrašo matyti, kad mirties dieną mirusiajam A. P. nuosavybės teise priklausė: 1/16 pastato, (duomenys neskelbtini); 1/16 kitų inžinerinių statinių(duomenys neskelbtini); 1/16 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, pandemijos; todėl nustatytu terminu nepriėmė palikimo; tačiau turtu esančiu adresu (duomenys neskelbtini), - rūpinosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo visus komunalinius mokesčius ir jį laikė savo turtu.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas po palikėjo (tėvo) A. P. ((duomenys neskelbtini).) mirties per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), dėl tuo metu Lietuvoje kilusios pandemijos. Ši priežastis laikytina svarbia, dėl ko pareiškėjas neįgyvendino savo teisių dėl palikimo priėmimo; tačiau pastarasis turtu rūpinosi kaip savo, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis mokėjo mokesčius už turto dalį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus A. P. palikimui priimti - pradėdamas jį faktiškai valdyti nuo pat A. P. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, atsiradusį palikimą: 1/16 pastato, (duomenys neskelbtini); 1/16 kitų inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini); 1/16 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėjas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas palikimą faktiškai valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.