- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- I2-5416-257/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00318-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. Š. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (19)SN-187)SP-8 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nepritaikant pastato, kuriame teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tyrimo“ ir įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą iš naujo nagrinėti 2019 m. spalio 25 d. pareiškėjos skundą bei priimti sprendimą vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis.
Pareiškėjos D. Š. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi to pageidavo pareiškėja (b. l. 2). Pareiškėja skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad ji Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pateikė skundą „Dėl statinio ir aplinkos (ne)pritaikymo neįgaliems asmenims“. 2020 m. sausio 27 d. Lygių galimybių kontrolierė išnagrinėjo pateiktą skundą ir priėmė sprendimą „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nepritaikant pastato, kuriame teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas). Šiuo Sprendimu lygių galimybių kontrolierė nusprendė pripažinti pareiškėjos skundą nepagrįstu, kadangi nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai. Su tokiu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos priimtu Sprendimu nesutinka dėl šių motyvų. Pareiškėja skunde nurodė, kad į šį pastatą, asmenims turintiems negalią, t. y. besinaudojantiems vežimėlius ar vaikštynes ir norintiems gauti būtinas medicinines paslaugas, neįmanoma savarankiškai patekti. Pagrindas diskriminacijai yra negalia. Pareiškėjos pateiktame skunde nebuvo skundžiama ar kitaip pasisakoma dėl (ne)teikiamų medicininių paslaugų. Lygių galimybių kontrolierė nagrinėdama pareiškėjos skundą nustatė: 1) Centro direktorė paaiškino, kad pastatas nėra pritaikytas asmenims su judėjimo negalia, dėl ko jie sulaukia nemažai priekaištų iš pacientų, kurie turi įvairių sveikatos sutrikimų ir lankosi Centre, dėl sunkaus pateikimo į Centro patalpas ir jo aplinka iki šiol nėra pritaikyta negalią turintiems asmenims; 2) Subjektai, įsikūrę pastate, ne kartą teikė prašymus savivaldybės vadovams dėl lifto arba kito keliamojo mechanizmo įrengimo, bet savivaldybė iki šiol nesiėmė jokių veiksmų spręsti šią problemą; 3) Savivaldybė informavo, kad pastatas nuosavybes teise priklauso jai. Savivaldybė patvirtino, kad pastatas nėra pagal Reglamento STR 2.03.01:2001 reikalavimus pritaikytas asmenims su judėjimo negalia. Lygių galimybių kontrolierė konstatavo, kad konkretūs reikalavimai iki 2020 m. sausio 1 d. viešiems statiniams yra nustatyti Aplinkos ministro 2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“. Pagal Reglamento STR 2.03.01:2001 59-tą punktą, asmenims su negalia svarbiuose negyvenamuosiuose pastatuose turi būti užtikrinta galimybė savarankiškai į juos patekti, laisvai judėti ir naudotis visomis pagrindinėmis ir pagalbinėmis lankytojams skirtomis patalpomis. Tokiuose pastatuose asmenims su negalia turi būti pritaikytas pagrindinis įėjimas į pastatą, visos pagrindinės paskirties patalpos ir lankytojų aptarnavimui skirtos patalpos, taip pat patekimui į šias patalpas skirti praėjimai, koridoriai, holai ir pan. Pagrindinis įėjimas į pastatą ir prieigos prie jo turi būti įrengtos taip, kad asmenims su negalia nebūtų kliūčių savarankiškai patekti į pastato vidų. Jei prie pagrindinio įėjimo yra laiptai, greta jų turi būti įrengtas Reglamente nustatytų dydžių pandusas (Reglamento STR 2.03.01:2001 64 punktas). Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2019 m. lapkričio 4 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-653 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ (toliau – ir Reglamentas STR 2.03.01:2019). Pagal šio Reglamento 1 priedo 2.8 punkto nuostatas gydymo paskirties pastatai priskirtini statiniams, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Lygių galimybių kontrolierė taip pat konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad pastate teikiamos medicininės paslaugos yra svarbios dideliam žmonių skaičiui, įskaitant judėjimo negalią turinčius asmenis. Remiantis Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, rekomendavo savivaldybei ir pastate paslaugas teikiantiems subjektams apsvarstyti galimybę skirti finansavimą galutiniam pastato pritaikymui pagal Reglamento STR 2.03.01:2019 nuostatas. Lygių galimybių kontrolierė nusprendė pripažinti pareiškėjos skundą nepagrįstu, nes nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai. Kaip matyti, lygių galimybių kontrolierei apie nurodytus pažeidimus Centro direktorė paaiškino, kad pastatas nėra pritaikytas asmenims su judėjimo negalia, savivaldybė patvirtino, kad pastatas nėra pagal Reglamento STR 2.03.01:2001 reikalavimus pritaikytas asmenims su judėjimo negalia, tačiau pareiškėjos skundas buvo būtent apie tai, kad patekimas į šį pastatą nėra pritaikytas neįgaliems žmonėms, tačiau kažkodėl lygių galimybių kontrolierė nusprendžia pripažinti pareiškėjos skundą nepagrįstu, kadangi nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai. Lygių galimybių kontrolierė netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir neteisingai pripažino pareiškėjos skundą nepagrįstu, nes pareiškėjos nurodytą pažeidimą, kad pastatas yra nepritaikytas asmenims su negalia, patvirtino (duomenys neskelbtini) bei subjektai, įsikūrę tame pastate. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime (b. l. 47) nurodė, kad neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsakovas atsiliepime (b. l. 43-47) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu. 2019 m. spalio 25 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos skundas dėl statinio ir aplinkos nepritaikymo negalią turintiems asmenims. Skunde buvo rašoma, kad pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), yra įsikūrę keturi sveikatos paslaugas teikiantys subjektai – (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjos pateiktą informaciją, pastatas ir jo aplinka yra nepritaikyti negalią turintiems asmenims, judėjimo negalią turintiems asmenims, norintiems gauti sveikatos paslaugas, nėra įmanoma savarankiškai patekti į Pastatą. Pareiškėja Tarnybos prašė išnagrinėti pateiktą skundą dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu ir informuoti apie priimtą sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde Tarnybos nebuvo informavusi apie turimą negalią ir nebuvo pateikusi jokių įrodymų, kad dėl Pastato nepritaikymo asmenų su negalia reikmėms pareiškėja negalėjo gauti konkrečios (-ių) sveikatos priežiūros paslaugos (-ų). Informavo, kad lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Lygių galimybių kontrolieriui pavesta kontroliuoti Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme draudžiama diskriminacija išimtinai lyties pagrindu, o Lygių galimybių įstatymu draudžiama diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos pagrindu. Lygių galimybių įstatyme nustatytas baigtinis draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąrašas. Pagal Lietuvos antidiskriminaciniuose įstatymuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, diskriminacija siejama su konkrečiu asmeniu, kuris tam tikroje situacijoje mažiau palankiai vertinamas dėl pirmiau išvardintų pagrindų. Abiem pirmiau nurodytais antidiskriminaciniais įstatymais reguliuojami apibrėžti visuomeniniai santykiai ir įstatymai yra netaikomi tiems visuomeniniams ir ekonominiams santykiams, kurie nėra įtvirtinti šiuose įstatymuose. Lygių galimybių įstatymas ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas taikomas nustatytų subjektų veiklai bei atitinkamiems visuomeniniams santykiams, t. y. valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis bei Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnis); prekių bei paslaugų teikėjams, reklamos gamintojams bei platintojams (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 straipsnis). Nustatant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, yra palyginami keli žmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, kitais požymiais, ir vertinama, ar tokiomis pačiomis arba panašiomis aplinkybėmis jie traktuojami vienodai. Pabrėžia, kad lygių galimybių kontrolieriui pavesta Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priežiūra, taigi lygių galimybių kontrolierius vertina tik tokius veiksmus, kurie yra susiję su diskriminacija bent vienu iš antidiskriminaciniuose įstatymuose įtvirtintų pagrindų. Pažymėjo, kad pareiškėjos skundo Nr. (19)SN-187 tyrimo metu buvo vertinama, ar keturi sveikatos priežiūros paslaugas Pastate teikiantys subjektai teikdami savo paslaugas nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, pagal kurias, įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas. Taigi pabrėžtina, kad lygių galimybių kontrolierius įgaliotas tirti, ar paslaugos yra teikiamos tokiu būdu, kad nebūtų diskriminuojami asmenys su judėjimo negalia. Lygių galimybių kontrolierius, tirdamas pareiškėjos skundą, pagal savo kompetenciją turi (turėjo) ne mechaniškai tikrinti, ar Pastatas atitinka statybų reglamentų nuostatas, bet nustatyti, ar paslaugos negalią turintiems asmenims yra teikiamos nepažeidžiant jų teisių. Įvertinusi skundžiamų asmenų (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, kaip šie subjektai teikia paslaugas judėjimo negalią turintiems asmenims, lygių galimybių kontrolierė 2020 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (19)SN- 187)SP-8 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nepritaikant pastato, kuriame teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tyrimo“, kuriuo pripažino pareiškėjos 2020 m. spalio 25 d. skundą Nr. (19)SN-187 nepagrįstu, kadangi nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad Pastato įprastas įėjimas nėra pritaikytas asmenims su negalia, bet Bendrovės spręsdamos šią problemą yra pasirašiusios sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi liftu – judėjimo negalią turintys asmenys gali patekti į Bendrovių patalpas per Ligoninės pastatą, t. y. atvykęs į Ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, pacientas nusileidžia liftu į požeminį tunelį, jungiantį pastatus, ir pakyla į Bendrovių patalpas pirmame aukšte. Naudojamas patalpas Bendrovės yra savo lėšomis suremontavusios ir pritaikiusios. Taigi, pagal pateiktą informaciją darytina išvada, kad judėjimo negalią turintys asmenys gali savarankiškai patekti į Bendrovių patalpas per kitą pastatą. Be to, Bendrovių atstovai pažymėjo, kad prie Pastato pagrindinio įėjimo (kuris nėra pritaikytas asmenims su judėjimo negalia) yra nurodyti Bendrovių telefonų numeriai, taigi Bendrovių darbuotojai gali išeiti pasitikti ir padėti negalią turintiems asmenims patekti į patalpas, jei to reikėtų. Atsižvelgusi į tai, lygių galimybių kontrolierė konstatavo, kad Bendrovės yra sudariusios galimybes judėjimo negalią turintiems asmenims gauti siūlomas sveikatos priežiūros paslaugas, tik judėjimo negalią turintys asmenys gali patekti į Bendrovių patalpas kitu būdu (ne per pagrindinį įėjimą). (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini) judėjimo negalią turintys asmenys gali pasiekti panašiai kaip ir Bendrovių patalpas – per Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyrių, nusileidus liftu į požeminį tunelį, jungiantį pastatus, o tada kitu liftu pakilus į Pastato antrą aukštą. (duomenys neskelbtini) kliūčių naudotis paslaugomis nėra. Taigi, lygių galimybių kontrolierė konstatavo, kad Ligoninė yra sudariusi galimybes judėjimo negalią turintiems asmenims savarankiškai gauti siūlomas sveikatos priežiūros paslaugas, asmenys tokiu pačiu būdu patenka į (duomenys neskelbtini), neatsižvelgiant į tai, ar turi negalią ar ne. (duomenys neskelbtini), siekdamas išspręsti problemą, kad Pastato pagrindinis įėjimas yra nepritaikytas, pusrūsyje įrengė patalpas, pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims aptarnauti. Šiose specialiose pritaikytose patalpose pusrūsyje nėra dirbama nuolat, judėjimo negalią turintys asmenys apie atvykimą turi pranešti telefonu savo šeimos gydytojui arba medicinos registratoriui, tada Centro darbuotojai aptarnauja negalią turintį asmenį pusrūsyje įrengtose patalpose – šeimos gydytojas ir kiti reikalingi specialistai eina į pritaikytas patalpas teikti medicinines paslaugas negalią turinčiam asmeniui. Nors judėjimo negalią turintys asmenys yra aptarnaujami kita tvarka (kitoje vietoje negu įprasta paslaugų teikimo vieta – Pastato antrame aukšte), medicininės paslaugos yra teikiamos (jų nėra atsisakoma teikti). Apibendrinant, lygių galimybių kontrolierė konstatavo, kad visi keturi subjektai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas Pastate, vienaip ar kitaip yra prisitaikę negalią turinčių asmenų poreikiams ir minėtos paslaugos yra teikiamos, o atskiro (tiesioginio) įėjimo į paslaugų teikėjų patalpas nebuvimas negali būti laikomas diskriminacija. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad visi keturi subjektai nepažeidė pareigų, numatytų Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose, t. y. nediskriminavo judėjimo negalią turinčių asmenų. Lygių galimybių kontrolierė 2020 m. sausio 27 d. sprendime Nr. (19)SN-187)SP-8 pažymėjo, kad informacija apie kitokį patekimą į Pastatą judėjimo negalią turintiems asmenims nėra pateikta pirmiau minėtų subjektų interneto tinklalapiuose, taigi, remiantis Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, rekomendavo tokią informaciją teikti paslaugų teikėjų interneto tinklalapiuose. Taip pat sprendime Nr. (19)SN-187)SP-8, remiantis Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, (duomenys neskelbtini) (kuriai Pastatas priklauso nuosavybes teise) ir Pastate paslaugas teikiantiems subjektams apsvarstyti galimybę skirti finansavimą galutiniam Pastato pritaikymui. Tokia rekomendacija buvo teikiama, nes, nors sveikatos priežiūros paslaugos Pastate ir yra teikiamos nediskriminuojant negalią turinčių asmenų, pritaikius pagrindinį įėjimą į Pastatą asmenų sujudėjimo negalia poreikiams, būtų palengvintas patekimas į Pastatą ir padidintas jame teikiamų paslaugų prieinamumas. 2020 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. (19)SN-187)SP-8 yra priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, dėl to jo keisti arba kitaip tenkinti pareiškėjos skunde reikalavimų nėra teisinio pagrindo. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos D. Š. skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (19)SN-187)SP-8 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nepritaikant pastato, kuriame teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tyrimo“ (b. l. 72-84) panaikinimo ir įpareigojimo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą iš naujo nagrinėti 2019 m. spalio 25 d. pareiškėjos skundą bei priimti sprendimą vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2019 m. spalio 25 d. kreipėsi į atsakovą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su skundu dėl statinio ir aplinkos nepritaikymo negalią turintiems asmenims (b. l. 48). Skunde atsakovui nurodė, kad pastate, adresu (duomenys neskelbtini) yra įsikūrę keturi sveikatos paslaugas teikiantys subjektai – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šis statinys ir jo aplinka yra nepritaikyti negalią turintiems asmenims. Į šį Pastatą asmenims turintiems negalią, t. y. besinaudojantiems vežimėliais ar vaikštynėmis ir norintiems gauti medicinines paslaugas, neįmanoma savarankiškai patekti. Pagrindas diskriminacijai yra negalia. Prašė atsakovo išnagrinėti pateiktą skundą dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu ir informuoti apie priimtą sprendimą (b. l. 48). Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad jos skundas atsakovui buvo būtent apie tai, kad patekimas į Pastatą nėra pritaikytas asmenims su negalia.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2019 m. lapkričio 7 d. kreipėsi su raštais dėl informacijos pateikimo į (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-57).
(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ligoninė) 2019 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. V2-700 ,,Dėl informacijos“ (b. l. 57) nurodė, kad pateikta klaidinga informacija dėl šiame pastate esančios (duomenys neskelbtini).
Ginčijamo sprendimo pirmu punktu atsakovas nusprendė pareiškėjos skundą pripažinti nepagrįstu, kadangi nepasitvirtino jame nurodyto pažeidimai (b. l. 72-84).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priėmė 2001 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 317 „Dėl Statybos techninio reglamento 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“. Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 1 punkte numatyta, kad statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ nustato reikalavimus rengiant statinių, nurodytų reglamento 1 priede, statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą arba keičiant statinių paskirtį į nurodytą reglamento 1 priede paskirtį. Atnaujinant (modernizuojant), rekonstruojant ar remontuojant reglamento 1 priede nurodytus statinius, reglamento nuostatos taikomos tik atnaujinimo (modernizavimo), rekonstravimo ar remonto metu pertvarkomoms statinio dalims, šiuo atveju sprendimas pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priimamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo [17.1] 11 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. STR 2.03.01:2001 (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 59 ir 64 punktuose nurodyta, kad svarbiuose negyvenamuosiuose pastatuose turi būti užtikrinta galimybė savarankiškai į juos patekti, laisvai judėti ir naudotis visomis pagrindinėmis ir pagalbinėmis lankytojams skirtomis patalpomis. Tokiuose pastatuose turi būti pritaikytas pagrindinis įėjimas į pastatą (62, 64–68 p.), visos pagrindinės paskirties patalpos ir lankytojų aptarnavimui skirtos patalpos taip pat patekimui į šias patalpas skirti praėjimai, koridoriai, holai ir pan. Turi būti pritaikytas ir bent vienas lankytojams skirtas sanitarinis mazgas kiekviename pastato aukšte (žr. IX skyrių). Turi būti pritaikyti visi evakuacijos iš pastatų keliai, išėjimai ir durys. Pagrindinis įėjimas į pastatą ir prieigos prie jo turi būti įrengtos taip, kad nebūtų kliūčių savarankiškai patekti į pastato vidų. Jei prie pagrindinio įėjimo yra laiptai, greta jų turi būti įrengtas 116–119 p. nustatytų dydžių pandusas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 1 punkte numatyta, kad Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ (toliau – ir Reglamentas) nustato reikalavimus rengiant statinių, nurodytų Reglamento 1 priede, statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą arba keičiant statinių paskirtį į nurodytą Reglamento 1 priede paskirtį. Atnaujinant (modernizuojant), rekonstruojant ar remontuojant Reglamento 1 priede nurodytus statinius, reglamento nuostatos taikomos tik atnaujinimo (modernizavimo), rekonstravimo ar remonto metu pertvarkomoms statinio dalims, ši išimtis netaikoma, kai keičiama statinių paskirtis. Sprendimas pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priimamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Reglamento 25 punkte numatyta, jog įėjimai į pastatą įrengiami vadovaujantis ISO 21542:2011 10 skyriaus reikalavimais. Kai į esamą statinį dėl nepakankamos erdvės prie įėjimo neįmanoma įrengti 1 500 mm x 1 500 mm dydžio manevravimo erdvės, statinio projekte pagrindus, ji gali būti sumažinta iki 1 200 mm x 1 200 mm dydžio. Reglamento 27 punkte numatyta, jog Horizontaliojo judėjimo zonos turi būti įrengtos pagal ISO 21542:2011 11 skyrių.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. D1-653 buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 įgyvendinimo“ 1.2, 1.30 papunkčiais.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už aplinkos pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams statybos normatyvinių techninių dokumentų parengimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą atsako Aplinkos ministerija, o Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog „jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba keičiama statinių paskirtis į šiame sąraše nurodytą paskirtį, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais“.
Taigi iš pirmiau nurodyto įstatyminio reguliavimo matyti, kad besąlygiškas reikalavimas pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams turi būti vykdomas, kai šie pastatai yra statomi, rekonstruojami, remontuojami arba keičiama statinių paskirtis. Tokiais atvejais privalu vadovautis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2124-1062/2020).
(duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. V2-700 ,,Dėl informacijos“ (b. l. 57-58) nurodė, kad patalpos nebuvo rekonstruotos, modernizuotos, jose nebuvo atlikta kapitalinio remonto.
(duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. SD-605 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 59-60) nurodė, kad pastatas nebuvo rekonstruotas, atnaujintas (modernizuotas). (duomenys neskelbtini) 2006 m. gruodžio mėn. gavo 82 500 Lt iš (duomenys neskelbtini) pagal 2006 m. gruodžio 15 d. sutartį Nr. MS-784 skirtų Neįgaliųjų socialinės integracijos 2005 – 2012 m. programos priemonei (duomenys neskelbtini) aplinkos pritaikymas asmenims su negalia. Minėtos lėšos panaudotos pusrūsyje įrengti patalpas, pritaikytas asmenims su negalia (b. l. 62-63).
(duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 19-54 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 64) nurodė, kad vidaus patalpos nuosavomis lėšomis buvo rekonstruotos, atnaujintos, kapitaliai remontuotos ir pritaikytos abiejų įstaigų teikiamoms paslaugoms teikti. Bendrojo naudojimo patalpos – laiptinė, laiptai, fasadai, pastato išorė – renovuota nebuvo, taip pat nebuvo atliekamas kapitalinis remontas.
(duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. R8-2.35.-4580 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 68-69) nurodė, kad savivaldybės tarybos 2013-07-26 sprendimu Nr. T1-219 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ilgalaikio strateginio plėtros plano 2014-2020 m. patvirtinimo“ patvirtintame savivaldybės ilgalaikiame strateginiame plėtros plane 2014-2020 m. buvo numatytos priemonės ,,Teisės aktų nustatyta tvarka remti viešosios paskirties statinių pritaikymą neįgaliesiems“ ir ,,Modernizuoti sveikatos priežiūros įstaigų pastatus, patalpas neatitinkančius keliamų higienos, energetinio efektyvumo ir technologinių reikalavimų“, tačiau lėšų Pastatui pagal aukščiau minėtas priemones per laikotarpį skirta nebuvo. Savivaldybė 2006 m. vienai iš paslaugas Pastate teikiančių įmonių skyrė lėšų pritaikyti aplinką neįgaliesiems. Visos aukščiau minėtos įmonės ir savivaldybė yra pasirašiusios sutartį Nr. MS-866, kurios tikslas – pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros bei išlaikymo, einamojo (paprastojo) bei kapitalinio remonto organizavimo, atlikimo ir finansavimo tvarkos nustatymas. Pagal Sutarties 4.3. punktą už einamąjį remontą apmoka patalpų naudotojai proporcingai turimam plotui.
Atsakovas, 2020 m. sausio 27 d. priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi Aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 patvirtinto Reglamento „Dėl STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 1 punktu.
Kartu pažymėtina, jog tai, kad asmens, turinčio judėjimo negalią ir negalinčio savarankiškai patekti į seniau pastatytą sveikatos priežiūros įstaigos ar jo padalinio pastatą, kuris nėra remontuojamas, rekonstruojamas, santykių nereglamentuoja minėtas Reglamentas, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją tokiam asmeniui, kaip ir pagal Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – ir Konvencija), turi būti suteiktas alternatyvus tokios paslaugos prieinamumas. Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias Konstitucijos nuostatas, yra konstatavęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai), taip pat kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarime yra pažymėjęs, kad valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai (sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią), pagerinti žmogaus, visuomenės gebėjimą įveikti kilusį pavojų sveikatai, susirgus užtikrinti medicininių paslaugų prieinamumą.
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nepaisant to, kad minėtas Reglamentas ir Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (galiojanti nuo 2013 m. kovo 30 d.), nenustato reikalavimo sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui, turinčiam judėjimo negalią, savarankiškai patekti į sveikatos priežiūros įstaigą, tokiam asmeniui susirgus turi būti užtikrintas medicininių paslaugų prieinamumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2124-1062/2020).
Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad paslaugų prieinamumą asmenims, kurie turi judėjimo negalią, kaip ir kitiems asmenims, kurie turi kitokią negalią, galima užtikrinti įvairiomis formomis ir būdais. Todėl Lygių galimybių kontrolierius, konstatuodamas konkrečios valstybinės institucijos ar kito juridinio asmens neveikimą, veiksmus, pažeidžiantį (pažeidžiančius) lygias galimybes, turi ištirti, ar institucija (kitas juridinis asmuo, inter alia (be kita ko, įskaitant) jos steigėjas), ar sveikatos priežiūros įstaiga, veikdama kartu su savivaldybe, sudarė realią kitą (alternatyvią) galimybę asmenims, turintiems judėjimo negalią ir negalintiems savarankiškai patekti į sveikatos priežiūros įstaigą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą rūpinimasis neįgaliaisiais, sąlygų jų integravimui į bendruomenę sudarymas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija (6 str. 14 p., 34 str. 2 d. 2 p.; redakcija, galiojusi ginčo metu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagalbos priemonės gali būti įvairios, kaip antai – tikslios informacijos suteikimas tokiam asmeniui, kuris turi judėjimo ar kitą negalią ir negali pats savarankiškai patekti į sveikatos priežiūros įstaigą, apie socialinį taksi (kuris ne tik atveža asmenį, bet turi specialius keltuvus, kitas priemones, palydi asmenį iki gydytojo kabineto), ir / arba sutarties su tokiu paslaugos vežėju sudarymu; sudarymas galimybės, atvykus į sveikatos priežiūros įstaigą, jos darbuotojui pasitikti neįgalų asmenį, jam apie tai iš anksto informavus; prireikus gauti sveikatos priežiūros paslaugas namuose, išsikviečiant gydytoją, sudarymas sutarčių su kitais pagalbininkais ir tarpininkais, kurie padėtų užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą neįgaliam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2124-1062/2020).
Skundžiamame Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendime Nr. (19)SN-187)SP-8 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nepritaikant pastato, kuriame teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tyrimo“ (b. l. 72-84) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovai paaiškino, kad Pastatas yra dalinai pritaikytas asmenims su judėjimo negalia. Bendrovių vadovai taip pat informavo, kad vykdoma visų pacientų išankstinė registracija ir jie priimami paskirtu laiku. Nors įprastas įėjimas nėra pritaikytas asmenims su negalia, Bendrovės stengiasi išspręsti šią problemą, yra pasirašiusios sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi liftu, judėjimo negalią turintys asmenys gali patekti į Bendrovių patalpas per Ligoninės pastatą, t. y. atvykę į Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyrių, pacientas nusileidžia liftu į požeminį tunelį, jungiantį pastatus, ir pakyla į Bendrovių patalpas pirmame aukšte. Darė išvadą, kad judėjimo negalią turintys asmenys gali patekti į Bendrovių patalpas, kurios buvo rekonstruotos ir pritaikytos. Bendrovės taip pat paaiškino, kad prie pagrindinio įėjimo yra Bendrovių telefono numeriai, todėl pacientui paskambinus Bendrovių darbuotojai išeina pasitikti ir padeda asmenims su negalia patekti į patalpas. Lygių galimybių kontrolierė konstatavo, kad Bendrovės yra sudariusios galimybes judėjimo negalią turintiems asmenims gauti siūlomas sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. paslaugos yra teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir negalios neturintiems pacientams, bet negalią turintys asmenys į Pastatą patenka kitu būdu. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) patalpos gali būti pasiekiamos panašiai kaip ir Bendrovių patalpos, t. y. per Ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos ir konsultacijų skyrių. Pacientai nusileidžia liftu į požeminį tunelį tarp pastatų, tada pakyla liftu į Pastato antrą aukštą, kuriame įsikūręs (duomenys neskelbtini). Pacientus visą laiką lydi slaugos specialistas. Ligoninės direktorius pažymėjo, kad visi pacientai tokiu būdu pasiekia (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) viduje kliūčių judėjimo negalią turintiems asmenims nėra, nes nėra laiptų, yra pakankamo pločio durys. Lygių galimybių kontrolierė padarė išvadą, kad Ligoninė judėjimo negalią turintiems asmenims paslaugas teikia be kliūčių, asmenys patenka į (duomenys neskelbtini) patalpas tokiu pačiu būdu, neatsižvelgiant, ar turi judėjimo negalią ar ne. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad Pastatas nėra pritaikytas asmenims su judėjimo negalia, bet Centras, siekdamas išspręsti šią problemą, pusrūsyje įrengė patalpas, pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims aptarnauti. Pusrūsyje įrengtose patalpose įtaisytas pandusas, atliktas kabinetų remontas, sumontuoti ranktūriai, įrengtas tualetas, pritaikytas negalią turintiems asmenims, atlikti kiti remonto darbai. Šiose specialiose pritaikytose patalpose pusrūsyje nėra dirbama nuolat, judėjimo negalią turintis asmuo apie atvykimą turi telefonu pranešti savo šeimos gydytojui arba medicinos registratoriui, tuomet Centro darbuotojai atrakina patalpas, įleidžia negalią turinį asmenį, o šeimos gydytojas ir bendrosios praktikos slaugytojas (esant poreikiui ir kiti specialistai) eina teikti medicinines paslaugas atvykusiam negalią turinčiam asmeniui. Lygių galimybių kontrolierė padarė išvadą, kad nors judėjimo negalią turintys asmenys yra aptarnaujami kita tvarka (kitoje vietoje negu įprasta paslaugų teikimo vieta), medicininės paslaugos yra teikiamos. Centras pažymėjo, kad jų įprastos paslaugų teikimo patalpos yra antrame Pastato aukšte. Patalpos II aukšte yra tinkamos naudoti judėjimo negalią turintiems asmenims – pakankamai platūs koridoriai, plačios durys, nėra slenksčių, visos patalpos viename lygyje. Lygių galimybių kontrolierė pabrėžė, kad visi subjektai, teikiantys medicinines paslaugas Pastate, paslaugų teikimo sąlygas yra vienu ar kitokiu būdu pritaikę negalią turinčių asmenų poreikiams, taigi paslaugos yra teikiamos. Atsižvelgiant į tai, lygių galimybių kontrolierė konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) nepažeidė pareigų, numatytų Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 punkte, t. y. nediskriminavo judėjimo negalią turinčių asmenų. Lygių galimybių kontrolierė (duomenys neskelbtini) rekomendavo savo interneto tinklalapiuose paskelbti informaciją, kokiu būdu judėjimo negalią turinys asmenys gali patekti į paslaugų teikimo patalpas Pastate. Lygių galimybių kontrolierė taip pat rekomendavo (duomenys neskelbtini) ir Pastate paslaugas teikiantiems subjektams apsvarstyti galimybę skirti finansavimą galutiniam Pastato pritaikymui pagal Reglamento STR 2.03.01:2019 nuostatas.
Taigi, įvertinus skundžiamo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (19)SN-187)SP-8 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nepritaikant pastato, kuriame teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tyrimo“ turinį matyti, kad lygių galimybių kontrolierė tinkamai ir išsamiai įvertino, ar sveikatos priežiūros įstaigos sudarė realią kitą (alternatyvią) galimybę asmenims, turintiems judėjimo negalią ir negalintiems savarankiškai patekti į sveikatos priežiūros įstaigą, ar sveikatos paslaugos jiems buvo prieinamos.
Atsižvelgus į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuotina, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. (19)SN-187)SP-8 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nepritaikant pastato, kuriame teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 25 d. skundą bei priimti sprendimą vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.