Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje dėl to, kad jis 2015 m. spalio 21 d. 23 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz E220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,60 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu A. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, paskirta nuobauda – 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi nubaustojo apeliacinis skundas atmestas.Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi atmestas A. K. prašymas sutrumpinti jam teismo nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.A. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nubaustojo prašymą, tik formaliai rėmėsi tuo, kad specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu, tai yra 2016 m. kovo 3 d., jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, bet neanalizavo teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo visuomenei laipsnio, tiesioginės ir netiesioginės tyčios buvimo, teisinio santykio su padarytu pažeidimu, pažeidimo pasekmių ir kitų aplinkybių, susijusių su šiuo pažeidimu. Taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo prašyme nurodomas jo šeimines ir darbines aplinkybes. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 17 d. praktikos apibendrinimu, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-498-582/2015, kuriose nurodoma, jog teismai, spręsdami teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, turi vertinti ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme numatytos formaliosios sąlygos, bet ir visumą byloje nustatytų aplinkybių, kuriomis remiantis, gali būti sprendžiama, ar yra pagrindas konstatuoti, jog buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Pažymima, jog su prašymu pirmosios instancijos teismui buvo pateikti svarbūs motyvai, jog dėl pažeidimo nubaustasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, praėjo daugiau kaip pusė nutarime nustatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpio, ir per šį laikotarpį A. K. pajuto visas neigiamas nuobaudos pasekmes. Be to, per minėtą laikotarpį jis nebuvo padaręs naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir nebuvo baustas už analogiškus administracinius teisės pažeidimus. 2016 m. kovo 3 d. pareiškėjui buvo taikytas administracinis nurodymas dėl pažeidimo, kuris nesusijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Todėl savo prašyme nubaustasis prašė pirmosios instancijos teismo šio pažeidimo netraktuoti kaip jo padėtį bloginančios aplinkybės, tačiau apylinkės teismas, į tokį jo prašymą neatsižvelgdamas, nepagrįstai tai laikė pagrindu nesutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į A. K. apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, mano, jog specialiosios teisės atėmimo terminas nubaustajam negali būti sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Kadangi ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir naujasis ANK nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi šiuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas bei į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o, kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Kaip teisingai nurodoma apelianto skunde, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Pagal teismų praktiką visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės turi būti įvertintos, kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą pagal ATPK 30¹ straipsnį.Sprendžiant dėl galimybės A. K. sutrumpinti paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, visų pirma pažymėtina, jog apylinkės teismas, atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 3 d. pareiškėjui surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, nepagrįstai vertino šį pažeidimą kaip pakartotinį 2015 m. spalio 21 d. pažeidimo atžvilgiu, kadangi pagal susiformavusią teismų praktiką, asmeniui surašius administracinį nurodymą už ATPK specialiojoje dalyje numatytus pažeidimus, šio nurodymo įvykdymas nebuvo prilyginamas asmens nubaudimui, o asmuo, įvykdęs administracinį nurodymą, nelaikomas padariusiu teisės pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4446/2011). Nors pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 40 straipsnį laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai ir tada, kai asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos padaro naują tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, kas leidžia spręsti, jog administracinio nurodymo surašymas asmeniui taip pat užtraukia baustumą, tačiau, minėta, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant papildomos nuobaudos sutrumpinimo terminą, turi būti vadovaujamasi iki šiol galiojusiomis ATPK nuostatomis. Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-895/2017, teismų sprendimai netaikyti pakartotinumo požymio, asmeniui surašius administracinį nurodymą, buvo pagrįsti ilgalaike teismų praktika, todėl savaime nelaikytini klaidingais, ir keisti teismų praktikos dėl administracinio nurodymo įvykdymo teisinių padarinių ir administracinių teisės pažeidimų pakartotinumo, remiantis jau šiuo metu negaliojančio ATPK nuostatomis, nėra prasmės. Taigi nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą, motyvuodamas vien formaliųjų sąlygų nebuvimu, remiantis to laikotarpio teismų praktika, neišsamiai išanalizavo ir įvertino galimybę A. K. taikyti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimo institutą. Nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų A. K. nepadarė, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Teisė vairuoti transporto priemones A. K. buvo atimta už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – automobilio vairavimą esant neblaiviam (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,60 promilių). Vairuodamas automobilį neblaivus, nubaustasis kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė labai rimtų neatsakingo elgesio pasekmių kitų žmonių turtui ir jų sveikatai, kadangi jo pažeidimas padarytas judrioje, vienoje pagrindinių miesto gatvių. Už šį pažeidimą pareiškėjui buvo paskirta artima minimaliai ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda ir teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, lygiam sankcijoje nurodytos šios papildomos nuobaudos vidurkiui. Apygardos teismo vertinimu, paskyrus tokias nuobaudas už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo taikyti šią išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai nustatoma, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir nubaustajam neatlikus visos jam paskirtos nuobaudos. Apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-835/2012, N575-919/2012). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 10–11) matyti, kad A. K. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, kuris priskiriamas prie vienų iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, o nuo 2017 m. sausio 1 d. užtraukia baudžiamąją atsakomybę, padarė, turėdamas galiojančią nuobaudą už tai, kad vairuodamas automobilį jis naudojosi mobiliojo ryšio priemone be laisvų rankų įrangos. Be to, už nustatyto greičio viršijimą, kuris taip pat priskiriamas prie šiurkščių KET pažeidimų, taip pat ir už kitos rūšies KET pažeidimus jis ne kartą buvo baustas ir anksčiau. Šie duomenys charakterizuoja A. K. kaip asmenį, linkusį pažeidinėti KET, rodo jo piktybišką nenorą laikytis nustatytų saugaus eismo taisyklių, neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į aplinkinių saugumą, visišką galimų sunkių pasekmių ignoravimą, nes, kaip matyti, praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po to, kai buvo nubaustas už naudojimąsi telefonu, vairuojant automobilį, be laisvų rankų įrangos, neįvertinęs situacijos rimtumo, jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Šių duomenų visuma rodo, kad anksčiau A. K. paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir rodo nubaustojo neatsakingą požiūrį. Todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga rūpinantis žmona ir pensinio amžiaus motina (dėl jų sveikatos būklės) bei darbinėje veikloje, nėra išskirtinės aplinkybės ir nelaikytinos pakankamomis grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau nustatyto termino, kadangi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo sunkumui. Šios nurodytos aplinkybės nubaustajam buvo žinomos dar iki pažeidimo padarymo, t. y. jis žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga rūpinantis sergančiomis žmona ir motina (iš pateiktų medicinos dokumentų kopijų matyti, jog dar iki pažeidimo padarymo pareiškėjo motinai diagnozuoti sveikatos sutrikimai) bei dirbant (dirbti A. K. pradėjo nuo 1993 m. lapkričio 18 d., o pažeidimas padarytas 2015 m. spalio 21 d.), tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad A. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pažeidėjo nurodytos aplinkybės, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo, naujų administracinių teisės pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nepadarė, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, taip pat, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Šias skunde nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis apygardos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą, juolab įvertinus tai, kad už padarytą pažeidimą A. K. buvo paskirta artima minimaliai ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Šios aplinkybės, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu, leidžiančiu sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nors ir pakankamai nemotyvavo ir neįvertino pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, pagrįstai nesutrumpino administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – A. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.