- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-833-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03523-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- P. T., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonei Registrų centras
- Ieškovas
- J. T.
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovas P. T. , Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonei Registrų centras dėl pažeistų teisių gynimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir teisinės registracijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 0,0648 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1995-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/95-1224 ir 0,18 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1996-08-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/96-0484, panaikinti šių žemės sklypų teisinę registraciją; panaikinti 2009-10-23 nuosavybės teisės liudijimo (notarinio registro Nr. NŠ-2062) ir 2009-10-23 paveldėjimo teisės liudijimo (notarinio registro Nr. NŠ-2063) dalis, kurių pagrindu registruotos P. T. nuosavybės teisės į ginčo sklypus; netaikyti restitucijos ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškove ir atsakove P. T. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį atsižvelgiant į turimas pastatų dalis ir išpirktą žemės plotą, juos nurodant rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje.
Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinis V. T. ir atsakovės P. T. sutuoktinis A. T. buvo pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, kuriems priklausė po ½ dalį. Nuosavybės teisių į žemę neįgijo, nes žemės perleidimas jų nuosavybėn iš valstybės dar nebuvo nustatyta tvarka įformintas. A. T., mirusio 2009 m. birželio 24 d., įpėdinė yra jo sutuoktinė atsakovė P. T. 1993 m. V. T. sumokėjo už jo išperkamą bendro su A. T. žemės sklypo dalį – 1 300 m² (arba 0,13 ha) ploto, pinigais ir valstybės vienkartinėmis išmokomis. 1994-10-20 A. T., neinformavęs V. T., parengė žemės sklypo planą, kuriame negavęs V. T. sutikimo ir su juo nesuderinęs, atliko šiuos veiksmus: 1) iš bendrojo sklypo išskyrė 508 m² dalį (plane pažymėta indeksu II) savo asmeniniam naudojimui ir nuosavybės įforminimui; 2) šalia sau atskirtosios 508 m² sklypo dalies nurodė kaip bendrojo naudojimo plotą 280 m² namų valdos sklypo dalį (po 140 m² kiekvienam bendraturčiui - plane pažymėtas indeksu I); 3) iš bendrojo namų valdos sklypo išskyrė į atskirą sklypą 0,18 ha daržą (plane pažymėtą indeksu III). Pagal šį planą A. T. asmeninėn nuosavybėn buvo parduota didesnė dalis viso abiem bendraturčiams priklausančio namų valdos žemės sklypo, nei A. T. priklausytų atsižvelgiant į turimą statinių ½ dalį. A. T. nuosavybės teisė į 0,0648 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos tik 2009-08-03, kai jo sutuoktinė P. T. pateikė prašymą VĮ Registrų centras dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje. Iki tol A. T. vardu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik kitas greta esantis 0,18 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvęs visos bendros namų valdos dalimi. V. T. įpėdiniai, nežinodami apie A. T. atliktus veiksmus dėl bendrojo namų valdos žemės sklypo išskaidymo ir registravimo savo vardu nesant kito bendraturčio V. T. ir jo įpėdinių sutikimo, 2009 m. parengė namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus su sklypo planu ir kt. dokumentus bendrosios nuosavybės teisei į bendrą namų valdos sklypą įforminti. 2009-06-30 pateikus dokumentus VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų ir Elektrėnų skyriui, šis atsisakė atlikti bendrojo namų valdos sklypo registravimą ir padaryti įrašą apie ieškovės ir A. T. bendrąją dalinę nuosavybę į visą namų valdos žemės sklypą, remdamasis sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų versija, suformuota 2009-08-03. V. T. ir A. T. esant sklypo bendraturčiams, jiems galėjo būti parduodama ir registruojama tik bendrosios dalinės nuosavybės teisė į bendrą namų valdos užimamą žemės sklypą, bet ne asmeninė vieno bendraturčio A. T. nuosavybė į dalį bendro sklypo, kaip tai padaryta sudarius ginčijamas prikimo-pardavimo sutartis. Be to, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus A. T. žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti rašytinį susitarimą su V. T. dėl bendro žemės sklypo pirkimo, tačiau jo nepateikė, nes tokio susitarimo niekada nebuvo sudaręs. Nesant tokio dokumento, už žemės pardavimą dokumentų įforminimą atsakinga institucija (žemėtvarkos tarnyba) neturėjo teisės net pradėti rengti žemės pardavimo dokumentų, juo labiau – įforminti ginčijamų sutarčių ir jas registruoti. Pagal Žemės reformos įstatymą parduodant namų valdos žemės sklypą kaimo vietovėje parduodama atskiros sodybos žemę, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Iš A. T. parengto žemės sklypo plano matyti, kad abiejų bendraturčių namų valdai priklausė daržui naudojamas 0,18 ha žemės sklypas (plane pažymėtas indeksu III), kuris ginčijama 1996-08-19 sutartimi buvo parduotas A. T. asmeninėn nuosavybėn, kaip žemės ūkio paskirties žemė, o ne kaip namų valdos sklypas. Be to, parduoti privačion nuosavybėn ne namų valdos žemės sklypą, esantį Trakų nacionalinio parko teritorijoje, yra draudžiama. Vadinasi, ginčijama 1996-08-19 sutartimi įforminus tokį sklypo A. T. pardavimą, tai buvo padaryta neteisėtai ir šiuos veiksmus įforminanti sutartis pripažintina negaliojančia. Kadangi visi bendrajame namų valdos sklype esantys statiniai priklauso namų valdos bendrasavininkiams lygiomis dalimis, todėl kiekvienam bendraturčiui turi būti užtikrinta teisė naudotis visais namų valdą sudarančiais statiniais ir pastatais, tačiau dėl ginčijamų sandorių pasekmių šių teisių visa apimtimi šiuo metu neturi nė vienas iš bendrasavininkų. Nekilnojamojo turto registre nėra įrašyti duomenys apie išskirtus (servitutais ar kt. pagrindais) žemės plotus, pakankamus užtikrinti netrukdomą naudojimąsi bendrosios nuosavybės teise valdomais pastatais ir jų priežiūrą, remontą, kas taip pat pažeidžia ieškovės teisę įgyvendinti nuosavybės teises į jai priklausančias namų valdos pastatų ir statinių dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 0,0648 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1995-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/95-1224 ir žemės sklypą grąžino valstybės nuosavybėn; pripažino negaliojančiu 2009-10-23 paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. NŠ-2063) dalyje, kuria P. T. paveldėjo ½ dalį 0,0648 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančiu 2009-10-23 nuosavybės teisės liudijimo (notarinio registro Nr. NŠ-2062) dalyje, kurioje P. T. pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį 0,0648 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad pagal namų valdos žemės sklypo ribų planą, parengtą 1994-10-20 H.Kalendos IĮ, A. T. buvo parduota ne sklypo dalis, kurią sudaro indeksu II pažymėta sklypo dalis asmeniniam naudojimui ir pusė bendro naudojimo žemės, bet A. T. buvo suformuotas žemės sklypas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas suteikiant jam unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), į jo plotą įtraukiant bendro naudojimo sklypo ½ dalį, o viso bendro naudojimo sklypo ribas priskiriant A. T. žemės sklypui. Dėl netinkamai suformuoto žemės sklypo, ieškovė, kaip V. T. teisių perėmėja, negali realizuoti savo teisės pirkti jai priklausančią namų valdos žemės sklypo dalį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad 1995-03-30 sutartis pripažintina negaliojančia, o žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas valstybės nuosavybėn (CK 6.145 str. 1 d.). Teismas taip pat konstatavo, kad žemės sklypo dalis kitoje kelio pusėje, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėta kaip daržas, žemės reformos procese buvo suformuota kaip atskiras 0,18 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ginčijama 1996-08-19 sutartimi parduotas A. T. Šis žemės sklypas parduotas A. T. realizuojant savo teisę pirkti asmeninio ūkio žemę, kuri jam buvo suteikta 1993-05-12 Kariotiškių apylinkės tarybos sprendimu. A. T. teisė į asmeninio ūkio žemę nėra ginčijama. Tvarkos 4 p., kuriuo remiasi ieškovė, nustato, kad faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybos vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir, jeigu reikia, tikslina jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamos į tai, kad privačių namų valdoms parduodamų žemės sklypų ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. Teismas motyvavo, kad toks reglamentavimas nereiškia, jog žemės sklypas ar jo dalis, atitinkanti namų valdos sklypui keliamus reikalavimus, turi būti parduota tik kaip namų valdos žemės sklypas, ir kad šalys negali sutarti dėl kitokios žemės sklypo paskirties ar ribų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės sutuoktinis buvo aktyvus realizuodamas savo teises ir pageidavo dalį sklypo, kuris namų valdų techninės apskaitos byloje buvo pažymėtas kaip namų valdos žemės sklypas, įgyti kaip asmeninio ūkio žemę. Tai ir buvo padaryta ginčijama 1996-08-19 sutartimi. Teismas, ieškovės argumentus dėl to, kad A. T. ginčo žemės sklypus įgijo be namų valdos bendrasavininkio V. T. sutikimo ir žinios, atmetė kaip nepagrįstus, nes namų valdos žemės sklypo ribų planas, pagal kurį A. T. buvo parduota žemė yra suderintas su V. T., jame yra V. T. parašas, šio plano originalas, esantis namų valdos privatizavimo byloje, buvo apžiūrėtas teismo posėdyje ir įsitikinta byloje esančio jo nuorašo tikrumu. Ieškovė nepareiškė apie žemės sklypo plano suklastojimą Civilinio proceso kodekso 184 straipsnio tvarka, todėl teismas sprendė, kad nelaikyti šio plano įrodymu nėra pagrindo. Teismas motyvavo, kad ieškovės atstovo teiginiai, lyginant byloje esančius įvairių asmenų pateiktus plano nuorašus, kurie yra skirtingi – su skirtingomis įvairių institucijų žymomis, su taisymais ir be jų nepaneigia fakto, kad V. T. buvo žinoma apie namų valdos žemės sklypo privatizavimo procesą. Be to, aplinkybę, kad V. T. buvo žinoma, kad jo brolis valdo didesnę žemės dalį, tame tarpe valdo žemės sklypą, esantį už kelio, patvirtino ir liudytojas M. T., nurodęs, kad abu broliai norėjo išpirkti žemę, bet susipyko, bei nurodęs kaip broliai buvo pasidalinę žemę. Liudytojai M. K., V. L., taip pat nurodė, kad žeme už kelio naudojosi A. T., todėl teigti, kad asmeninio ūkio žemės sklypas buvo privatizuotas be V. T. žinios, nėra pagrindo. V. T., žinodamas tokias aplinkybes ir manydamas, kad brolis pažeidžia jo teises galėjo jas ginti Civilinio kodekso (1964 m.) nustatyta tvarka per 3 metų ieškinio senaties terminą, tačiau iki savo mirties 2008-09-01 to nepadarė. Ieškovė, priėmusi V. T. palikimą, neįgijo daugiau teisių, negu turėjo pats palikėjas. 1996-08-19 sutartimi, kurios V. T., būdamas gyvas neginčijo, namų valdos žemės sklypas buvo sumažintas, nuo statinių keliu atskirtą dalį suformuojant kaip atskirą asmeninio ūkio žemės sklypą. Ieškovės teisės įgyti namų valdos žemės sklypo dalį apsiriboja palikimo atsiradimo dieną buvusiu namų valdos žemės sklypu. Senaties terminui pasibaigus V. T. dar esant gyvam, ieškovė, priėmusi V. T. palikimą, neįgijo teisės ginčyti šį sandorį teisme. Teismas nurodė, kad reikalavimas pripažinti negaliojančia 1996-08-19 sutartį pagal kurią A. T. parduotas asmeninio ūkio žemės sklypas, atmetamas ir tuo pagrindu, jog jis pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Pagal Tvarkos 2 p. parduodant valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai valstybei atstovauja jos įgaliota institucija. Todėl namų valdos bendrasavininkiams siekiant įgyti iš valstybės joms priklausančias sklypo dalis, žemė turi būti valstybės nuosavybėje. Įstatymas valstybės įgaliotai institucijai, o ne teismui suteikia teisę parduoti valstybinę žemę. Ieškovės prašymas netaikant restitucijos įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškove ir atsakove namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis teismo nurodytomis sąlygomis, iš esmės reiškia reikalavimą teismui kištis į konkretaus žemės sandorio sudarymo procesą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas prašymą atmetė. Ieškinio reikalavimus panaikinti teisinę ginčo žemės sklypų registravimą, Nekilnojamojo turto registre, teismas atmetė kaip nemotyvuotus. Šie reikalavimai reiškiami atsakovui VĮ Registrų centras, nenurodant jokių šio atsakovo neteisėtų veiksmų ir nepateikiant duomenų, duodančių pagrindą iš anksto spręsti, kad VĮ Registrų centras nevykdys teismo sprendimo ir nekeis Nekilnojamojo turto registro duomenų pagal priimtą teismo sprendimą. VĮ Registrų centras vykdo įstatymų jam priskirtas nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo funkcijas. Tam, kad registre būtų pakeisti duomenys atskiras teismo sprendimas dėl to nereikalingas, todėl teismas sprendė, kad šie reikalavimai yra pertekliniai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė J. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės J. T. reikalavimai: 1) pripažinti negaliojančia 0,18 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1996-08-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/96-0484; 2) pripažinti negaliojančiomis 2009-10-23 paveldėjimo teisės liudijimo (notarinio registro Nr. NŠ-2063) ir 2009-10-23 nuosavybės teisės liudijimo (notarinio registro Nr. NŠ-2062) dalis, pagal kurias atsakovė P. T. įgijo nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, o žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Patenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai pakeisti sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Priteisti ieškovei apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl 0,18 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo teisėtumo
Iš Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateiktos žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) archyvinės bylos kopijos 14-15 lapuose esančios namų valdos techninės apskaitos kortelės ir namų valdos sklypo brėžinio matyti, kad 1995-01-19 duomenimis ginčo namų valdai priklausė 2416 kv.m ploto teritorija, susidedanti iš sklypo po namų valdoje esančiais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo, naudojamo kaip daržas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl, remiantis Tvarkos 4 p., visas techninės apskaitos byloje nurodytas plotas ir turėjo būti parduotas abiems pastatų savininkams bendrojon nuosavybėn, bet ne vienam iš jų - A. T., dar ir pakeičiant žemės sklypo paskirtį iš namų valdos į žemės ūkio (asmeninis ūkis), tenkinant A. T. vienašalį, nesuderintą su V. T., prašymą. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimą privačion nuosavybėn reglamentuojančiose teisės normose nustatyta žemės sklypų ribų tikslinimo pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis, atsižvelgiant į faktiškai užimamo žemės sklypo ribas, tvarka ir teisė namų valdų savininkams pirkti žemės sklypą tokio dydžio, kokį faktiškai užima namų valda, jeigu užimamo sklypo dydis neviršija įstatymų leidžiamo pirkti maksimalaus sklypo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2010). Remiantis šiuo išaiškinimu taip pat akivaizdu, kad A. T. ir V. T. kaip namų valda („ne žemės ūkio“ paskirties sklypas) turėjo būti parduodamas visas namų valdos faktiškai užimamas žemės plotas, kuris nurodytas techninės apskaitos kortelėje ir joje esančiame brėžinyje. Tačiau faktiškai tik dalis namų valdos (0,648 ha) buvo parduota kaip namų valdos sklypas ir tik vienam bendraturčiui (A. T. ), o 0,18 ha plotas - kaip žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio), t.y. nesilaikant teisės aktų, ir taip pat tik vienam bendraturčiui (A. T. ). Pastatų savininkams V. T. ir A. T. buvus sklypo bendraturčiais, jiems galėjo būti parduodama ir registruojama tik bendroji dalinė nuosavybės teisė į visą bendrą namų valdos (pastatų, sodo, daržo ir kt.) užimamą žemės sklypą, remiantis Tvarkos 6.1.1.1 p. Taigi negalėjo būti įregistruota asmeninė vieno bendraturčio A. T. nuosavybė į visą namų valdos žemės sklypą ar bet kurią jo dalį, kaip tai buvo padaryta įforminant ginčo namų valdos sklypus tik A. T. vardu. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2005, 2005 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2005, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2008 ir kt.). Spręsdamas dėl 0,18 ha žemės sklypo pardavimo A. T. teisėtumo pirmosios instancijos teismas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus neatsižvelgė.
Dėl bendraturčių susitarimo išpirkti namų valdos sklypą nebuvimo
Teismo nuomonė dėl sklypą išperkančių savininkų galimybės susitarti dėl išperkamo sklypo paskirties ir dalių šios bylos aplinkybėms nėra pakankama išvadai, kad 0,18 ha sklypo pardavimas A. T. , nesant bendraturčių susitarimo, buvo teisėtas. Byloje nėra namų valdos savininkų (V. T. ir A. T. ) susitarimo dėl sklypo dalies pirkimo kaip kitos, ne namų valdos paskirties. Taip pat nėra jų susitarimo dėl nukrypimo nuo įstatymo nustatytų išperkamų dalių (pagal turimas pastatų dalis). Kad tokio susitarimo nebuvo, patvirtino ir Trakų rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime į ieškinį, taip pat skyriaus atstovas 2010-06-01 teismo posėdžio metu. Dėl to abu namų valdą sudarantys sklypai - ir 0,648 ha ir 0,18 ha, turėjo būti parduoti lygiomis dalimis namų valdos bendraturčiams (Tvarkos 4 ir 6.1.1 p.). Tačiau jie abu buvo parduoti tik vienam bendraturčiui - A. T., remiantis jo paties prašymu parduoti visą namų valdą jam vienam. Pagal Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 4.4 p. asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą, turi pateikti rašytinį susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą perka keli asmenys, o pagal Taisyklių 10 p. pasirašydamas žemės sklypo prikimo-pardavimo sutarti, pirkėjas privalo pateikti rašytini susitarimą pirkti žemės sklypą, jeigu ji perka keli asmenys. Archyvinėje byloje nėra rašytinio bendraturčių susitarimo dėl kitokios sklypo paskirties, kitokių namų valdos sklypo dalių ar namų valdos išpirkimo tik vieno bendraturčio vardu (A. T.), taigi A. T., pateikdamas dokumentus abiejų namų valdos sklypų išpirkimui tik savo vardu akivaizdžiai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Todėl, žemėtvarkos skyriui aiškiai žinant apie pastatų kitą bedraturtį V. T. (Archyvinės bylos 13 1.) ir kad šis sumokėjo už jam tenkančią namų valdos dalį, abiejų namų valdos žemės sklypų pardavimas tik vienam bendraturčiui - A. T., sudarytas ir įformintas akivaizdžiai pažeidžiant Taisyklių 4.4 p., 10 p. Iš to seka, kad 0,18 ha žemės sklypo pardavimas, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų dėl žemės paskirties ir parduodamų dalių, buvo neteisėtas, kaip ir 0,648 ha sklypo pardavimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesant pakankamo teisinio pagrindo sprendė priešingai.
Dėl žemės sklypų plano kaip įrodymo vertinimo
Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovės argumentai dėl to, kad A. T. ginčo žemės sklypus įgijo be namų valdos bendrasavininkio V. T. sutikimo ir žinios, atmetami kaip nepagrįsti, nes namų valdos žemės sklypo ribų planas, pagal kurį A. T. buvo parduota žemė yra suderintas su V. T., jame yra A. T. parašas (b. 97), šio plano originalas, esantis namų valdos privatizavimo byloje, buvo apžiūrėtas teismo posėdyje ir įsitikinta byloje esančiojo nuorašo tikrumu. Tačiau vertindamas šio plano kaip rašytinio įrodymo tikrumą ir patikimumą, teismas turėjo detaliau įvertinti jo turinį, t.y. kad to paties plano, pateikto į bylą nuorašai, kurie buvo gauti skirtingais laikotarpiais, skiriasi nuo teismo apžiūrėto ir pripažinto tikru plano. Tą patvirtina šių byloje esančių planų nuorašų palyginimas. Analizuojant šias aplinkybes (planų sudarymas, gavimo datos ir planų turinys) akivaizdu, kad šie planai nebuvo suderinti su V. T. Priešinga pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta nepakankamai įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes (CPK 185 str. 1 d.), todėl negali būti pripažinta pagrįsta. Kadangi namų valdą sudarančių sklypų planas nebuvo suderintas su V. T., nebuvo pagrindo teismo išvadai, kad 0,18 ha sklypas A. T. vardu privatizuotas kaip asmeninio ūkio žemė teisėtai.
Dėl naudojimosi žeme ir nuosavybės įforminimo
Kuriuo konkrečiu žemės plotu namų valdoje naudojasi kiekvienas iš bendraturčiu pagal teisės aktus nelėmė būtent to ploto privatizavimo konkretaus bendraturčio vardu - namų valdos žemės sklypas turėjo būti privatizuotas abiejų bendraturčiu vardu, atsižvelgiant į turimas pastatų dalis, o ne į naudojamą plotą, taigi - lygiomis dalimis (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punktas, Tvarkos 4 ir 6.1.1 punktai). Dėl to nei 0,648 ha sklypas, nei 0,18 ha sklypas, t.y. visa namų valda, negalėjo būti privatizuoti tik vieno bendraturčio - A. T. vardu, nes tai prieštaravo teisės aktams. Patenkinus nepagrįstą A. T. prašymą dėl visos namų valdos žemės ploto išpirkimo vien tik jo vardu ir ginčijamomis sutartimis įforminus jo nuosavybę. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl 0,648 ha sklypo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Remiantis tais pačiais argumentais yra aiškus teisinis pagrindas tenkinti ieškinį ir dėl 0,18 ha sklypo, taip pat esančio namų valdos dalimi, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, be pagrindo atmesdamas ieškinį.
Dėl teisės į asmeninio ūkio žemę įgyvendinimo
Teismo nuomone 0,18 ha sklypo pardavimas kaip asmeninio ūkio žemės A. T. nuosavybėn yra teisėtas dėl to, kad jo teisė į asmeninio ūkio žemę nėra ginčijama. Tačiau tai, ar asmuo turi teisę į asmeninio ūkio žemę, pagal žemės reformą reglamentavusius teisės aktus negali turėti tiesioginės įtakos namų valdos teisėto įforminimo santykiams. Ginčo žemės privatizavimo ir žemės įforminimo savo vardu klausimus A. T. galėjo spręsti savarankiškai, jeigu tik jis ir būtų buvęs visos namų valdos vienintelis savininkas. Tačiau, turėdamas bendraturtį, ar pirkti dalį namų valdos kaip asmeninio ūkio žemę jis galėjo spręsti tik sudaręs rašytinį susitarimą su V. T. Toks susitarimas nebuvo sudarytas - tą pripažino žemėtvarkos skyrius ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Net laikant, kad V. T. buvo žinoma apie plano sudarymą ir planas buvo su juo derintas, vien iš plano V. T. negalėjo suprasti, kad 0,18 ha sklypas bus privatizuojamas ne kaip namų valda, o kaip asmeninio ūkio žemė, ir tik A. T. vardu, t.y. kad V. T. netenka dalies namų valdos žemės sklypo A. T. naudai. Tokios aplinkybės ir tokia V. T. valia byloje nėra nustatytos, todėl ir 0,18 ha dalies namų valdos privatizavimas kaip asmeninio ūkio vieno bendraturčio vardu, remiantis vien to bendraturčio (A. T. ) prašymu, nėra ir negalėjo būti teismo pripažintas teisėtu.
Dėl teismo neįvertintų argumentų ir įrodymų
Sprendime teismas nepasisakė dėl šių argumentų ir įrodymų, reikšmingų sprendžiant 0,18 ha sklypo pardavimo teisėtumo klausimą: patikslintu ieškiniu buvo nurodyta, kad ginčo namų valdos žemės sklypo planas, kuriuo teismas rėmėsi sprendime, nebuvo suderintas ir su gretimo sklypo savininke. Pažymėtina, kad 0,18 ha sklypas buvo parduotas A. T. remiantis tuo pačiu planu, kaip ir 0,648 ha sklypas. Archyvinės bylos 4 lape esančiame plane kaip gretimo sklypo savininkas pasirašė „A.“. Tačiau pil. A. žemės sklypas šalia ginčo namų valdos nepriklausė. Gretimo žemės sklypo savininke buvo ir galėjo derinti sklypo ribas - pil. D. L., ką ji patvirtino teismo posėdyje, taip pat nurodė, kad plane pasirašė ne ji. 0,18 ha sklypo ribų nesuderinus su tikruoju gretimo sklypo savininku, tačiau įforminus jo pardavimą, buvo pažeistas Taisyklių 4.3 p.
Dėl ieškinio senaties
Apie savo nuosavybės teisių pažeidimą V. T. iš tikrųjų nežinojo. Objektyviai vertinant byloje esančius įrodymus, spręstina, kad jis galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą ne anksčiau nei 2007 m., kai pradėjo domėtis nuosavybės į namų valdos žemę įforminimo galimybėmis. 2007-03-21 Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. T. vardu buvo privatizuotas tik 0,18 ha sklypas (žr. ieškinio 6 priedą), ir tai neaišku, ar jis buvo priskirtas (įėjo) namų valdai. Namų valdos žemės sklypų planas, iš kurio matyti konkrečios sklypų ribos ir nurodytas jų savininkas A. T., buvo gautas dar vėliau - 2007-12-18. Nepaisant to, visos žemės privatizavimo aplinkybės paaiškėjo 2009 m., kai ieškovė pagal Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus nurodymus teikė prašymą dėl jos nuosavybės į dalį namų valdos įforminimą, buvo parengti visi reikiami dokumentai, tačiau ieškovės nuosavybė nebuvo įregistruota dėl atsakovės žemės sklypo duomenų įtraukimo į kadastro žemėlapį. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. T. bent iki 2007-03-21 negalėjo žinoti apie tai, kad A. T. pažeidė jo teises, privatizuodamas žemės sklypą savo vardu. Taigi su šia diena sietina ieškinio senaties pradžia (CK 1.127 str. 1 d.), o ieškinio senaties terminas neturėjo būti laikomas praleistas (CK 1.125 str. 1 d.).
Dėl sprendimo sukeliamų teisinių pasekmių
Sprendimui įsiteisėjus, atsakovės nuosavybės teise turima namų valdos, nustatytos pagal 1995 m. (privatizavimo metu) buvusią būseną techninės apskaitos byloje, dalis sudarytų 0,0966 ha ir 0,18 ha, t.y. iš viso - 0,2766 ha, o ieškovės - 0,966 ha. Taigi sprendimo įgyvendinimo faktinis rezultatas lemtų, kad ieškovei ir atsakovei priklausančios namų valdos dalys nebūtų lygios. Tuo tarpu ieškovei priklausanti (išpirkta) namų valdos dalis sudaro 0,13 ha, taigi įgyvendinant sprendimą ji neįgys žemės sklypo, atitinkančio visą jos išpirktą plotą ir jos nuosavybės teisės nebus įformintos visa apimtimi, taigi visiškai apgintos. Byloje nustatyta, kad namų valdos žemės plotas sudarė 2 416 kv. m (pagal techninės apskaitos kortelę, Archyvinės bylos 14 L). A. T. prašė parduoti jam kaip namų valdą 0,25 ha plotą (Archyvinės bylos 12 L), taigi ketino išpirkti visą namų valdos žemę, taip pažeisdamas kito bendraturčio teises. Atsakovei įgyvendinant sprendimą atitektų dar didesnė dalis - 0,2766 ha namų valdos ploto, kai ieškovei nebus įforminta nuosavybė į visą jos išpirktą plotą - 0,0966 ha vietoje 0,13 ha. Esant tokiai padėčiai, ieškovės nuosavybės teisės faktiškai nebus apgintos visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, peržiūrint sprendimą apeliacine tvarka, būtų pagrįsta ir protinga tenkinti ieškovės skundą, be kita ko, ginant jos pažeistas teises (CK 1.5 str. 4 d., 1.138 str. 2 p.), ir pripažinti negaliojančia 0,18 ha sklypo pardavimo sutartį bei tenkinti su šiuo reikalavimu susijusius išvestinius reikalavimus. Ieškovės teisės gali būti ginamos ir keičiant sprendimu pritaikytos restitucijos būdą, t.y. nustatant, kad valstybei grąžinto 0,648 ha sklypo vietoje formuojamo žemės sklypo nuosavybės teisė turėtų būti įforminama, nustatant ieškovės dalį šiame sklype, atitinkančią jos išpirktą žemės plotą - 0,13 ha.
Dėl teisinės registracijos panaikinimo
Sprendimu patenkinus ieškinio reikalavimą dėl 0,648 ha žemės sklypo 1995-03-30 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, taip pat pripažinus negaliojančiomis paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimų dalis, kuriomis šis sklypas įformintas atsakovės P. T. vardu, nebeliko šio sklypo įgijimo teisinio pagrindo. Be to, sprendimu šis sklypas buvo grąžintas valstybei. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti panaikinta ir šio sklypo teisinė registracija atsakovės P. T. vardu. Priešingu atveju, registro duomenims esant viešiems ir galiojant registro duomenų teisingumo prezumpcijai, o VĮ Registrų centrui nepanaikinus registracijos savo iniciatyva (Sprendimo rezoliucinėje dalyje tokia VĮ Registrų centro pareiga nenumatyta), kiti asmenys gali būti klaidinami dėl sklypo savininko duomenų, gali kilti naujų ginčų būtent dėl registracijos panaikinimo, šio veiksmo atlikimo termino ir kt. su registro tvarkytoju. Tokia situacija dėl savo neapibrėžtumo (registre nenurodytas tikrasis savininkas - valstybė) gali sudaryti papildomų kliūčių įforminant Ieškovės ir atsakovės P. T. nuosavybės teises į pastatais užimtą namų valdos dalį (neaišku, ar valstybė formaliai turės teisę spręsti nuosavybės įforminimo klausimą, t.y. naudotis savo teisėmis prieš trečiuosius asmenis, kreiptis į registro tvarkytoją, kai jos nuosavybė dar neįregistruota - neišviešinta). Be to, VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį neprieštaravo reikalavimo dėl teisinės registracijos panaikinimo patenkinimui, tenkinus pagrindinį reikalavimą - dėl sutarties ir kitų sandorių pripažinimo negaliojančia, dėl to teismas turėjo pakankamą pagrindą tenkinti šį reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti kaip teisėtą ir pagrįstą Trakų rajono apylinkės teismo 2010-06-15 sprendimo dalį, kuria buvo atmesti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atžvilgiu kelti reikalavimai, o kitoje dalyje J. T. apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Be to prašo teismo sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą į tai atsižvelgti ir jų iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nepriteisti. Nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog reikalavimai dėl teisinės registracijos panaikinimo, nukreipti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atžvilgiu, yra pertekliniai. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliekamos funkcijos dėl registrų duomenų pakeitimo yra griežtai sureguliuotos įstatymų. Būtent Nekilnojamojo turto registro įstatymas apibrėžia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijas, teises bei pareigas, kurios yra susiję su nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimu; šio įstatymo 22 str. apibrėžia dokumentus, kurių pagrindu gali būti registruojamos ar išregistruojamos daiktinės teisės, o 23 str. numato prašymų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikimo tvarką. Taigi minėtas įstatymas ir įpareigoja Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją atlikti jam įstatymu priskirtus veiksmus, todėl atskirų reikalavimų šiuos veiksmus atlikti jam reikšti nereikia. Šiuo atveju nuginčijus ir panaikinus minėto nekilnojamojo daikto teisinės registracijos juridinius pagrindus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus prašymą išregistruoti ir įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre bei įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl juridinių pagrindų panaikinimo nebereikėtų jokio atskiro teismo sprendimo šiems veiksmams Nekilnojamojo turto registre atlikti, nebent Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas be pagrindo atsisakytų atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau tokiu atveju turėtų būti taikoma Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo tvarka.
Atsakovai P. T., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Dėl įrodymų, patvirtinančių žemės sklypo pardavimą A. T. kaip asmeninio ūkio žemės,, vertinimo
Nustatyta, kad atsakovės sutuoktiniui A. T. ginčijama 1996-08-19 sutartimi buvo parduotas 0,18 ha žemės sklypas pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995- 11- 24 įsakymą Nr. 476-79 ( b.l.100, t. I). Šiame įsakyme ( b. l. 112) ir jo priede nurodyta, kad vykdant LR Vyriausybės 1994-03-16 nutarimą Nr. 183 „ Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ , buvo leista pirkti A. T. iš valstybės asmeninio ūkio žemę 0,18 ha Karijotiškių seniūnijoje. Ieškovė neginčija Vilniaus apskrities valdytojo 1995-11-24 įsakymo, kurio pagrindu ir buvo parduota A. T. asmeninio ūkio žemė 1996-08-19 pirkimo-pardavimo sutartimi. Asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte ( b.l.107-108) nurodyta, jog žemės suteikimas A. T. patvirtintas Karijotiškių apylinkės tarybos 1993-05-25 sprendimu ir patikslintu sprendimu, priimtu 1994-05-12, nurodyta, kad suteikta žemė paženklinta vietovėje 1995-06-06. Pateiktame šio akto priede - abrise nurodyta, jog parengtas 0,18 ha ariamos žemės planas yra A. T. asmeninio ūkio žemės sklypo.
Tai, kad būtent ginčo žemė buvo parduota kaip asmeninio ūkio žemė atsakovės vyrui, matyti iš abriso, kurį parengė K. R. ( b.l.108, t. I). Ieškovė savo reikalavimą ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad namų valdai naudojama ir namų valdos techninės apskaitos kortelėje pažymėta kaip namų valda žemė negalėjo būti priskirta asmeninio ūkio žemei. Ginčo žemės sklypo nepriskyrimas namų valdai matyti iš H.Kalendos individualios įmonės 1994-10-20 sudaryto A. T. namų valdos žemės sklypo ribų plano ( b. l. 82 ir 97, t. I), kuriame nurodytas visos namų valdos plotas - 648 kv m. Šis planas suderintas Trakų rajono vyr. architekto 1995-02-27 d. ir kitų institucijų, o namų valdos techninės apskaitos kortelės nepatvirtintose kopijose matyti, jog 1995-01-19 buvo nubraižyti žemės sklypų planai ir nurodytas bendras žemės sklypo plotas 2416 ( b.l. 92-93, t. I), tačiau nėra atžymos, kad bendras plotas priklauso namų valdai, kad šis plotas būtų suderintas su atitinkamomis tarnybomis. Priešingai, anksčiau sudarytame – 1994-10-20 namų valdos plane atžymėta, jog šis planas suderintas su Trakų rajono žemėtvarkos skyriumi, Karijotiškių apylinkės agrarine tarnyba ir kt.. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta ieškinio atmetimo argumentu ir tai, kad A. T. teisė į asmeninio ūkio žemę nėra ginčijama. Tai, kad žemės reformą vykdančios tarnybos nusprendė suteikti ginčo žemės sklypą A. T. ir šis suteikimas ieškovės neginčijamas, buvo pagrindu atmesti ieškovės reikalavimą dalyje ir nepripažinti, jog A. T. asmeninio ūkio žemė 0,18 ha buvo parduota nepagrįstai.
Ieškovės nurodytos kasacinio teismo bylos nėra analogiškos su nagrinėjama byla. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2005 buvo nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir ginčas dėl teisės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, naudojamą kaip namų valda, kitų asmenų. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2005 buvo nagrinėjamas ginčas dėl bendraturčio teisės įsigyti dalį namų valdos sklypo, civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2008 buvo nagrinėjamas ginčas, kaip turi būti suderintos namo bendraturčio, kuris yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į prie namo esančią žemę, ir kitų bendraturčių, privatizavusių butus tame pačiame name, teisės į namų valdos žemės sklypą, t. y. ar pretendentui turi būti grąžintas visas sklypas, ar tik dalis, proporcinga jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kaip ir kitiems bendraturčiams suteikta teisė pirkti namų valdos dalį. Nagrinėjamoje byloje neapskundus teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkinti ieškovės reikalavimai, neliko ginčo dėl bendrasavininkio teisės pirkti namų valdos dalį, todėl skundo argumentai dėl bendraturčių susitarimo pirkti namų valdos sklypą nebuvimo pripažintini nereikšmingais. Namo bendraturčio sutikimo pirkti ar priskirti žemę asmeninio ūkio žemei teisės normos nereikalauja, todėl 0,18 ha sklypo paskyrimas A. T. kaip asmeninio ūkio žemės, nebuvo atliktas pažeidžiant bendraturčio interesą naudotis žeme, paskirtina asmeniniam ūkiui. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji ar jos vyras naudojosi ginčo žeme kaip namų valdos žeme, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad A. T. buvo parduota žemė, kurią naudojo bendraturtis kaip namų valdos žemę.
Ieškovė turi atlyginti valstybei išlaidas, kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas, išsiųsdamas šalims procesinius dokumentus, jos sudaro 12,75 Lt ( b. l. 49, t. II ).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės J. T. 12,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.