Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. K., sekretoriaujant E. Z., J. A. dalyvaujant ieškovams D. B., S. B., ieškovų atstovui advokatui V. K., nedalyvaujant atsakovams A. B. ir T. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. B. ir S. B. ieškinį atsakovams A. B. ir T. B. dėl neturtinės žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš atsakovo A. B. priteisti ieškovui S. B. 10 000 lt ir ieškovui D. B. 10 000 lt neturtinei žalai atlyginti.Iš atsakovo T. B. priteisti ieškovui S. B. 10 000 lt ir ieškovui D. B. 10 000 lt neturtinei žalai atlyginti.Priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas pagal prievolę nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. B. papildomai paaiškino, kad nuo atsakovų nukentėjo ir fiziškai ir morališkai. Prieš jį padaryti veiksmai yra ištirti, nustatyta atsakovų kaltė. Jis yra muzikantas. Po užpuolimo jis negalėjo koncertuoti, repetuoti, prarado dalį darbo, apie savaitę laiko buvo nedarbingas. Iš kaltinamųjų nesulaukė atsiprašymo. Baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė, tačiau nuoskaudą iki šiol turi. Aiškina, kad atsakovams papurškus dujų balionėliu, sutriko jo regėjimas, kuris pilnai atsistatė po paros. 3-4 dienas po užpuolimo jautėsi blogai, jautė fizinį skausmą, baimę, pažeminimą, jam iki šiol nesaugu vienam būti mieste. Pareikštą ieškinį prašo tenkinti. .

Teismo posėdžio metu ieškovas S. B. nurodė, kad nusikaltimo metu jis buvo namuose, po sunkios akies operacijos, gulėjo, nes buvo draudžiama judėti, jaudintis. Įvykęs sūnaus užpuolimas jį sukrėtė, nes su sūnumi gyvena dviese. Jis buvo priverstas slaugyti sūnų, negalėjo paisyti gydytojų rekomendacijų, po atliktos operacijos neturėjo galimybės nejudėti, gulėti. Po nusikaltimo jo akies būklė pablogėjo, dėl patirto streso nebeatsistatė, liko darbinga 5 procentais. Mano, kad viena akimi regėjimą prarado iš dalies ir dėl atsakovų padaryto nusikaltimo. Tai jam patvirtino gydytojai, kurie paaiškino, kad stresas sąlygojo pooperacinę akies sveikimo eigą. Teigia, kad jo sūnus po užpuolimo ilgiau kaip savaitę jautė stresą, nemiegodavo naktimis, verkdavo. Tai jam sukėlė kančią, jis pergyveno dėl sūnaus būklės. Jam ir jo sūnui padaryta neišmatuojama, ženkliai didesnė už ieškinyje nurodytą, žala. Mano, kad kaltininkai nėra pakankamai nubausti, kad jie nesuprato , kad padarytu nusikaltimu sukėlė jiems neturtines pasekmes. Todėl prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas V. K. nurodė, kad veika, kurios metu padaryta žala ieškovams, buvo smurtinis nusikaltimas – plėšimas, už tokį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų. Plėšimo metu kilo realus pavojus asmens sveikatai ir gyvybei, nukentėjo psichologiškai. Pasak ieškovo atstovo, prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į teismų praktiką, nėra labai didelė. Atkreipia teismo dėmesį į nukentėjusiųjų asmenybę, kad tai inteligentai, jie užsiima kūrybine veikla. Ieškovai nori gauti bent dalį satisfakcijos, atsižvelgiant į patirtą žalą. Kaltininkai neatsiprašė, neparodė noro susitaikyti. Todėl prašo ieškinį tenkinti ir priteisti nukentėjusiesiems reikalaujamas sumas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-598-119/2012 nuspręsta pripažinti A. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir nuteisti subendrinus bausmes galutine – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat nuspręsta pripažinti T. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir nuteisti subendrinus bausmes galutine – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat šiuo nuosprendžiu buvo nuspręsta priteisti iš A. B. ir T. B. solidariai 230 lt S. B. naudai. Vilniaus apygardos teismo 2012-12-20 d. nutartimi nuteistųjų A. B. ir T. B. apeliaciniai skundai buvo atmesti.

Baudžiamojoje byloje išspręstas turtinės žalos atlyginimo klausimas. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas nebuvo atsakovų baudžiamosios bylos dalyku.

Civilinės atsakomybės sąlygų, reiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka, nereikia įrodinėti tik tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys ir baudžiamojoje byloje civiliniam ieškovui yra pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio perduota ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokia teisės taikymo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009. Ieškovai D. B. ir S. B. baudžiamojoje byloje nebuvo pareiškę civilinio ieškinio ir jiems baudžiamojo proceso tvarka nėra pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, todėl ieškovai, reikalaudami žalos atlyginimo, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą ir jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, taip pat atsakovų kaltę (LR CK 6.246 str. – 6.249 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, taip pat kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Asmens sveikatos sužalojimo, taip pat nusikaltimo atveju kaltė yra preziumuojama, todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja esant kaltę. Konstatuoti, kad kaltės nėra, galima tik tada, kai atsakovai įrodo bent vieną įstatyme numatytą pagrindą, kai žala pateisinama ir civilinė atsakomybė netaikoma. Atsakovai tokių aplinkybių neįrodinėjo. Tai yra, atsakovai neįrodinėjo faktų, kad yra nekalti dėl ieškovų įvardytos neturtinės žalos kilimo, kad jų padarytu nesikaltimu neatsirado ieškovams neturtinė žala, kad dėl padaryto nusikaltimo nebuvo patirtas skausmas, pažeminimas, įskaudinimas, kad nebuvo , kitų ieškinyje įvardytų neturtinės žalos faktą rodančių aplinkybių. Atsakovų atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad ieškovai remiasi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jų pačių nuomone, neįrodyta ir nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovai padarė nusikaltimą, dėl jų kaltės atsirado ieškovui D. B. sužalojimai, jo sveikatai padaryta žala. Tai patvirtina Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo įsiteisėjęs nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo nutartis. Minėtame nuosprendyje konstatuota, kad 2011-08-18 d. A. B. ir T. B. veikdami kartu, panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, bei papurškė su juo nukentėjusiajam D. B. į veidą, po ko nukentėjusiajam pradėjus bėgti, jį pasivijo ir T. B. sudavė nukentėjusiajam į krūtinės ląstą, o nukentėjusiajam nukritus, T. B. spyrė koja nukentėjusiajam į pilvą, po ko nukentėjusiajam atsikėlus bendrais veiksmais pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nuosprendyje yra duomenys apie Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. 2630/11(01), dėl nukentėjusiajam D. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Šios aplinkybės įrodo, jog atsakovų nusikalstamais veiksmais ieškovui D. B. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dėl patirto sveikatos sužalojimo atsiradusiais dvasiniais išgyvenimais . Tai – atsakovų padaryto nusikaltimo pasekmė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 2 d. numato atsakingo asmens prievolę visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą. Ieškovo D. B. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju yra pagrįstas.

Spręsdamas neturtinės žalos, padarytos D. B. mastą teismas atsižvelgia į civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies reglamentavimą. Ieškovas D. B. jam padarytą žalą vertina bendrai 20 000 lt. sumai. Šia suma įvertinti ir tie neturtinės žalos požymiai kurie byloje liko neįrodyti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas D. B. dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo buvo atskirtas socialiai nuo visuomenės, kad saulėtą dieną jis negalėjo išeiti į lauką, kad dėl atsakovų veiksmų prarado užsakymus koncertuoti, kad negalėjo koncertuoti, repetuoti, kad nukentėjo jo materialinė gerovė. Šios rūšies žalą , ir priežastinio ryšio rodančio neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimą privalo įrodyti ieškovas. Ginčo atveju įrodymais nustatyta, kad atsakovų nusikalstami veiksmai padaryti ieškovo D. B. atžvilgiu sąlygojo jo sveikatos sužalojimą, pasireiškusį nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl to ieškovas D. B. patyrė stresą, baimę, skausmą ir pažeminimą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2006 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, dyra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai neturtinę žalą padariusio asmens kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Todėl teismas, įvertindamas tai, kad ieškovas taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir dėl to, kad prieš jį buvo padarytas nusikaltimas, taip pat kad nusikaltimo padarymas įstatymo pripažįstamas kaip savarankiškas pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, smurtiniais veiksmais, kėsinantis į vieną didžiausių vertybių - asmens sveikatą, todėl dėl sveikatos sužalojimo ir jo masto atsiradusią neturtinę žalą ieškovui D. B. teismas įvertina 15 000 Lt.

Nustačius padarytos D. B. neturtinės žalos dydį , teismas atsižvelgia į ieškovo ieškinio reikalavimo ribas. Ieškovas prašo priteisti jam padarytą žalą iš atsakovų ne solidariai, bet lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo atskirai. Iš teismui duotos ieškovo pozicijos daroma išvada, kad ieškovas D. B. tikslingai siekia ne solidarios atsakomybės, bet siekia kiekvieno atsakovo asmeninės atsakomybės, tai yra, siekia, kad kiekvienam atsakovui būtų uždėta pareiga atlyginti padarytą neturinę žalą. Toks siekis grindžiamas aplinkybe, kad atsakovai nepripažįsta ir nesupranta padarytos neturtinės žalos fakto. Solidarios atsakomybės taikymas užtikrintų ieškovui nustatyto turtinės žalos atlyginimo gavimą, bet kartu ir sudarytų sąlygas vienam iš bendraatsakovių ją atlyginti vienam, sudarytų galimybę išeliminuoti kito atsakovo pareigą ieškovui. Esant solidariai atsakomybei gali susidaryti situacija, kurios ieškovas D. B. nesiekia, tai yra kad vienas iš atsakovų gali turėti galimybę tiesiogiai nukentėjusiam neatlyginti padarytos neturtinės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo motyvus, jo išdėstytus argumentus , ieškinio reikalavimo siekį ir į ieškinio reikalavimo ribas, byloje netaiko solidarios atsakomybės, o taiko dalinę atsakomybę iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis, tai yra po ( 15000 : 2) 7500 lt. priteisia neturtinės žalos padarytos D. B. atlyginimą.

Šio dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma atsakovams nėra per didelė. Atsakovai šiuo metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau yra jauni, darbingi asmenys, todėl teismo nuomone, turės visas galimybes atlyginti ieškovui priteistą neturtinę žalą, patenkinta reikalavimo suma akivaizdžiai nesukels atsakovams sunkių pasekmių. Įvertinus neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę bei jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai neįrodė egzistuojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. 2 d. ir 6.282 str. numatytų aplinkybių, sudarančias pagrindą mažinti nuostolių atlyginimo dydį, teismas ieškovo D. B. patirtą neturtinę žalą įvertinęs 15 000 Lt, ją lygiomis dalimis priteisia iš abiejų atsakovų.

Vertinant antrojo ieškovo S. B., patirtą neturtinę žalą , pirmiausia atsižvelgiama į tai, kad jis yra D. B. tėvas. Ieškovas teismui nurodė, kad dėl sūnaus sužalojimo jis turėjo psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, dėl išgyvento streso paūmėjo esamos ligos, o būtent: stresas sąlygojo pooperacinę akies sveikimo eigą, mano kad stresas sąlygojo tai, kad šiuo metu jis viena akimi praktiškai nemato. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, yra išaiškinęs, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinė žala yra padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų sukėlimu. Iš bylos duomenų, teisme duotų paaiškinimų matyti, kad bylos ieškovų - sūnaus ir tėvo santykiai yra labai geri, kad jie gyvena dviese, tėvas rūpinasi sūnumi, kartu dalyvaudavo baudžiamosios bylos teismo posėdžiuose. Esant tokioms aplinkybėms atsakovų sukeltas ieškovo S. B. sūnui kūno sužalojimus, jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo faktas lemia tai kad žala padaroma ne tik tiesioginiai nukentėjusiam nusikaltimo metu D. B., bet ir jo tėvui S. B., kad dėl glaudaus šeimyninio ryšio, jo išgyvenimo dėl vaiko sužalojimo kyla neturtinė žala. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Civilinėje atsakomybėje ieškovas privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad ieškovas turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovų nusikalstami veiksmai ieškovo S. B. sūnaus D. B. atžvilgiu (kuriuos patvirtina Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-08-31 d. nuosprendis), sąlygojo ieškovo S. B. psichologinius ir dvasinius išgyvenimus dėl jo su sūnumi glaudaus ryšio. I. S. B. neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos mąsto, jis neįrodė, jog atsakovų veiksmai sąlygojo atliktos jam operacijos pooperacinę akies sveikimo eigą, kad dėl atsakovų veiksmais padarytais prieš sūnų sukeltas stresas sąlygojo tai, kad jis prarado regėjimą viena akimi. Iki nusikaltimo padarymo ieškovo S. B. sveikata buvo problematiška, dėl to jam buvo atliekama akies operacija. Išrašas iš medicininių dokumentų tik patvirtina ieškovo S. B. prastą akies būklę, tačiau neįrodo, kad būtent atsakovų nusikalstami veiksmai turėjo tam įtaką, reikšmę. Teismas, įvertindamas tai, kad ieškovas S. B. realiai patyrė dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, pažeminimą dėl to, kad prieš jo sūnų buvo padarytas nusikaltimas, taip pat tai, kad nusikaltimo padarymas įstatymo pripažįstamas savarankišku pagrindu reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, smurtiniais veiksmais, kėsinantis į vieną didžiausių vertybių - asmens sveikatą, todėl ieškovui S. B. padarytą neturtinė žalą teismas įvertina irgi 15 000 Lt. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų ją priteisia iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis.

Remiantis LR Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovai prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio palūkanas pagal prievolę nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dalį civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat fizinių asmenų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos atsiranda ir dėl žalos padarymo (Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama Civilinio kodekso 6.425 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje reglamentuojamas palūkanų pagal prievoles mokėjimas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi ši norma numato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo funkciją, ir ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolėms, pastarųjų įstatyminių palūkanų paskirtis – skatinti priešingą šalį kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki ieškovui kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, proceso šalis turi būti suinteresuota jo nevilkinti, o teismui patenkinus piniginius reikalavimus – kuo greičiau sumokėti. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Todėl atsižvelgus į minėtas aplinkybes ieškovams iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanas pagal priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. bei 96 str. 1 d. reikalavimus.

Kadangi ieškovai pagal įstatymą yra atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovų valstybės naudai, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (15 000 lt – D. B. ir 15 000 lt – S. B.), t.y. 900 lt žyminis mokestis. Todėl ši žyminio mokesčio suma priteisiama iš atsakovų valstybės naudai. ( LR CPK 93 str. 1 d.) Valstybei iš atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 24,24 Lt (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 15 000 Lt ( penkiolika tūkstančių litų), tai yra po 7500,00 lt. ( septynis tūkstančius penkis šimtus litų) iš kiekvieno neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) , tai yra po 7500,00 lt. ( septynis tūkstančius penkis šimtus litų) iš kiekvieno neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovų S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 procentų dydžio palūkanas pagal priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 900,00 Lt žyminio mokesčio ir 24,24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 924,24 Lt (devynis šimtus dvidešimt keturis litus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.