Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi K. B. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo K. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų 2013 m. gruodžio 16 d. atsakymo Nr. Y2-663(1) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 23-327 panaikinimo, įpareigojant Vilniaus pataisos namų komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į skundą neteikė, rašytu nurodydama, kad vadovaujantis LR BPK 360 straipsnio 3 dalimi, atsiliepimas teikiamas tik į nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis K. B. nebuvo svarstytas komisijoje ir jo atžvilgiu nebuvo priimtas nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Skundo nagrinėjimui teismui buvo pateikta K. B. asmens bylos medžiaga. Šios medžiagos duomenimis K. B. Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 309 straipsnio 2dalį; 309 straipsnio 4 dalį; 152 straipsnio 1 dalį; 161 straipsnio 2 dalį; 150 straipsnio 3 dalį; 151¹ straipsnio 1 dalį; 162 straipsnio 1 dalį; 153 straipsnį; 22 straipsnio 1 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 161 straipsnio 2 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 151 1 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį; 233 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 151 1 straipsnio 2 dalį - 9 metų laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu 2012 m. vasario 3 d. Šilalės rajono teismo nuosprendis pakeistas, K. B. išteisintas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalies ir 308 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalies ir 162 straipsnio 1 dalį, nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, veika iš 150 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 151¹ straipsnio 1 dalį, veika iš 153 straipsnio perkvalifikuota į BK 152 straipsnio 1 dalį, priteista 25000Lt sumažinta iki 20 000Lt, jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kitoje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi, 2012 m. vasario 3 d. Šilalės rajono apylinkės teismo bei 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiai pakeisti, panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalyje, kuria nusikalstama veika iš BK 150 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 151¹ straipsnio 1 dalį ir byla nutraukta, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 4 metų, ir K. B. skirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kitoje dalyje nuosprendžių dalys paliktos nepakeistos.

Pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio skundai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. liepos 16 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-87/2013; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-10-11 nutartis byloje Nr. I-6969-484/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014-02-03 nutartis byloje 1-5996-580/2014).

Motyvuojamoji dalis

Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktuali redakcija) 325¹ punkte (2012-06-27 Nr. 1R-173 pakeitimas) nustatyta, kad prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje yra numatyta privaloma ikiteisminė bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmų ar sprendimų apskundimo tvarka. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami teismui.

Nagrinėjant skundą nustatyta, kad nuteistasis K. B. 2013 m. lapkričio 20 d. prašymu Nr. 29-900(1) kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas pristatyti jį teismui dėl lygtinio paleidimo pagal BVK 157 str. Gautą atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. 2014 m. sausio 15 Kalėjimų departamento nuteistajam K. B. atsakyme nurodyta, kad K. B. nuteistas už nusikaltimą nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, todėl lygtinis paleidimas jam šiuo metu netaikomas, nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo laiko. Minėtame atsakyme nurodyta, jog sprendimas per 20 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui. 2014 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi atsisakė priimti K. B. skundą, išaiškinant pareiškėjui teisę skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos paduoti bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui. Iš bylos duomenų bei nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis K. B. pasinaudojo išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl nuteistojo K. B. pateiktas prašymas dėl lygtinio paleidimo pataisos namų direktoriui bei Kalėjimų departamentui laikytinas tinkamai pateiktu LR BVK 157 straipsnio prasme.

Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnis (įstatymo redakcija galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. ) reglamentuoja atvejus, kada netaikomas lygtinis paleidimo iš pataisos įstaigų. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami:

1) asmenys, nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;

2) asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui;

3) asmenys, kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys;

4) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose;

5) asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai.

Bausmių Vykdymo Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl nuteistajam K. B. bausmės vykdymo metu ir taikytinas būtent vykdymo momentui galiojantis įstatymas remiantis BVK 3 straipsnio 1 dalimi, t.y. taikoma ta teisės norma, kuri galioja bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju, K. B. nuteistas už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Negaliojantis įstatymas, nors ir švelnesnis, netaikomas, nes bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė. Pažymėtina, kad būtent Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnis nustato bausmių vykdymo įstatymų, kitų teisės aktų bausmių vykdymo klausimais, galiojimo laiko, erdvės ir asmenų atžvilgiu taisykles. Todėl spręstina, kad šiuo atveju nėra ir įstatymų kolizijos, nes baudžiamasis kodeksas nereglamentuoja lygtinio paleidimo sąlygų, o bausmių vykdymo sąlygas ir tvarką nustato būtent bausmių vykdymo kodeksas.

Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 3 dalyje numatytas principas nėra bendrasis teisės principas, tai yra baudžiamosios teisės principas, o bausmių vykdymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja ne baudžiamoji teisė, bet bausmių vykdymo teisė, kuri pagal savo prasmę yra procesinė teisė (Vilniaus apygardos teismo 2014-03-04 nutartis byloje Nr. 1S-261-92/2014). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo K. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 5 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.