- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- 1-1242-1011/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02549-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- P. R.
- Nukentėjusysis
- K. R.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1982-06-06, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d.. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis P. R. mušdamas ir smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
2016-01-17 apie 2 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sutuoktine K. R. metu paėmęs ją už plaukų, vieną kartą trenkė galvą į durų staktą, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairę akį, smaugė ją, tokiu būdu nukentėjusiajai K. R. sukėlė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis P. R. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis P. R. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad konfliktas su žmona įvyko prieš pusę metų. Buvo atėję draugai ir visi išgėrinėjo. Moterys išgėrė daugiau, todėl ir kilo žodinis konfliktas su žmona. Nenorėjo, kad konfliktą matytų svečiai, todėl žmoną paėmė už plaukų, ar už kaklo, šiuo metu negali prisiminti. Kumščiu žmonai tikrai netrenkė, jos taip pat netrenkė ir į durų staktą. Patvirtina, kad tą vakarą buvo visi išgėrę, jis buvo girtas, nes vėliau policijos pareigūnai nustatė 1,67 promilių girtumą. Dėl savo neblaivumo daug ko neprisimena. Matė sumuštas žmonos akis, jas susižaloti galėjo, kai kėlė savo nugriuvusią draugę ir atsitrenkė į vaiko kėdutę. Pripažįsta, kad žymės ant kaklo pas žmoną atsirado dėl jo veiksmų. Konfliktas kilo dėl to, kad jis (P. R.) turėjo pretenzijų dėl vaiko priežiūros.
Teisminio nagrinėjimo metu papildomos apklausos metu kaltinamasis P. R. savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažino pilnai ir nurodė, kad dėl savo girtumo galėjo daug ko neprisiminti. Jei žmona sako, kad patyrė fizinį skausmą, vadinasi taip ir buvo. Patvirtina, kad vyko žodinis konfliktas su žmona, kuris peraugo į smurtą. Tai pirmas atvejis, kai jis smurtavo prieš žmoną. Jei žmona sako, kad jis (P. R.) trenkė ją į durų staktą ir griebė už kaklo, vadinasi taip ir buvo. Pasikartoja, kad dėl girtumo daug ko neprisimena. Su žmona ruošėsi skirtis, bet šiuo metu santykiai pasikeitę. Jis gyvena su savo tėvais, žmona su vaiku pas savo motiną. Su žmona susitaikė ir abu bando išsaugoti ir išlaikyti šeimą. Savo poelgio nepateisina, nuoširdžiai gailisi. Ateityje pasižada kontroliuoti savo veiksmus, pažada, kad daugiau nepasikartos, teisiamas pirmą kartą ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius arba pagal laidavimą.
Nukentėjusioji K. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-01-16 apie 16 val. pas juos į butą, esantį (duomenys neskelbtini) atvyko svečiai. Jos vyras visą dieną buvo namie, jokių konfliktų su juo neturėjo, jo nuotaika buvo gera. Atvykę svečiai buvo S. I. ir T. J., tai jos draugai. Jie visi prisėdo prie stalo, išgėrė alkoholio, vyko pokalbis, bendravo. Už kažkiek laiko ji nuėjo paguldyti miegoti savo sūnų Adrijaną, tai buvo apie 22 val. Prie stalo ji grįžo 23 val. Jokių konfliktinių situacijų tarp jos ir vyro nebuvo. Jie visi ir toliau sėdėjo prie stalo, bendravo, gėrė. 2016-01-17 apie 1 val., kuomet ji grįžo vėl prie draugų ir vyro (buvo trumpam nuėjusi pas savo vaiką į kambarį, nes jis prabudo), vyras jau buvo gan stipriai išgėręs, ji kažką jam pasakė, bet neatsimena, ką būtent, tik žino, kad tai tikrai nebuvo kokie nors įžeidimai ar kažkas panašaus, vyras supyko. Pradėjo triukšmauti, šūkauti, jį pradėjo raminti Tomas ir išsivedė jį į koridorių. Pavelas buvo nuėjęs į tokį „tamsų“ kambarėlį, atrodo nuėjo paimti iš ten žiebtuvėlį, ji nuėjo jam iš paskos. Pavelas pamatęs ją, pradėjo rėkti ant jos sakydamas: „Ko tu čia atėjai?“. Tada dešine ranka paėmė ją už plaukų ir vieną kartą trenkė ją į to tamsaus kambarėlio durų staktą. Ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet ji greitai grįžo į kambarį, kur prie stalo sėdėjo jų svečiai. Pavel iš paskos atėjo ir nieko jai nepasakęs, iš nugaros pargriovė ją ant kėdės, ji nukrito nugara ant tos kėdės ir ji lūžo, tuomet Pavelas vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairę akį. Ir pradėjo smaugti ją už kaklo. Ant kaklo yra kraujosruva. Iš karto pribėgo Tomas ir Samanta, prišoko prie Pavelo ir atitraukė jį nuo jos. Išsivedė į koridorių. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus. O vyras nuėjo miegoti. Po kiek laiko atvykę policijos pareigūnai išsivežė Pavelą į policijos komisariatą. Vaikas pačio įvykio nėra matęs, miegojo kitame kambaryje. (b. l. 11)
Nukentėjusioji K. R. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus prieš savo vyrą kaltinamąjį P. R.. Paaiškino, kad su kaltinamuoju šiuo metu susitaikė, jam atleido, toliau bendrauja, vyras rūpinasi vaiku. Patvirtino, kad tai buvo pirmas atvejis, kai vyras smurtavo, reali žala jai nepadaryta. Šiuo metu pretenzijų neturi ir nori taikytis.
Liudytoja S. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad įvykio dieną ji su Tomu atvažiavo į svečius pas Pavelą ir Karoliną. Karolina nuėjo migdyti vaiko, o kai sugrįžo, tarp jos ir Pavelo prasidėjo žodinis konfliktas. Tomas su Pavelu išėjo parūkyti į koridorių, todėl Karolina juos pakvietė grįžti atgal, kad nepyktų kaimynai. Ji su Tomu liko koridoriuje, o Pavelas su Karolina nuėjo į kambarį. Išgirdo kažkokį garsą, kai atėjo pamatė prie spintos gulinčią Karoliną. Vėliau ji buvo išėjusi į tualetą, o kai sugrįžo rado Tomą laikantį Pavelą. Kambaryje pamatė sulaužytą kėdę ir Karolinos paraudusias akis. V. K. iškvietė policiją. Patvirtina, kad pačių muštynių tarp Pavelo ir Karolinos nematė, matė, kaip Karolina sėdėjo ir verkė, pasakė, kad Pavelas ją sumušė. Sutinka, kad visi buvo išgėrę ir mano, kad alkoholis turėjo įtakos konfliktui. Karolinos sužalojimus matė, viena akis buvo pamėlynavusi, kitos akies vokas apdraskytas, ant kaklo matėsi apdraskymo žymės. Šiuo metu Pavelas su Karolina bendrauja pakankamai gerai, nes turi vaiką.
Liudytojas T. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad atvyko į svečius pas Pavelą ir Karoliną, buvo paruoštas stalas. Vakare jis su Pavelu išėjo į laiptinę parūkyti, garsiai kalbėjosi. A. K. pasakė, kad nerėktumėm, nes aplinkui kaimynai. Sugrįžo į butą ir jis su Samanta sėdo prie stalo, kai išgirdo, kad kažkas lyg nukrito. Kai užėjo į kambarį pamatė Karoliną gulinčią spintoje, vėliau vėl visi sėdo prie stalo. Patvirtina, kad kai sėdėjo prie stalo, Pavelas su Karolina konfliktavo, tada Pavelas puolė Karoliną, nuo puolimo, net kėdė sulūžo. Pavelas puolė Karoliną visu kūnu, Karolina gulėjo prie radiatoriaus, kai Pavelas ją laikė už kaklo ir smūgiavo. Matė ant Karolinos veido sumušimų žymes, ant kaklo matėsi įbrėžimai. Sutinka, kad Pavelo veiksmams įtakos turėjo alkoholio vartojimas. Ankščiau su Pavelu jam neteko bendrauti, todėl dėl jo smurtavimo nieko negali paaiškinti.
Nukentėjusiajai K. R. fizinio skausmo sukėlimo faktas bei kitos nusikaltimo padarymo aplinkybės patvirtintos ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais:
Bendrojo pagalbos centro pranešime nurodyta, kad 2016-01-17 4.03 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) namuose pranešėja žodžiu konfliktuoja su neblaiviu vyru. Namuose yra vaikų. (b. l. 6)Vyriausiojo patrulio M. S. 2016-01-17 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pranešta, kad 2016-01-17 apie 04.27 val. patruliuojant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė K. R.. Įvykio vietoje nustatė, kad 2016-01-17 apie 2 val. P. R., gim. 1982 m., sukonfliktavo su savo žmona K. R., konflikto metu P. R. pasiėmęs K. R. už plaukų, pradėjo daužyti galvą į sieną, pradėjo ją smaugti. Bute buvo T. J., S. I., nepilnametis A. R., gim. 2013 m. K. R. nuo GMP atsisakė. Pareiškimo parašyti vietoje nesugebėjo, nes skaudėjo akis. Smurtą galintys įrodyti požymiai: kraujosruva ant kaklo, patinusi akis, kraujosruvos ant abiejų vokų. (b. l. 1–3)2016-01-17 5.01 val. alkotesterio parodymais nustatyta, kad P. R. nustatytas 1,69 ‰ promilių girtumas. (b. l. 19)
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Byloje esantys įrodymai – liudytojų T. J. ir S. J. parodymai – patvirtina, kad 2016-01-17 apie 2 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sutuoktine K. R. metu paėmęs ją už plaukų, vieną kartą trenkė galvą į durų staktą, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairę akį, smaugė ją, tokiu būdu nukentėjusiajai K. R. sukėlė fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu P. R. paaiškino, kad buvo išgėręs, visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau iš esmės pripažino, kad smurtavo prie savo sutuoktinę K. R., griebė jai už plaukų, kaklo.
Teismo vertinimu, kaltinamojo P. R. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., kadangi jis, smurtaudamas prieš savo žmoną K. R., ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Tiek kaltinamasis P. R., tiek nukentėjusioji K. R. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jie susitaikė, pretenzijų vienas kitam neturi ir prašė bylą nutraukti.
BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 38 str. 2 d. (redakcijos, įsigaliojusios 2015-03-24) nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis P. R., kuris kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, nėra teistas, dirba, savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu davė iš esmės teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, pasižadėjo kontroliuoti savo elgesį, teigė, jog stengsis išsaugoti savo šeimą.
Kaltinamasis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, todėl nukentėjusioji K. R. jam atleido ir jis su ja susitaikė.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba, ankščiau už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiamas, teisiamas pirmą kartą, teismo vertinimu yra pagrindas manyti, kad P. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismui konstatavus, kad yra visi BK 38 str. numatyti pagrindai atleisti P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamojo pateikto prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 str. nuostatas nagrinėjimas nėra tikslingas.
BK 67 str. 2 d. numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos šioje straipsnio dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, atsižvelgus į P. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, jog buvo įvykdytas smurtinis nusikaltimas prieš artimą šeimos narį- žmoną, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
P. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 27-28) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 29) – panaikintinos, nes jų tolimesniam taikymui nėra pagrindo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
D. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo
Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-06-08 pažyma, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo P. R. valstybei turėtų būti priteista 104,22 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.). Taip pat pažymėta, kad tuo atveju, kai siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
P. R. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kaip nemokančiam proceso kalbos.
Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.). Taip pat pažymėta, kad tuo atveju, kai siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamoje byloje kaltinamas nemoka lietuvių kalbos, nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, privalėjo dalyvauti gynėjas, kuris ir buvo kviečiamas teismo patvarkymu. T. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, nepriteistinos.
V. B. proceso kodekso 297–298 str., 301 str.1 d., 303 str. 4 d., 305–308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vadovaujantis BK 38 str. 1 d. atleisti P. R. (P. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja K. R. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
P. R. (P. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
P. R. (P. R.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.
I. P. R. (P. R.), kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nepriteisti valstybės naudai iš P. R. (P. R.) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.