Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. ir suinteresuoto asmens R. G. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014 m. kovo 4 d., 9 val. 30 min. Šilutės r. sav. Kintų mstl., Kuršių g. 34, jis vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo sieną. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir namo siena. Pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nepranešė policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133, 234 punktų reikalavimus.

Šiais savo veiksmais M. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, apylinkės teismas M. G. nustatė galutinę administracinę nuobaudą, t. y. 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, saugomo aikštelėje Pramonės g. 5b, Šilutėje, konfiskavimu.

Suinteresuotas asmuo R. G. pateiktame apeliaciniame skunde konkretaus reikalavimo nėra suformulavęs, tačiau iš skundo turinio yra aišku, jog apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kuria konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, saugomas aikštelėje Pramonės g. 5b, Šilutėje.

Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas pateikė atsiliepimus į suinteresuoto asmens R. G. ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. apeliacinius skundus ir prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. apeliacinio skundo

Apeliantas sutinka su jo padaryto pažeidimo kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Apeliantas prašo už šio pažeidimo padarymą pirmosios instancijos teismo jam paskirtą 20 parų arešto bausmę pakeisti į piniginę baudą. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. savo kaltės dėl padarytų pažeidimų neneigia, apygardos teismas dėl jo kaltės nepasisako (ATPK 302¹¹ str.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad M. G. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo sieną. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir namo siena. Iš eismo įvykio vietos pasišalino policijai nepranešęs. Byloje esantys duomenys neabejotinai įrodo, kad M. G. padarė šį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, be to, pats apeliantas šių aplinkybių taip pat neneigia.

Byloje esanti 2014-04-22 Pažyma apie asmens baustumą iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro, taip pat policijos pareigūnų užklausos išrašas patvirtina, kad M. G. teisės vairuoti transporto priemones apskritai neturi (b. l. 24-29). Todėl darytina išvada, kad už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., padarymą jam turėjo būti paskirta bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turėjo nuspręsti pažeidėjui skirti piniginę baudą (su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo) arba administracinį areštą (su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo).

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavęs visus byloje esančius duomenis daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai byloje nenustatė nei M. G. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Tuo tarpu byloje esanti 2014-04-22 Pažyma apie asmens baustumą iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro patvirtina, kad M. G. nuolat daro įvairius administracinius teisės pažeidimus, kuriais yra kėsinamasi į viešąją tvarką. Tai rodo jo nenorą gyventi pagal civilizuotoje visuomenėje priimtas elgesio taisykles. M. G. daromų administracinių teisės pažeidimų pobūdis leidžia pagrįstai teigti, kad asocialus elgesys yra tapęs jo gyvenimo būdu. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog už minėtus administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų M. G. nemoka. Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad apylinkės teismas už minėto pažeidimo padarymą tinkamai individualizavo administracinės nuobaudos rūšį pažeidėjui ir pagrįstai paskyrė administracinį areštą, jo dydį nustatydamas 20 parų.

Paminėtina ir tai, kad pats apelianto pažeidimas buvo padarytas itin šiurkščiu būdu – jis vairuodamas automobilį trenkėsi į gyvenamojo namo sieną ir ją ženkliai apgadino (b. l. 14-17). Toks pažeidimo padarymo būdas rodo, kad apeliantas vairavo itin neatsargiai, dėl ko galėjo kilti labai skaudžių padarinių (sutrikdyta žmonių sveikata ir pan.).

Be to, iš policijos pareigūno M. D. tarnybinio pranešimo bei A. G. paaiškinimo matyti, kad vykdant pasišalinusio vairuotojo paiešką buvo bendrauta su A. G., kuris paaiškino, jog naktį gėrė įvairius alkoholinius gėrimus kartu su sūnėnu M. G., kuris pasiėmė raktelius ir išvažiavo, o ryte pranešė, jog sugadino automobilį (b. l. 8, 13). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą apeliantas padarė galimai būdamas ir neblaivus. Tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog apeliantas buvo abejingas savo pavojingiems veiksmams dėl kurių galėjo kilti itin skaudžios pasekmės. Įvertinus tai, kad paskirtų baudų už padarytus pažeidimus apeliantas nemoka, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai parinko pažeidėjui administracinės nuobaudos rūšį.

Apeliantas taip pat pažymi, jog jis nori rūpintis mažamečiu savo sūnumi, yra užsiregistravęs darbo biržoje. Tačiau teismui jis nepateikė visiškai jokių tai galinčių patvirtinti duomenų. Todėl teismas juos vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginius ir plačiau dėl jų nepasisako.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pažeidėjui paskyrus ne administracinį areštą, o piniginę baudą, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.). Dėl visų išvardytų motyvų konstatuotina, jog administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą pažeidėjui individualizuota tinkamai, ji yra optimali (teisinga ir protionga), todėl keisti ją nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl suinteresuoto asmens R. G. apeliacinio skundo

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu M. G. nustatė galutinę administracinę nuobaudą, t. y. 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, saugomo aikštelėje Pramonės g. 5b, Šilutėje, konfiskavimu.

Apeliaciniu skundu automobilio savininkas R. G. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimo dalį ir grąžinti jam automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau nagrinėjamu atveju toks apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas.

Byloje esanti informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento patvirtina, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012-05-09 yra registruotas R. G., gyv. Sodų g. „(duomenys neskelbtini)“, Šilutė, vardu (b. l. 18). Iš byloje esančio R. G. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog jo vardu yra registruotas lengvasis automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats šiuo automobiliu nesinaudoja ir jo nevairuoja, kadangi neturi teisės vairuoti transporto priemones. Šį automobilį jis yra atidavęs naudotis savo broliui A. G. Tai, kad minimu automobiliu 2014-03-04 buvo sukeltas eismo įvykis jis sužinojo tik 2014-03-09. Jo brolis A. jam pasakė, kad automobilį vairavo ir į namo sieną atsitrenkė jo sūnėnas M. G., kuris yra kito jo brolio L. G. sūnus (b. l. 19).

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo taip pat parodė, kad jis yra automobilio savininkas, jis norėjo broliui A. perrašyti tą automobilį. Tačiau brolis sakė, kad yra skolingas antstoliams, turi nesumokėtų baudų, todėl antstoliai gali konfiskuoti automobilį. Todėl davė naudotis tuo automobiliu (b. l. 34-35). Teisiškai reikšminga yra tai, kad baigiamųjų kalbų metų apeliantas pažymėjo, jog automobilį prašo konfiskuoti, jis jam yra nereikalingas (b. l. 35).

Įvertinus tokius suinteresuoto asmens (automobilio savininko) parodymus duotus apylinkės teisme, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutarė konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, saugomą aikštelėje Pramonės g. 5b, Šilutėje.

Suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde akcentuoja, jog jis yra I-os grupės psichinę negalią turintis invalidas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius apelianto teiginius. Suinteresuotas asmuo kartu su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie bent jau leistų manyti, jog jis negali tinkamai suvokti savo veiksmų prasmės ar pan. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio pasisakymais dėl kurių apygardos teismas plačiau nepasisako.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konstatuotina, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala.

Paminėtina ir tai, kad pats apeliantas pripažino, jog automobilis buvo registruotas juo vardu vien dėl to, kad brolis yra skolingas antstoliams, turi nesumokėtų baudų, todėl antstoliai galėjo konfiskuoti automobilį. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad taip suinteresuotas asmuo netiesiogiai pripažino, jog automobilis jo vardu registruotas tik tam, kad iš jo brolio nebūtų išieškomos skolos, t. y. jog Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka vykdymo procesas A. G. atžvilgiu būtų apsunkintas. Taigi, pats apeliantas tokiais savo parodymais pripažįsta, jog anksčiau aptartu būdu norėjo padėti kitam asmeniui, t. y. savo broliui disponuoti transporto priemone, nes pastarasis to oficialiai daryti negalėjo.

Esant tokioms nustatytoms byloje aplinkybėms Apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nekonfiskavus transporto priemonės tai prieštarautų ne tik Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. taikymui, teismų praktikai analogiškose bylose, Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždaviniams (ATPK 1 str.), administracinės nuobaudos tikslams (ATPK 20 str.), bet ir elementariems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Teismas yra įsitikinęs, kad nagrinėjamu atveju grąžinus šį automobilį apeliantui, kuris pats pripažino, jog yra tik formalus jo savininkas, būtų paneigti ir teisinės valstybės pamatiniai principai. Todėl nekonfiskuoti minimo automobilio nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms tenkinti suinteresuoto asmens Roberto G.io apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Suinteresuoto asmens R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.