Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Aigis VL5“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Laibertas“, uždarosios akcinės bendrovės „Gaberva“, uždarosios akcinės bendrovės „Gydomasis masažas“, individualios įmonės „Dzūkijos vaisiai“, uždarosios akcinės bendrovės „Kovertas“, uždarosios akcinės bendrovės „Tinas“ prašymą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Aigis VL5“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklauso nekilnojamasis turtas – dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis kitų inžinerinių statinių-aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpos, esančios paslaugų paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alytuje. Patalpas pareiškėjai įsigijo iš suinteresuoto asmens sudarę pastato dalių pardavimo–pirkimo sutartis. Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo yra pastato bendraturčiai.

Suinteresuoto asmens ir pareiškėjų sudarytose sutartyse numatyta pirkėjų (pareiškėjų) pareiga perimti iš pardavėjo (suinteresuoto asmens) įsipareigojimus, susijusius su energetinių resursų tiekimu į pastato N1 dalį, ir pareiga sudaryti pastato dalių prijungimo prie tiekėjų centralizuotų energetinių resursų tiekimo tinklo (sistemų) ir šių sistemų priežiūros sutartis. Tikslu įvykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, kai kurie iš pareiškėjų jau yra parengę autonominio elektros įvado projektus kiekvienam atskirai į jiems priklausančias patalpas, turi įvadines spintas, pasirašę sutartis su elektros energijos tiekėjais, kai kurių pareiškėjų projektai rengimo stadijoje.

Suinteresuotas asmuo pareiškėjams pateikė pasirašyti elektros subtiekimo sutartis, kurių tam tikros sąlygos pareiškėjams buvo nepriimtinos, todėl iki 2017 m. rugsėjo 1 d. tarp šalių vyko derybos dėl sutarčių sąlygų pakeitimo. 2017 m. rugsėjo 1 d. suinteresuotas asmuo nutraukė elektros energijos tiekimą pareiškėjams į pareiškėjams priklausančias patalpas, kuriose vykdoma veikla, vystomas verslas. Pareiškėjai priverstinai sustabdė savo ūkinę veiklą, dėl ko patiria nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Teismas netinkamai įvertino faktinę padėtį ir tarp šalių susiklosčiusius santykius. Pagal pardavimo sutarčių sąlygas suinteresuotas asmuo tik įrengė pareiškėjų nusipirktose patalpose vandens, elektros ir kanalizacijos įvadus su apskaitos prietaisais, tačiau pagal pardavimo sutartis suinteresuotas asmuo neįsipareigojo tiekti elektros energijos, šilumos ir (ar) vandens į pareiškėjų patalpas. Pagal pardavimo sutarčių sąlygas patys pareiškėjai įsipareigojo sudaryti pagal pardavimo sutartis nusipirktų patalpų prijungimo prie tiekėjų centralizuotų energetinių resursų tiekimo tinklo (sistemų) ir šių sistemos priežiūros sutartis, tačiau pareiškėjai sąmoningai patys ilgą laiką nesiėmė apskritai jokių veiksmų, kurių pasėkoje būtų tinkamai vykdomos pardavimo sutarčių sąlygos. Suinteresuotas asmuo nėra energetinių resursų tiekėjas, nes pats kaip vartotojas yra sudaręs atitinkamas sutartis su elektros, šilumos ir vandens tiekėjais į suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančias vidaus patalpas, esančias pastate. Kadangi suinteresuotas asmuo nėra elektros energijos tiekėjas, todėl neturi jokių objektyvių galimybių įvykdyti nutarties, t. y. užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į pareiškėjams priklausančias patalpas, esančias pastate. Suinteresuotas asmuo nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. geranoriškai siūlė pareiškėjams arba sudaryti su suinteresuotu asmeniu rašytines elektros subtiekimo sutartis, kuriose būtų numatytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė, susijusi su saugiu elektros energijos subtiekimu pastate ir šalių tarpusavio atsiskaitymo sąlygomis, arba pareiškėjai savo sąskaita sudarytų pagal pardavimo sutartis nusipirktų patalpų prijungimo prie tiekėjų centralizuotų energetinių resursų tiekimo tinklo (sistemų) ir šių sistemų priežiūros sutartis, tačiau pareiškėjai nei sudarė su suinteresuotu asmeniu subtiekimo sutarčių, nei prijungė savo patalpų prie centralizuotų energetinių resursų tiekimo tinklo (sistemų). Suinteresuotam asmeniui nėra suprantama kokius tiksliai veiksmus suinteresuotas asmuo privalo atlikti, kad būtų tinkamai įvykdyta nutartis ir nėra aišku kaip turi būti užtikrintas elektros energijos tiekimas, nes suinteresuotas asmuo nėra elektros tiekėjas į pastatą.Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius, kad 1) egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui; 2) šią realią grėsmę yra įrodęs asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir 3) yra tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas. Tokių pagrindų viseto nagrinėjamoje byloje nėra, todėl nutartis turi būti panaikinta, o pareiškėjų paduotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atmestas. Pareiškėjai UAB „Laibertas“, UAB „Gaberva“, UAB „Gydomasis masažas“, IĮ „Dzūkijos vaisiai“, UAB „Kovertas“, UAB „Tinas“, atstovaujami advokato Mariaus Brasiūno, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens UAB „Aigis VL5“ atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjų susiklostė faktiniai elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai, nors rašytinė sutartis ir nebuvo sudaryta. Tai, kad suinteresuotas asmuo tiekė pareiškėjams elektros energiją, už sunaudotą elektros energiją išrašinėjo sąskaitas faktūras, pareiškėjai elektros energiją naudojo savo veikloje, suinteresuoto asmens išrašytas sąskaitas faktūras priimdavo ir jas apmokėdavo, patvirtina, jog tarp šalių egzistavo faktiniai sutartiniai elektros energijos perpardavimo (subtiekimo) santykiai. Tai reiškia, kad šalių valia dėl elektros energijos tiekimo (perpardavimo) buvo suderinta, t. y. dėl tokio tiekimo buvo susitarta. Byloje nėra duomenų, kad buvo susitarta dėl konkretaus termino, iki kurio elektros energija bus tiekiama, todėl sutartis buvo sudaryta neapibrėžtam terminui. Suinteresuotas asmuo neinformavo pareiškėjų apie elektros energijos subtiekimo sutarčių nutraukimą, taip pat neįrodinėja, kad elektros energijos tiekimą nutraukė dėl to, kad pareiškėjai iš esmės pažeidė savo sutartinius santykius.Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.Įvertinus pareikštą ieškinį bei pridėtus argumentus, faktą, kad tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjų buvo susiklostę elektros energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o suinteresuotas asmuo elektros energijos tiekimą nutraukė neteisėtai, yra pagrindas išvadai, kad pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, ieškinys galėtų būti patenkintas, todėl laikytina, kad ieškinys prima facie pagrįstas.Pareiškėjų (ieškovų) reikalavimas yra prevencinio pobūdžio, kadangi reikalaujama nutraukti neteisėtus veiksmus ir užkirsti kelią žalos padarymui ateityje - įpareigoti suinteresuotą asmenį užtikrinti elektros energijos tiekimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo pagrindas yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę arba įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, kurie užkirstų kelią žalos atsiradimui arba padidėjimui. Prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Prevencinio ieškinio vienas iš tikslų - užkirsti kelią jau atsiradusios žalos padidėjimui, o laikinųjų apsaugos priemonių esminis tikslas - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje byloje, toje dalyje, kurioje prašome užkirsti kelią žalos padidėjimui, pasidarys nebegalimas. Nutraukus elektros energijos tiekimą, pareiškėjai nebegalės vykdyti komercinės veiklos, dėl veiklos nevykdymo kils didelė žala, teismo sprendimo įvykdymas šioje dalyje pasidarys nebegalimas, o tai suponuoja pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus paneigtas prevencinio ieškinio tikslas - užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas suinteresuotam asmeniui (atsakovui) užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į patalpas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Pažymėtina, kad pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).Pabrėžtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjų susiklostė faktiniai elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai, nors rašytinė sutartis ir nebuvo sudaryta. Suinteresuotas asmuo tiekė pareiškėjams elektros energiją, už sunaudotą elektros energiją išrašinėjo sąskaitas faktūras, pareiškėjai elektros energiją naudojo savo veikloje, suinteresuoto asmens išrašytas sąskaitas faktūras priimdavo ir jas apmokėdavo. Kaip pripažino pats suinteresuotas asmuo, 2016 m. rugsėjo 9 d. jis siūlė pareiškėjams arba sudaryti su suinteresuotu asmeniu rašytines elektros subtiekimo sutartis, kuriose būtų numatytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė, susijusi su saugiu elektros energijos subtiekimu pastate ir šalių tarpusavio atsiskaitymo sąlygomis, arba pareiškėjai savo sąskaita sudarytų pagal pardavimo sutartis nusipirktų patalpų prijungimo prie tiekėjų centralizuotų energetinių resursų tiekimo tinklo (sistemų) ir šių sistemų priežiūros sutartis. Kadangi, kaip teigia suinteresuotas asmuo, pareiškėjai nei sudarė su suinteresuotu asmeniu subtiekimo sutarčių, nei prijungė savo patalpų prie centralizuotų energetinių resursų tiekimo tinklo (sistemų), suinteresuotas asmuo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutraukė elektros energijos tiekimą pareiškėjams į pareiškėjams priklausančias patalpas, kuriose vykdoma veikla, vystomas verslas. Pareiškėjai priverstinai sustabdė savo ūkinę veiklą, kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Pažymėtina, kad pareiškėjų ieškinys dėl pažeistų teisių – įpareigojimo UAB „Aigis VL5“ užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į pareiškėjams priklausančias patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini), Alytuje, iki pareiškėjai parengs autonominio elektros įvado projektą, jį įstatymų nustatyta tvarka suderins ir bus užtikrintas elektros energijos tiekimas į pareiškėjams priklausančias patalpas, gynimo Alytaus rajono apylinkės teisme yra priimtas, civilinės bylos Nr. 2-4972-835/2017. Taigi, pareiškėjų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra prevencinis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnis), o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, įvertinus realią grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Taigi, akivaizdu, kad vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, konkrečiu atveju galimas palankus pareiškėjams (ieškovams) teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamų padarinių, t. y. neužkirtus kelio suinteresuoto asmens (atsakovo) trukdymams, iš esmės būtų buvusi paneigta pareiškėjų (ieškovų) teisė naudotis patalpomis ir plėtoti savo veiklą, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad nagrinėjamuoju atveju nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų viseto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutraukus elektros energijos tiekimą, pareiškėjai negali vykdyti komercinės veiklos, dėl veiklos nevykdymo kyla žala, teismo sprendimo įvykdymas šioje dalyje pasidarys nebegalimas, o tai suponuoja pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus paneigtas prevencinio ieškinio tikslas - užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam nėra suprantama kokius tiksliai veiksmus suinteresuotas asmuo privalo atlikti, kad būtų tinkamai įvykdyta nutartis ir nėra aišku kaip turi būti užtikrintas elektros energijos tiekimas. Pažymėtina, kad nors suinteresuotas asmuo nėra elektros energijos tiekėjas, tačiau, kaip jis pats patvirtino, pagal pardavimo sutarčių sąlygas suinteresuotas asmuo įrengė pareiškėjų nusipirktose patalpose vandens, elektros ir kanalizacijos įvadus su apskaitos prietaisais. Be to, elektros energijos tiekimas buvo vykdomas, pareiškėjams buvo išrašomos sąskaitos faktūros, kurias suinteresuotam asmeniui apmokėdavo pareiškėjai. Aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo siūlė pareiškėjams sudaryti elektros energijos subnuomos sutartis, taip pat patvirtina, kad suinteresuotas asmuo, nors ir nėra elektros energijos tiekėjas į pastatą, tačiau tokį tiekimą turi galimybę užtikrinti, nes yra pasirašęs sutartis su elektros energijos pardavėju-tiekėju UAB „ENERTY“ ir elektros energijos persiuntimo paslaugas teikiančia įmonė AB LESTO, o be to administruoja (vykdo) pastato bendro naudojimo objektų administravimą (priežiūrą) ir teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri pastate esančią vidaus inžinerinę įrangą ir tinklus (įskaitant elektros tiekimo ir jos apskaitos priemonių), kurie yra skirti viso pastato aptarnavimui ir kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems pastato bendraturčiams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimas suinteresuotam asmeniui (atsakovui) užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į pareiškėjams priklausančias patalpas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.