Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei I. A., jos atstovei advokatei Editai Gaubienei, atsakovui G. K., jo atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui, bei išvadą teikiančios valstybės institucijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – išvadą teikiančios institucijos, VTAS) atstovei A. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. A. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo G. K. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai (bylos esmė) :

1. Ieškovė I. A. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini), patikslinusi teismo posėdyje, byloje prašo teismą : a) priteisti iš skyriumi nuo dukters V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 250 Eur/mėn. nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos šalies Vyriausybės nustatyta tvarka, jai, ieškovei, nustatyti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas, b) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas G. K., parengiamajame posėdyje patikslintu priešieškiniu (atsisakęs reikalavimo nuginčyti vaikui jo tėvystę), prašo : a) nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukterimi V. K. tvarką pagal jo procesiniame dokumente nurodytą ir parengiamajame posėdyje patikslintą projektą, b) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

4. Teikiančios byloje išvadą valstybės institucijos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą (paaiškino), kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka geriausią mažametės V. K. interesą, jos teises į abiejų tėvų proporcingą išlaikymą bei šeimos ryšius su skyriumi gyvenančiu tėvu, priteisti iš skyriumi gyvenančio ir kurį laiką (iki laikino išlaikymo prievolės nustatymo teismo nutartimi) nusišalinusio nuo išlaikymo bei kt. pareigų dukrai vykdymo tėvo (atsakovo) išlaikymą reikalauja mažamečio vaiko interesai. Institucija dar bylos parengimo stadijoje pateiktomis rašytinėmis išvadomis patvirtino, kad ieškovė iš esmės tinkamai vykdo tėvų valdžią dukrai, dabartinėje savo šeimoje sudariusi geras sąlygas jos vystymuisi, ugdymui, įgimtų ir įgytų gebėjimų puoselėjimui (1 t., b. l. 4650, 143-146).

5. Teismo posėdyje tiesiogiai išklausyti vaiką V. K. nebuvo objektyvios galimybės dėl jos amžiaus ypatumų (yra tik 2,5 m. amžiaus) (1 t., b. l. 5).

II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

6. Vaikas – V. K., gimė (duomenys neskelbtini), tėvams nesant santuokoje, atsakovas yra jos tėvas, vaikas šiuo metu yra maždaug 2,5 m. amžiaus, be įprastinių tokio amžiaus vaikams poreikių maistui, drabužiams, avalynei, asmens higienos priemonėms, sveikatos priežiūrai, minimaliam (standartiniam) formaliam ugdymui bei kt., ji dėl organizmo alerginių reakcijų į kai kuriuos aplinkos veiksnius, drabužių skalbimo, cheminio valymo priemonėms bei kai kurių rūšių maisto (pagaminto iš kruopų, kiaulienos ir kt.) virškinimo sutrikimų taip pat turi ir būtinų specialiųjų poreikių maistui, drabužiams ir jų priežiūrai, taip pat sveikatos priežiūrai (nekompensuojami vaistiniai tepalai alerginiam išbėrimui gydyti), nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti mokamą vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigą (ieškovės paaiškinimai, kurių nepaneigia jokie kiti bylos duomenys bei iš dalies patvirtina atsakovo paaiškinimai (dėl alerginių reakcijų), pirkinių čekiai (1 t., b. l. 5, 13-18, 148-152; 2 t., b. l. 10-12).

7. Vaiko motina, ieškovė I. A., gyvena su vaiku, vykdo nuolatinę kasdienę jo globą ir priežiūrą, yra visiškai darbinga, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, profesiją, dar mokosi, dėl nuolatinės priežiūros vaikui poreikio dirba nuotoliniu būdu (iš namų) vadybininke sutuoktinio UAB (duomenys neskelbtini) gaunamos grynosios pajamos iš darbo santykių iki 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė 446,88 Eur (1 t., b. l. 24-36; 2 t., b. l. 9). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamo turto šiuo metu neturi, iki 2018 m. birželio 20 d. Nekilnojamo turto registre buvęs jos nuosavybe įregistruotas nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už ieškovės tėvų pinigines lėšas ir jų valdomas (1 t., b. l. 8-12; 2 t., 7-8, 35-42), Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovė turi 7 m. senumo lengvąjį automobilį „Toyota RAV 4“ (1 t., b. l. 94). Vaiko motina, ieškovė, 2020 m. vasario 22 d. sudariusi santuoką (1 t., b. l. 127), daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų neturi. Papildomi, fakultatyvūs ar alternatyvūs šaltiniai vaikui V. K. išlaikyti bylos duomenimis pas jos motiną, bylos ieškovę I. A., nėra nustatyti, todėl teismas sprendžia, jog tokių ir nėra (bent iki kol vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigą ir nebebus nuolat prižiūrimas namuose), ieškovės dabartinė turtinė padėtis pagal bylos duomenis ir jos pačios paaiškinimus apie sutuoktinio pajamas, kuriose ½ dalis pagal įstatymo prezumpciją priklauso jai, daromas išlaidas buičiai ir kt. pripažįstama gera.

8. Atsakovas G. K. yra dar neseno (46 m.) ir darbingo amžiaus, iš dalies (40 proc.) darbingas (60 proc. bendrojo darbingumo netekimas nustatytas nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d.), iki 2020 m. lapkričio 23 d. dirbo vadybininku-vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini), pajamos iš šios darbinės veiklos sudarė maždaug 700 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius), darbo santykius šioje įmonėje nutraukė savo iniciatyva (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 55 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 5, 37-42, 54-55; 2 t., b. l. 13-14, 32, 43-44). Nekilnojamo turto registro duomenimis atsakovas nuosavybės arba ilgalaikės nuomos pagrindu valdo ūkinės-gamybinės paskirties pastatus (duomenys neskelbtini), taip pat 24 vnt. žemės ūkio paskirties žemės sklypų Vilkaviškio r. sav. teritorijoje (1 t., b. l. 64-89), vykdo žemės ūkio veiklą (ūkininkauja), pagal mokesčių administratoriui pateiktų ūkio atskaitomybės dokumentų duomenis 2017 metais ūkyje valdė 256 490 Eur vertės turtą, 2018 m. – 304 242 Eur, 2019 m. – 348 039 Eur, atitinkamai 2017 metais gavo 58 368 Eur grynojo pelno, 2018 m. – 60 041 Eur (už 2019 m. duomenų pagal teismo reikalavimą nepateikė) (1 t., b. l. 104- 106; 2 t., b. l. 45-46). Pagal kelių transporto priemonių registro duomenis atsakovas turi 4 senus (virš 10 m.) automobilius (1 t., b. l. 95-98). Atsakovas be dukters V. K. turi dar du nepilnamečius vaikus išlaikytinius : sūnų V. K., gim. (duomenys neskelbtini) - tėvų susitarimu nustatytas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 120 Eur, bei dukterį U. M., gim. (duomenys neskelbtini) - teismo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 215 Eur/mėn. (1 t., b. l. 102-103, 107-110, 2020 m. liepos 31 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-265-570/2020 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Atsakovo turtinės padėtis pagal bylos duomenis teismo vertinama taip pat gera ir geresne nei vaiko motinos (ieškovės). Nors daliai ieškinio atsakovas atsikirto tvirtinama jo neva tai nepakankamos tokio dydžio vaiko išlaikymo prievolei vykdyti turtinės padėties aplinkybe, tačiau tokią aplinkybę galinčių pagrįsti įrodymų (duomenų) ginčą nagrinėjančiam teismui į bylą nepateikė, nors teismo buvo ne tik pasiūlyta tai padaryti, bet ir išaiškinta procesinė pareiga tam bei ir kilsiančios teisinės pasekmės tuo atveju, jeigu profesionalaus teisininko byloje atstovaujamas atsakovas įrodinėjimo procese bus pasyvus ir šios procesinės pareigos neįvykdys (1 t., b. l. 23, 58-59), savo ruožtu atsakovo į bylą pateikti (tiek savo inciatyva, tiek pareikalavus teismui) aukščiau aprašyti duomenys suponuoja priešingą teismo aukščiau jau padarytą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis visumoje yra pakankamai gera. To pagrindu teismas sprendžia, jog atsakovo sunkios materialinės padėties, kuriai būtų aiškiai neproporcinga ieškovės prašomo dydžio vaiko išlaikymo prievolės nustatymas, aplinkybė byloje nėra nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178, 179, 185 straipsniai), atsakovas, kuriam teko tokio įrodinėjimo našta, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje neįrodė, atsakovo materialinė padėtis (gerovė) ir objektyvios galimybės ją kurti ir gerinti pripažįstamos pakankamomis išlaikyti ne tik save, bet ir visus tris savo nepilnamečius vaikus (CPK 178, 185 ir 186 straipsniai). Analogiškos išvados buvo padarytos ir pirmos bei apeliacinės instancijos teismų, nagrinėjant šio teismo Marijampolės rūmų civilinę bylą Nr. e2-265-570/2020 dėl išlaikymo padidinimo kitai atsakovo išlaikytinei, - teismo šioje byloje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl atsakovu abiejose bylose buvusio G. K. turtinės padėties ir galimybių išlaikyti vaikus, dėl abiejų asmenų (G. K. ir I. A.) joje dalyvavimo ir šia dalimi sutampančio įrodinėjimo dalyko pastarajai bylai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismo vertinimu, atsakovas yra stambus ūkininkas (verslininkas), gaunantis apie 5000 Eur/mėn. pajamas, valdantis virš 300 000 Eur vertės turtą (atsakovo pajamos 2019 m. nebuvo mažesnės, bent jau ženkliau, nei turimi duomenys už 2018 m., kadangi jo ūkyje valdomo turto vertė per 2018-2019 m. m. laikotarpį ne sumažėjo, bet padidėjo daugiau nei 40 000 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovo turtinei padėčiai ir galimybėms išlaikyti vaiką ženklesnės įtakos neturės ir dalies bendrojo darbingumo netekimas, kadangi akivaizdu ūkinė veikla tokio stambumo ūkyje yra grindžiama didžiąja dalimi samdomu (kitų asmenų) fiziniu darbu, o ne asmeniniu paties ūkininko, kita vertus, atsakovo darbingumo lygis neturėtų jam trukdyti vykdyti bendrojo vadovavimo ūkiui funkcijų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Be to, jeigu tėvų padėtis ir galimybės leidžia (tokia galimybė nėra jų pačių paneigta), išlaikymu turi būti patenkinami ne tik būtiniausi, gyvybiniai vaiko poreikiai, bet ir kiti, kurie laiduoja jo įgimtų ir įgyjamų gebėjimų puoselėjimą ir stiprinimą, jo tapimą visaverte, išsilavinusia ir pasiruošusia savarankiškam gyvenimui visuomenėje asmenybe. Pagal CK 3.198 straipsnio nuostatas tuo atveju, kai asmeniui tenka prievolė išlaikyti du ir daugiau vaikų (šiuo atveju bylos atsakovui, turinčiam dar du išlaikytinius nepilnamečius vaikus), tokios prievolės vykdymas turi būti paskirstomas proporcingai visiems išlaikytiniams, be to, taip, kad būtų pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams patenkinti.

10. Kaip aukščiau jau buvo minėta, CPK 178 straipsniu įstatymų leidėjo nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose (šiuo atveju ieškovė ieškinyje ir atsakovas priešieškinyje) ar atsikirtimuose (šiuo atveju atsakovas atsikirtimuose daliai ieškinio). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo fakto, įrodinėjimo našta aplinkybės, kad išlaikymas yra (buvo) teikiamas ir pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju atsakovui). Būtent atsakovui taip pat tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad ieškiniu prašomos nustatyti išlaikymo prievolės dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai bei galimybėm ir (ar) nepilnamečio vaiko poreikiams ar pažeidžia kitų jo išlaikytinių interesus.

IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

11. Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai, t. y. visos abejonės, neaiškumai aiškinami būtent vaiko naudai.

12. Teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinyje nurodytas ir pakankamai detalizuotas bei teismo posėdyje (praėjus virš 1 m. laikui ir pasikeitus kai kurioms su vaiko specialiais poreikiais ir numatyto priešmokyklinio ugdymo pradžia susijusioms aplinkybėms) kiek patikslintas bei civilinio proceso įstatymo leistinais rašytiniais įrodymais maksimaliai, kiek tai leidžia aplinkybės (punktai 2 ir 6), pagrįstas šalių maždaug 2,5 m. amžiaus dukters V. K. išlaikymo būtinųjų, specialiųjų ir papildomų poreikių, kurie su amžiumi iki 18 m. tik didės, visumos dydis – 500 eurų per mėnesį, atsižvelgiant į šio konkretaus vaiko individualybę, sveikatos būklę bei gebėjimus, atsakovui nepaneigus galimybių tenkinti ne tik būtiniausius gyvybinius, bet ir kitus ieškovės byloje pagrįstus šio vaiko protingus poreikius, kad būtų puoselėjami ir stiprinami jo įgimti ir įgyjami gebėjimai, yra realus, įtikinamas, pakankamai pagrįstas, atitinka realųjį pragyvenimo lygį bei kitas šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo realijas, nėra nepaaiškintai „išpūstas“, tame tarpe ir siekiu pelnytis auginamo vaiko tėvo sąskaita. Nors tik pati viena vykdo kasdienę mažametės dukters V. K. globą ir priežiūrą, ką nėra įmanoma paskaičiuoti, įvertinti pinigais, yra blogesnės nei atsakovas, dukters tėvas, materialinės padėties ir galimybių išlaikymo prievolės požiūriu (punktai 7 ir 8), ieškovė neprašo nukrypti nuo vaiko išlaikymo prievolės tarp jo tėvų lygybės prezumpcijos nagrinėjamu atveju ir pusę dukters išlaikymo naštos pasilieka sau, o tai teismo vertinimu paneigia atsakovo abejones dėl ieškovės sąžiningumo ir hipotetinio siekio nepagrįstai praturtėti jo sąskaita.

13. Ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms : ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo. Kita vertus, tokiu išlaikymo dydžiu su vaiku abu tėvai ir gali, ir privalo pasidalinti, jie neturi teisės iškelti savuosius fizinius egzistencijos poreikius, teises ir interesus aukščiau už negalinčio save dar išsilaikyti mažamečio vaiko - jo prigimtinės teisės ginamos prioritetiškai atžvilgiu analogiškoms tėvų.

14. Teismas sutinka su atsakovo atstovo pozicija (prašymu), kad iš faktinių vaiko poreikių sumos (500 Eur) pagal šalies kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką ginčų dėl vaikų išlaikymo bylose turi būti atimti vaiko motinai (ieškovei) mokamos valstybės socialinės paramos vaikus auginančioms šeimoms lėšų suma („vaiko pinigai“), kas šiuo metu sudaro 60 Eur (šalių pripažinti faktai – CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokiu būdu tarp vaiko tėvų paskirstytina 440 Eur (500 Eur – 60 Eur) jo išlaikymo našta. Kadangi teismas šioje byloje nenustatė pakankamo faktinio pagrindo nukrypti nuo tėvų lygios prievolės išlaikyti vaiką principo, to beje nereikalavo ir šalys, šiuo atveju iš atsakovo priteistina dukrai išlaikyti suma nustatytina periodinėmis išmokomis po 220 Eur/mėn. (440 Eur : 2).

15. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymo vienam iš atsakovo išlaikytinių, nepažeis kitų dviejų jo išlaikytinių interesų, kadangi, kaip teismas sprendė aukščiau, atsakovo gera turtinė padėtis laiduoja galimybę teikti tokį išlaikymą ne tik dukrai V. K., bet ir kitiems jo vaikams, o aplinkybė, kad vyresnių amžiaus ir didesnių specialių poreikių vaikams yra (lieka) nustatytas mažesnis išlaikymas, pati savaime neeliminuoja šiam teismui ne tik teisės, bet ir pareigos nustatyti konkrečiam vaikui reikalingo ir pagrįsto dydžio išlaikymą, jeigu tai leidžia tėvo (atsakovo) padėtis ir galimybės. Tokiu būdu ieškinys patenkintinas dalinai.

16. Ieškovė jau bylos parengimo stadijoje visiškai pripažino atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl jo bendravimo su jų dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo pagal atsakovo projektą, išvadą byloje teikianti institucija taip pat pritaria tokios tvarkos nustatymui kaip atitinkančios geriausią vaiko interesą, byloje nėra duomenų, kurie šią išvadą paneigtų, todėl teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo iš ieškovės nepriimti šio priešieškinio reikalavimo pripažinimo ir šį nepatenkinti, nagrinėjamu atveju pagrindo riboti tėvo nuolatinį maksimalų bendravimą su vaiku nenustatyta (CPK 140 straipsnio 2 dalis). To pagrindu, tarp tėvų kilus ginčui, teismo sprendimu nustatytina atsakovo (skyriumi gyvenančio tėvo) bendravimo su dukra V. K. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarka pagal atsakovo projektą (CK 3.175 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovo priešieškinis, atsižvelgiant į reikalavimo nuginčyti tėvystę atsisakymą, patenkintinas dalinai.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

17. Bylos duomenimis (1 t., b. l. 19; 2 t., b. l. 49-51) ieškovė bylos procese patyrė ir prašo priteisti iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės teisinei pagalbai, teikiant jai konsultacijas, parengiant bylai procesinius dokumentus, atstovaujant 2 parengiamuosiuose ir 2 teismo posėdžiuose apmokėti. Savo ruožtu atsakovas pagal bylos duomenis (1 t., b .l. 122; 2 t., b. l. 47, 48) procese patyrė ir prašo priteisti iš ieškovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai, teikiant jam konsultacijas, parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant tuose pačiuose parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose apmokėti, taip pat 150 Eur sumokėto byloje valstybei žyminio mokesčio, viso – 750 Eur. Šalių pirminiai byloje pareikšti reikalavimai šiuo sprendimu patenkinami taip : ieškovės – 73 proc. dalimi, atsakovo – 50 proc. dalimi. Paskirstant aptariamas išlaidas tarp šalių, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalies taisyklė, nustatanti, jog išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai, tokiu būdu ieškovė turi teisę į 73 proc. savo išlaidų atlyginimą iš atsakovo, o pastarasis – į 50 proc. savo išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Priteistini išlaidų atlyginimai apskaičiuojami taip : ieškovei iš atsakovo – 800 Eur x 0,73=584 Eur; atsakovui iš ieškovės – 750 Eurx0,50=375 Eur. Atlikus vienarūšių piniginių prievolių įskaitymą, atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas, o ieškovei iš atsakovo priteistina atlyginti išlaidų – 209 Eur (584 Eur – 375 Eur). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 15,07 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), b) 79 Eur (220 Eur x 12 x 0,03) nesumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą (pagal faktiškai priteisiamą sumą), nuo kurių mokėjimo prievolės ieškovė yra atleista įstatymu, tačiau nėra atleistas atsakovas, viso – 94,07 Eur. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos ieškinio reikalavimai patenkinami 73 proc. dalimi, tai būtent 73 proc. aptariamų išlaidų valstybei privalo atlyginti atsakovas, o likusi (tenkanti ieškovei) jų dalis padengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307, 376 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskellbtini), išlaikymą jo dukrai V. K., (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 220 (du šimtus dvidešimt) eurų kas mėnesį nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos.

Priteisiamų V. K. išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirti ieškovę I. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

2019 m. lapkričio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi byloje paskirtą laikiną apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovą G. K. mokėti nepilnametei dukrai V. K. laikiną išlaikymą 200 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki sprendimo byloje priėmimo, panaikinti.

Nustatyti tėvo atsakovo G. K. bendravimo su nepilnamete dukterimi V. K. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis :

1. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku (toliau – vaiku) kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, paimdamas vaiką penktadienį nuo 18.00 val. iš vaiko motinos I. A. namų ir grąžindamas jį sekmadienį iki 19 val. į motinos namus.

2. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienais metais per Šv. Kūčias, gruodžio 24 d., pasiimdamas jį iš motinos namų nuo 10 val. ir grąžindamas jį ten pat tą pačią dieną iki 19 val.

3. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienais lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš motinos namų nuo 10 val. ir grąžindamas jį ten pat tą pačią dieną iki 19 val.; nelyginiais metais – Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš motinos namų nuo 10 val. ir grąžindamas jį ten pat tą pačią dieną iki 19 val.

4. Tėvas bendrauja su vaiku jo gimimo dieną (gegužės 18 d.) : nelyginiais metais, jeigu gimimo diena sutampa su nedarbo diena, pasiimdamas jį iš motinos namų nuo 10 val. ir grąžindamas jį ten pat tą pačią dieną iki 15 val.; lyginiais metais, jeigu gimimo diena sutampa su nedarbo diena, pasiimdamas vaiką 15 val. ir grąžindamas iki 19 val.; jeigu vaiko gimimo diena sutampa su darbo diena, tėvas bendrauja su vaiku kiekvienais metais, pasiimdamas jį iš motinos namų nuo 17 val. ir grąžindamas jį ten pat iki 19 val.

5. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš motinos namų nuo 10 val. ir grąžindamas jį ten pat tą pačią dieną iki 19 val.

6. Tėvas bendrauja su vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną (birželio 27 d.), pasiimdamas vaiką iš motinos namų nuo 10 val. ir grąžindamas jį ten pat tą pačią dieną iki 19 val. jeigu tėvo gimimo diena sutampa su nedarbo diena, o jeigu tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena, tokiu atveju tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas jį iš motinos namų nuo 17 val. ir grąžina jį ten pat tą pačią dieną iki 19 val.

7. Tais atvejais, kai tėvas negali bendrauti su vaiku nustatomu grafiku dėl vaiko ar savo ligos ar kitų svarbių priežasčių, tėvo bendravimo su vaiku laikas tėvų susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar kitą abiem tėvams ir vaikui priimtiną laiką.

8. Tėvas įsipareigoja kiekvieną kartą ne vėliau kaip prieš 24 val. informuoti vaiko motiną SMS pranešimu ar kitomis abiem priimtinomis komunikavimo priemonėmis, jog bendraus su vaiku pagal šią tvarką.

9. Vaiko motina įsipareigoja ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamos vietos ir (ar) jo ugdymo įstaigos pasikeitimus.

10. Vaiko motina įsipareigoja per 24 val. nuo ligos (-ų) vaikui diagnozavimo momento informuoti vaiko tėvą apie dukters ligą (-as), nurodant, kuo dukra susirgo ir kokia pagalba jai yra reikalinga“.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du šimtus devynis eurus (209 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei I. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šešiasdešimt aštuonis eurus 67 ct. (68,67 Eur) bylinėjimosi išlaidų - už procesinių dokumentų siuntimą ir nesumokėto žyminio mokesčio, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susiję sau bylos nagrinėjimu).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.