- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- AN2-80-885/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01314-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutarties ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo panaikinimo bei bylos grąžinimo Institucijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla Nr. 10-ANR_O-46604-2022 (ROIK: 22186882878) nutraukta nesant administracinio nusižengimo požymiams. Nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog 2022 m. liepos 20 d. apie 16.53 val., Vilniuje, Laisvės pr. 57A, automobilio „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, išvažiuodamas iš šalia esančios teritorijos sustojo, trukdydamas dviračių eismui. Nustatyti ar transporto priemonės vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.10 punkto reikalavimus pagal pateiktą vaizdo įrašą nėra galimybės.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 20 d. nutartimi A. S. skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniame skunde yra prašoma panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį bei Institucijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai.
3.1. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai tyrė ne išvažiavimo iš teritorijos manevrą, o tiesiog stovėjimą. Tai, kad Institucija tyrė ne tą pažeidimą ir netyrė to, ką turėjo tirti, yra pripažinta ir skundžiamoje nutartyje.
3.2. Akcentuojama tai, jog teisminio nagrinėjimo dalyką sudarė tik skundžiamame nutarime ir apelianto skunde nurodyti faktai, aplinkybės, argumentai ir nutarimo rezoliucinė dalis. Iš esmės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 641 straipsnio nuostatas ir išėjo už nurodytų ribų – atliko savo teisminį tyrimą ir tyrė KET 102 punkte nurodyto pažeidimo požymius. Apeliantas pažymi, kad nurodytus jo motyvus patvirtina formuojama teismų praktika. Nurodoma, jog tokiais savo veiksmais teismas pažeidė apelianto teisę būti išklausytam (ANK 571 straipsnis).
3.3. Apeliantas pabrėžia, kad nurodytame įvykyje yra KET 102 punkte nurodyto pažeidimo sudėties požymiai, kadangi automobilio vairuotoja nesustojo iki šaligatvio, kuriuo važiavo apeliantas, tačiau sustojo ant šaligatvio ir išvažiavimo sankirtos bei taip privertė apeliantą sustoti. Apelianto nuomone, vairuotoja turėjo ir galėjo numatyti, kad priekyje važiuojantis automobilis sustos duoti kelią ir jai teks sustoti išvažiavimo ir šaligatvio susikirtime, o tuo metu šaligatviu gali judėti dviratininkai ir pėstieji, kuriems ji sutrukdys.
3.4. Pažymima, kad ANK nenumato teismo nurodyto kvalifikuojančio požymio, t. y., asmeniui kylančios administracinės atsakomybės tik už netikėtą, staigų kliūties sudarymą. Šį motyvą patvirtina ir tai, jog KET yra numatytos panašaus pobūdžio taisyklės.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo Institucijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimą bei apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistus ir A. S. skundo netenkinti.
Šalies argumentai
4.1. Institucijos vertinimu, teismas tinkamai išnagrinėjo skundą visa jo apimtimi, kadangi A. S. pateikė skundą būtent dėl to, kad, jo manymu, pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip KET 102 punkto pažeidimas, taigi teismas privalėjo išnagrinėti skundo argumentus ir dėl jų pasisakyti.
4.2. Apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jų teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad vairuotojo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių. Dėl to naikinti ar keisti skundžiamą nutartį ir tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo byloje E. D. prašo palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. E. D. nurodo, jog apeliantas skundą grindžia teismų praktika, kuri negali būti taikoma nagrinėjamu atveju, kadangi ši situacija nėra nei panaši, nei tapati. Atsiliepime pabrėžiama, kad jos automobilis stovėjo laukdamas išvažiavimo į pagrindinį kelią, taigi ji neišvažiavo priešais dviratininką ir nesudarė jam netikėtos kliūties. Jos veiksmai negali būti traktuojami kaip kelio nedavimas, todėl nėra ir jokio administracinio nusižengimo sudėties.
5.2. Atsiliepime nurodoma, kad A. S. siekia suklaidinti teismą, kadangi skunde klaidingai nurodo, jog E. D. vairuojamas automobilis buvo sustojęs ant šaligatvio, nors ji sustojo įvažiavime į pagrindinį kelią. Toje vietoje nėra jokių kelio ženklų, nurodančių pėsčiųjų ar dviračių taką, pats išvažiavimas taip pat nėra pažymėtas specialiais žymėjimais. Taigi šiuo atveju nebuvo jokių ženklų, kurie nurodytų, kurioje vietoje ji turėtų sustoti norėdama baigti išvažiavimo į pagrindinį kelią manevrą.
5.3. E. D. akcentuoja, jog aptariamu atveju dviratininkas, vadovaudamasis KET, turėjo važiuoti kitoje kelio pusėje esančiu dviračiu taku, o ne šaligatviu, kadangi KET 57 punktas draudžia dviratininkui važiuoti šaligatviu. Taigi darytina išvada, kad A. S. iš esmės pats nesilaikė KET draudimų ir juos pažeidė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
4. Apeliaciniame skunde pareiškėjas A. S. nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylą nesant administracinio nusižengimo požymių, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
5. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Dėl ANK 641 straipsnio ir 571 straipsnio nuostatų pažeidimo ir bylos grąžinimo Institucijai
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog A. S. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi bei teigia, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai bei pažeidžiant ANK nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jo motyvais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad teismo nutartis bei Institucijos nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti ir grąžinti bylą Institucijai, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
7. ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje situacijoje apylinkės teismas nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas ir priėmė formuojamai teismų praktikai priešingą sprendimą, kadangi pasisakė ir dėl KET punkto, kuris nebuvo aptartas Institucijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarime. Skunde yra teigiama, kad tokiu būdu buvo nepagrįstai suvaržyta apelianto teisė būti išklausytam. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai laikytini tik kaip subjektyvi nuomonė ir objektyviais duomenimis neparemta pozicija. Šiame kontekste pažymėtina, jog būtent pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam skundą dėl Institucijos nutarimo tenka pareiga išsiaiškinti bei įvertinti visas bylos aplinkybes, o jų pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, neatsakius į esminius skundo argumentus, tik tuomet iš esmės toks procesinis sprendimas apribotų pareiškėjo teisę į gynybą (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-365/2022). Priešingai, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išnagrinėjo A. S. skundą pasisakydamas ne tik dėl KET punkto, kuris yra nurodytas Institucijos nutarime, tačiau atkreipdamas dėmesį ir į apelianto skunde nurodytas aplinkybes bei motyvus.
8. Šiame kontekste negalima sutikti ir su apelianto pateikta teismų praktika, kadangi jo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje yra iš esmės skirtinga situacija nagrinėjamajai. Kaip matyti iš skunde nurodytos nutarties motyvų, teismas atkreipė dėmesį į ANK 641 straipsnį dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino asmens, kurio atžvilgiu nepriimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, veiksmus administracinės atsakomybės kontekste. Nurodyta situacija yra iš esmės skirtinga aptariamai, kadangi šioje byloje yra vertinami tapatūs to asmens veiksmai, nėra keičiamos ar tikslinamos faktinės įvykio aplinkybės, tačiau į juos yra žvelgiama kito KET punkto kontekste, kas savaime nesudaro pagrindo grąžinti bylą Institucijai. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui yra sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
9. Pažymėtina, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo manyti, kad aptariamu atveju apelianto teisė būti išklausytam buvo suvaržyta. Kaip matyti tiek iš apelianto 2022 m. rugsėjo 5 d. parodymų protokolo (b. l. 12–14) bei jo skundo apylinkės teismui (b. l. 2–3), aplinkybes dėl KET 102 punkto taikymo nurodė pats apeliantas. Dėl to neįmanoma sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad apeliantas negalėjo numatyti, jog teismas, nagrinėdamas bylą, atkreips dėmesį ir į KET 102 punkto nuostatas bei bylą vertins šios normos kontekste. Efektyvaus teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ir pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, apeliantas dalyvavo teismo posėdyje ir turėjo galimybę pasisakyti dėl savo skundo argumentų, teikti paaiškinimus bei pateikti klausimus suinteresuotam asmeniui E. D.
10. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyti ANK 641 straipsnio ar 571 straipsnio nuostatų pažeidimai, kurie sukurtų pagrįstą pagrindą bylą gražinti iš naujo nagrinėti Institucijai. Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o papildomų KET punktų vertinimas nesukėlė jokių neigiamų teisinių padarinių apeliantui ir nepablogino jo procesinės padėties.
Dėl administracinės teisenos nutraukimo
11. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimas buvo priimtas KET 150.10 punkto kontekste bei, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo byla nutraukta nesant administracinio nusižengimo požymių. Nors sutiktina, kad aptariamu atveju turėtų būti taikomos ne KET XVII skyriaus „Sustojimas ir stovėjimas“ nuostatos, o XIII skyriaus „Važiavimo pradžia ir manevravimas“ nuostatos, kadangi transporto priemonės vairuotoja įvykio metu važiavo, aukštesnysis teismas pasisako ir KET 150.10 punkto kontekste.
12. KET 150.10 punkte yra įtvirtinta tai, jog sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
13. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, kad įvykio metu A. S. važiuoja dviračiu ir artėja prie pagrindinio kelio sankirtos su šalutiniu keliu, kurioje, išvažinėdami iš šalutinio kelio, stovi dvi transporto priemonės. Kaip pabrėžta ir skundžiamoje nutartyje, aptariamu atveju minėtos transporto priemonės ne stovėjo, o išvažinėjo iš šalutinio kelio ir įvažiuodamos į pagrindinį kelią sustojo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Sutiktina su skundžiamos nutarties išvadomis, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos KET XVII skyriaus kontekste, kadangi iš minėto vaizdo įrašo aiškiai matyti tai, kad E. D. vairuojamas automobilis ruošiasi įsukti į pagrindinį kelią, t. y., neatliekami manevrai, susiję su sustojimu ir stovėjimu.
14. Aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kodėl šiuo atveju įvykis nėra vertinamas KET 150.10 punkto kontekste, t. y., pritartina tiek apeliacinio skundo, tiek skundžiamos teismo nutarties motyvams, kad Institucija klaidingai vertino įvykį pagal KET 150.10 punktą.
15. KET 102 punkte numatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).
16. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, iš byloje esančio vaizdo įrašo nėra įmanoma nustatyti kiek laiko E. D. stovėjo prie įvažiavimo į pagrindinį kelią, tačiau vertintina, kad jos vairuojamas automobilis neišvažiavo staiga priešais dviratininką, o A. S. šią transporto priemonę pastebėjo likus pakankamam atstumui iki jos ir neprivalėjo staiga stabdyti siekdamas išvengti susidūrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai iš esmės nepaneigia skundžiamos nutarties motyvų, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas KET 102 punkto nuostatų pažeidimas. Sutiktina ir su apylinkės teismo motyvais, jog KET galioja visiems eismo dalyviams, tarp jų – ir apeliantui, taigi A. S., pastebėjęs jo kelyje atsiradusią kliūtį, turėjo sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę, arba apvažiuoti kliūtį. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino E. D., netoli įvažiavimo į pagrindinį kelią yra kalnas, kuris darė įtaką matomumui, taigi sutiktina su jos argumentais, kad ji, artėdama prie vietos, kurioje turėjo trumpam sustoti, nematė atvažiuojančio apelianto. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nustatytas pavojingo vairavimo požymis, kadangi apeliantas prieš jį stovintį automobilį pamatė iki jo likus pakankamam atstumui, turėjo visas galimybes tiek sustabdyti bei palaukti, kol transporto priemonė įvažiuos į pagrindinį kelią, tiek apvažiuoti kliūtį (įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu). Vertintina, jog šiuo atveju byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina fakto, jog E. D. pažeidė KET 102 punkto normas. Pirmosios instancijos teismo motyvai yra išsamūs ir argumentuoti, paremti byloje esančiais objektyviais duomenimis, o teismo sprendimas palikti Institucijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimą nepakeistą yra pagrįstas ir teisėtas.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria buvo netenkintas A. S. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukta, paliktas nepakeistas, paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo A. S. apeliacinio skundo netekinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.