Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Medics“, trečiasis asmuo J. J., dėl žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-13 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Medics“ 12 908,70 Eur Privalomo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto žalai atlyginti, įstatymo numatytas palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau Klaipėdos TLK) su atsakove UAB „Baltic Medics“ 2014-03-10 sudarė sutartį Nr. S2-2014-86 dėl asmens sveikatos priežiūros (toliau – Sutartis) paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. 2014-08-12 Klaipėdos TLK su atsakovu pasirašė sutarties Nr. S2-2014-86 Specialiųjų sąlygų papildymą Nr. 1, kuriuo sutarties Specialiosios sąlygos papildytos 3 ir 4 punktais, kuriais atsakovė prisiėmė įsipareigojimus, įgijo teisę teikti pirminės ambulatorines ASP paslaugas ir skirti apdraustiesiems kompensuojamuosius vaistus. Klaipėdos TLK, vadovaudamasi teisės aktais, atliko UAB „Baltic Medics“ kontrolės procedūrą, kurios metu buvo nustatyta, kad UAB „Baltic Medics“ gydytoja J. J. nuo 2014-09-01 iki 2014-10-31 neteisėtai suteikė ir pateikė apmokėjimui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, bei neteisėtai išrašė kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, iš viso padarydama 12 908,70 Eur žalą PSDF biudžetui. Atsakovei kilo pareiga per 30 dienų nuo Ekspertizės pažymos gavimo dienos atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Atsakovė per nurodytą terminą minėtos pareigos neįvykdė, į pateiktus raginimus sumokėti minėto dydžio sumą nesureagavo.Atsakovė UAB „Baltic Medics“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka ekspertizės metu nustatyta aplinkybė, jog J. J. (turėdama licenciją verstis tik medicinos gydytojo veikla) neturėjo šeimos gydytojos licencijos vertintina, kaip mažareikšmis pažeidimas, nesudarantis pagrindo reikalauti žalos atlyginimo. J. J. turėjo reikiamų žinių ir kompetencijų pacientams suteikti sveikatos priežiūros paslaugas. Remdamasi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekano prof. dr. V. K. žodžiais, sprendė, kad gydytoja J. J. nuo 2014-09-01 buvo kompetentinga gydyti vidaus ligų sveikatos sutrikimus, kurių gydymui buvo išrašomi kompensuojamieji vaistai. Pažymėjo, kad nors UAB „Baltic Medics“ nebuvo rezidentūros bazė pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-09-24 įsakymo Nr. V-902 „Dėl gydytojo rezidento pavyzdinių pareiginių nuostatų patvirtinimo“, tačiau atitiko formalius rezidentūros bazės reikalavimus. Atsakovės teigimu, didžiąją dalį žalos, kuria neva padarė gydytoja J. J., sudaro receptai kompensuojamiems medikamentams, skirtiems gydyti kraujo krešėjimo sutrikimus, o J. J. kompetentinga gydyti vidaus ligas, įskaitant ir kraujo krešumo sistemos sutrikimus. Mano, kad gydytoja J. J. pacientams suteikė sveikatos priežiūros paslaugas kvalifikuotai. Atsakovės nuomone, J. J. išrašė minėtus ir kitų medikų paskirtus kompensuojamuosius vaistus, kuriuos būtų išrašęs bet kuris kitas gydytojas, turintis šeimos gydytojo licenciją, arba šeimos gydytojas – rezidentas. Atsiliepime nurodoma, kad jokia 12 477,90 Eur žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta, kadangi UAB „Baltic Medics“ gydytoja J. J. (1) teikė ASP paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, (2) UAB „Baltic Medics“ pateikė visus dokumentus, patvirtinančius ASP paslaugų suteikimą, (3) ASP paslaugos buvo realiai suteiktos atsakovės pacientams, (4) paslaugos yra teikiamos turintiems siuntimus. Taip pat J. J. teikė ASP paslaugas kvalifikuotai ir iš pacientų nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl netinkamo paslaugų teikimo. Nesant žalos padarymo fakto yra negalima ir UAB „Baltic Medics“ sutartinė civilinė atsakomybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-13 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 12 908,70 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 908,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. vasario 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės 290,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.Teismas nustatė, kad nuo 2014-09-01 iki 2014-10-31 UAB „Baltic Medics“ šeimos gydytojo paslaugas teikė šeimos gydytojo licencijos neturinti gydytoja J. J.. Turėdama tik medicinos gydytojo licenciją, gydytoja J. J. galėjo teikti ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – medicinos gydytojo praktikos paslaugas, bet teikti paslaugų atsakovės įstaigoje neturėjo teisės. UAB „Baltic Medics“ nebuvo licencijuota medicinos gydytojo paslaugų teikimo srityje.Teismas sprendė, kad UAB „Baltic Medics“ gydytoja J. J. neteisėtai teikė ir pateikė apmokėjimui pirminės ambulatorinės ASP šeimos gydytojo paslaugas, neteisėtai teikė ir pateikė apmokėjimui skatinamąsias pirminės ambulatorinės ASP paslaugas, neteisėtai išrašė PSDF biudžeto lėšomis apmokamus kompensuojamuosius vaistus ir/ar MPP, kurie buvo išduoti (parduoti) gyventojams, o UAB „Baltic Medics“ neteisėtai pateikė apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų, dėl ko ieškovė patyrė žalą.Teismas nustatęs, kad atsakovė pasirašiusi UAB „Baltic Medics“ sutartį Nr. S2-2014-86 ir sutarties Nr. S2-2014-86 Specialiųjų sąlygų papildymą Nr. 1, įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, jeigu suteikta pirminės ambulatorines ASP paslauga neatitiktų teisės aktais nustatytus jos teikimo reikalavimus, sprendė, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą priteisti ieškovės patirtą žalą iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-13 sprendimą bei priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimas buvo patenkintas nepaisant to, jog atsakovė paneigė žalos faktą. Mano, kad Klaipėdos teritorinei ligonių kasai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos bei buvo patenkintas ieškinys nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų vien todėl, jog ieškovė yra biudžetinė įstaiga. Pažymi, kad gydytoja J. J. suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas kvalifikuotai, ji nuo 2014-09-01 buvo kompetentinga gydyti vidaus ligų sveikatos sutrikimus, įskaitant ir kraujo krešumo sistemos sutrikimus, kurių gydymui buvo išrašomi 12 477,90 EUR vertės kompensuojamieji vaistai, o PSDF biudžetas būtų patyręs išlaidas kompensuojamiesiems vaistams nepaisant atsakovės padarytų formalių pažeidimų. Paslaugos ir išrašyti vaistai buvo skirti asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra bei pastovus ir reguliarus medikamentų skyrimas. Atsakovė prašė teismo skirti ekspertizę, atsakant į klausimus dėl suteiktų paslaugų kokybės, būtinumo, bet teismas minėtą prašymą atmetė. Teigia, kad ieškovė neginčija aplinkybių, jog gydytoja J. J. pacientams išrašė tinkamus kompensuojamuosius vaistus kraujo krešėjimo sutrikimams gydyti, šie vaistai buvo gyvybiškai būtini, todėl ieškovė sutinka su tuo, kad PSDF biudžetas išlaidų kompensuojamiesiems vaistams nebūtų išvengęs. Pažymi, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei, nesilaikė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus Įsakymu Nr. 1K-282 priimtų nuostatų, t.y. byloje nenustatytos aplinkybės, kurios galėtų būti pagrindu taikyti minėtuose nuostatose įtvirtintus kriterijus. Atsakovė UAB „Baltic Medics“ laiku neįregistravo rezidentūros bazės, laiku nepatikslino asmens sveikatos priežiūros licencijos, tokiu būdu padarė formalų pažeidimą, sudarantį pagrindą galbūt taikyti administracinę, bet ne civilinę atsakomybę. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė visiškai palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir argumentus, jais grindžia savo atsiliepimą į ieškinį. Mano, kad yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nes nustačius ASP paslaugos neatitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, nustatyta žala atsakingo asmens privalo būti grąžinta PSDF biudžetui UAB „Baltic Medics“ sutarties Nr. S2-2014-86 ir sutarties Nr. S2-2014-86 Specialiųjų sąlygų papildymo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nustatyta, kad nuo 2014-09-01 iki 2014-10-31 UAB „Baltic Medics“ šeimos gydytojo paslaugas teikė šeimos gydytojo licencijos neturinti gydytoja J. J.. Trečiasis asmuo, turėdama tik medicinos gydytojo licenciją, galėjo teikti tik ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – medicinos gydytojo praktikos paslaugas. Ji išrašė 12 477,90 EUR vertės kompensuojamuosius vaistus, skirtus gydyti kraujo krešumo sistemos sutrikimus dviem asmenims bei kitus kompensuojamus vaistus dar 6 asmenims , nurodytiems 2015-02-13 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ekspertinės pažymos priede Nr. 3. Be to, ieškinyje nurodoma žala ir dėl 103, 48 EUR dėl neteisėtai suteiktos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos 2014m. rugsėjo-spalio mėn., nurodytos paminėto ekspertizės akto priede Nr.2 ir 327, 32 EUR dėl neteisėtai suteiktos ir pateiktos apmokėjimui pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros šeimos gydytojo paslaugas, nurodytas paminėto ekspertizės akto priede Nr. 1. Ekspertizės aktu įrodytas žalos padarymo laikas-2014-09-01 iki 2014-10-31, todėl šioje byloje pagal civilinių įstatymų galiojimo laike taisyklę, nustatytą CK 1.7 str. taikomos žalos padarymo metu galiojusios teisės normos dėl sveikatos priežiūros paslaugų pateikimo apmokėjimui bei kompensuojamųjų vaistų išrašymo subjekto. Byloje atsakovė pripažįsta faktą, jog laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-10-31 pas atsakovę dirbusi trečiasis asmuo J. J. neturėjo teisės verstis medicinos praktika pagal šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir teikti šių sveikatos priežiūros paslaugų bei išrašyti kompensuojamų vaistų. Šią aplinkybę įrodo 2011-05-25 atsakovei suteikta licencija Nr. 3379, kuri 2014 m. įvairiais laikotarpiais buvo pildoma ( įrodymai pateikti 2017-05-29). Paminėti atsakovės licencijos pakeitimai įrodo, jog atsakovei buvo suteikta teisė teikti ambulatorines asmens sveikatos priežiūros medicinos -medicinos gydytojos praktikos paslaugas tik nuo 2017-04-05. Apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog ji laiku neįregistravo rezidentūros bazės , nepatikslino asmens sveikatos priežiūros licencijos. Atsakovė šį pažeidimą nurodo kaip formalų, tačiau formaliu jis galėtų būti tik tokiu atveju jei ekspertizės pažymoje nurodytas paslaugas būtų suteikusi gydytoja, turinti šeimos gydytojo licenciją. Tačiau šioje byloje neįrodyta, jog gydytojos J. J. profesinė kvalifikacija atitiko sveikatos priežiūros įstaigos licencijuojamą veiklą , kurioje ji dirba, be to neįrodyta, jog ši gydytoja turėjo teisę pagal jai suteiktą licenciją teikti šeimos gydytojo paslaugas ir ši aplinkybė yra esminė, lėmusi ginčo žalos atsiradimą. Toks pažeidimas nelaikytinas formaliu, nes ginčo paslaugas suteikė pas atsakovę dirbanti gydytoja, kuri neturėjo teisės jos teikti. Atsakovės nurodomas pažeidimas nelaikytinas formaliu, nes atsakovė sutarties Nr. S2-2014-86 Specialiųjų sąlygų papildymu Nr. 1 3.18.1 punktu įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, kai suteikta pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga neatitinka teisės aktais nustatytų jos teikimo reikalavimų, o 4.7 punktu įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, jei įstaigos darbuotojas (sveikatos priežiūros specialistas) neteisėtai ir (ar) nepagrįstai išrašo 3 formos ir 3 formos (išimties atvejams) receptus kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Atsakovė yra sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai, todėl akivaizdu, jog šią veiklą reguliuojantys teisės aktai jai yra gerai žinomi. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės teisės aktų nuostatos iš esmės yra perkeltos į paminėtą sutartį. CK 2.4 str. verslininkui yra keliami aukštesni reikalavimai negu įprastam fiziniam asmeniui. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartys sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Sveikatos draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis). . CK 6.245 str. 2 d. nurodo, kad civilinė atsakomybė yra 2 rūšių: deliktinė ir sutartinė. Ieškovė savo ieškinį grindžia sutartinės civilinės atsakomybės nuostatomis. CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str. yra nurodyti šios atsakomybės rūšies pagrindai ir jai būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais pasireiškia sutarties pažeidimu. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nustatytas CPK 178 str., šios kategorijos bylose ieškovė privalėjo įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, t.y. tai, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartinę prievolę, jai padarytą žalos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovės prisiimtų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir atsiradusios žalos, o atsakovai privalėjo įrodyti, kad ji savo sutartinius įsipareigojimus su ieškove įvykdė tinkamai ir kad ieškovei padaryta žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar šiuo atveju dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Taigi įstatymuose civilinė atsakomybė kai kuriais atvejais numatyta ir be kaltės. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 6.256 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad jeigu sutarties prievolių nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2007). Šioje byloje atsakovė iš esmės sutarties tinkamo vykdymo neįrodinėjo, tik prašo sutarties pažeidimą pripažinti formaliu ir nesieti priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei. Atsakovė nurodo, kad nors gydytoja - šios bylos trečiasis asmuo. neturėjo šeimos gydytojo licencijos, tačiau ji turėjo reikiamų žinių ir kompetencijų pacientams suteikti sveikatos priežiūros paslaugas. Tai įrodo susirašinėjimas su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanu prof. dr. V. K... Atsakovė nurodo, kad yra sveikatos priežiūros įstaiga, turinti teisę teikti šeimos gydytojo paslaugas ir atitiko formalius rezidentūros bazės reikalavimus. Atsakovė nurodo, jog trečiasis asmuo. išrašė kompensuojamus vaistus, kuriuos būtų išrašęs bet kuris kitas gydytojas, turintis šeimos gydytojo licenciją, arba šeimos gydytojas – rezidentas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog J. J.. išrašė D. Ž. ir R. L. kompensuojamuosius vaistus, kurių didžiąją dalį jau buvo paskyrusios naudoti kitos sveikatos priežiūros įstaigos. Tačiau atsakovės paaiškinimas, pateikti duomenys iš SVEIDRA informacinės sistemos dėl paminėtų asmenų (2017-05-26 prašymo priedai Nr.1 ir Nr.2) bei šių asmenų išrašas iš gydymosi dokumentų bei hematologo rekomendacija gydymui nėra pakankami įrodymai šiai aplinkybei nustatyti. Byloje įvertintina tai ,jog šiems asmenims buvo išrašyti ypatingai brangūs vaistai už 12 477, 90 EUR, todėl atsakovė, sudariusi paminėtą sutartį, privalėjo būti ypatingai atidi ir rūpestinga ir nepažeisti kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarkos.Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog sprendžiant dėl CPK 178 straipsnyje nurodytos juridinio asmens pareigos įvykdymo, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šio asmens įrodinėjami faktai, susiję su sutartinių teisinių įsipareigojimų įvykdymu turi būti grindžiami leistinais įrodymais, tai yra tokiais dokumentais, kurie atitinka specialių teisės aktų, imperatyviai reglamentuojančių šios bylos atveju juridinių asmenų teisę užsiimti konkrečia veikla reikalavimus. Visų pirma šios nutarties 14 p. nurodyta atsakovei suteikta konsultacija dėl trečiojo asmens profesionalumo nėra leistinas įrodymas, nes ginčo byloje nėra dėl to, jog verstis medicinos praktika pagal šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją turi tik licenciją turintys asmenys ir ši tvarka yra imperatyviai reglamentuota LR medicinos praktikos įstatyme. Taip pat atsakovės paaiškinimas, paremtas tik nutarties 14 p. paminėtų asmenų gydymosi dokumentais nėra pakankamas įrodymas nustatyti aplinkybei, jog kitas gydytojas būtų išrašęs tokius pat vaistus. Akivaizdu, jog ši sritis reikalauja specialiųjų medicinos žinių, todėl šis atsakovės atsikirtimas galėjo būti įrodinėjamas ekspertizės aktu, tačiau prašymo skirti ekspertizę atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė( CPK 178 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog šioje byloje įrodyta, jog atsakovė negalėjo būti subjektu, kuris sudaro galimybę socialiai draustam asmeniui apmokėti išlaidas už kompensuojamus vaistus iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Todėl byloje įrodyta, kad toks konkretus apmokėjimas negalėjo būti įvykdytas. Atsakovė nurodo, jog kitas gydytojas būtų išrašęs tuos pačius vaistus, tačiau šioje byloje įrodyta, jog atsakovės gydytoja teikė šeimos gydytojo paslaugas ir išrašė kompensuojamus vaistus neturėdama šeimos gydytojo licencijos ginčo laikotarpiu. Byloje nėra įrodymų, jog ekspertizės akte (nutarties 11p., 14 p.) nurodyti pacientai būtų turėję galimybę tuo pat metu kreiptis į kitą šeimos gydytoją, nes jie buvo prisirašę pas atsakovę, todėl ginčo laikotarpiu kitas šeimos gydytojas tokios paslaugos suteikti negalėjo. Todėl atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei, nes atsakovė negalėjo būti subjektu, nurodančiu padaryti išmoką vaistams kompensuoti.Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas (Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis).Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus kartą per mėnesį sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia tai teritorinei ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį. Teritorinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, atsiskaitydamos pagal pateiktas sąskaitas. Šioje byloje iš 2015-02-13 ekspertinės pažymos 6.3 p. nustatyta, jog ekspertizės akte nurodyti vaistai buvo išduoti gyventojams, todėl pagal paminėtas nuostatas ieškovė sąskaitas vaistinėms apmokėjo. PSDF biudžetui padaryta žala atitinka pinigų sumą, kurią Klaipėdos TLK sumoka vaistinei (medicinos optikos įmonei), išdavusiai kompensuojamuosius vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones pagal įstaigos gydytojo išrašytą receptą, todėl byloje įrodyta, jog žala ieškovei buvo padaryta, nes Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 d. redakcijoje, galiojusioje žalos padarymo laikotarpiu, nustatyta, kad apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnyje TLK suteikti įgaliojimai kontroliuoti savo veiklos zonoje, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą (SDĮ 33 str. 6 p.); vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais reikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (SDĮ 33 str.9 p.). Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą iš sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas ar neteisėtai pateiktas sumokėti sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai išrašytus, išduotus ar pateiktus apmokėti vaistus ir MPP, yra vienas iš PSDF biudžeto pajamų šaltinių. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą PSDF biudžeto išlaidas, be kita ko, sudaro išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensavimas apdraustiesiems. Apeliantė nepagrįstai apeliacinio skundo c dalyje nurodo, jog ieškovė pagal norminius administracinius aktus neturėjo teisės reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodo, jog žala PSDF biudžetui paskaičiuota vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos prie SAM direktoriaus 2012-11-15 įsakymu Nr. 1K-282 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto padarytos žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašo 2 punkto nuostatomis. Šis norminis aktas galiojo žalos padarymo laikotarpiu, t.y. iki 2016-06-14. Žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašo 2 punkte numatyta, kad žala PSDF biudžetui – PSDF biudžeto išlaidos, susidariusios dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie SAM ar teritorinėmis ligonių kasomis, teisės aktų pažeidimų ar kitų pažeidimų, dėl kurių pasikeičia iš PSDF biudžeto skiriama kompensuojamoji suma už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) vaistus ir MPP bei pagamintas ir pritaikytas OTP. Ekspertizės pažymoje nustatyta, kad pateikta apmokėti už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios iš esmės negalėjo būti pateiktos apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų, t. y., kai paslaugos buvo teikiamos neteisėtai, neturint licencijos teikti pirminės ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei skirti (išrašyti) kompensuojamuosius vaistus ir MPP, todėl šiuo nagrinėjamu atveju iš PSDF biudžeto skirta kompensuojamoji suma UAB „Baltic Medics“ (už tikrinimo metu neteisėtai suteiktus ir pateiktus apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugų atvejus, Ekspertizės pažymos 1 priedas ir 2 priedas) ir skirta PSDF biudžeto lėšų suma kompensuojamiesiems vaistams apmokėti (Ekspertizės pažymos 3 priedas), laikytina padaryta žala PSDF biudžetui ir ji privalo būti grąžinta PSDF biudžetui.Paminėti teisiniai argumentai leidžia padaryti išvadą, jog tenkinti apeliacinį skundą jo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.