Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo, kuriuo V. R. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 1 592 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 31 d., apie 21.49 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas sunkus – 2,79 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas O. R. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingą eismo juostą ir atsitrenkė į stovėjusį R. B. priklausantį automobilį „Honda Civic 5DR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Šiais savo veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 119 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

V. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl V. R. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde V. R. nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda ir prašo ją sumažinti.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 1 448 iki 1 592 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio dalį tokiais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, numatyta baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis), V. R. administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Skundžiamu nutarimu V. R. paskirta maksimali ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta pagrindinė nuobauda – 1 592 Eur bauda.

Pagal ATPK 20 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo V. R. už jo padarytą pažeidimą paskirta nuobauda nėra per griežta.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skirdamas V. R. nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, anksčiau yra daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų – už vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti (b. l. 21–31 b. l.), naują pažeidimą padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, ir tai rodo, kad jis išvadų iš savo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė V. R. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą maksimalią baudą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas griežtą nuobaudą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Akivaizdu, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Atkreiptinas dėmesys ir į ir tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi tai, kad V. R. pablogino savo finansinę padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymo reikalavimų rezultatas. Be to, duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad jis visiškai išlaiko du vaikus, byloje nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti V. R. skundą jame išdėstytais argumentais ir keisti šį nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimą nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.