- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-09
- Bylos Nr.
- 2YT-32504-912/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25770-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- T. A.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo T. A. 2016 m. liepos 7 d. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė I. B., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje ir grąžinti nepagrįstai nuo pareiškėjo sąskaitos nurašytas lėšas.
Pareiškėjas nurodė, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininkui ir jo šeimos nariams pragyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis. Be to, išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, visus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Teisės aktuose nustatytas būtiniausių maisto produktų ir reikmenų sąrašas, todėl valstybė nepajėgi aprūpinti nuteistųjų šiais produktais ir reikmenimis. Išieškojimas iš skolininko, kuris yra nuteistas, pinigų gali būti vykdomas tik iš sumos, viršijančios 1 MMA. Antstolė I. B. nukreipė išieškojimą į pareiškėjo lėšas, esančias asmeninėje sąskaitoje, neatsižvelgdama į tai, viršija jos 1 MMA ar ne.
Antstolė 2016 m. liepos 15 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, kad nuo 2002 m. balandžio 5 d. vykdo 86,89 Eur ir 28,96 Eur baudų ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš pareiškėjo turto pagal du teismų nutarimus. Antstolė sužinojo, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, todėl 2015 m. gruodžio 16 d. patvarkymu nukreipė išieškojimą į pareiškėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjo įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančios lėšos yra tokios, iš kurių negalima išieškoti (CPK 739 straipsnis). Antstolė akcentavo tai, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Antstolė atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinio teismo nutartis, kuria remiasi pareiškėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016), priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančio situacijos aplinkybių. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje spręstas klausimas dėl išieškojimo iš lėšų, likusių atlikus išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Nagrinėjamoje byloje antstolė nukreipė išieškojimą ne į pareiškėjo darbo užmokestį, bet į kitas lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė priverstinai vykdo baudų išieškojimą iš pareiškėjo turto pagal du teismo nutarimus. Antstolė 2015 m. gruodžio 16 d. patvarkymu Nr. S1-264549 areštavo pareiškėjo lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, 415,85 Eur apimtimi (vykdomoji byla Nr. 0011/02/01553; b. l. 86). Nors pareiškėjo skunde nenurodyta, koks konkretus antstolės patvarkymas skundžiamas, bet iš skunde nurodytų aplinkybių ir antstolės patvarkymo, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo skundą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas skundžia pirmiau nurodytą antstolės patvarkymą. Pareiškėjas skundą dėl antstolės 2015 m. gruodžio 16 d. patvarkymo pateikė 2016 m. liepos 7 d., t. y. po daugiau negu 6 mėn. nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo dienos. Dėl to skundas paduotas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį 90 dienų terminą. Nepaisant to, teismas pasisako dėl skundo pagrįstumo.
Pareiškėjas skunde teisingai nurodė, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas nukreipti išieškojimą į skolininko lėšas, kurių suma neviršija 1 MMA. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 739 straipsnyje nustatytos lėšų rūšys, iš kurių negalima išieškoti. Pažymėtina, kad teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 89 punkte nustatyta, kad jeigu areštuojamos skolininko lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. SVI 89 punkte taip pat nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas SVI 89 punkte nurodytų dokumentų nepateikia per nustatytą terminą, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. SVI 93 punkte ir CPK 739 straipsnyje nustatytos sumos ir kitas turtas, iš kurio negali būti išieškoma. Pareiškėjas teigia, jog antstolė I. B. neturi teisės išieškoti iš jo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgiant į SVI 93 punkto ir CPK 739 straipsnio turinį, konstatuotina, kad tokių lėšų, kurių išieškojimą skundžia pareiškėjas, nurodytose teisės normose nenustatyta, todėl šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti skolininko skundo.
Jeigu pareiškėjo gaunamos lėšos asmeninėje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje dėl kokių nors priežasčių negalėtų būti areštuotos, pareiškėjas turėtų tai pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pagrindęs, kodėl antstolė neturi teisės išieškoti iš jo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie gaunamas lėšas, kurių išieškojimas draudžiamas.
Įvertinus pareiškėjo ir antstolės pateiktų argumentų visumą, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad skundžiami antstolės veiksmai neteisėti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 2, 3 dalimis, 510 straipsnio 1, 2 dalimis, 512 straipsniu, 513 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo T. A. 2016 m. liepos 7 d. skundą dėl antstolio veiksmų.
Ši nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.