Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui S. Č. dėl servituto nustatymo ir vienkartinės piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio25 d. nutarties dalis, kuria ieškovui nustatyti ieškinio trūkumai–ieškovas įpareigotas papildomai sumokėti 1 170 Eur dydžio žyminį mokestį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) V. K. kreipėsi į teismą pareikšdamas ieškinį atsakovui S. Č., kuriame suformulavo šiuos reikalavimus:1) nustatyti ieškovo V. K. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), tarnaujančiam daiktui, viso žemės sklypo ploto 0,2321 ha servitutą atsakovo S. Č. statiniams: gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams (šuliniui, lauko tualetui, tvorai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), viešpataujantiems daiktams, eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį; 2) priteisti ieškovui V. K. 63 000 Eur vienkartinę kompensaciją iš atsakovo S. Č.

11. Skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti -sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už turtinį reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo bei pateikti sumokėjimą patvirtinančius duomenis. Apeliantas (ieškovas) nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad už reikalavimą priteisti iš atsakovo jam kompensaciją reikia mokėti žyminį mokestį, kadangi pastarasis reikalavimas nėra savarankiškas, o išvestinis iš pirmojo – neturtinio reikalavimo dėl servituto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto skundo argumentais sutinka tik iš dalies.

12. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis).

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai.

14. Iš tiesų Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (LAT 2011-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-313/2015).

15. Taigi, CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas ir teisė į kompensaciją. Priverstinio servituto nustatymo būtinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip. Šis reglamentavimas neabejotinai reiškia, jog minimo materialinio teisinio santykio subjektai dispozityvumo principu savo teises ginti ir realizuoti gali tiek reikalaudami nuostolių atlyginimo bei juos įrodinėdami CPK nustatyta tvarka (pavyzdžiui reikalaudami vienkartinės ar periodinės kompensacijos), tiek jų nereikalaudami (CK 4.129 straipsnis numato, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka). Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui, tačiau servituto atlygintinumo prezumpcija vis tik aiškinama kaip savarankiška tarnaujančiojo daikto savininko teisė reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus.

16. Apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022 2022 m. lapkričio 16 d. priimtoje nutartyje nagrinėjama situacija nėra identiška – apelianto nurodomoje kasacinės instancijos teismo nagrinėtoje byloje ieškovė suformulavo du ieškinio reikalavimus: nustatyti atsakovo žemės sklype servitutą ir priteisti iš jos atsakovui kompensaciją, tai yra ieškovė nereiškė reikalavimo pinigų sumą priteisti jai, priešingai – siūlė atitinkamą sumą sumokėti. Teisėjų kolegija minimoje byloje konstatavo jog ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimas nustatyti kelio servitutą atsakovo žemės sklype laikytinas pagrindiniu, o reikalavimas priteisti iš jos atsakovui 446,88 Eur kompensaciją – išvestiniu ir neatskiriamai susijusiu su pagrindiniu reikalavimu nustatyti servitutą, todėl sprendė, jog išvestinis ieškovės reikalavimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas - ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti iš jos atsakovui 446,88 Eur kompensaciją, žyminio mokesčio kaip už atskirą reikalavimą mokėti pareigos neturėjo.

17. Nagrinėjamoje byloje, kaip nurodyta šios teismo nutarties 10 punkte, kompensaciją apeliantas prašo priteisti jo naudai (o ne iš jo atsakovui, kaip aukščiau nurodytoje civilinėje byloje).

18. CPK 80 straipsnyje nurodyti žyminio mokesčio dydžiai: turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o neturtinio pobūdžio ieškiniai – žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2-5 punktai). Taigi, žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimą lemia ginčo pobūdis – turtinis tai ginčas ar ne. Ieškinio sumos paskaičiavimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 85 straipsnyje. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, tuo atveju, jei ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

19. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Tuo tarpu neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas tam tikra pinigų suma. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji pagerėja ar pablogėja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-190/2014). Aiškinant formuluotę „turtinis ginčas“ reikšminga ir tai, kad žyminis mokestis turtiniame ginče nustatomas ne turtui kaip objektui, bet turtui, dėl kurio teisme reiškiamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas. Ginčas dėl turto apmokestinamas tik tada, kai dėl turto kreipiamasi į teismą, įgyvendinant CPK 5 straipsnyje nustatytą teisę kreiptis teisminės gynybos, todėl sąvokos „turtinis“ ir „ginčas“ yra neatskiriamos sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-7-111/2012). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentais, jog antrasis jo ieškiniu reiškiamas reikalavimas neabejotinai susijęs su pirmuoju ir jo tenkinimas priklausys nuo to, ar bus patenkintas pirmasis reikalavimas (dėl servituto nustatymo), tačiau tokia padėtis savaime nesuponuoja to, kad apelianto reikalavimas dėl turtinių netekimų negalėtų būti nagrinėjamas savarankiškai arba kad reikalavimas dėl servituto nustatymo negalėtų būti nagrinėjamas apskritai, jei kompensacijos apeliantas priteisti neparašytų.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog kai viena iš šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Tačiau tuo atveju, kai ieškovas piniginę kompensaciją prašo priteisti sau, jis turi pareigą byloje tiek savo netekimus įrodinėti, tiek sumokėti žyminį mokestį už reiškiamą susijusį turtinį reikalavimą.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, taip pat įvertinus ieškovo ieškinio pagrindą ir dalyką, konstatuotina, jog skundžiama Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Apeliantui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas terminas suėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui V. K. naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį iki 2023 m. spalio 17 d.