- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- 1-2550-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
sekretoriaujant Rasai Glovickytei- Liobienei, Ievai Janulevičiūtei, Ninai Kolesnikovai, Olgai Saveljevai,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Veikos aplinkybės
2017 m. gegužės 5 d. apie 23.30 val. prie namo, esančio V. D. g. 1, Vilniuje, laiptinės, (duomenys neskelbtini) vyriausiesiems patruliams V. G. ir K. I. bandant neblaivų A. B. (iškvepiamame ore rasta 1,62 promilės etilo alkoholio) pakelti nuo žemės, pastarasis rankomis griebė V. G. už kairės kojos, pargriaudamas šį ant žemės, tokiu būdu sukeldamas V. G. fizinį skausmą, o K. I. bandant atitraukti A. B. nuo V. G., A. B. rankomis griebė K. I. už dešinės kojos, bandydamas pastarąjį pargriauti ant žemės.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio vakarą jis buvo svečiuose, kur dviese išgėrė 0,7 litro talpos butelį degtinės. Iš svečių eidamas namo jis kieme atsisėdo ant suoliuko ir užmigo. Miegodamas jis pajuto, kad jį kažkas pradėjo tampyti. Atsibudęs jis pamatė, kad jį tampo žmogus, panašus į statybininką, vilkintis kombinezonu su užrašu „Medicininė pagalba“. Medikai norėjo sužinoti, kur jis gyvena. Medikai jį traukė į automobilį. Jam atsisakius eiti į medikų automobilį, medikai jį paleido. Jis ėjo link namų, tačiau medikai iškvietė policijos pareigūnus. Po penkių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Pastariesiems jis nesipriešino. Policijos pareigūnams tempiamas į automobilį jis pajuto skausmą, nes policijos pareigūnas užlaužė jam ranką. Jis griuvo ant kelių ir pagalvojo, kad jį puola banditai. Pakėlęs galvą jis pamatė policijos pareigūnus. Nukritęs ant kelių jis instinktyviai griebė, kas pasitaikė po ranka. Pasirodo, jis už kojos sugriebė policininką. Jis griuvo į priekį ir savo kūnu pastūmė policijos pareigūną, pastarąjį nutraukdamas su savimi. Jis užgriuvo policininkui ant kojų. Policijos pareigūnas nenugriuvo, o atsisėdo. Antram policijos pareigūnui jis tik prisilietė koją, antrasis policininkas nepargriuvo, liko stovėti. Kitas policijos pareigūnas iš karto atsistojo. Kas vyko toliau, jis neatsimena. Jis atsibudo vežamas į policijos komisariatą. Jis neprisimena, bet jam atrodo, kad jis nieko nesužalojo. Jei jis ką nors sužalojo, tai jis padarė netyčia. Dėl savo veiksmų jis gailisi. Viskas įvyko dėl to, kad jis buvo išgėręs alkoholio.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad 2017 m. gegužės 5 d. vėlai vakare jis atėjo į V. D. gatvę, Vilniuje. Jis nusprendė pasėdėti ant suoliuko netoli namų. Jis buvo neblaivus, taigi po kurio laiko jis užsnūdo. Jis pabudo pajutęs, kad du vyrai jį veda, privestas prie medikų automobilio jis suprato, kad jį veda medikai. Vedant jam buvo sakoma, kad būtina jį patikrinti. Jis jautėsi sveikas, sakė nenorintis tikrintis, norintis eiti namo. Prie laiptinės jis pajuto, kad kažkas suka jam ranką, po ko jis griuvo. Nuo skausmo griūdamas jis netyčia griebė kažkam už kojos, nes nenorėjo trenktis nosimi į asfaltą. Jis pakėlė galvą, nes manė, kad jį užpuolė banditai. Jis pagriebė kitam asmeniui už kojos ir pakėlęs galvą pastebėjo, kad tai ne banditai, o policijos pareigūnai. Jis iš karto nustojo priešintis. Jam nespėjus pasakyti ne žodžio policijos pareigūnai panaudojo prieš jį kovinius veiksmus, dėl ko jis prarado sąmonę. Jis atsipeikėjo policijos automobilyje. Jis apsimetė esantis be sąmonės, nes bijojo, kad toliau bus mušamas. Jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą Žirmūnuose. Jis gailisi, kad netinkamai elgėsi policijos pareigūnų atžvilgiu. Jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis nesutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu, nes tarp nukentėjusiojo ligos, už kurios gydymą jis turi mokėti, ir jo veiksmų nėra priežastinio ryšio (T. 1, b. l. 125).
Teisiamojo posėdžio metu V. G. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2017 m. gegužės 5 d. patruliuojant su K. I. buvo gautas nurodymas vykti prie namo, esančio V. D. g. 1, Vilniuje- medikai prašė pagalbos, nes pastaruosius užpuolė neblaivus vyras. Atvykęs į įvykio vietą jis pamatė ant šaligatvio sėdintį neblaivų vyrą, prie pastarojo stovėjo keturi medikai. Šie papasakojo atvykę gavę pranešimą dėl miegančio neblaivaus vyriškio. Pastarieji bandė žadinti vyrą, tačiau šis prabudęs puolė kumščiais mušti medikus, grumtynių metu sugadino planšetinį kompiuterį. Kadangi vyriškis buvo labai agresyvus, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Vienas iš medikų norėjo rašyti pareiškimą dėl planšetinio kompiuterio sugadinimo, todėl jam atsirado pagrindas minėtą vyriškį sulaikyti. Jis ir jo porininkas priėjo prie minėto ant šaligatvio sėdinčio ir snaudžiančio vyro. Pastarasis buvo labai girtas. Jis prie vyro priėjo pastarajam iš dešinės, o jo porininkas- vyrui iš kairės. Priėjęs prie vyro pastarąjį jis paėmė už rankos, K. I. paėmė vyrą už kitos rankos. Jie vyrą papurtė, kad šis pabustų, pastarajam liepė stotis. Jis su porininku pradėjo vyrą kelti už pažastų. Vyras atsimerkė, apsižvalgė, pažiūrėjo į jį, į jo porininką. Vyrui buvo liepta eiti į tarnybinį automobilį. Keliamas už pažastų vyras staigiu judesiu griebė abiem rankomis jam už kojos. Vyras bandė stotis ir užgriuvo ant jo, dėl ko jis nugriuvo atgal. Nugriuvęs jis pajuto didelį kairės kojos skausmą. Porininkas puolė jį gelbėti, traukė vyrą į save. Tada vyras jį paleido ir griebė už kojos jo porininką, tačiau jo porininkas nepargriuvo, sugebėjo išstovėti ant kojų. Vyras priešinosi, muistėsi, staugė. Vyrui buvo uždėti antrankiai ir pastarasis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį bei nuvežtas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Kojos skausmui nepraėjus jis kreipėsi į Lazdynų ligoninę, kurioje jam gydytojas pasakė, kad nuotraukoje lūžio nesimato, reikia daryti magnetinį rezonansą, nes gali būti patempti raiščiai. Jam buvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas. Po reabilitacijos jam kojos skausmai nepraėjo, koja nesilankstė, dėl ko Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo atliktas pakartotinis magnetinis rezonansas ir nustatytas menisko plyšimas, raiščių pakitimai po plyšimo. Spalio mėnesį jo koja buvo operuota, buvo paskirtos dvi reabilitacijos. Jam buvo nustatytas 40 procentų nedarbingumas, be to, buvo nustatyta, kad po sužalojimo jis netinkamas tarnybai, dėl ko jis buvo atleistas iš tarnybos dėl ligos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro išvadoje nurodyta, kad jam buvo padarytas apysunkis kūno sužalojimas. Su specialistės R. G. išvada jis nesutinka. Prieš nagrinėjamą įvykį, t. y. 2017 m. gegužės 1 d. laikydamas normatyvus tarnyboje jis bėgo krosą. Jis buvo visiškai sveikas, įveikė visus normatyvus. Jis nesportuoja, anksčiau traumų jis neturėjo. Iš karto po nagrinėjamo įvykio gegužės mėnesį jam buvo darytas magnetinis rezonansas. Jis skaitė specialistės R. G. išvadą. Teismo ekspertė vadovavosi pirmuoju magnetinio rezonanso tyrimu, bet tuo metu magnetinio rezonanso aparatas buvo sugedęs, magnetinį rezonansą padarė kitą dieną. Parašė išvadą, davė kompaktinį diską. Jis nuvažiavo pas gydytoją į Lazdynų ligoninę, kurioje gydytojas jam pasakė, kad nuotraukos nekokybiškos, nes jose nieko nesimatė. Kitas magnetinio rezonanso tyrimas buvo padarytas tik rugsėjo 7 d., kadangi jis du kartus buvo reabilitacijoje, jam buvo paskirtas gydymas. Jis išėjo atostogauti, tačiau jam skausmai nepraėjo. Po atostogų pradėjęs dirbti dėl skausmų jis negalėjo dirbti, taigi jis vėl kreipėsi į medikus. Jam paskyrė antrą kartą pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimą. Jis kreipėsi į teismo medicinos tarnybą, kur jį apžiūrėjo ir pasakė, kad nustatys sužalojimą, kai gaus visus dokumentus. 2017 m. kovo 18 d. jis buvo sumuštas gatvėje. 2017 m. gegužės 5 d. 12.45 val. į Šeškinės polikliniką pas gydytoją V. P. nuvykęs jis nebuvo. Pas šią gydytoją jis lankėsi kovo mėnesį, kai jam buvo sumuštas veidas ir šonkauliai. Gal sumaišytos jo buvimo poliklinikoje datos. Magnetinio rezonanso tyrimus jam darė skirtingose vietose: pirmą kartą Kalvarijų gatvėje, po to nukreipė į Santariškių ligoninę. Po 2017 m. gegužės 5 d. 23.30 val. įvykio, kai kaltinamasis jį užgriuvo, jis pradėjo šlubuoti, jis negalėjo normaliai ant kojos atsistoti, teko gerti skausmą malšinančius vaistus. Jis neneigia, kad prieš traumą jam paskaudėdavo koją, tačiau po traumos jis pajuto, kad kojoje kažkas sujudėjo ir iš karto po įvykio jis nuvažiavo į ligoninę.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. Pamainos metu nuo 2017 m. gegužės 5 d. 20.00 val. iki 2017 m. gegužės 6 d. 08.00 val. jis dirbo su porininku K. I.. Jie patruliavo tarnybiniu automobiliu „Skoda Octavia“, šaukinys V 1749. 2017 m. gegužės 5 d. apie 23.30 val. būdami Igno Šimulionio gatvėje, Vilniuje, jie gavo nurodymą vykti prie pastato, esančio V. D. g. 1, Vilniuje, kur namo laiptinėje neblaivus vyriškis priešinasi medikams, kurie suteikinėja šiam pagalbą. Nuvykus į įvykio vietą, prie namo, esančio V. D. g. 1, Vilniuje, laiptinės netoli automobilių stovėjimo aikštelės ant žemės sėdėjo neblaivus vyras, prie pastarojo stovėjo keturi greitosios medicinos pagalbos brigados nariai- vairuotojas, trys medikai, iš kurių dvi moterys. Jam ir porininkui atvykus į įvykio vietą medikas pasakė, kad minėtas sėdintis vyras juos užpuolė ir grumtynių metu apgadino medikų planšetinį kompiuterį. Medikui nuėjus rašyti pareiškimo, jis su porininku priėjo prie akivaizdžiai neblaivaus vyro, kuris sunkiai orientavosi. Jis mėgino rankomis minėtą vyrą pakelti, bet pastarasis jam iš priekio rankomis griebė už kairės kojos ir virsdamas visu svoriu pargriovė jį ant žemės. Jam nukritus ant nugaros, ant asfalto, minėtas vyras užgriuvo jam ant kojos. K. I. iš karto bandė minėtą vyrą nuo jo traukti, bet minėtas vyras ir šiam rankomis stvėrė už kažkurios kojos ir taip pat bandė pargriauti ant žemės, bet nepavyko. K. I. išsilaisvino ir jie kartu minėtą vyrą prispaudė prie asfalto. Minėtas vyras stipriai muistėsi, priešinosi, nedavė rankų antrankiams, į visus jų perspėjimus nereagavo. Jie su minėtu vyru galynėjosi apie tris minutes, kol uždėjo minėtam vyrui antrankius ir pastarąjį sulaikė. K. I. nenukentėjo, o jis po įvykio juto kairės kojos skausmą, kuris nepraėjo iki šiol. Minėtas vyras po sulaikymo buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Įvykio vietoje jis bendravo su medikų ekipažo nariais, kurie fiziškai nenukentėjo, tik buvo įskeltas medikams priklausantis planšetinis kompiuteris. Minėtą vyrą pristatęs į policijos komisariatą, jis nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur medikai jį apžiūrėjo ir nustatė diagnozę- kairio kelio sąnario raiščio patempimas ir galimai vidinio menisko plyšimas. Minėtas gydytojas išrašė nedarbingumo pažymėjimą nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 8 d., po ko jis turėjo pasirodyti pas šeimos gydytoją. 2017 m. gegužės 8 d. jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją VšĮ Šeškinės poliklinikoje, kuri jį vizualiai apžiūrėjo ir nukreipė pas traumatologą. Jam nuo 2017 m. gegužės 8 d. nedarbingumas buvo pratęstas. Per nedarbingumo laikotarpį jis kreipėsi į traumatologą, kuris jam davė siuntimą daryti magnetinio rezonanso tomografiją. Jis šią padarė ir gavo išvadą- sinovito požymiai, pradinio menisko degeneracijos požymiai. Su tokia išvada traumatologas jį nukreipė pas specialistus VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Visą tai vyko jam turint nedarbingumą. Pas gydytoją jis pakliuvo 2017 m. birželio 16 d. Jį apžiūrėjęs gydytojas ortopedas pasakė, kad būtina reabilitacija, jei nepadės, teks operuoti koją. VšĮ Šeškinės poliklinikoje jam buvo skirtos dvi reabilitacijos: pirma nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. liepos 28 d., antra nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16. Po minėtų reabilitacijų jam skausmai nepraėjo, todėl jis vėl kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nukreipė jį pas traumatologą, o šis- vėl į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Jis nedelsiant kreipėsi į minėtą gydymo įstaigą, kur jam buvo padarytas pakartotinis magnetinis rezonansas ir nustatytas medialinio menisko kūno apatinio paviršiaus degeneracijos parakapsuliariai; PKR ir MKR pakitimai po dalinio plyšimo; girnelės keteros ir medialinio paviršiaus III laipsnio chondromaliacija. Jam buvo būtina daryti operaciją, nes reabilitacija nepadėjo. 2017 m. spalio 24 d. buvo paskirta planinė operacija. Po operacijos jis buvo išleistas gydytis į namus ir paskirta reabilitacija nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. Po reabilitacijos sužalotas kairės kojos kelias neatsistatė, todėl gydymas tęsiamas. 2018 m. sausio 5 d. jam buvo išduotas siuntimas į VRM ligoninę tolimesnei reabilitacijai, Visą gydymosi laikotarpį jis gydėsi tik VšĮ Šeškinės poliklinikoje ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje, kur jam buvo operuotas kairės kojos kelias. Kitose gydymo įstaigose jis nesigydė, visa medicininė dokumentacija, susijusi su jo sužalota koja, yra tik šiose dvejose gydymosi įstaigose. Jo atstovė planuoja surašyti civilinį ieškinį ir pastarąjį pateikti teisme. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos jis pageidauja pridėti 2018 m. vasario 5 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 218 ir minėto dokumento siuntimo lydraščio kopiją. Minėtoje pažymoje dėl 2017 m. gegužės 5 d. įvykio jam buvo nustatytas apysunkis sveikatos sutrikdymas. Jis prašo pridėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 10-TE-417 dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo su detaliais metaduomenimis. Minėtame įsakyme nurodyta, kad 2017 m. gegužės 5 d. jis sužalojimą patyrė tarnybinių pareigų atlikimo metu (T. 1, b. l. 19-21, 24).
Teisiamojo posėdžio metu K. I. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2017 m. gegužės 5 d. buvo gautas iškvietimas iš medikų brigados, kad namo, esančio V. D. g. 1, Vilniuje, laiptinėje guli neblaivus vyras. Atvykus į įvykio vietą ant žemės gulėjo vyras. Buvo tamsu, nakties metas. Vieta lygtai buvo neapšviesta, tačiau netoliese buvo laiptinė, nuo kurios sklido šviesa, žmonės matėsi puikiai. Medikai papasakojo, kad šie bandė vyrą iki automobilio nuvesti, tačiau vyras medikus užpuolė, sudaužė planšetinį kompiuterį, dėl ko medikai kreipėsi pagalbos. Jis ir V. G. priėjo prie gulinčio vyro, tiksliau vyras ne gulėjo, o, jam atrodo, klūpėjo ant kelių, vyro rankos buvo ant žemės. V. G. pradėjo už parankės minėtą vyrą kelti. Vyras buvo nusiteikęs agresyviai, buvo nepatenkintas, kad V. G. šį kelia nuo žemės. Jis buvo apie 5 metrų atstumu. V. G. keliant minėtą vyrą nuo žemės pastarasis sugriebė rankomis V. G. už kairės kojos, pečiais įsirėmęs V. G. nustūmė ir šį pargriovė. Jis pribėgo ir minėtą vyrą sugriebė už parankės. Tada minėtas vyras jam bandė už kojos sugriebti, bet tai padaryti minėtam vyrui nepavyko. Priėjo medikas, kuris padėjo vyriškiui uždėti antrankius. Po šio įvykio V. G. kreipėsi į Lazdynų ligoninę. Pastarasis prieš pamainą nesiskundė dėl sveikatos, skausmais pradėjo skųstis po nagrinėjamo įvykio. Tiek jis, tiek jo kolega buvo apsirengę tarnybinėmis uniformomis su šviesą atspindinčiais ženklais. Tarnybinis automobilis buvo įvykio vietoje, tačiau jis neprisimena, ar tarnybinio automobilio švyturėliai buvo įjungti.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus K. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 36), K. I. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Pagrindas sulaikyti vyriškį buvo tai, kad šis neblaivus gulėjo viešoje vietoje ir nespėjus išsiaiškinti aplinkybių, bandant vyriškį pakelti, užpuolė jo porininką. Tolimesnių aplinkybių aiškinimui vyras buvo vežamas į policijos komisariatą. Be to, vyriškis nenurodė, kur gyvena. Vyras turėjo pensininko pažymėjimą, kurį jie rado uždėję vyrui antrankius ir atliko šio dalinę apžiūrą. Jei žmonės rašo pareiškimą, tai kaltininkas vežamas į policijos komisariatą. Vyriškis buvo pristatytas į policijos komisariatą dėl to, kad medikai rašė pareiškimą. Dėl to buvo surašytas ir jo tarnybinis pranešimas.
Ikiteisminio tyrimo metu K. I. parodė, kad jis dirba V(duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2017 m. gegužės 5 d. apie 23.30 val. patruliavimo su vyriausiuoju patruliu V. G. metu buvo gautas pranešimas, kad pastato, esančio V. D. g. 1, Vilniuje, kieme, greitosios medicinos pagalbos brigada Nr. 0852 rado neblaivų nesiorientuojantį erdvėje ir griuvinėjantį vyrą, kuris medikus užpuolė, kai vyrui buvo bandoma suteikti medicininę pagalbą. Buvo prašoma paskubėti, nes vyras buvo agresyvus. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi greitosios medicinos pagalbos brigados gydytojas J. P., kuris paaiškino, kad namo, esančio V. D. g. 1, Vilniuje, laiptinėje jis rado neblaivų vyrą, kaip vėliau paaiškėjo- A. B., kuriam J. P. bandė suteikti medicininę pagalbą. J. P. teigimu, suteikiant minėtam vyrui pagalbą pastarasis be jokios priežasties pasidarė labai agresyvus, puolė muštis, užpuolė J. P. ir su pastaruoju buvusius asmenis. J. P. nurodė, jog su greitosios pagalbos automobilio vairuotoju ramindami agresyvų vyrą pastarąjį jie pargriovė ant žemės, tuo metu J. P. iš kišenės iškrito planšetinis kompiuteris ir įskilo pastarojo stikliukas. Dėl įvykio J. P. parašė pareiškimą. Jam su porininku priėjus prie gulinčio ant žemės neblaivaus vyro ir bandant pastarąjį pakelti nuo žemės šis staigiu judesiu įsikabino V. G. į kairiąją koją, po ko savo svoriu pastarąjį pastūmė ir užgriuvęs visu svoriu pargriovė ant žemės. V. G. ėmė skųstis stipriu skausmu kojos kelio ir nugaros srityje. Tuo metu jis bandė atitraukti minėtą vyrą, liepė paleisti porininką, tačiau minėtas vyras įsikabino į jo koją ir tokiu pat būdu bandė pargriauti ir jį. Jis su V. G. panaudojo fizinę jėgą ir specialią priemonę- antrankius ir minėtą vyrą sulaikė. Šį įvykį matė ir kartu buvę greitosios medicinos pagalbos ekipažo medikai. Po sulaikymo minėtas vyras buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Jis su V. G. dėl pastarajam A. B. padarytų sužalojimų nuvyko į gydymo įstaigą. Jis šio įvykio metu kūno sužalojimų nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš (T. 1, b. l. 36).
Teisiamojo posėdžio metu J. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį jis atpažįsta kaip asmenį, užpuolusį policijos pareigūną. Buvo gautas pranešimas, kad prie laiptinės guli galimai girtas vyriškis. Atvykęs nurodytu adresu jis pamatė vyrą, kuris sėdėjo prie laiptinės ant laiptelių prie stogelio. Jis ir jo kolegos prisistatė, paklausė, kas atsitiko. Vyras buvo įžūlus, klausė, ko jie iš jo nori. Vyrui buvo pasakyta, kad jie atvyko šio apžiūrėti. Vyras neleido savęs apžiūrėti, atsisakė pagalbos. Jie negalėjo išvažiuoti, nes vyras buvo akivaizdžiai neblaivus. Jie negalėjo vyro palikti, kol neatvyko policijos pareigūnai. Jis nesitikėjo, kad vyras užpuls medikų brigadą. Vyras staigiai užsimojo kumščiu jo kolegai J. Š. ir trenkė, bet gal J. Š. išvengė smūgio, smūgis buvo be jokio įspėjimo. Minėtas vyras buvo pargriautas, prieš tai įspėtas, kad nusiramintų. Buvo tamsus paros metas. Apšvietimas kažkoks buvo, atrodo žibinto. Vyriškis tikrai galėjo atpažinti medikus bei suprasti, kad medikai atvažiavo. Jis ir jo kolegos vilkėjo uniforma, pažymėta greitosios medicinos pagalbos simbolika. Jų automobilis taip pat buvo žymėtas greitosios pagalbos simboliais. Vyras juos gerai matė, dėmesys ir atsakas buvo. Jų uniforma yra atspindinti šviesą, pakankamai apšviesta buvo, taigi buvo pakankamai aišku, kad atvažiavo medikai. Vyrui buvo pasakyta, kad kviečiami policijos pareigūnai, vyras atsakė, kad jam tas pats. Atvykus policijos pareigūnams vyras gulėjo ant pilvo, nemiegojo, matė, kad atvyko policijos pareigūnai. Atvykusiems policijos pareigūnams buvo papasakota situacija. Tada policijos pareigūnai iš priekio priėjo prie minėto vyro. Priėjus policijos pareigūnui minėtas vyras sugriebė pareigūnui už blauzdos, dėl ko policijos pareigūnas pargriuvo ant žemės. Jis ir jo kolegos pribėgo padėti. Vyras labai muistėsi, priešinosi, blaškėsi. Kitas policijos pareigūnas pribėgo. Jis neprisimena, ką vyriškis darė kitam policijos pareigūnui, gal blaškydamasis sudavė policijos pareigūnui į koją. Po šio įvykio policijos pareigūnas sakė, kad jam skauda koja, šlubavo. Paklaustas, ar viskas gerai, policijos pareigūnas atsakė, kad nežino, žiūrės. Medicininė pagalba policijos pareigūnui nebuvo suteikta. Jis neprisimena, ar kai jie atvažiavo buvo įjungti greitosios medicinos pagalbos automobilio švyturėliai, paties įvykio metu švyturėliai įjungti nebuvo. Jis neprisimena, ar policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje buvo įjungti švyturėliai. Prieš šį įvykį policijos pareigūnas atėjo nešlubuodamas.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 32), J. P. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė įvykio aplinkybes, dabar visų aplinkybių jis neprisimena. Policijos pareigūnai paklausė vyro, kodėl šis puolė medikus. Jis neprisimena, ar vyras gulėjo, ar stovėjo. Ne medikų darbas tramdyti žmones. Minėtas vyras buvo girtas, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, orientacija buvo iš dalies sutrikusi. Minėtas vyras jį puolė, užsimojo ant jo ir jo kolegės. Minėtas vyras jam pasirodė kaip nuolatos geriantis alkoholinius gėrimus.
Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad 2017 m. gegužės 5 d. apie 22.53 val. buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio V. D. g. 1, Vilniuje, guli nepažadinamas galimai girtas vyras ir reikalinga medikų pagalba. Į minėtą iškvietimą greitosios pagalbos automobiliu, brigados Nr. 0852, išvyko jis, savanorė J. V., vairuotojas Jonas. Atvykę į nurodytą vietą jie pamatė prie laiptinės, pažymėtos Nr. 247-273, prie laiptelių stovintį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo- A. B.. Buvo akivaizdu, kad šis vyras yra girtas, nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo sutrikusi vyro koordinacija. Vyras buvo nepatenkintas, klausė, kodėl medikai atvyko. Minėtam vyrui buvo paaiškinta, kad medikai atvyko suteikti pagalbą, nes prieš tai šis vyras gulėjo ant žemės. Minėtas vyras iš pradžių sutiko būti apžiūrėtas ir buvo bendradarbiauti, dėl savo sveikatos būklės skundų neišsakė. Vienu metu atrodė, kad minėtas vyras nurimo, bet netikėtai minėtas vyras kumščiu sudavė jam į veidą. Po smūgio jis atsitraukė. Reaguodamas į situaciją jis girtam vyrui liepė ramintis. Minėtas vyras jį užpuolė, norėjo suduoti, bet jis atsitraukė. Jis su J. Š. puolė minėtą vyrą tramdyti, daug kartų liepė ramintis, tačiau minėtas vyras neklausė, buvo agresyvus, muistėsi. Jis negalėjo minėto vyro žodžiais nuraminti, bijojo, jog vyras vėl gali muštis, todėl nutarė jėga paguldyti minėtą vyrą ant žemės ir į pagalbą kviesti policijos pareigūnus. Maždaug 15 minučių laikotarpiu atvyko policijos pareigūnai, kurie ėmė minėtą vyrą drausminti. Policijos pareigūnas jo paklausė, ar jis turės pretenzijų minėtam vyrui, jis nurodė, jog turės pretenzijų ir norės dėl girto vyro netinkamo elgesio rašyti pareiškimą. Jam ėmus rašyti pareiškimą policijos pareigūnai apžiūrėjo girto vyro kišenes, kuriose rado šio vyro tapatybę patvirtinantį dokumentą- pensijos gavimo pažymėjimą. Tokiu būdu buvo nustatyta girto vyro asmens duomenys. Parašęs pareiškimą ir bendraudamas su policijos pareigūnais jis matė, kaip minėtas vyras staiga klūpėdamas vienam iš pareigūnų sugriebė už kojos ir bandė pastarąjį versti ant žemės. Visi į tai sureagavo. Policijos pareigūnai minėtam vyrui uždėjo antrankius. Kol policijos pareigūnai bandė minėtą vyrą tramdyti iki antrankių uždėjimo, šis keikėsi necenzūriniais žodžiais, į raginimus nusiraminti nereagavo, todėl ir buvo sutramdytas antrankių pagalba. Netrukus atvyko dar vienas policijos ekipažas, kuris pagelbėjo susitvarkyti šioje situacijoje. Jis matė, kaip policijos pareigūnai pasodino minėtą vyrą į tarnybinį automobilį, tuo tarpu jis baigė pildyti medicininius dokumentus ir jie visi išvyko į savo darbo vietas. Tai įvyko apie 23.57 val. 2017 m. gegužės 5 d. rašydamas pareiškimą jis nurodė, jog įvykio metu jo kelnių kišenėje buvo darbinis planšetinis kompiuteris, kuris po įvykio jam atrodė esantis su įskeltu ekranu, tačiau parvažiavęs į darbo vietą ir apžiūrėjęs kompiuterį šviesoje jis pamatė, jog minėtas kompiuteris nesugadintas, ekranas neskilęs. Dėl kompiuterio sugadinimo pretenzijų A. B. jis neturi (T. 1, b. l. 32).
Teisiamojo posėdžio metu J. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 5 d. buvo gautas iškvietimas adresu V. D. g. 1, Vilniuje. Atvykus į nurodytą vietą buvo rastas alkoholio išgėręs vyras. Pastarajam gal ir buvo koks minimalus įbrėžimas ant veido, tačiau pagalbos nereikėjo. Vyras gyvenamosios vietos adreso nepasakė, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Ji neprisimena, ar vyras sėdėjo, ar gulėjo. Vyras sėdėjo ant laiptų, buvo sąmoningas, bet girtas. Ji ir jos kolegos stebėjo, kad vyras nenukristų, saugojo vyra, kol neatvyko policijos pareigūnai. Vyras smūgiavo į vieną pusę, paskui į kitą pusę, tada puolė ją. Ji pabėgo. Vyras norėjo ją ir kolegas sumušti, todėl jie visi bėgiojo ratu. Tada vyriškiui buvo užlaužtos rankos ir šis buvo paguldytas ant žemės. Gal jos kolegos trenkė vyrui per kojas, pastarasis parklupo ir buvo pilvu žemyn paguldytas ant žemės. Ji ir jos kolegos laikė vyrui rankas, kol atvyko policijos pareigūnai. Vyriškis apsiramino. Vyras turėjo suprasti, kad atvyko medikai- jų ryški uniforma buvo mėlynai oranžinės spalvos. Gatvėje buvo šviestuvai, laiptinė apšviesta, pagrindinė gatvė apšviesta. Jų uniforma turi atspindinčius elementus. Policijos pareigūnai atvyko po trisdešimties minučių. Atvykę policijos pareigūnai nepatikėjo, kad vyras agresyvus. Po 5-10 minučių vyriškis vėl pasidarė agresyvus ir puolė policijos pareigūną, kuris tuo metu klausinėjo vyriškio, kas atsitiko. Atvykus policijos pareigūnams vyras buvo paleistas. Policijos pareigūnas norėjo gražiuoju nuvesti vyrą prie automobilio. Staiga vyras pusiau sėdėdamas pasidarė agresyvus, sugriebė policijos pareigūną už kojos kelio, apsikabino ir laužė. Policijos pareigūnas bandė išsilaisvinti, tačiau pargriuvo, nes minėtas vyras buvo įsikabinęs policijos pareigūnui už kojos. Paskui minėtas vyras puolė prie kito policijos pareigūno. Ji tiksliai neatsimena visų aplinkybių. Ji neatsimena, ką sakė policijos pareigūnas.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 34), J. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Šiuo metu ji smulkmenų neatsimena. Ji ir kolegos valė nubrozdinimus vyrui, kai šis sėdėjo automobilyje. Ji pretenzijų vyrui neturi, nes ji nenukentėjo. Vyras matė ir suprato, kad atvyko policijos pareigūnai- vyriškis matė policijos pareigūnų automobilį, matė, kad šie dėvi uniformą. Vyriškis bendravo su policijos pareigūnais, šie klausinėjo vyriškio. Tarp policijos pareigūnų ir vyriškio buvo kontaktas.
Ikiteisminio tyrimo metu J. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 5 d. apie 22.53 val. Greitosios pagalbos stotyje buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio V. D. g. 1, Vilniuje, guli nepažįstamas galimai girtas vyras, kuriam reikia medikų pagalbos. Į nurodytą vietą išvyko ji ir greitosios medicinos pagalbos specialistas J. P. bei vairuotojas. Nuvykus į nurodytą vietą prie vienos iš daugiabučio laiptinės ji pamatė akivaizdžiai girtą vyrą, kaip vėliau paaiškėjo- A. B.. Prie minėto vyro priėjus arčiau nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, vyras sunkiai laikėsi ant kojų. Ant vyro kūno nesimatė jokių sužalojimų. Vyras nurodė, kad medikų pagalbos jam nereikia, susitvarkys pats, liepė palikti jį ramybėje. Vyrą palikti vieną buvo nesaugu. J. P. vyro klausė asmens duomenų, bet minėtas vyras duomenis nurodyti kategoriškai atsisakė. Nors minėtas vyras nurodė gyvenantis šioje laiptinėje, tačiau jis medikų akivaizdoje nesugebėjo surinkti tinkamo kodo, po ko nurodė gyvenantis kitame name. Paklaustas, ką veikia V. D. gatvėje, minėtas vyras paaiškinti nesugebėjo. Kadangi minėto vyro vieno palikti jie negalėjo, minėtas vyras nežinojo, kur yra jo namai, todėl apie minėtą vyrą jie pranešė Bendruoju pagalbos telefonu ir paprašė atvykti policijos pareigūnų. Laukiant policijos pareigūnų vyras elgėsi ramiai, nors pokalbio metu vartojo necenzūrinius žodžius. Po to minėtas vyras netikėtai sudavė vairuotojui. Pastarasis atsitraukė, o vyras, apsisukęs į kitą pusę, kumščiu bandė suduoti J. P.. Ji nežino, ar minėtas vyras sudavė, nes tą akimirką ji žiūrėjo į smūgį gavusį vairuotoją. Veiksmas vyko labai greitai. Po dviejų smūgių minėtas vyras bėgo link jos, nes ji gerokai toliau nuo jų stovėjo, o J. P. su vairuotoju puolė minėtą vyrą stabdyti ir jiems tai pavyko. J. P. su vairuotoju liepė minėtam vyrui ramintis, gražiuoju bandė pastarąjį įtikinti, kad toks elgesys nederamas, tačiau minėtas vyras vis tiek mojavo kumščiais, keikėsi necenzūriniais žodžiais, dėl ko J. P. su vairuotoju užlaužė minėtam vyrui rankas ir paguldė pastarąjį ant žemės. To nepakako, todėl J. P. su vairuotoju teko prispausti minėtą vyrą savo svoriu, nes pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos pamatęs minėtas vyras staiga apsiramino. Policijos pareigūnai nepatikėjo kad minėtas vyras gali būti agresyvus. J. P. su vairuotoju minėtą vyrą paleido, bet pastarasis ir toliau gulėjo ant žemės. Policijos pareigūnai minėto vyro paklausė, kur jis gyvena. Pradžioje pokalbis buvo ramus, tačiau netrukus gulėdamas ant žemės minėtas vyras sugriebė rankomis vienam iš policijos pareigūnų už kojos ir šios nepaleido. Minėtas vyras bandė pareigūną pargriauti. Ji matė, kaip policijos pareigūnas bandė ištraukti koją, liepė minėtam vyrui koją paleisti, bet vyras neklausė, stipriai laikė policijos pareigūno koją. Kitas policijos pareigūnas ir J. P. su vairuotoju bandė policijos pareigūnui padėti koją išlaisvinti ir tai padarė tik po tam tikro laiko. Prieš tai minėtas vyras, paleidęs vieno pareigūno koją, po kurio laiko čiupo kitam policijos pareigūnui už kojos. Kiek ji pamena, kitam policijos pareigūnui neblaivus vyras ne taip stipriai įsikabino, kaip prieš tai buvusiam policijos pareigūnui. Ji pamena, kad policijos pareigūnui buvo sunku išlaikyti pusiausvyrą. J. P. rašė pareiškimą. Minėtas vyras policijos pareigūnų buvo pakeltas nuo žemės ir sodinamas į tarnybinį automobilį. Sodinamas vyras buvo nepatenkintas, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, priešinosi eidamas link tarnybinio automobilio. Ji pamena, jog minėtam vyrui buvo uždėti antrankiai, bet kada policijos pareigūnai uždėjo antrankius, ji nepastebėjo. Pasodinę vyrą į tarnybinį automobilį, policijos pareigūnai iš J. P. paėmė pareiškimą ir išvyko. Šio įvykio metu ji sužalojimų nepatyrė, pretenzijų dėl keiksmažodžių A. B. ji neturi, nes supranta, jog įvykio metu šis buvo girtas (T. 1, b. l. 34).
Teisiamojo posėdžio metu J. Š. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 5 d. jis dirbo medikų brigadoje. Buvo gautas nurodymas vykti prie namo, esančio V. D. g. 1, Vilniuje. Važiuojant automobilio švyturėliai buvo įjungti. Atvykęs į nurodytą vietą jis pamatė vyrą, stovintį atsirėmusį į turėklus. Vyras buvo girtas. Medikas jo paprašė padėti nuvesti minėtą vyrą iki automobilio. Vyras sakė niekur neisiantis. Su vyru buvo kalbama. Vyras nesidavė, kad šį apžiūrėtų medikai, šnekėjo nesąmones. Vyras žinojo, kad atvyko medikai, sakė, kad šiam pagalbos nereikia. Medikai nuėjo apžiūrėti vyro. Vyras kaire ranka užsimojo ir norėjo jam suduoti, bet jis spėjo galvą nusukti. Po to vyras pradėjo pulti medikus, pradėjo bartis. Vyras buvo paguldytas ant žemės, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams jis nuėjo prie automobilio ir išgirdo triukšmą. Atsisukęs jis pamatė, kad policijos pareigūnas sėdi ant asfalto. Minėtas vyras buvo pusiau atsistojęs. Jis nematė įvykio su policijos pareigūnu, nes buvo atsisukęs į automobilį. Įvykis buvo tamsiu paros metu, apšvietimas buvo, gatvėje buvo šviestuvas, buvo įjungti greitosios medicinos pagalbos automobilio gabaritiniai žibintai.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 39), J. Š. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. parodė, kad 2017 m. gegužės 5 d. beveik vidurnaktį Greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo gautas pranešimas apie tai, kad prie daugiabučio namo, esančio V. D. g. 1, Vilniuje, guli neblaivus asmuo. Į minėtą įvykį jis vežė medicinos darbuotojus, iš kurių pažinojo tik specialistą J. P.. Atvykęs į nurodytą vietą jis sustojo prie įvažiavimo į kiemą. Su juo atvykę medikai nuėjo ieškoti pranešime įvardyto neblaivaus vyro, o jis laukė automobilyje. Netrukus per radijo stotį jam buvo nurodyta, kur jis turi važiuoti. Atvykęs į nurodytą vietą jis pamatė prie daugiabučio namo stovintį į turėklus atsirėmusį neblaivų vyrą. Jis buvo automobilyje, o medikai su minėtu vyru bendravo. Buvo nutarta, jog minėtą vyrą reikia pasodinti į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir apžiūrėti. Vedamas link automobilio neblaivus minėtas vyras ėmė priešintis, atsisakė būti apžiūrimas, ne tik plūdosi necenzūriniais žodžiais, bet ir mojavo rankomis, spardėsi kojomis, buvo agresyvus, o netrukus dėl savo neramaus elgesio pargriuvo ant žemės ir liko gulėti. Nepavykus su vyru susitarti gražiuoju buvo iškviesti policijos pareigūnai. Šiems atvykus buvo nustatyta minėto vyro tapatybė- A. B.. Nuėjęs į šalį jis išgirdo triukšmą, atsisukęs jis pamatė, kaip vienas iš policijos pareigūnų sėdi ant žemės, o kitas policijos pareigūnas girtam minėtam vyrui deda antrankius. Minėtas vyras priešinosi, neklausė teisėtų reikalavimų nesipriešinti ir vykdyti policijos pareigūnų nurodymus. Surakintas neblaivus vyras buvo pasodintas į tarnybinį policijos automobilį. Viskas vyko labai greitai. Jis nematė, kaip policijos pareigūnas atsidūrė ant žemės. Jis matė, kaip vėliau minėtas vyras priešinosi ir pastarajam buvo dedami antrankiai. Jis nepamena, ar neblaivus minėtas vyras sulaikomas keikėsi, bet taip galėjo būti, nes minėtas vyras taip elgėsi prieš atvykstant policijos pareigūnams. Sulaikytajam A. B. buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba. Dėl įvykio J. P. parašė pareiškimą, po ko policijos pareigūnai A. B. išvežė į komisariatą (T. 1, b. l. 39).
Specialistė, apžiūrėjusi V. G. kūną bei pastarojo medicininius dokumentus, nustatė, kad V. G. VšĮ RVUL diagnozuotam kairio kelio sąnario raiščių patempimui patvirtinti turimų duomenų nepakanka. Nesant objektyvių sužalojimų nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo masto (T. 1, b. l. 78).
Specialistė, papildomai apžiūrėjusi V. G. kūną bei pastarojo medicininius dokumentus, nustatė, kad V. G. dėl 2017 m. gegužės 5 d. 23.30 val. įvykio objektyvių sužalojimo požymių nenustatyta. UAB „Affidea Lietuva“ 2017 m. rugsėjo 7 d. gydytojo radiologo nustatyti priekinio kryžminio raiščio ir vidinio kryžminio raiščio pakitimai po dalinio plyšimo negali būti siejami su 2017 m. gegužės 5 d. 23.30 val. įvykiu, kadangi 2017 m. gegužės 18 d. atlikus kairiojo kelio magnetinio rezonanso tyrimą, raiščių plyšimo nebuvo nustatyta- „priekinis kryžminis raištis, užpakalinis kryžminis raištis, kolateraliniai ir girnelės raiščiai normos ribose“, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (T. 1, b. l. 81-82).
Teisiamojo posėdžio metu V. G. teismui pateikė 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo medicinos gydytojo dr. P. P. teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad specialistas, V. G. prašymu apžiūrėjęs pastarojo medicininius dokumentus, nustatė, kad V. G. nustatyti kairio kelio daliniai priekinio kryžminio raiščio ir vidinio kryžminio raiščio plyšimai dėl 2017 m. gegužės 5 d. apie 23.30 val. patirtos traumos, jie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl raiščių plyšimo bei jų operacinio gydymo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui (T. 2, b. l. 28-30).
Teisiamojo posėdžio metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė R. G. paaiškino, kad V. G. traumos negalima sieti su nagrinėjamu įvykiu. 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo konsultacija, o po keturių mėnesių buvo nustatyti kryžminio raiščio pakitimai. Ji negali pasakyti, kas atsitiko žmogui keturių mėnesių laikotarpyje. Įvykis buvo 2017 m. gegužės 5 d., nukentėjusysis tirtas 2017 m. gegužės 18 d. Tuo metu atlikus magnetinio rezonanso tyrimą nebuvo nustatyta plyšimo, buvo paaiškinta, kad raiščiai yra normos ribose. Radiologas įvertino nukentėjusiojo būklę. Ji mano, kad tai yra profesionalus įvertinimas.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo medicinos gydytojo dr. P. P. teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą, specialistė R. G. paaiškino, kad V. G. 2017 m. kovo 18 d. buvo sumuštas gatvėje, dėl ko jis patyrė traumą. Sinovitas yra uždegimas. Ji savo išvadoje turi pagrįstą 2017 m. gegužės 18 d. gydytojo magnetinio rezonanso tyrimo atsakymą. Ji nemato, kad specialistas P. P. remtųsi magnetinio rezonanso tyrimais. Specialistas P. P. remiasi išvada, o ji išdėstymu. Išvadoje parašyta, kad tarpsąnarinis tarpas nežymiai susiaurintas, kad raiščiai yra normos ribose. Specialistas P. P. rėmėsi vėlesniais radiologinio tyrimo vertinimais 2017 m. rugsėjo 7 d., kur buvo nustatytas plyšimas. Ji išvadoje nurodė, kad iš karto po įvykio nebuvo plyšimo. Ji negali pakomentuoti specialisto P. P. išvados tuo aspektu, kad rugsėjo mėnesį nustatytas raiščio plyšimas susijęs su įvykiu. V. G. kreipėsi apžiūrai ir neišsakė skundų, kurie buvo išsakyti Šeškinės poliklinikoje. Kelio burstitas gali būti ir nuo degeneracinių pakitimų. Visos kremzlės traumuojamos, kai neteisingai statoma koja ir panašiai. Tai ilgalaikis pastovus traumavimas, bet ne aštrios formos. Tai nesusiję su raiščių plyšimu, nutrūkimu. Menisko ragas- menisko dalis- atsikišimas, viena iš sudedamųjų dalių. Meniskas- tai kryžminiai raiščiai. Jei yra skausmas, žmogus negali išskirti, ką jam skauda- meniską ar raištį, nes skauda visą sąnarį. Tai skirtingos anatomijos struktūros- menisko ragas ir raiščiai. Ligos istorijoje raiščio plyšimas nustatytas tik rugsėjo mėnesį. Skausmai galėjo būti ne nuo plyšimo, o nuo menisko pažeidimų, kadangi skausmai kliniškai panašūs. Dėl to ji negali susieti traumos su įvykiu. Gegužės 18 d. buvo nustatyta, kad nėra raiščių pažeidimų, plyšimų. Skausmingumas galėjo būti nuo pakitimų sąnaryje, kurį išprovokavo trauma ar kažkas. Nuo gegužės 18 d. iki rugsėjo mėnesio nežinia kas galėjo būti- galėjo būti koks kryptelėjimas ar plyšimas, dėl ko plyšo kryžminiai raiščiai. Pagal turimus dokumentus ji negali pasakyti, kodėl specialistas P. P. nustatė priežastinį ryšį tarp traumos ir nagrinėjamo įvykio. Tarnybinio patikrinimo išvados ir Centrinės medicininės ekspertų komisijos išvados ji neturėjo.
Teisiamojo posėdžio metu specialistas P. P. paaiškino, kad jo išvada daryta remiantis medicininiais V. G. dokumentais. Pastarasis 2017 m. gegužės 5 d. 12.45 val. buvo poliklinikoje ir skundėsi kojos skausmu. Tos pačios dienos 23.30 val. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje kelias jau buvo sutinęs, patinimas yra vienas iš traumos požymių. Raiščio plyšimas nustatytas antro magnetinio rezonanso tyrimo metu. Pirmo tyrimo metu tomografija šio plyšimo nematė. Daug kas priklauso nuo aparato, nes aparatų galia yra skirtinga, taip pat labai priklauso ir nuo tyrimą atliekančio specialisto. Traumatologas nepasitikėjo pirmu magnetinio rezonanso tyrimu, dėl ko paskyrė antrą tyrimą. Šiaip dažniausiai nebūna, kad po pirmo magnetinio rezonanso tyrimo iš karto greitai paskiria antrą magnetinio rezonanso tyrimą. Magnetiniai rezonansai buvo daryti skirtingais aparatais skirtingose vietose. Pas V. G. yra lėtiniai degeneraciniai pakitimai, kurie duoda skausmingumą ir visą kitą. Dėl vidinio menisko degeneracinių pakitimų V. G. buvo operuotas. Didesnio krūvio metu dėl degeneracinių pakitimų galėjo būti patinęs kelias. Menisko rezekcija- dalinis nupjovimas dėl degeneracinių pakitimų. Raištis buvo įplyšęs ir dalį pašalino. Vidiniai kryžminiai raiščiai buvo gydomi konservatyviai, tai reiškia, kad šių nelietė. Operacija buvo dėl dviejų patologijų- tiek dėl degeneracinio įplyšimo, tiek dėl dalinio plyšimo. Operacija priklauso nuo traumatologo: jei dalinis įplyšimas, ne visada daroma operacija. Skausmai, kuriuos jautė nukentėjusysis, būdingi degeneraciniams pakitimams. Skausmas būdingas ir priekiniams kryžminiams raiščių įplyšimams. Galėjo skaudėti dėl abiejų priežasčių. Mediciniškai jis negali pasakyti, kada galėjo būti padaryta kelio raiščio trauma. Jis žiūri pagal turimą dokumentaciją, kas ten užfiksuota. Dėl gydytojo Dobrovolskio atlikto tyrimo- galbūt šis nepastebėjo plyšimų. Realiai negalima tiksliai matyti, ar raiščio plyšimai galėjo būti padaryti iki 2017 m. gegužės 5 d. 23.30 val., nes 2017 m. kovo 18 d. buvo trauma. Jei magnetinis rezonansas būtų atliktas iki 2017 m. gegužės 5 d. 23.30 val. traumos, tada butų aiškiau. Kelio menisko V. G. pakitimai jau buvo. Dėl degeneracijos užtenka, kad žmogus nueis daugiau kilometrų- kokius 2- 5 kilometrus ir jam pradės skaudėti, pasportuos- pradės skaudėti. Dalinis raiščio plyšimas atsiranda bet kokio judesio metu, gali lipti laiptais ir truputį ne taip pastatyti koją. Normalaus fiziologinio judesio metu gali įplyšti. Viskas buvo nustatyta remiantis magnetinio rezonanso medicininiais dokumentais. Labai keista, kad per tokį trumpą laiką buvo daryti du magnetinio rezonanso tyrimai- per tokį trumpą laikotarpį niekas nedaro dviejų magnetinio rezonanso tyrimų. Po pirmo magnetinio rezonanso tyrimo nėra įrašų apie kojos girnelę, o po antro magnetinio rezonanso tyrimo rašo, kad girnelės kremzlės labai nusidėvėjusios. Tai yra ryškūs pakitimai. Tai rodo, kad pirmas radiologas labai netolygiai matė. Su degeneraciniais pakitimais: kai būna uždegimas, žmogus gali šlubuoti, o kai praeina uždegimas, žmogus nešlubuoja. Nuo žmogaus priklauso, kaip šis jaučia skausmą. Magnetinio rezonanso tyrimas atliekamas tik tada, kai praeina tinimas. Dėl dalinio plyšimo patinsta koja.
VšĮ Šeškinės poliklinikos pateiktame pacientų registracijos pas šeimos gydytoją V. P. lape nurodyta, kad V. G. pas gydytoją užsiregistravo 2018 m. gegužės 5 d. 13.14 val. (T. 2, b. l. 24-25).
VšĮ Šeškinės poliklinikos pateiktoje V. G. sveikatos istorijoje nurodyta, kad V. G. pas gydytoją V. P. kreipėsi 2017 m. gegužės 5 d. 12.45 val. Grafoje „Nusiskundimai/anamnezė“ nurodyta: „skundžiasi k. kojos skausmais per kelią, trauma 03.18, skauda einant, išlieka ir k. šono skausmai judant, kvėpuojant“ (ligos istorijos 59 lapas)
Teisiamojo posėdžio metu V. P. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus V. G. medicininės kortelės 56, 59 lapus, V. P. paaiškino, kad asmens medicininėje kortelėje rašoma tai, kuo pacientas skundžiasi. Dėl įrašo „kairio kelio raiščio plyšimas“, daryto 2017 m. gegužės 5 d., buvo duotas siuntimas ortopedo- traumatologo konsultacijai. Šioje vietoje parašyta ne galutinė diagnozė. Esant įtarimams yra rašomas siuntimas pas traumatologą, kad šis pateiktų išvadas. Įtarimas nustatomas, jei pacientas skundžiasi. Ji apžiūrėjo pacientą. Padaryti tyrimų ji neturi galimybės, todėl pacientą ji siunčia pas traumatologą, nes tai yra pastarojo kompetencija. Ji davė siuntimą. Paciento V. G. kelio sąnarys buvo nepatinęs, judesiai skausmingi lenkiant, tiesiant. Kelio funkcijos ribotumas. Ji įtarė, kad yra trauma ir reikalinga ortopedo- traumatologo konsultacija diagnozei tikslinti. Gali būti, kad kovo 18 d. buvo dar kita trauma. Ji negali atsakyti, kodėl 2017 m. gegužės 5 d. 12.45 val. ji įrašė traumą kovo 18 d. Kaip žmogus sako, taip ji ir rašo. V. G. ligos istorijoje ji mato, kad V. G. buvo atėjęs 2017 m,. gegužės 8 d. Buvo patikslinta 2017 m. gegužės 5 d. trauma. Ji V. G. 2017 m. gegužės 5 d. nedavė nedarbingumo. Pastarasis 2017 m. gegužės 8 d. skundėsi kairio kelio skausmu einant, lenkiant koją. Buvo paskirti nesteroidiniai vaistai. V. G. nuėjo pas traumatologą, šis V. G. nustatė diagnozę S83.6- patempimas. 2017 m. gegužės 5 d. 12.45 grafoje „anamnezė“ rašoma tai, kuo žmogus skundžiasi, ką žmogus sako, tas yra rašoma. Dėl kairio šono skausmo V. G. tiesiog apžiūrėtas, išrašyti nesteroidiniai vaistai ir nuo šono, ir nuo kelio skausmų. Galutinę diagnozę po traumų visada nustato traumatologai. Ji negali nustatyti diagnozės. Traumatologo konsultacija buvo 2017 m. gegužės 15 d. 2017 m. gegužės 18 d. buvo atliktas magnetinis rezonansas. Ji neturi galimybių siųsti pacientus magnetinio rezonanso tyrimui, traumatologai siunčia. 2017 m. gegužės 15 d. gydytojas traumatologas siųsdamas asmenį magnetinio rezonanso tyrimui parašė preliminarią diagnozę ir toliau siuntė pacientą atlikti diagnozės patikslinimą.
Ikiteisminio tyrimo metu V. G. pateikė 2018 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 218, kurioje nurodyta, kad yra fizinio veiksmo, įvykusio 2017 m. gegužės 5 d., ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. Pagrindas: tarnybinio patikrinimo išvada: 2017 m. liepos 20 d. Nr. 10-IS3-72 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2017 m. gegužės 5 d., priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo (taikomas Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo 2.3 punktas). Po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai: kairys kelias patinęs, sulenkia tik 90 laipsniu kampu, vaikšto šlubuodamas. Netinkamas tolesnei vidaus tarnybai. (T. 1, b. l. 25-26).
Teisiamojo posėdžio metu T. D. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad tarp nagrinėjamo įvykio ir V. G. sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys. Buvo sprendžiami du klausimai: vienas dėl sužalojimo sunkumo laipsnio nustatymo, kuris nustatomas remiantis Vyriausybės nutarimu, kitas- dėl tinkamumo tarnybai, nes buvo pareigūno nedarbingumas. Jam buvo pateikti V. G. medicininiai dokumentai, V. G. buvo apžiūrėtas. Medicininiai dokumentai buvo susiję su V. G. sveikata, t. y. šeimos gydytojo poliklinikos kortelė, specialisto konsultacijos, magnetinio rezonanso tyrimai, reabilitacijos reikalingumas ir kita. Jis turėjo V. G. medicininius dokumentus ir šiuos vertino. Buvo pateikta tarnybinė išvada, kad patirta trauma susieta su įvykiu. Jis nežino, kas rašė tokią išvadą. Ne jis nustatė priežastinį ryšį tarp nagrinėjamo įvykio ir V. G. sveikatos sutrikdymo: tai buvo nustatyta 2017 m. liepos 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje. Jis nenustatė priežastinio ryšio. Kadangi žmogus vaikšto, nėra gulintis, judėjimas gali provokuoti raiščio plyšimo judėjimą, kuris gal ir nelabai matėsi gegužės mėnesį. Jis negali kategoriškai pasakyti, ar pirminėje nuotraukoje galėjo būti nepastebėtas plyšimas. Jis kaip komisijos pirmininkas surengė posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas. Taip pat V. G. apžiūrėjo chirurgas. Buvo gauta tarnybinio patikrinimo išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, kurioje buvo nurodytas priežastinis ryšys tarp nagrinėjamo įvykio ir V. G. sveikatos sutrikdymo, ir vadovaujantis tuo buvo priimtas sprendimas, kad V. G. netinkamas tarnybai. Į komisiją V. G. atvyko rugpjūčio 21 d. Jei būtų pateikta išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp įvykio ir sveikatos sutrikdymo, tai pažymoje būtų parašyta, kad nenustatytas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį remiamasi teismo medikų išvadomis. Galėjo būti taip, kad raiščio plyšimo gegužės mėnesį galėjo nebūti, raiščio plyšimas galėjo būti liepos mėnesį, o rugsėjį tik tapo matomas. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą matosi, kad yra kelių metų senumo trauma. Pakartotinė trauma gali sąlygoti raiščių plyšimą. Gali būti, kad trauma ir sveikatos sutrikdymo priežastinis ryšys yra nuo kovo mėnesį įvykusio įvykio. Jis nepamena, ar jis matė duomenis dėl kovo mėnesį įvykusio įvykio ir dėl šio įvykio kreipimosi į medikus.
Teisiamojo posėdžio metu G. G. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Jis apžiūri asmenį ir surašo įvykio aplinkybes. Asmuo gavo siuntimą dėl sužalojimo sunkumo laipsnio nustatymo ir tarnybinio patikrinimo aktą. Specialistai apžiūri patį nukentėjusįjį, bet iš esmės remiasi dokumentacija. Jis rėmėsi 2017 m. liepos 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada. Jis turi paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapą. Pacientas buvo apžiūrėtas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2017 m. gegužės 5 d. 23.30 val. Asmens sveikatos istorijoje parašyta, kad nukentėjusiajam skauda kairį kelią, kelias yra nežymiai patinęs, skausmingas, raiščiai stabilūs. Traumos aplinkybės- sulaikomas asmuo sužalojo kairį kelią. Diagnozė- kairio kelio sąnario raiščių patempimas, galimas vidinio menisko plyšimas. Tą dieną buvo daryta rentgenograma, lūžių matoma nebuvo. Taip pat jis rėmėsi privalomojo sveikatos draudimo sistemos duomenimis, kuriuose nuo 2007 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. birželio 28 d. apie jokią traumą nieko nebuvo rašoma. Jis neturi duomenų, kad 2017 m. kovo mėnesį nukentėjusysis dėl kažko kreipėsi. Pagrindinis dokumentas yra 2017 m. liepos 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada. Ligos istorijos iš Šeškinės poliklinikos jis neturėjo. Jis nesprendė, kada įvyko įvykis, tam jis turi oficialius dokumentus. Vėliau buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo raiščių plyšimas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus 2017 m. liepos 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Ketvirtosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio V. G. sužalojimo tarnyboje nustatyta pripažinti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Ketvirtosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiasis patrulis V. G. 2017 m. gegužės 5 d. sužalojimą patyrė vykdydamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika. Patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, pasiųsti V. G. į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją dėl jo sužalojimo sunkumo įvertinimo. Gavus išvadą, kurioje būtų konstatuotas V. G. sveikatos sutrikdymo mastas, paskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją dėl tarnybos metu patirto sužalojimo (T. 2, b. l. 51-56).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. gegužės 6 d. 00.12 val. A. B. iškvepiamame ore rasta 1,62 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 105).
Taigi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu A. B. pripažino atlikęs objektyviuosius jam įkaltinamos veikos sudėties požymius atitinkančius veiksmus- sugriebęs už kojos jį vedančiam asmeniui, tačiau A. B. tikino nesupratęs, kad jį veda policijos pareigūnai: esą būdamas neblaivus jis manė, kad jį užpuolė banditai. Vertinant šiuos A. B. parodymus pažymėtina, kad teisiamųjų posėdžių metu apklaustų liudytojų ir nukentėjusiojo išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai paneigti A. B. parodymus dėl jo suklydimo identifikuojant jį esą užpuolusius asmenis: visi be išimties nagrinėjamame įvykyje dalyvavę asmenys parodė, kad, nors nagrinėjamas įvykis įvyko tamsiu paros metu, tačiau apšvietimas įvykio vietoje buvo geras, šviesa sklido tiek nuo daugiabučio namo laiptinės, tiek nuo gatvės, be to, medikų automobilio pažibinčiai buvo įjungti. Liudytojai ir nukentėjusysis taip pat parodė, kad tiek medikai, tiek policijos pareigūnai įvykio metu buvo apsirengę šviesą atspindinčiomis uniformomis, be to, tiek medikų, tiek policijos pareigūnų tarnybiniai automobiliai buvo pažymėti aiškiais šviesą atspindinčiais užrašais, leidžiančiais identifikuoti atvykusius asmenis kaip medikus ar policijos pareigūnus. Taip pat liudytojai ir nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu A. B. buvo sąmoningas, kontaktas bei dėmesys buvo, kalbinamas A. B. reagavo adekvačiai (pavyzdžiui, klausiamas dėl medicininės pagalbos suteikimo būtinybės A. B. atsakė, kad jokios pagalbos jam nereikia), taigi akivaizdu, kad A. B., nors ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suprato bendraujantis su medikais ir policijos pareigūnais, dėl ko atmestini A. B. parodymai dėl su juo bendraujančių policijos pareigūnų klaidingo palaikymo banditais. Svarbu pažymėti ir tai, kad prieš pat pasipriešindamas policijos pareigūnams A. B. pasipriešino ir medicininę pagalbą jam norėjusiems suteikti medikams, bandydamas suduoti jiems smūgius, vaikydamasis medikus, dėl ko jis buvo sutramdytas ir parverstas ant žemės, kas, viena vertus, patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu A. B. jį supančių žmonių atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai, kita vertus, paneigia A. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, kad policijos pareigūnui už kojos jis sugriebė netyčia, instinktyviai, nenorėdamas griūti ir veidu atsitrenkti į žemę. Pastarąsias aplinkybes paneigia ir tai, kad paleidęs V. G. koją A. B. iš karto griebė kito policijos pareigūno- K. I. koją, kas rodo, kad A. B. veiksmai griebiant už kojų policijos pareigūnams nebuvo neatsargūs, bet buvo atlikti kryptingai, siekiant parversti policijos pareigūnus.
Teismas taip pat pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiant nustatyti nagrinėjamo įvykio metu V. G. padarytus kūno sužalojimus buvo skirta užduotis specialistui atlikti V. G. kūno tyrimą, tačiau specialistė, tyrimo metu tiek apžiūrėjusi V. G. kūną, tiek susipažinusi su medicininiais dokumentais, objektyvių sužalojimų nenustatė. Gavus naujų duomenų buvo skirta užduotis specialistui atlikti papildomą V. G. kūno tyrimą, tačiau specialistė, atlikusi papildomą tyrimą, davė išvadą, analogišką pirmajai. Papildomai specialistė nurodė, kad UAB „Affidea Lietuva“ 2017 m. rugsėjo 7 d. gydytojo radiologo nustatyti priekinio kryžminio raiščio ir vidinio kryžminio raiščio pakitimai po dalinio plyšimo negali būti siejami su 2017 m. gegužės 5 d. 23.30 val. įvykiu, kadangi 2017 m. gegužės 18 d. atlikus kairiojo kelio magnetinio rezonanso tyrimą, raiščių plyšimo nebuvo nustatyta- „priekinis kryžminis raištis, užpakalinis kryžminis raištis, kolateraliniai ir girnelės raiščiai normos ribose“. Nesutikdamas su specialistės išvadomis V. G. teismui pateikė 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo medicinos gydytojo dr. P. P. teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad specialistas, V. G. prašymu apžiūrėjęs pastarojo medicininius dokumentus, nustatė, kad V. G. nustatyti kairio kelio daliniai priekinio kryžminio raiščio ir vidinio kryžminio raiščio plyšimai dėl 2017 m. gegužės 5 d. apie 23.30 val. patirtos traumos, jie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, t. y. specialistas P. P. konstatavo, kad V. G. nustatyti sužalojimai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu. Siekdamas pašalinti prieštaravimus, esančius minėtose specialistų išvadose, teismas apklausė tiek išvadas pateikusius specialistus, tiek V. G. šeimos gydytoją, tiek Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos gydytojus, vertinusius V. G. sveikatos būklę po nagrinėjamo įvykio. Specialistė R. G. palaikė savo išvadą, nurodydama, kad antrojo magnetinio rezonanso tyrimo metu V. G. nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne įvykio metu, kadangi pirmojo magnetinio rezonanso tyrimo metu šių sužalojimų nesimatė. Specialistas P. P. parodė, kad pirmasis magnetinio rezonanso tyrimas galėjo būti neišsamus, atliktas nepatyrusio gydytojo su netinkama įranga, tačiau šis specialistas taip pat pažymėjo, kad tiksliai nustatyti, kada V. G. buvo padaryti sužalojimai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nėra galimybės, kadangi iki nagrinėjamo įvykio V. G. magnetinio rezonanso tyrimas darytas nebuvo, taigi nėra galimybės nustatyti V. G. kelio būklės prieš nagrinėjamą įvykį ir šiuos duomenis palyginti su vėlesniais. Teismas pažymi ir tai, kad tiek specialistė R. G., tiek specialistas P. P. paaiškino, jog V. G. kelyje nagrinėjamo įvykio metu vystėsi lėtiniai degeneraciniai pakitimai, dėl kurių V. G. galėjo jausti skausmą, kuris galėdavo paaštrėti didesnių apkrovų metu. Specialistai taip pat paaiškino, kad esant lėtiniams degeneraciniams pakitimams kelio raiščiai gali įplyšti ir atliekant įprastas kasdienines veiklas, pavyzdžiui, einant ir kryptelint koją. Dar daugiau, iš VšĮ Šeškinės poliklinikos pateiktų V. G. gydymosi dokumentų matyti, kad nagrinėjamo įvykio dieną likus vienuolikai valandų iki nagrinėjamo įvykio V. G. kreipėsi į savo šeimos gydytoją, skųsdamasis kairiojo kelio skausmais. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad V. G. dar iki nagrinėjamo įvykio skundėsi kairiojo kelio skausmais, kuriuos galėjo sukelti lėtiniai degeneraciniai pakitimai, o V. G. 2017 m. rugsėjo mėnesį magnetinio rezonanso metu nustatyti kelio sužalojimai buvo natūrali šių pakitimų pasekmė. Šios išvados nepaneigia ir 2018 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 218, kurioje nurodyta, kad yra fizinio veiksmo, įvykusio 2017 m. gegužės 5 d., ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys, kadangi, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos gydytojai, priežastinio ryšio tarp nagrinėjamo įvykio ir V. G. nustatytų kūno sužalojimų jie nenustatinėjo, o rėmėsi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus 2017 m. liepos 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada (tai, beje, expressis verbis nurodyta ir pačioje 2018 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 218). Vertindamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus 2017 m. liepos 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytus argumentus dėl priežastinio ryšio teismas pažymi, kad šioje išvadoje tik išdėstyti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymai, iš esmės preziumuojant, kad tarp 2017 m. gegužės 5 d. įvykio ir V. G. nustatytų kūno sužalojimų egzistuoja priežastinis ryšys, tačiau visiškai nevertinti kiti duomenys, leidžiantys pagrįstai abejoti priežastinio ryšio buvimu, t. y. aplinkybės, kad V. G. dar iki nagrinėjamo įvykio skundėsi kelio skausmais, dėl ko dar iki nagrinėjamo įvykio lankėsi pas gydytoją, taigi teismas šios išvados kaip patikimo duomenų šaltinio nevertina.
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- V. G., K. I., J. P., J. V., J. Š., iš dalies- ir paties A. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, specialistų R. G., G. G., P. P., gydytojos V. P. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, taip pat alkotesterio šaknelėje, specialistų išvadose išdėstyti duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2017 m. gegužės 5 d. apie 23.30 val. prie namo, esančio V. D. g. 1, Vilniuje, laiptinės, (duomenys neskelbtini) vyriausiesiems patruliams V. G. ir K. I. bandant neblaivų A. B. (iškvepiamame ore rasta 1,62 promilės etilo alkoholio) pakelti nuo žemės, pastarasis rankomis griebė V. G. už kairės kojos, pargriaudamas šį ant žemės, tokiu būdu sukeldamas V. G. fizinį skausmą, o K. I. bandant atitraukti A. B. nuo V. G., A. B. rankomis griebė K. I. už dešinės kojos, bandydamas pastarąjį pargriauti ant žemės.
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 506 straipsnio 4 dalis.
Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus,
užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
A. B. rankomis griebė policijos pareigūnui V. G. už kairės kojos, pargriaudamas šį ant žemės, tokiu būdu sukeldamas V. G. fizinį skausmą, o policijos pareigūnui K. I. bandant atitraukti A. B. nuo V. G., A. B. rankomis griebė K. I. už dešinės kojos, bandydamas pastarąjį pargriauti ant žemės.
BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2014, 2K-467/2014), o pasipriešinimas- tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinė nutartis Nr. 2K-69-976/2015). Apibendrinant šiuos argumentus konstatuotina, kad A. B. panaudodamas fizinį smurtą, t. y. pargriaudamas vieną policijos pareigūną bei bandydamas pargriauti kitą policijos pareigūną pasipriešino valstybės tarnautojams- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Ketvirtosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiesiems patruliams V. G. ir K. I..
Vertindamas baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo A. B. gynėjo išdėstytus argumentus dėl BK 286 straipsnyje ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų veikų konkurencijos teismas pažymi, kad ANK 506 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta veika gali būti padaroma tik neveikimu (teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas), tuo tarpu A. B. veika pasireiškė aktyviais veiksmais priešinantis policijos pareigūnams, taigi A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
1. Viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka.
2. Viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
3. Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą.
Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.
veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl A. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas pažymi, kad A. B. yra neteistas, jis padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, A. B. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Teismas nustatė A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką A. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisiamojo posėdžio metu A. B. pareiškė sutinkantis atlikti viešuosius darbus. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, įvertinus A. B. sutikimą atlikti viešuosius darbus, A. B. skirtina švelniausia- viešųjų darbų bausmė, nustatant trijų mėnesių šios bausmės terminą, įpareigojant A. B. neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
A. B. nuo 2017 m. gegužės 5 d. 23.58 val. iki 2017 m. gegužės 6 d. 19.09 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 108, 119), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis A. B. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir šiomis valandomis trumpintinas A. B. skirtinos viešųjų darbų bausmės atlikimo laikas.
V. Civilinis ieškinys
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 115 straipsnio 1 dalis.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.
Šio baudžiamojo proceso metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 022,17 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl A. B. padarytos nusikalstamos veikos. Kaip nurodyta civilinio ieškinio prieduose, V. G. gydymas valstybės biudžetui kainavo 1 022,17 eurų (T. 1, b. l. 51-56).
Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi nenustatęs, kad V. G. 2017 m. rugsėjo 7 d. magnetinio rezonanso tyrimo metu nustatyti sužalojimai priežastiniu ryšiu yra susiję su A. B. 2017 m. gegužės 5 d. padaryta nusikalstama veika, taigi nėra pagrindo iš A. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti V. G. gydymo išlaidas, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.
VI. Proceso išlaidos
Teisiamojo posėdžio metu specialistas P. P. teismui pateikė UAB „Unge“ 2018 m. lapkričio 12 d. sąskaitą- faktūrą Nr. UNG000689, kurioje nurodyta: „specialisto dalyvavimas teisme- 100 eurų“.
BPK 104 straipsnis.
Proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 patvirtinto Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teises pažeidimų teisenoje tvarkos aprašo (toliau- ir Aprašas) 2, 4punktai.
2. Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams, šaukiamiems pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją, į teismą ar instituciją (pas pareigūną), nagrinėjančią administracinio nusižengimo bylą, ir gyvenantiems ne iškvietimo vietoje, kompensuojamos kelionės į iškvietimo vietą ir atgal išlaidos, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, taip pat mokami dienpinigiai.
4. Ekspertams, specialistams ir vertėjams sumokama už jų darbą, išskyrus atvejus, kai jie šį darbą atlieka pagal tarnybines pareigas. Tais atvejais, kai ekspertai, specialistai ir vertėjai atlieka savo darbą pagal tarnybines pareigas, darbo užmokestį jiems moka juridinis asmuo, kuriame jie dirba.
Sprendžiant, ar specialisto P. P. dalyvavimo teisme išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir, jei taip, ar šios išlaidos išieškotinos iš A. B., pažymėtina, kad teismas specialistą P. P. į teisiamąjį posėdį šaukė siekdamas pašalinti prieštaravimus, esančius specialisto P. P. ir specialistės R. G. išvadose, taip pat siekdamas patikslinti specialisto P. P. išvadoje nurodytas aplinkybes. Teismas jokios naujos užduoties specialistui atlikti tyrimą ar ekspertizę neskyrė, taigi specialisto P. P. dalyvavimas teisme negali būti pripažintas darbu Aprašo 4 punkte išdėstytos teisės nuostatos kontekste. Pažymėtina ir tai, kad specialistas P. P. į teisiamąjį posėdį buvo šaukiamas siekiant patikslinti specialisto išvadą, kurią teismui pateikė nukentėjusysis V. G.. Minėtoje išvadoje kaip tyrimo atlikimo pagrindas nurodyta „asmeninis prašymas“. Teismas turi pagrindo manyti, kad nukentėjusysis V. G. turėjo išlaidų, susijusių su minėto specialisto tyrimo atlikimu, tačiau V. G. teismo neprašė šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš A. B., taigi teismas neturi teisinio pagrindo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis.
Kita vertus teismas sutinka, kad specialistas P. P., vykdamas į teisiamąjį posėdį, galėjo patirti išlaidų, tačiau specialistas P. P. nepateikė jokių dokumentų (kuro pirkimo kvito, automobilio, kuriuo vyko į teisiamąjį posėdį, dokumentų kopijų ar visuomeninio transporto bilieto), pagal kuriuos būtų galima paskaičiuoti šių išlaidų dydį- akivaizdu, kad 100 eurų išlaidos yra neproporcingai didelės vykstant iš Nemenčinėlės k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., t. y. iš sąskaitoje- faktūroje nurodomos UAB (duomenys neskelbtini) buveinės vietos į Laisvės pr. 79A, Vilniuje, t. y. į Vilniaus miesto apylinkės teismą, taigi UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 12 d. sąskaitoje- faktūroje Nr. UNG000689 nurodytos išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis.
VII. Procesinės prievartos priemonės
Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. 1. 118), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.
VIII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, saugoma baudžiamojoje byloje (T. 1, b. l. 63), paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti A. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. B. neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmę įskaityti A. B. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir šiomis valandomis sutrumpinti A. B. skirtos viešųjų darbų bausmės atlikimo laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. B. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.
UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 12 d. sąskaitoje- faktūroje Nr. UNG000689 nurodytų išlaidų nepripažinti proceso išlaidomis.
Kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.