Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras, R. A., Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose 2019 m. gegužės 27 d. priimtas pareiškėjo A. A. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto į nekilnojamąjį daiktą nustatymo. A. A. prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą/tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą/daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinius pastatus/ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius/šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija, įtraukta į bylą 2019-06-14 dienos teismo nutartimi, nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, atstovas neatvyko į teismo posėdį, nuomonės dėl pareiškimo nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 ir kt.).

Pareiškėjas A. A. kartu su pareiškimu pateikė iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2018-02-14 gautus (duomenys neskelbtini) kolūkio 1990 metų valdybos ir visuotinio narių susirinkimo protokolus. (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos 1990 metų sausio 11 dienos posėdžio protokolą, kuriame įrašyta, kad svarstytas A. A. pareiškimas dėl priėmimo į kolūkį. Nutarta priimti A. A. į kolūkio narius bei parduoti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini). Lenino kolūkio 1990 metų vasario 12 dienos visuotinio narių susirinkimo protokole nurodyta, kad nutarta priimti A. A. į kolūkio narius bei parduoti kolūkiui priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) A. A. už 5000 rub., bei skirti prie perkamų pastatų 0,25 ha sodybinį sklypą.

Pareiškėjas nurodė, kad jis nedelsiant kolūkiui sumokėjo pinigus už namą. Pareiškėjas nurodė, kad parduodamas pastatus kolūkis nebuvo jų inventorizavęs, bei neišdavė jokių dokumentų, tik leido gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1990 metų iki šiol jis gyvena šiame gyvenamajame name ir tik trumpam, keletui mėnesių buvo išvykęs gyventi kitur. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019-03-01 pažymoje nurodyta, kad A. A. gyveno (duomenys neskelbtini) nuo 1991 metų; 1993-10-12 išsiregistravo į (duomenys neskelbtini), 1994-07-20 prisiregistravo ir pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo aiškinimą, kad jis nuo 1990 metų iki šiol gyvena gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) ir naudojasi ūkiniais pastatais patvirtino liudytojai R. L., R. K., bei suinteresuotas asmuo R. A.. Jie nurodė, kad niekas niekada nėra ginčijęs A. A. teisės į minėtus pastatus, o po gaisro pareiškėjas A. A. pats rūpinosi pastatų remontu, stogų atstatymu. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo A. A. pastatų valdymas niekada nebuvo nutrūkęs nuo 1994 m. liepos 20 dienos, kai jis po trumpo - kelių mėnesių laiko vėl prisiregistravo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo A. A. prašymu 2019 m. vasario 26 dieną VĮ Registrų centras specialistai sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą žemės sklypo su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento skyrius nutarė atmesti 2019 m. kovo 21 dienos A. A. prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus (duomenys neskelbtini), ir atmesti prašymą įregistruoti nuosavybės teises į šiuos pastatus, nes pateikti dokumentai nepatvirtina A. A. nuosavybės teisės į pastatus.

1964 metų civilinio kodekso 255 straipsnis reikalavo, kad nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis būtų notariškai patvirtinta. 1990 metais (duomenys neskelbtini) kolūkis nutarė parduoti statinius A. A., tačiau gyvenamojo namo ir kitų pastatų pirkimas nebuvo tinkamai įformintas, pastatų kolūkis neinventorizavo, o tiesiog laido A. A. naudotis pastatais ir juose gyventi. Teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) kolūkiui priėmus protokolinius sprendimus, tačiau daugiau neatlikus kitų nekilnojamojo turto perleidimo veiksmų, pareiškėjas neįgijo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu pagal sandorį, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nebuvo sudaryti. Pareiškėjo pateikti dokumentai neparvirtina nekilnojamojo turto įgijimo pagal pirkimo pardavimo sandorį, tačiau patvirtina, kad pareiškėjas A. A. 1990 metais sąžiningai įgijo daiktą, bei teisę į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus (duomenys neskelbtini). T. y. negalima pripažinti, kad pareiškėjas į šiuos pastatus būtų įgijęs nuosavybės teises kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatai (duomenys neskelbtini) nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, Viešajame registre nėra įregistruoti kitų asmenų vardu. Pastatais pareiškėjas naudojasi, valdo kaip savą turtą jau daugiau nei dvidešimt metų. Pareiškėjas elgėsi kaip daiktų savininkas – prižiūri pastatus, juos remontuoja, naudojasi jais ir gyvena šiuose pastatuose. Pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savus valdo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus daugiau kaip dešimt metų. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad kas nors kitas turėtų daugiau teisių į pareiškėjo A. A. valdomus pastatus; bei nenustatyta, kad nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), į kuriuos pretenduoja pareiškėjas A. A., būtų užvaldęs koks nors kitas asmuo. Taigi, yra nustatytos visos būtinos sąlygos įgyjamąja senatimi pareiškėjui A. A. įgyti pastatus – gyvenamąjį namą su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini).

Vertinant nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo su ūkio (duomenys neskelbtini), valdymo laiką CK 4.71 straipsnio 2 dalies normos prasme, konstatuotina, kad per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas iš kolūkio 1990 metais perėjo pareiškėjui A. A., valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl valdymo laikas skaičiuotinas nuo 1990 metų, nors pareiškėjas keletą mėnesių buvo deklaravęs išvykimą iš pastatų. Tokiu būdu, konstatuojama, kad CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo 2001 metais.

Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68–4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo dienos. Gyvenamąjį namą su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini) sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo teisėtas šio turto įgijėjas, pareiškėjas A. A., turintis teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į nekilnojamąjį turtą, todėl valdymo teisė, įsigaliojus Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normoms, transformavosi į nuosavybės teisę. Daroma išvada, kad šiuo metu pareiškėjas yra aukščiau nurodyto turto teisėtas savininkas, todėl pareiškimas pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas, išskyrus dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes šis pastatytas 1996 metais ir negalėjo būti įgytas iš (duomenys neskelbtini) kolūkio 1990 metais.

Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalis), todėl šioje byloje susidariusios pašto išlaidos – 6,36 Eur – yra priteistinos iš pareiškėjo A. A. valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą, kad A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatus (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą/tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą/daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinius pastatus/ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius/šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,36 Eur (šešis eurus 36 centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.