Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Bitė Lietuva“ pareiškimą vykdymo procese suinteresuotiems asmenims J. S., R. S., antstoliui V. D. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0047/14/02224 medžiagos (11 b. l.) matyti, kad antstolio V. D. kontoroje iš J. Š., šiuo metu S., pagal 2014-02-14 Telšių rajono apylinkės teismo įsakymą vykdomas 615,82 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimas išieškotojo UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas. Vykdydamas išieškojimą, antstolis V. D. nustatė, jog skolininkė 2015-06-13 ištekėjo ir jos sutuoktinis - R. S. gauna pajamas, todėl 2017-03-31 raštu Nr. 036-2230 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininkės J. S. (Š.) turto dalį bendrojoje nuosavybėje.

Prievolės atsiradimo pagrindo klausimas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį ir jos priverstinio vykdymo apimtį. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 str.), asmeninio sutuoktinių turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (LR CK 3.112 str.), taip pat iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams visiškai patenkinti (LR CK 3.113 str.). Taigi, tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę - vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai. Būtent tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1667-160/2013). Suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų, kad jų santuoka yra nutraukta. Skolininkė skolos nemoka, turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, o skolininkės sutuoktinis gauna pajamas – darbo užmokestį. LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintina prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato LR CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.123 str. 1 d.), tačiau suinteresuoti asmenys tokių aplinkybių nenurodė ir kaip buvo paminėta, atsiliepimo iš viso nepateikė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nustatytina, kad J. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su R. S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis pajamų, gaunamų iš sutuoktinio R. S. darbinės ir/ar kitokios veiklos (LR CPK 667 str. 1 d., LR CK 3.88 str. 1 d., 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis darbo užmokesčio, mokamo po santuokos sudarymo R. S., ½ dalis kitų pajamų, gaunamų iš R. S. individualios veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.