Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-23 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. G. dėl 4000,00 Lt skolos, 4200,00 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog 2011-12-29 tarp I. B. ir S. G. buvo pasirašyta skolos sutartis, kuria S. G. pasiskolino iš I. B. 4000,00 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2012 m. birželio mėn. su 5 procentų dydžio mėnesio palūkanomis. 2012-12-22 I. B. mirė, jo turto paveldėtoja yra ieškovė. Nurodė, jog atsakovas buvo pažįstamas su I. B. šeima, todėl iškart po jo mirties ieškovei žadėjo grąžinti pasiskolintus pinigus ir sumokėti palūkanas, bet vėliau pradėjo ieškovės vengti, neatsakinėti į skambučius. Mano, kad atsakovas vengia prievolės vykdymo.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog prievolę I. B. įvykdė, jokių pretenzijų dėl prievolės nevykdymo I. B. jam nereiškė. Pažymėjo, kad ieškovė nedalyvavo sudarant paskolos sutartį, todėl niekada nežinojo ir negali žinoti, kokie prievoliniai santykiai susikūrė tarp jo ir I. B.. Prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą bei skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-23 priėmė sprendimą, juo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 640,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčo dėl paskolos suteikimo nekilo, po prievolės įvykdymo termino suėjimo I. B. skolos nereikalavo, jos nereikalavo ir ieškovė, paveldėjusi I. B. teises ir pareigas. Pažymėjo, kad ieškovės šaukti liudytojai teismo posėdžio metu pateikė prieštaringus paaiškinimus. Teismas, remdamasis atsakovo pateikta 2012-07-01 atsiskaitymo sutartimi, patvirtinančia atsakovo prievolės įvykdymo faktą, bei atlikta minėtos sutarties rašysenos ekspertize, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo prievolės neįvykdymo fakto. Spręsdamas klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovei, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta teisinių pagrindų ieškovės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pateikęs reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, bei nesant duomenų apie atliktas nusikalstamas veikas, atsisakė tenkinti minėtus atsakovo reikalavimus.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, netinkamai nustatė faktinę aplinkybę, turėjusią įtakos sprendimo priėmimui. Teigia, kad atlikta atsakovo pateiktos 2012-07-01 atsiskaitymo sutarties rašysenos ekspertizė nepatvirtino, kad minėtoje sutartyje po įrašais „pinigus gavau. I. B.“ pasirašė ieškovės tėvas I. B., todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas su ieškovės tėvu buvo atsiskaitęs. Atkreipia dėmesį, kad atlikta minėtos sutarties ekspertizė nėra išsami, neleidžia daryti išvados dėl atsakovo prievolės (ne) įvykdymo, sutarties klastojimo, todėl mano, kad ekspertizę atlikę ekspertai turėjo būti apklausti teismo posėdyje, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pažymi, kad atsakovo atsiskaitymo sutartyje nėra nurodytas neva grąžintos piniginės sumos dydis, neįvardijama konkreti paskolos sutartis, pagal kurią patvirtinamas atsiskaitymas. Mano, kad atsakovo pateiktoje atsiskaitymo sutartyje nurodyti duomenys yra suklastoti. Pažymi, kad teismo posėdžio metu liudytojų pateikti paaiškinimai paneigė atsakovo nurodytas aplinkybes dėl atsiskaitymo vietos ir laiko. Teigia, kad teismas šioje byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-23 sprendimą. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra be motyvų, deklaratyvaus ir formalaus pobūdžio, o teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas byloje nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, liudytojų paaiškinimais bei atlikta rašysenos ekspertize. Pažymi, kad ieškovė neįrodė prievolės neįvykdymo fakto, atsakovo pateiktos sutarties pakartotinės rašysenos ekspertizės ieškovė atlikti neprašė, ieškovė nenurodė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo motyvų. Mano, kad ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, teikia teismui tikrovės neatitinkančias aplinkybes, šmeižia atsakovą. Prašo priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atsakovas atsiliepime prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis ieškovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymų numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymų prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. Tam tikrų aplinkybių preziumavimas įstatyme nepakeičia bendrųjų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, o tik atitinkamai palengvina įrodinėjimo procesą šaliai, kurios naudai prezumpcija nustatyta. Šioje byloje nustatyta, kad pakvitavimas, t. y. atsiskaitymo sutartis, yra pas atsakovą (b. l. 42). Šis dokumentas buvo tirtas ekspertizės akte (b. l. 65–67). Akivaizdu šioje byloje, kad ekspertizės aktas yra nepagrįstas, nes nepateikė nei teigiamos, nei neigiamos išvados dėl abiejų šalių – skolininko ir kreditoriaus parašų tikrumo. Šiuo ekspertizės aktu nebuvo nustatyta, kad šio pakvitavimo nepasirašė pats kreditorius. Apeliacinės instancijos teismas 2015-03-12 nutartimi pasiūlė apeliantei pateikti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (b. l. 148), nes apeliacinio skundo motyvai paremti pakartotinės ekspertizės skyrimu, tačiau apeliantė šia teise nepasinaudojo. Todėl byloje nėra pakankamų ir leistinų įrodymų konstatuoti, kad atsakovo pateikto pakvitavimo nepasirašė pats kreditorius. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011). Apeliaciniame skunde nurodytos liudytojos A. V. bei kitų liudytojų parodymai dėl skolos grąžinimo datos nėra pakankamas įrodymas ieškovės nurodytai aplinkybei, jog atsakovas skolos negrąžino, įrodyti. Tiek paskolos sutartis, tiek atsiskaitymo sutartis įrodo, jog paskolos sutarties šalys savo sutartinius santykius buvo įforminusios rašytinėmis sutartimis, todėl atsiskaitymo sutarties tekstas negali būti paneigtas liudytojų parodymais. Įvertinus abi sutartis tiek pagal paskolos, tiek pagal atsiskaitymo kasacinio teismo praktikoje plačiai išaiškintas sutarčių aiškinimo taisykles darytina išvada, kad jos yra abi surašytos atsakovo, vienodos formos, kreditorius tik pasirašė paskolos sutartyje, tokia pat forma pasirašė ir atsiskaitymo sutartyje (b. l. 6, 42). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; kt.). Šioje byloje ieškovė neįrodė, kad atsiskaitymo sutartis nebuvo sudaryta, todėl ja nesivadovauti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-23 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.