Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Algirdo Jaliniausko ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje padarymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, – šis nusikaltimas nebuvo padarytas). M. N., remiantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, baudžiamoji byla nutraukta.

M. N. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, numatyta BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įspėjimas, taip pat auklėjamojo poveikio priemonė, numatyta BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 87 straipsnyje – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti mokslą bei mokytis (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

M. N. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – iš jo konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti 400 Eur suma.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti skirtą M. N., nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. N. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis nepagrobė automobilio, o būtent 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 09,00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimu metu nenustatytu laiku, iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), nepagrobė svetimo turto, nukentėjusiojo M. J. 400 Eur vertės automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. M. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo byla nutraukta. Jis buvo kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 09:35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, tai yra M. J. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) patikros Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, (nustatyta 1,57 promilių).

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o M. N., jo įstatyminė atstovė, jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma paskirti M. N. elgesio apribojimą – uždrausti 1 (vienerius) metus vairuoti vandens, oro ir kelių bei motorines transporto priemones (BK 87 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 4 dalis).

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepilnametis M. N. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas neblaivumas viršijo 1,5 promiles, dėl ko jis pripažintinas padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė, jog M. N. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 17 metų amžiaus, kuriam esant gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimo, numatyto BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą (BK 13 straipsnio 2 dalis).

8. Šiuo atveju, privalo būti taikomos normos, reglamentuojančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK XI skyrius).

9. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog BK 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje arba BK 92 straipsnyje numatytais pagrindais, gali būti skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Taigi, nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos tik išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės. Šiuo pagrindu, teismas nepilnamečiui M. N. uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę – neskyrė.

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras prašo skirti ne pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės – baudžiamojo poveikio priemonę (uždrausti naudotis specialia teise), bet skirti nepilnamečiui elgesio apribojimą (uždrausti vairuoti motorinę transporto priemonę).

11. Iš bylos medžiagos matyti, jog M. N. nebuvo anksčiau teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 112, 113), galiojančių administracinių nuobaudų, nusikaltimo padarymo metu, neturėjo, nors vėliau buvo baustas už KET pažeidimus, padarytus nusikaltimo metu (b. l. 109 – 110). Jis gyvena su motina bei patėviu, jaunesniais vaikais, kaip teisme nurodė jo motina V. K., kuri administracinėmis nuobaudomis nebausta ( b. l. 111) ir neteista. M. N. mokosi (duomenys neskelbtini). Jo atsakomybę lengvinančia atsakomybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

12. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. N. laikysis įstatymų ir nedarys daugiau naujų nusikalstamų veikų, todėl buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu). Teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skyrė nepilnamečiui BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones (BK 93 straipsnio 2 dalis).

13. Šiuo konkrečiu atveju, nepilnametis M. N. padarė nesunkų nesmurtinį ir neturtinio pobūdžio nusikaltimą, susijusį su alkoholio vartojimu, todėl teismas jam skyrė auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įspėjimą. Taip pat, skyrė auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnyje – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti mokslą, mokytis (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aptartas aplinkybes: konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos ir paties nepilnamečio asmens mažesnį pavojingumą, jo elgesį po nusikaltimo padarymo – vertina kaip išskirtines nagrinėjamos bylos aplinkybes ir todėl konstatuota, kad aukščiau minėtos auklėjamojo poveikio priemonės yra pakankamos pasiekti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės laikytųsi įstatymų ir nedarytų daugiau naujų nusikalstamų veikų.

15. Prokuroro apeliaciniame skunde prašomas paskirti M. N. elgesio apribojimas – draudimas 1 (vienerius) metus vairuoti vandens, oro ir kelių bei motorines transporto priemones (BK 87 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 4 dalis) – būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir nepilnamečio asmenybei bei neužtikrintų bausmės paskirties. Tokio elgesio apribojimo paskyrimas nepasiektų visų savo tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, priešingai, iš esmės pasiektų tik vieną – nubaudimą.

16. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 87 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 4 dalyje numatyto elgesio apribojimo paskyrimas nepilnamečiam M. N. prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principui.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant M. N. yra 90,91 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

18. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

19. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui M. N. teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš M. N. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. apeliacinį skundą.