Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. S. kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2019 metais dalį darbuotojų priimdavo dirbti nelegaliai. Darbininkas V. K. buvo nuvažiavęs pas dukrą į Vilnių ir ten stotyje susipažino su dviem ukrainiečiais, kuriuos atsivežė pas save į kaimą. Kelias dienas kartu su V. K. imdavo juos į darbą. Dirbo jie nelegaliai. Vienas iš tų ukrainiečių buvo M. S.. 2019 m. rugpjūčio 20 d. į kirtavietę atvažiavo 8 val., pjūklininkus išdėstė maždaug 50 metrų, o gal ir didesniu atstumu. Su kiekvienu pjūklininku dirbo padėjėjas. M. S. dirbo su P. D.. Pats dirbo su S. C.. Maždaug po valandos darbo padėjėjas pasakė, kad kažkas atsitiko, nes pradėjo šūkauti žmonės. Nubėgo į įvykio vietą ir pamatė, kad ant M. S. užvirtęs medis. Paėmęs pjūklą supjaustė medį ir atlaisvino žmogų. M. S. skundėsi nugaros skausmu. Atsistoti negalėjo. Pradėjo aiškintis, kaip toje vietoje atsirado M. S., nes jo ten neturėjo būti. Paaiškėjo, kad jis buvo nuėjęs prie upelio atsigerti, o S. U. to nematė ir nupjovė medį, kuris užvirto ant M. S.. Nutarė nekviesti greitosios medicinos pagalbos, o pats vežti nukentėjusįjį į ligoninę, nes pamanė, kad taip nuvyks greičiau. Įvykio vieta buvo neprivažiuojama, iki automobilio apie 400 metrų. Padarė neštuvus iš lazdyno pagalių ir drabužių, paguldė M. S. ant neštuvų ir keturiese nunešė prie automobilio. Važiavo pro Šventos kaimą. Ten išleido U. ir jo sūnų. Švenčionyse išlipo P. D. ir S. C.. Važiavo pro „Swedbanką“ link ligoninės, kai A. T. pasakė, kad nukentėjusysis mirė. Sustabdė automobilį, patikrino pulsą ir įsitikino, kad M. S. miręs. Labai išsigando, pasimetė, nebežinojo ką daryti. Kažkas pasiūlė nuvežti mirusįjį ir kur nors palikti. Nuvažiavo link Vilniaus ir poilsio aikštelėje paliko M. S. pasodinę ant suoliuko. Paprašė visų, kad niekas nieko nesakytų, jog įvyko toks įvykis.

Nukentėjusioji S. S. paaiškino, kad sutuoktinis M. S. 2019 m. rugpjūčio mėnesį išvažiavo į Lietuvą ieškoti darbo. Kartu nevažiavo, nes laukė operacijos. 2019 m. rugpjūčio 22 d. jai paskambino tyrėja ir pasakė, kad M. S. rastas negyvas miške ant suolo. Paskambino Lietuvoje buvusiam M. S. broliui ir pranešė apie įvykį. Brolis dalyvavo atpažinime ir patvirtino M. S. mirtį. Pasiskolinusi pinigų atsivežė žuvusįjį. Santuokoje su M. S. gyveno trylika metų. Augina (duomenys neskelbtini) metais gimusį sūnų ir (duomenys neskelbtini) metais gimusią dukrą. Santykiai buvo artimi ir glaudūs, todėl dėl netikėtos sutuoktinio mirties patyrė emocinį sukrėtimą, dvasines kančias ir išgyvenimus, pasiliko viena su dviem nepilnamečiais vaikais. Dalį patirtos turtinės žalos (2400 Eur laidojimo išlaidų ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai) kaltinamasis atlygino sumokėdamas 2900 Eur. Vaikų išlaikymui buvo priversta skolintis po 500 Eur kas mėnesį. Per dvidešimt vieną mėnesį tai sudarė 10500 Eur. Šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo kaip turtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą įvertina 50000 Eur ir taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo. Įrodymų, patvirtinančių pinigų skolinimąsi, neturi. Sutuoktinis nuolatinio darbo ir pastovių pajamų neturėjo. Nemano, kad kaltinamąjį tikslinga atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, nes turi pats atsakyti už savo veiksmus.

Liudytojas A. T. (A. T.) ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 28-31) paaiškino, kad dirbo pas V. S.. Jis turėjo įmonę, kuri vertėsi medžių pjovimu, medienos ruoša. Įmonėje dirbo oficialiai ir neoficialiai. V. S. buvo davęs susipažinti pasirašytinai su dokumentais dėl darbų saugos, kitomis instrukcijomis, susijusiomis su darbu miške, pjovimo įrenginiais ir pan. Buvo aprūpinti apsaugos priemonėmis – šalmais, apsauginiu veido skydu, pirštinėmis, ryškiomis liemenėmis. 2019 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, paskambino V. S. ir pakvietė dirbti. Tą dieną dirbo jis, V. K., J. K., K. D., S., S. su sūnumi ir dar du Ukrainos piliečiai, kuriuos matė pirmą kartą. V. S. atvežė į Ignalinos rajone esantį mišką. V. buvo darbų vadovas. Pasiskirstė poromis. Pjūklininkais tą dieną dirbo V. S., K. D., S. ir jis. Kiekvienas pjūklininkas turėjo savo padėjėją. Jis dirbo su V.. Pjūklininkai su padėjėjais buvo pasidalinę teritorijomis, biržėmis, tarp jų maždaug apie 100 m atstumas. Matomumas prastas, nes ten kalnuota. Toje vietoje augo eglės. Dirbdamas matė virstančią eglę. Gal po 15 min. V. S. liepė baigti darbą. Susirinko įrankius ir atėjo prie nuvirtusios eglės. Pamatė, kad yra nupjauta apie 22 m eglė. Ties eglės viduriu klūpėjo, pusiau ant šono gulėjo, tamsių plaukų ukrainietis ir aimanavo. Šalia eglės stovėjo visi miške dirbę darbininkai. Padarę neštuvus ukrainietį atnešė iki V. S. automobilio, pasodino vidurinėje sėdynėje, vidurinėje eilėje. Visi važiavo vienu automobiliu. Šventos kaime išleido S. su sūnumi. Švenčionyse išlipo J., K. ir S.. Jis išlipo prie namų (duomenys neskelbtini). Automobilyje liko V. S., ukrainiečiai. Neatsimena, ar V. K. išlipo Švenčionyse, ar pasiliko. Kitą dieną laikraštyje perskaitė, kad prie kelio Švenčionys–Vilnius rastas miręs asmuo. Mano, kad tada įvyko nelaimingas atsitikimas, nes kažkas iš darbininkų minėjo, jog ukrainietis lyg neįspėjęs nuėjo iš upelio atsigerti ir nupjauta eglė užvirto. Upelis buvo netoli jų pjovimo teritorijos.

Liudytojas A. U. ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 105-109) paaiškino, kad tiksliai neatsimena, bet prieš nedaug metų dirbo miške (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovas V., pavardės nežino, nuveždavo į mišką. Nelaimingo atsitikimo dieną dirbo apie 10 žmonių – V., kuris yra pjūklininkas, A. T., pjūklininkai J. K., V. K., P. D., tėvas S. U.. S. C. buvo pagalbininkas. Jis buvo tėvo pagalbinis darbuotojas. Nežino, kokiame rajone miškas, bet nuo Ceikinių kaimo reikėjo važiuoti 4 ar 7 kilometrus. Nukentėjusiojo ukrainiečio vardo ir pavardės nežino. Ukrainietis buvo K. D. pagalbiniu darbuotoju. Pats nelaimingo atsitikimo nematė. Buvo nuėjęs prie savo „terbų“ atsigerti vandens. Žino, kad medį pjovė tėvas. Girdėjo, kad nuleido medį. Pamatė link nupjauto medžio bėgantį V.. Kažkas sušuko „žmogų pridaužė“. Atbėgęs į įvykio vietą, pamatė, kad ukrainietis prispaustas nupjautos eglės, maždaug 3-4 m nuo viršūnės. Buvo prispaustos kojos, gulėjo ant šono. Ukrainietis buvo sąmoningas ir kažką kalbėjo. Apdengė ukrainiečio galvą striuke, kad į akis nebyrėtų pjuvenos. V. apgenėjo šakas ir padalino medį, kad galėtų nukelti nuo ukrainiečio. Greitosios pagalbos nekvietė, nes taip V. liepė. Va. pasakė, kad reikia kažkaip gabenti iki ligoninės. Ukrainiečiui buvo apdraskyta galva, ties pakaušiu truputį bėgo kraujas, buvo sąmoningas, bet negalėjo atsistoti. Jie padarė neštuvus ir nunešė ukrainietį iki V. automobilio. Pasodino ant antros eilės sėdynių per vidurį. Ukrainietis truputį dejavo, kažką kalbėjo, jį prilaikė šalia sėdėję vyrai. Automobilį vairavo V.. Ukrainietį vežė į greitąją Švenčionių mieste. Jį su tėvu užvežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Išlipant ukrainietis dar buvo sąmoningas, sujudino koją, žiūrėjo į priekį, pajudino galvą, bet nieko nesakė. Apie ukrainietį jam daugiau niekas nieko nepasakojo. Darbo metu nurodymus duodavo V.. Medžiai, kuriuos reikia pjauti, būdavo pažymėti. Pjūklininkui pjaunant medį pagalbinis darbininkas stovi pjūklininkui už nugaros ir įspėja kitus, jei kas nors būna netoli. Pjaunant medį pjūklininkai dirba su ausinėmis. Negali paaiškinti, kodėl tėvo pjaunamas medis užvirto ant ukrainiečio.

Liudytojas S. U. ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 5-7) paaiškino, kad V. S. gerai pažįsta, dirba jo įmonėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasarą apie dvi savaites nelegaliai dirbo pas V. S.. Turėjo pjūklininko pažymėjimą. Pora ar trejetą dienų brigadoje dirbo ir du ukrainiečiai, bet vardų ir pavardžių neprisimena. Tikslios datos negali pasakyti, bet gali būti, kad rugpjūtį, dirbo miške netoli Mielagėnų kaimo. Miškas buvo labai sunkus, kalnuota vietovė. Tą dieną dirbo J. K., A. T., V. K., K. D., sūnus A. U., du Ukrainos piliečiai ir viršininkas V. S.. Neprisimena, ar dirbo S. C.. V. liepė dirbti atsargiai, davė apsauginius šalmus, liemenes. Dirbo po du. Jis dirbo su A., J. K. – su vienu ukrainiečiu, o su kitu ukrainiečiu dirbo K. D.. Jis pjovė medžius. Vieni nuo kitų grupelėmis buvo nutolę apie 25 m. Netoliese dirbo J. K. su ukrainiečiu. Pasibaigus kurui nuėjo iki J. įsipilti benzino. J. paprašė užbaigti nupjauti elgę, kurios kamienas ties pjovimo vieta buvo apie 80 cm. Baigė pjauti eglę. Šalia buvo J., A. ir šviesių plaukų ukrainietis. Jie stovėjo ant kalniuko, o eglė virto į nuokalnę ar įdaubą, virš kurios buvo sukrauta krūva šakų. Virstant eglei pamatė, kad iš už šakų krūvos staiga išlindo antras ukrainietis. Jis buvo užsidėjęs geltonos spalvos šalmą. Eglės viršūnė nukrito tiesiai ant ukrainiečio, kuris nespėjo pasitraukti. Visi atbėgo prie ukrainiečio. Jis buvo užspaustas šakomis. Kažkas greitai nupjovė šakas, išlaisvino ukrainietį. Jis buvo gyvas, kraujo nebuvo matyti, sakė, kad jam labai skauda koją, šoną. V. S. davė tabletę nuo skausmo. Negirdėjo, kad vyrai būtų siūlę kviesti greitąją pagalbą. V. S. pasakė, kad reikia vežti į Švenčionių ligoninę. Nunešė pjūklus į automobilį. Tuo metu vyrai iš šakų padarė neštuvus. Grįžęs matė, kaip vyrai padėjo ukrainiečiui atsistoti, bandė jį vesti, bet truputį paėjęs ukrainietis pasakė, kad jam labai sunku eiti ir labai skauda koją. Vyrai paguldė ukrainietį ant neštuvų ir atnešė iki V. S. automobilio. Pasodino salone. Automobilį vairavo V.. Sužeistas ukrainietis automobilyje buvo gyvas. Sakė, kad labai skauda. V. S. jam davė dar vieną tabletę nuo skausmo. Jį ir A. išleido (duomenys neskelbtini), nes buvo pakeliui nuo Mielagėnų ir Ceikinių važiuojant žvyrkeliu. V. sakė, kad sužeistąjį veža į Švenčionių ligoninės priėmimo skyrių. Kitą dieną su sūnumi vėl dirbo miške. Neprisimena, ar darbe buvo ukrainiečiai. Neklausė V. S. apie sužeistą ukrainietį. Po poros savaičių sužinojo, kad ukrainietis mirė, bet kur ir kokiomis aplinkybėmis jam niekas nepaaiškino. Apie ukrainiečio mirtį jam prasitarė nelaimės dieną dirbęs vyras, bet neprisimena kuris.

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 119-123) paaiškino, kad 2019 m. gyveno (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos neprisimena, Vilniuje lankė dukrą. Grįždamas autobusų stotyje užėjo į barą atsigerti alaus. Laukdamas autobuso susipažino su dviem ukrainiečiais. Gėrė alkoholį ir kartu praleido dar parą. Po to visi atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Su V. S. buvo sutarę, kad padės kirsti mišką. Apie tai pasakė ukrainiečiams. R. V. atvažiavo jo paimti. Ukrainiečiai su V. pasikalbėjo dėl darbo ir kartu atvažiavo į mišką dirbti. Pirmą dieną su ukrainiečiais dirbo pagalbiniais darbuotojais, padėjo benzopjūklininkams. Sekančią dieną dirbo kitame miške. Buvo apie 10-12 žmonių, tai: A. T., V. S., J., K., kaip vėliau sužinojo jo tikras vardas P., S., S. su sūnumi A. ir du ukrainiečiai. Su pjūklais dirbo A., J., K., V. ir S.. Kiti buvo pagalbiniai darbininkai. Ukrainiečiai kartu dirbo su vienu benzopjūklininku, bet neprisimena su kuriuo. Jis dirbo su A. T., S. – su sūnumi A., V. – su S.. Pasiskirstė plotais. Laikydamiesi apie 50 m atstumo, pradėjo pjauti medžius. Kažkiek padirbus, dar buvo rytas, A. jam sušuko, kad prispaudė žmogų. Įvykio nematė, nes vietovė kalvota, o jie buvo toliau. Atbėgę pamatė po egle šonu gulintį ukrainietį. Nupjautas medis buvo labai storas ir apie 30 m ilgio. Prie kelmo stovėjo S. su benzopjūklu. V. apipjovė medį ir jie nukėlė nuo prispausto žmogaus. Iš kalbų suprato, kad J. paprašė S. padėti nupjauti medį, o kai S. vertė medį, ukrainietis kažkaip po juo pakliuvo. Kitas ukrainietis pasakojo, kad draugas buvo nuėjęs prie upelio atsigerti ir grįždamas nepastebėjo virstančio medžio. Po to dar pats sužalotasis sakė, kad buvo nuėjęs atsigerti. Prispausto ukrainiečio būklė buvo sunki, jis sakė, kad negali atsistoti. Iš šakų padarė neštuvus ir sužeistąjį apie 500 m nešė iki automobilio. Ukrainietį pasodino šonu už vairuotojo antroje sėdynių eilėje. V. davė vaistų nuo skausmo. Automobilį vairavo V.. Važiuodami išleido S. su sūnumi A., o po to važiavo į kaimą paimti ukrainiečio paso. Važiuodamas gėrė degtinę su kava, todėl greit apsvaigo. Atvažiavo namo, ukrainietis paėmė draugo pasą ir jie išvažiavo. Suprato, kad į ligoninę. Jis pasiliko namuose. Automobilyje buvo V. abu ukrainiečiai. Neprisimena, ar buvo daugiau likusių. Vakare grįžo sužeisto ukrainiečio draugas ir atsinešė degtinės. Gėrė iki vidurnakčio. Neprisimena apie ką kalbėjo. Ryte ukrainiečio jau nebuvo. Po kelių savaičių dar dirbo pas V.. Klausė, kaip jaučiasi sužeistas ukrainietis. V. sakė, kad viskas gerai. Daugiau apie tai nekalbėjo.

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 63-66) paaiškino, kad V. S. buvo jo darbdavys, dirbo (duomenys neskelbtini), įmonė užsiima medienos gamyba. Kiekvieną kartą V. S. prieš darbą pravesdavo instruktažą, nurodydavo dirbti saugiai, saugoti vienas kitą. 2019 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, jis, S. U. su sūnumi, K. D., V. K., A. T. ir du ukrainiečiai su V. atvažiavo į Ignalinos rajone esantį mišką pjauti medžių. Jis dirbo su liesesnio kūno sudėjimo ukrainiečiu, K. D. dirbo su stambesnio kūno sudėjimo ukrainiečiu, S. dirbo su sūnumi, o A. dirbo su V.. Tarp jų pjovimo teritorijų, biržių, būdavo apie 30 m atstumas. Apie pietus matė, kad už 40-50 m nuėjo K.. Su pjūklininku visada eina ir jo pagalbinis darbininkas, todėl pagalvojo, kad su juo nuėjo ir stambesnis ukrainietis. Pradėjo pjauti nuokalnėje augančią eglę, kuri buvo labai aukšta. Padarė užpjovimą, bet buvo nepatogu pjauti, todėl paprašė S. užbaigti pjauti. S. ilgiau dirbo miške ir turėjo daugiau patirties. Eglei baigiant virsti pasirodė stambaus kūno sudėjimo ukrainietis ir eglės viršūnė ant jo užvirto. Ukrainietis pradėjo šaukti. Nubėgo prie jo. Ukrainietis lyg ir gulėjo ant nugaros, arti kamieno. Puolė jį gelbėti. Ukrainietis skundėsi stipriu skausmu. Padarė neštuvus, paguldė ukrainietį ir atnešė iki mikroautobuso. Pasodino už vairuotojo per vidurį ir važiavo į Švenčionių ligoninę. Pakeliui Šventosios kaime išleido S. su sūnumi. Švenčionyse išleido K. ir dar kažką. Automobilyje liko V., du ukrainiečiai ir jis. Vairavo V. S.. Ukrainiečio draugas pasakė, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), paimti dokumentus ir kur nors išmesti kitą ukrainietį, nes jis turbūt miręs. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), ukrainietis paėmė kažkokius daiktus ir pasakė, kad reikia kažkur jį nuvežti ir palikti. Važiavo keliu Švenčionys–Vilnius. V. S. sustojo kažkokioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis su V. iš autobusiuko iškėlė tą ukrainietį, pasodino ant suoliuko ir išvažiavo. Nežino, kodėl nepranešė apie įvykį. Negali paaiškinti, kodėl nekvietė greitosios pagalbos. Po įvykio su niekuo apie tai nekalbėjo.

Specialusis liudytojas S. C. ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 135-137, 138-139) paaiškino, kad nelegaliai dirbo V. S. įmonėje, lyg pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. vasarą dirbo Ignalinos rajone, kirto mišką. Į darbą atvažiuodavo pasiimti direktorius. Vieną dieną automobilyje pamatė du ukrainiečius, kurie taip pat dirbo nelegaliai. Vienas ukrainietis buvo šviesių, o kitas tamsių plaukų. Vienas iš jų M. S.. Ukrainiečiai greičiausiai gyvenamo pas V. K.. Važiuodami į darbą pakeliui Švenčionyse prie bažnyčios paėmė P. D. ir J. K., o Šventos kaime – S. U. ir jo sūnų A.. Ukrainiečiai dirbo dvi ar tris dienas. Miške darbuotojai išsiskirstydavo. Vieną dieną kaip ir visada nuo ryto pradėjo darbą. Dirbo ir šviesus ukrainietis. Miške jo nematė, dirbo kiek toliau. Asmuo, kuris pjauna medžius, dedasi ausines. Šviesus ukrainietis dirbo medžių pjovėjo padėjėju. Pats dirbo su šeimininku, o S. – su sūnumi. Miškas kalnuotas, statūs kalnai ir beveik nesimato žmonių. Ryte, dar nebuvo pietų, išgirdo riksmą, o prieš tai girdėjo kaip krito medis. Riksmas buvo iš pusės, kurioje dirbo tas ukrainietis. Negali pasakyti kas ką šaukė. Atbėgę pamatė, kad gulėjo nupjauta apie 18 m eglė, o po eglės kamienu, prispaustas viršūnės dalimi, ant nugaros, truputėlį net šonu, gulėjo M. S.. Jis buvo gyvas, stenėjo. Jie nupjovė eglės viršūnę. Matė, kad ukrainiečiui iš nosies bėgo kraujas, buvo galvoje nubrozdinimų. Vartoja nuskausminančius vaistus, todėl sužeistajam davė išgerti „Tramadol“ tabletę. Jis dar paprašė parūkyti. Ukrainietis negalėjo atsikelti. Medžio pjovėjas pasakė, kad nepastebėjo ukrainiečio. Taip atsitiko netyčia. Eglę pjovė S.. V. S. nusprendė ukrainietį vežti į ligoninę. Nežino, kodėl nekvietė greitosios. Šeimininkas sakė, kad reikia paimti ukrainiečio dokumentus ir jį veš į Švenčionių ligoninę. Greitai susiruošė, paguldė ukrainietį ant neštuvų ir atnešė iki direktoriaus automobilio. Pakeliui prie namų išleido S. su sūnumi. Prie parduotuvės Švenčionyse išlipo jis, P. D. ir J. K.. Automobilyje liko du ukrainiečiai, A. T., V. S. ir V. K.. Jie planavo paimti M. S. dokumentus ir nuvežti jį į ligoninę Švenčionyse. Kai išlipo, ukrainietis dar buvo gyvas, girdėjo jį stenant. Nuo įvykio vietos iki parduotuvės važiavo apie 15 min., gal apie 25 km. Po kelių dienų per išgertuves iš darbuotojų sužinojo, kad ukrainiečio iki ligoninės neatvežė, jis pakeliui mirė. Išsigandę, nežinoję ką daryti. Šeimininkas su kitu ukrainiečiu mirusį ukrainietį pasodino ant suoliuko poilsiavietėje prie kelio netoli Švenčionių. Nežino, kurioje vietoje yra ta automobilių stovėjimo aikštelė. Jam tik pasakė, kad ant kelio Švenčionys–Vilnius paliko sėdintį ukrainietį. Visa tai įvyko iki pietų. Negali pasakyti, ar tai galėjo būti 2019 m. rugpjūčio 21 d., bet galimai buvo vasara. Nežino, kas paliko ant suoliuko sėdėti M. S.. Greičiausiai V. S., V. K. ir A. T., nes jie nuvažiavo kartu su M. S.. Su šeimininku apie ukrainietį nekalbėjo. Nežino, kieno buvo mintis palikti kūną ant suoliuko.

Darbo sutartis patvirtina, kad V. S. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 79).

Įvykio vietos apžiūros protokolas (5 t., b. l. 1-8), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (5 t., b. l. 17-18) ir Kadastro žemėlapio ištrauka (5 t., b. l. 21) patvirtina, kad įvykio vieta kur buvo sužalotas M. S. yra Ignalinos rajono savivaldybės Ceikinių seniūnijoje, prie Mikalavėlio kaimo esančiame žemės sklype 4554/0002:227, Rubelninkų kadastrinėje vietovėje.

Įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 85-110) patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. Švenčionių rajono savivaldybėje, tarp kelio Pabradė–Švenčionys 18 ir 19 kilometrų prie Žardelių viensėdžio esančioje poilsio aikštelėje ant suolo sėdimoje padėtyje rastas vyriškos lyties lavonas, o prie jo buvusioje rankinėje – du dokumentai išduoti M. S. vardu.

Lavono parodymo atpažinti protokolas (1 t., b. l. 171-174) patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. Švenčionių rajono savivaldybėje, Žardelių vs., automobilių stovėjimo poilsio aikštelėje rastą vyro lavoną liudytojas A. S. atpažino kaip savo brolį M. S., gimusį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro išlaidas, kurios Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. B. 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu pripažintos proceso išlaidomis (6 t., b. l. 178-179), V. S. savo noru atlygino (7 t., b. l. 33-37).