- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- 1-324-277/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35795-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S. (V. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S., dirbdamas (duomenys neskelbtini) (toliau ir– Bendrovė) (duomenys neskelbtini) tiesiogiai atsakingu už darbų saugą, pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalį privalėdamas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, pažeisdamas Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus neinstruktavo darbuotojų saugiai dirbti jiems pavestą darbą, privalėdamas vadovauti pavojingiems miško ruošos darbams, 2019 m. rugpjūčio 20 d., vykdant miško kirtimo darbus Ignalinos rajono savivaldybės Ceikinių seniūnijoje, prie Mikalavėlio kaimo esančiame žemės sklype 4554/0002:227, Rubelninkų kadastrinėje vietovėje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintų „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-93“ 70 punktą, nustatantį, kad pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje, kaip saugiai dirbti darbus, kontrolės nevykdė, kai apie 10 val. miško pjovėjo S. U. nupjauta eglė virsdama smogė jos judėjimo trajektorijoje pavojingoje zonoje buvusiam nelegaliai Bendrovėje dirbusiam M. S., kuris nuo patirtų sužalojimų tą pačią dieną mirė.
Kaltinamasis V. S. kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2019 metais dalį darbuotojų priimdavo dirbti nelegaliai. Darbininkas V. K. buvo nuvažiavęs pas dukrą į Vilnių ir ten stotyje susipažino su dviem ukrainiečiais, kuriuos atsivežė pas save į kaimą. Kelias dienas kartu su V. K. imdavo juos į darbą. Dirbo jie nelegaliai. Vienas iš tų ukrainiečių buvo M. S.. 2019 m. rugpjūčio 20 d. į kirtavietę atvažiavo 8 val., pjūklininkus išdėstė maždaug 50 metrų, o gal ir didesniu atstumu. Su kiekvienu pjūklininku dirbo padėjėjas. M. S. dirbo su P. D.. Pats dirbo su S. C.. Maždaug po valandos darbo padėjėjas pasakė, kad kažkas atsitiko, nes pradėjo šūkauti žmonės. Nubėgo į įvykio vietą ir pamatė, kad ant M. S. užvirtęs medis. Paėmęs pjūklą supjaustė medį ir atlaisvino žmogų. M. S. skundėsi nugaros skausmu. Atsistoti negalėjo. Pradėjo aiškintis, kaip toje vietoje atsirado M. S., nes jo ten neturėjo būti. Paaiškėjo, kad jis buvo nuėjęs prie upelio atsigerti, o S. U. to nematė ir nupjovė medį, kuris užvirto ant M. S.. Nutarė nekviesti greitosios medicinos pagalbos, o pats vežti nukentėjusįjį į ligoninę, nes pamanė, kad taip nuvyks greičiau. Įvykio vieta buvo neprivažiuojama, iki automobilio apie 400 metrų. Padarė neštuvus iš lazdyno pagalių ir drabužių, paguldė M. S. ant neštuvų ir keturiese nunešė prie automobilio. Važiavo pro Šventos kaimą. Ten išleido U. ir jo sūnų. Švenčionyse išlipo P. D. ir S. C.. Važiavo pro „Swedbanką“ link ligoninės, kai A. T. pasakė, kad nukentėjusysis mirė. Sustabdė automobilį, patikrino pulsą ir įsitikino, kad M. S. miręs. Labai išsigando, pasimetė, nebežinojo ką daryti. Kažkas pasiūlė nuvežti mirusįjį ir kur nors palikti. Nuvažiavo link Vilniaus ir poilsio aikštelėje paliko M. S. pasodinę ant suoliuko. Paprašė visų, kad niekas nieko nesakytų, jog įvyko toks įvykis.
Nukentėjusioji S. S. paaiškino, kad sutuoktinis M. S. 2019 m. rugpjūčio mėnesį išvažiavo į Lietuvą ieškoti darbo. Kartu nevažiavo, nes laukė operacijos. 2019 m. rugpjūčio 22 d. jai paskambino tyrėja ir pasakė, kad M. S. rastas negyvas miške ant suolo. Paskambino Lietuvoje buvusiam M. S. broliui ir pranešė apie įvykį. Brolis dalyvavo atpažinime ir patvirtino M. S. mirtį. Pasiskolinusi pinigų atsivežė žuvusįjį. Santuokoje su M. S. gyveno trylika metų. Augina (duomenys neskelbtini) metais gimusį sūnų ir (duomenys neskelbtini) metais gimusią dukrą. Santykiai buvo artimi ir glaudūs, todėl dėl netikėtos sutuoktinio mirties patyrė emocinį sukrėtimą, dvasines kančias ir išgyvenimus, pasiliko viena su dviem nepilnamečiais vaikais. Dalį patirtos turtinės žalos (2400 Eur laidojimo išlaidų ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai) kaltinamasis atlygino sumokėdamas 2900 Eur. Vaikų išlaikymui buvo priversta skolintis po 500 Eur kas mėnesį. Per dvidešimt vieną mėnesį tai sudarė 10500 Eur. Šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo kaip turtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą įvertina 50000 Eur ir taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo. Įrodymų, patvirtinančių pinigų skolinimąsi, neturi. Sutuoktinis nuolatinio darbo ir pastovių pajamų neturėjo. Nemano, kad kaltinamąjį tikslinga atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, nes turi pats atsakyti už savo veiksmus.
Liudytojas A. T. (A. T.) ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 28-31) paaiškino, kad dirbo pas V. S.. Jis turėjo įmonę, kuri vertėsi medžių pjovimu, medienos ruoša. Įmonėje dirbo oficialiai ir neoficialiai. V. S. buvo davęs susipažinti pasirašytinai su dokumentais dėl darbų saugos, kitomis instrukcijomis, susijusiomis su darbu miške, pjovimo įrenginiais ir pan. Buvo aprūpinti apsaugos priemonėmis – šalmais, apsauginiu veido skydu, pirštinėmis, ryškiomis liemenėmis. 2019 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, paskambino V. S. ir pakvietė dirbti. Tą dieną dirbo jis, V. K., J. K., K. D., S., S. su sūnumi ir dar du Ukrainos piliečiai, kuriuos matė pirmą kartą. V. S. atvežė į Ignalinos rajone esantį mišką. V. buvo darbų vadovas. Pasiskirstė poromis. Pjūklininkais tą dieną dirbo V. S., K. D., S. ir jis. Kiekvienas pjūklininkas turėjo savo padėjėją. Jis dirbo su V.. Pjūklininkai su padėjėjais buvo pasidalinę teritorijomis, biržėmis, tarp jų maždaug apie 100 m atstumas. Matomumas prastas, nes ten kalnuota. Toje vietoje augo eglės. Dirbdamas matė virstančią eglę. Gal po 15 min. V. S. liepė baigti darbą. Susirinko įrankius ir atėjo prie nuvirtusios eglės. Pamatė, kad yra nupjauta apie 22 m eglė. Ties eglės viduriu klūpėjo, pusiau ant šono gulėjo, tamsių plaukų ukrainietis ir aimanavo. Šalia eglės stovėjo visi miške dirbę darbininkai. Padarę neštuvus ukrainietį atnešė iki V. S. automobilio, pasodino vidurinėje sėdynėje, vidurinėje eilėje. Visi važiavo vienu automobiliu. Šventos kaime išleido S. su sūnumi. Švenčionyse išlipo J., K. ir S.. Jis išlipo prie namų (duomenys neskelbtini). Automobilyje liko V. S., ukrainiečiai. Neatsimena, ar V. K. išlipo Švenčionyse, ar pasiliko. Kitą dieną laikraštyje perskaitė, kad prie kelio Švenčionys–Vilnius rastas miręs asmuo. Mano, kad tada įvyko nelaimingas atsitikimas, nes kažkas iš darbininkų minėjo, jog ukrainietis lyg neįspėjęs nuėjo iš upelio atsigerti ir nupjauta eglė užvirto. Upelis buvo netoli jų pjovimo teritorijos.
Liudytojas A. U. ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 105-109) paaiškino, kad tiksliai neatsimena, bet prieš nedaug metų dirbo miške (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovas V., pavardės nežino, nuveždavo į mišką. Nelaimingo atsitikimo dieną dirbo apie 10 žmonių – V., kuris yra pjūklininkas, A. T., pjūklininkai J. K., V. K., P. D., tėvas S. U.. S. C. buvo pagalbininkas. Jis buvo tėvo pagalbinis darbuotojas. Nežino, kokiame rajone miškas, bet nuo Ceikinių kaimo reikėjo važiuoti 4 ar 7 kilometrus. Nukentėjusiojo ukrainiečio vardo ir pavardės nežino. Ukrainietis buvo K. D. pagalbiniu darbuotoju. Pats nelaimingo atsitikimo nematė. Buvo nuėjęs prie savo „terbų“ atsigerti vandens. Žino, kad medį pjovė tėvas. Girdėjo, kad nuleido medį. Pamatė link nupjauto medžio bėgantį V.. Kažkas sušuko „žmogų pridaužė“. Atbėgęs į įvykio vietą, pamatė, kad ukrainietis prispaustas nupjautos eglės, maždaug 3-4 m nuo viršūnės. Buvo prispaustos kojos, gulėjo ant šono. Ukrainietis buvo sąmoningas ir kažką kalbėjo. Apdengė ukrainiečio galvą striuke, kad į akis nebyrėtų pjuvenos. V. apgenėjo šakas ir padalino medį, kad galėtų nukelti nuo ukrainiečio. Greitosios pagalbos nekvietė, nes taip V. liepė. Va. pasakė, kad reikia kažkaip gabenti iki ligoninės. Ukrainiečiui buvo apdraskyta galva, ties pakaušiu truputį bėgo kraujas, buvo sąmoningas, bet negalėjo atsistoti. Jie padarė neštuvus ir nunešė ukrainietį iki V. automobilio. Pasodino ant antros eilės sėdynių per vidurį. Ukrainietis truputį dejavo, kažką kalbėjo, jį prilaikė šalia sėdėję vyrai. Automobilį vairavo V.. Ukrainietį vežė į greitąją Švenčionių mieste. Jį su tėvu užvežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Išlipant ukrainietis dar buvo sąmoningas, sujudino koją, žiūrėjo į priekį, pajudino galvą, bet nieko nesakė. Apie ukrainietį jam daugiau niekas nieko nepasakojo. Darbo metu nurodymus duodavo V.. Medžiai, kuriuos reikia pjauti, būdavo pažymėti. Pjūklininkui pjaunant medį pagalbinis darbininkas stovi pjūklininkui už nugaros ir įspėja kitus, jei kas nors būna netoli. Pjaunant medį pjūklininkai dirba su ausinėmis. Negali paaiškinti, kodėl tėvo pjaunamas medis užvirto ant ukrainiečio.
Liudytojas S. U. ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 5-7) paaiškino, kad V. S. gerai pažįsta, dirba jo įmonėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasarą apie dvi savaites nelegaliai dirbo pas V. S.. Turėjo pjūklininko pažymėjimą. Pora ar trejetą dienų brigadoje dirbo ir du ukrainiečiai, bet vardų ir pavardžių neprisimena. Tikslios datos negali pasakyti, bet gali būti, kad rugpjūtį, dirbo miške netoli Mielagėnų kaimo. Miškas buvo labai sunkus, kalnuota vietovė. Tą dieną dirbo J. K., A. T., V. K., K. D., sūnus A. U., du Ukrainos piliečiai ir viršininkas V. S.. Neprisimena, ar dirbo S. C.. V. liepė dirbti atsargiai, davė apsauginius šalmus, liemenes. Dirbo po du. Jis dirbo su A., J. K. – su vienu ukrainiečiu, o su kitu ukrainiečiu dirbo K. D.. Jis pjovė medžius. Vieni nuo kitų grupelėmis buvo nutolę apie 25 m. Netoliese dirbo J. K. su ukrainiečiu. Pasibaigus kurui nuėjo iki J. įsipilti benzino. J. paprašė užbaigti nupjauti elgę, kurios kamienas ties pjovimo vieta buvo apie 80 cm. Baigė pjauti eglę. Šalia buvo J., A. ir šviesių plaukų ukrainietis. Jie stovėjo ant kalniuko, o eglė virto į nuokalnę ar įdaubą, virš kurios buvo sukrauta krūva šakų. Virstant eglei pamatė, kad iš už šakų krūvos staiga išlindo antras ukrainietis. Jis buvo užsidėjęs geltonos spalvos šalmą. Eglės viršūnė nukrito tiesiai ant ukrainiečio, kuris nespėjo pasitraukti. Visi atbėgo prie ukrainiečio. Jis buvo užspaustas šakomis. Kažkas greitai nupjovė šakas, išlaisvino ukrainietį. Jis buvo gyvas, kraujo nebuvo matyti, sakė, kad jam labai skauda koją, šoną. V. S. davė tabletę nuo skausmo. Negirdėjo, kad vyrai būtų siūlę kviesti greitąją pagalbą. V. S. pasakė, kad reikia vežti į Švenčionių ligoninę. Nunešė pjūklus į automobilį. Tuo metu vyrai iš šakų padarė neštuvus. Grįžęs matė, kaip vyrai padėjo ukrainiečiui atsistoti, bandė jį vesti, bet truputį paėjęs ukrainietis pasakė, kad jam labai sunku eiti ir labai skauda koją. Vyrai paguldė ukrainietį ant neštuvų ir atnešė iki V. S. automobilio. Pasodino salone. Automobilį vairavo V.. Sužeistas ukrainietis automobilyje buvo gyvas. Sakė, kad labai skauda. V. S. jam davė dar vieną tabletę nuo skausmo. Jį ir A. išleido (duomenys neskelbtini), nes buvo pakeliui nuo Mielagėnų ir Ceikinių važiuojant žvyrkeliu. V. sakė, kad sužeistąjį veža į Švenčionių ligoninės priėmimo skyrių. Kitą dieną su sūnumi vėl dirbo miške. Neprisimena, ar darbe buvo ukrainiečiai. Neklausė V. S. apie sužeistą ukrainietį. Po poros savaičių sužinojo, kad ukrainietis mirė, bet kur ir kokiomis aplinkybėmis jam niekas nepaaiškino. Apie ukrainiečio mirtį jam prasitarė nelaimės dieną dirbęs vyras, bet neprisimena kuris.
Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 119-123) paaiškino, kad 2019 m. gyveno (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos neprisimena, Vilniuje lankė dukrą. Grįždamas autobusų stotyje užėjo į barą atsigerti alaus. Laukdamas autobuso susipažino su dviem ukrainiečiais. Gėrė alkoholį ir kartu praleido dar parą. Po to visi atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Su V. S. buvo sutarę, kad padės kirsti mišką. Apie tai pasakė ukrainiečiams. R. V. atvažiavo jo paimti. Ukrainiečiai su V. pasikalbėjo dėl darbo ir kartu atvažiavo į mišką dirbti. Pirmą dieną su ukrainiečiais dirbo pagalbiniais darbuotojais, padėjo benzopjūklininkams. Sekančią dieną dirbo kitame miške. Buvo apie 10-12 žmonių, tai: A. T., V. S., J., K., kaip vėliau sužinojo jo tikras vardas P., S., S. su sūnumi A. ir du ukrainiečiai. Su pjūklais dirbo A., J., K., V. ir S.. Kiti buvo pagalbiniai darbininkai. Ukrainiečiai kartu dirbo su vienu benzopjūklininku, bet neprisimena su kuriuo. Jis dirbo su A. T., S. – su sūnumi A., V. – su S.. Pasiskirstė plotais. Laikydamiesi apie 50 m atstumo, pradėjo pjauti medžius. Kažkiek padirbus, dar buvo rytas, A. jam sušuko, kad prispaudė žmogų. Įvykio nematė, nes vietovė kalvota, o jie buvo toliau. Atbėgę pamatė po egle šonu gulintį ukrainietį. Nupjautas medis buvo labai storas ir apie 30 m ilgio. Prie kelmo stovėjo S. su benzopjūklu. V. apipjovė medį ir jie nukėlė nuo prispausto žmogaus. Iš kalbų suprato, kad J. paprašė S. padėti nupjauti medį, o kai S. vertė medį, ukrainietis kažkaip po juo pakliuvo. Kitas ukrainietis pasakojo, kad draugas buvo nuėjęs prie upelio atsigerti ir grįždamas nepastebėjo virstančio medžio. Po to dar pats sužalotasis sakė, kad buvo nuėjęs atsigerti. Prispausto ukrainiečio būklė buvo sunki, jis sakė, kad negali atsistoti. Iš šakų padarė neštuvus ir sužeistąjį apie 500 m nešė iki automobilio. Ukrainietį pasodino šonu už vairuotojo antroje sėdynių eilėje. V. davė vaistų nuo skausmo. Automobilį vairavo V.. Važiuodami išleido S. su sūnumi A., o po to važiavo į kaimą paimti ukrainiečio paso. Važiuodamas gėrė degtinę su kava, todėl greit apsvaigo. Atvažiavo namo, ukrainietis paėmė draugo pasą ir jie išvažiavo. Suprato, kad į ligoninę. Jis pasiliko namuose. Automobilyje buvo V. abu ukrainiečiai. Neprisimena, ar buvo daugiau likusių. Vakare grįžo sužeisto ukrainiečio draugas ir atsinešė degtinės. Gėrė iki vidurnakčio. Neprisimena apie ką kalbėjo. Ryte ukrainiečio jau nebuvo. Po kelių savaičių dar dirbo pas V.. Klausė, kaip jaučiasi sužeistas ukrainietis. V. sakė, kad viskas gerai. Daugiau apie tai nekalbėjo.
Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 63-66) paaiškino, kad V. S. buvo jo darbdavys, dirbo (duomenys neskelbtini), įmonė užsiima medienos gamyba. Kiekvieną kartą V. S. prieš darbą pravesdavo instruktažą, nurodydavo dirbti saugiai, saugoti vienas kitą. 2019 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, jis, S. U. su sūnumi, K. D., V. K., A. T. ir du ukrainiečiai su V. atvažiavo į Ignalinos rajone esantį mišką pjauti medžių. Jis dirbo su liesesnio kūno sudėjimo ukrainiečiu, K. D. dirbo su stambesnio kūno sudėjimo ukrainiečiu, S. dirbo su sūnumi, o A. dirbo su V.. Tarp jų pjovimo teritorijų, biržių, būdavo apie 30 m atstumas. Apie pietus matė, kad už 40-50 m nuėjo K.. Su pjūklininku visada eina ir jo pagalbinis darbininkas, todėl pagalvojo, kad su juo nuėjo ir stambesnis ukrainietis. Pradėjo pjauti nuokalnėje augančią eglę, kuri buvo labai aukšta. Padarė užpjovimą, bet buvo nepatogu pjauti, todėl paprašė S. užbaigti pjauti. S. ilgiau dirbo miške ir turėjo daugiau patirties. Eglei baigiant virsti pasirodė stambaus kūno sudėjimo ukrainietis ir eglės viršūnė ant jo užvirto. Ukrainietis pradėjo šaukti. Nubėgo prie jo. Ukrainietis lyg ir gulėjo ant nugaros, arti kamieno. Puolė jį gelbėti. Ukrainietis skundėsi stipriu skausmu. Padarė neštuvus, paguldė ukrainietį ir atnešė iki mikroautobuso. Pasodino už vairuotojo per vidurį ir važiavo į Švenčionių ligoninę. Pakeliui Šventosios kaime išleido S. su sūnumi. Švenčionyse išleido K. ir dar kažką. Automobilyje liko V., du ukrainiečiai ir jis. Vairavo V. S.. Ukrainiečio draugas pasakė, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), paimti dokumentus ir kur nors išmesti kitą ukrainietį, nes jis turbūt miręs. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), ukrainietis paėmė kažkokius daiktus ir pasakė, kad reikia kažkur jį nuvežti ir palikti. Važiavo keliu Švenčionys–Vilnius. V. S. sustojo kažkokioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis su V. iš autobusiuko iškėlė tą ukrainietį, pasodino ant suoliuko ir išvažiavo. Nežino, kodėl nepranešė apie įvykį. Negali paaiškinti, kodėl nekvietė greitosios pagalbos. Po įvykio su niekuo apie tai nekalbėjo.
Specialusis liudytojas S. C. ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 135-137, 138-139) paaiškino, kad nelegaliai dirbo V. S. įmonėje, lyg pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. vasarą dirbo Ignalinos rajone, kirto mišką. Į darbą atvažiuodavo pasiimti direktorius. Vieną dieną automobilyje pamatė du ukrainiečius, kurie taip pat dirbo nelegaliai. Vienas ukrainietis buvo šviesių, o kitas tamsių plaukų. Vienas iš jų M. S.. Ukrainiečiai greičiausiai gyvenamo pas V. K.. Važiuodami į darbą pakeliui Švenčionyse prie bažnyčios paėmė P. D. ir J. K., o Šventos kaime – S. U. ir jo sūnų A.. Ukrainiečiai dirbo dvi ar tris dienas. Miške darbuotojai išsiskirstydavo. Vieną dieną kaip ir visada nuo ryto pradėjo darbą. Dirbo ir šviesus ukrainietis. Miške jo nematė, dirbo kiek toliau. Asmuo, kuris pjauna medžius, dedasi ausines. Šviesus ukrainietis dirbo medžių pjovėjo padėjėju. Pats dirbo su šeimininku, o S. – su sūnumi. Miškas kalnuotas, statūs kalnai ir beveik nesimato žmonių. Ryte, dar nebuvo pietų, išgirdo riksmą, o prieš tai girdėjo kaip krito medis. Riksmas buvo iš pusės, kurioje dirbo tas ukrainietis. Negali pasakyti kas ką šaukė. Atbėgę pamatė, kad gulėjo nupjauta apie 18 m eglė, o po eglės kamienu, prispaustas viršūnės dalimi, ant nugaros, truputėlį net šonu, gulėjo M. S.. Jis buvo gyvas, stenėjo. Jie nupjovė eglės viršūnę. Matė, kad ukrainiečiui iš nosies bėgo kraujas, buvo galvoje nubrozdinimų. Vartoja nuskausminančius vaistus, todėl sužeistajam davė išgerti „Tramadol“ tabletę. Jis dar paprašė parūkyti. Ukrainietis negalėjo atsikelti. Medžio pjovėjas pasakė, kad nepastebėjo ukrainiečio. Taip atsitiko netyčia. Eglę pjovė S.. V. S. nusprendė ukrainietį vežti į ligoninę. Nežino, kodėl nekvietė greitosios. Šeimininkas sakė, kad reikia paimti ukrainiečio dokumentus ir jį veš į Švenčionių ligoninę. Greitai susiruošė, paguldė ukrainietį ant neštuvų ir atnešė iki direktoriaus automobilio. Pakeliui prie namų išleido S. su sūnumi. Prie parduotuvės Švenčionyse išlipo jis, P. D. ir J. K.. Automobilyje liko du ukrainiečiai, A. T., V. S. ir V. K.. Jie planavo paimti M. S. dokumentus ir nuvežti jį į ligoninę Švenčionyse. Kai išlipo, ukrainietis dar buvo gyvas, girdėjo jį stenant. Nuo įvykio vietos iki parduotuvės važiavo apie 15 min., gal apie 25 km. Po kelių dienų per išgertuves iš darbuotojų sužinojo, kad ukrainiečio iki ligoninės neatvežė, jis pakeliui mirė. Išsigandę, nežinoję ką daryti. Šeimininkas su kitu ukrainiečiu mirusį ukrainietį pasodino ant suoliuko poilsiavietėje prie kelio netoli Švenčionių. Nežino, kurioje vietoje yra ta automobilių stovėjimo aikštelė. Jam tik pasakė, kad ant kelio Švenčionys–Vilnius paliko sėdintį ukrainietį. Visa tai įvyko iki pietų. Negali pasakyti, ar tai galėjo būti 2019 m. rugpjūčio 21 d., bet galimai buvo vasara. Nežino, kas paliko ant suoliuko sėdėti M. S.. Greičiausiai V. S., V. K. ir A. T., nes jie nuvažiavo kartu su M. S.. Su šeimininku apie ukrainietį nekalbėjo. Nežino, kieno buvo mintis palikti kūną ant suoliuko.
Darbo sutartis patvirtina, kad V. S. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 79).
Įvykio vietos apžiūros protokolas (5 t., b. l. 1-8), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (5 t., b. l. 17-18) ir Kadastro žemėlapio ištrauka (5 t., b. l. 21) patvirtina, kad įvykio vieta kur buvo sužalotas M. S. yra Ignalinos rajono savivaldybės Ceikinių seniūnijoje, prie Mikalavėlio kaimo esančiame žemės sklype 4554/0002:227, Rubelninkų kadastrinėje vietovėje.
Įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 85-110) patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. Švenčionių rajono savivaldybėje, tarp kelio Pabradė–Švenčionys 18 ir 19 kilometrų prie Žardelių viensėdžio esančioje poilsio aikštelėje ant suolo sėdimoje padėtyje rastas vyriškos lyties lavonas, o prie jo buvusioje rankinėje – du dokumentai išduoti M. S. vardu.
Lavono parodymo atpažinti protokolas (1 t., b. l. 171-174) patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. Švenčionių rajono savivaldybėje, Žardelių vs., automobilių stovėjimo poilsio aikštelėje rastą vyro lavoną liudytojas A. S. atpažino kaip savo brolį M. S., gimusį (duomenys neskelbtini).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M929/2019(01) patvirtina, kad M. S. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo: odos nubrozdinimai galvoje, nugaroje, minkštųjų audinių kraujosruvos galvoje ir nugaroje, kaukolės pamato skeveldrinis lūžis su galvos smegenų sumušimu, dešiniųjų I-XII, kairiųjų II-IV, VI, VII šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio plaučio plyšimas, krūtinkaulio lūžis, IV, VIII-XII krūtininių slankstelių lūžiai su nugaros smegenų pažeidimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 22 d. 9 val. rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 12-36 val. laiko. M. S. lavone nustatytas kūno sumušimas galimai padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 156-164).
Papildomai teismo medicinos specialistas paaiškino (1 t., b. l. 169-170), kad M. S. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai atitinka kūno sumušimo susidarymo mechanizmą užvirtus medžiu. Po patirtų sužalojimų M. S. galėjo gyventi nuo keliasdešimt minučių iki kelių valandų.
Motyvuojamoji dalis
V. S. kaltę įrodo paties V. S. parodymai, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų A. T., A. U., S. U., V. K., J. K. ir S. C. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, lavono parodymo atpažinti protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, V. S. darbo sutartis. Veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, nes pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – žuvo žmogus.
Kaltinamojo gynėjas ir sesuo O. P. pateikė prašymus atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal O. P. laidavimą, bet teismas šį prašymą atmeta, nes sprendžia, jog kaltinamojo elgesys įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, pasireiškęs liudytojų įkalbinėjimu niekam apie įvykį nepranešti, šio įvykio slėpimu besitęsusiu ilgiau nei metus, nesuderinamas su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, o kaltės pripažinimas ir gailėjimasis po to kai nusikaltimas buvo atskleistas, yra deklaratyvus, kurio teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta.
V. S.
atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. S. padarė neatsargų nusikaltimą, bet jo veika sukėlė itin sunkias pasekmes – žuvo žmogus ir teismas sprendžia, kad dėl to negali būti paskirta Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, todėl skiriama sankcijoje numatyta griežtesnė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o bausmės dydis, atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatomas mažesnis už sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkį.
Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Įvertinus tai, kad V. S. neteistas, nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar neigiamai jį charakterizuojančių duomenų, yra verslininkas, augina du nepilnamečius vaikus, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nėra pagrindo neatidėti bausmės vykdymą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis V. S. prisipažįsta esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).
V. S. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Iki nuosprendžio priėmimo neatsirado aplinkybių, dėl kurių jam reikėtų skirti kardomąją priemonę, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskiriama.
Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro išlaidas, kurios Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. B. 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu pripažintos proceso išlaidomis (6 t., b. l. 178-179), V. S. savo noru atlygino (7 t., b. l. 33-37).
Nukentėjusioji S. S. pareiškė kaltinamajam ieškinį dėl 12900 Eur turtinės, 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur išlaidų advokato darbo apmokėjimui (7 t., b. l. 24-32). Nurodo, kad dėl laidojimo prekių ir paslaugų įsigijimo turėjo 2400 Eur išlaidų. Su sutuoktiniu augino nepilnamečius vaikus S. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriuos po vyro mirties augina viena, yra bedarbė, todėl savęs ir vaikų išlaikymui skolinosi pinigus iš artimųjų po 500 Eur kiekvieną mėnesį. Nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d., kai mirtinai buvo sužalotas sutuoktinis, tai sudarė 10500 Eur (21 mėnesis×500 Eur). Dėl sutuoktinio mirties patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, nes netekus artimo žmogaus atsirado nesaugumo jausmas, vienatvės pojūtis, teko išgyventi sunkius emocinius – psichinius momentus, buvo patirtas didelis emocinis stresas. Neturtinę žalą įvertina 50000 Eur. Prie ieškinio pridėti įrodymai dėl ieškovės santuokos su M. S., nepilnamečių vaikų gimimo, apie laidojimo prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidas, advokato darbo apmokėjimo išlaidas.
Kaltinamasis rašytiniais įrodymais pagrįstą dalį reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo ir advokato darbo apmokėjimo pripažino ir bylos nagrinėjimo metu savo noru patenkino, sumokėdamas ieškovei 2900 Eur (2400 Eur išlaidų dėl laidojimo prekių ir paslaugų įsigijimo, 500 Eur už advokato darbo apmokėjimą). Nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino gavusi iš kaltinamojo 2900 Eur ir reikalavimo priteisti 2400 Eur laidojimo prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidų bei 500 Eur išlaidų advokato darbui apmokėti atsisakė. Kaltinamasis likusios dalies reikalavimo atlyginti turtinę žalą, t. y. 10500 Eur nepripažįsta, nes ieškovės teiginys, kad po sutuoktinio mirties kiekvieną mėnesį skolinosi pragyvenimui reikalingus 500 Eur nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovė, atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimą, patvirtino, kad tokių įrodymų neturi. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamasis pripažįsta iš dalies – 5000 Eur. Kaltinamojo gynėjas mano, kad neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Nepakanka vien tik fakto, kad mirusysis ir civilinis ieškovas buvo sutuoktiniai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovę ir mirusįjį be formalaus įrašo santuokos liudijime siejo kokie nors artimi ryšiai. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad murusysis paskutiniu metu iš esmės vedė asocialų gyvenimo būdą, nevengė bendrauti su neaiškios reputacijos moterimis ir vyrais Vilniaus stoties rajone, neieškojo jokio ryšio su savo žmona ir vaikais. Jei skambindavo iš pasiskolinto telefono – tai tik savo motinai. Neturtinės žalos dydžio nustatymui be kitų aplinkybių svarbus ir bendras šalies pragyvenimo lygis, kuris Lietuvoje 2,5 karto aukštesnis nei Ukrainoje. Be to, sprendžiant klausimą dėl priteistinos žalos atlyginimo ne mažiau svarbi ir paties V. S. situacija. Jis taip pat turi du nepilnamečius vaikus, o už administracinius nusižengimus dėl to paties įvykio jam jau buvo paskirta nuobaudų, kurių bendra suma 7000 Eur. Kad sumokėtų nukentėjusiajai 2900 Eur žalos atlyginimą jis buvo priverstas imti paskolą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, mano, kad V. S. nukentėjusiajai siūlyta 5000 Eur suma atitinka bylos įrodymus, teismų praktiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, bet ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie sutuoktinio iki mirties gautas pajamas, įrodymų, kad po sutuoktinio mirties kiekvieną mėnesį skolinosi po 500 Eur pragyvenimui ir per 21 mėnesį tai sudarė 10500 Eur, todėl šis reikalavimas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma visiškai kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007). Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kt.). Pagal Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra formuojama praktika, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir kiti asmenys, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007).
Kaltinamasis ir jo gynėjas ginčija glaudžius ir draugiškus nukentėjusiosios santykius su M. S. iki pat jo mirties, nes pagal bylos medžiagą ir pačios nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu santykiai su sutuoktiniu dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais nebuvo labai geri. Bet nukentėjusioji ir žuvusysis santuokoje kartu pragyveno trylika metų, augino du nepilnamečius vaikus ir teismas neturi pagrindo spręsti, kad jų santykiai buvo tiek pašliję, kad netikėta sutuoktinio mirtis net nesukeltų nukentėjusiajai dvasinio sukrėtimo. Artimo žmogaus netikėta mirtis neabejotinai kiekvienam asmeniui sukelia emocinį sukrėtimą, dvasines kančias ir išgyvenimus, o šiuo atveju teismas vertina dar ir tą aplinkybę, kad dėl kaltinamojo veiksmų (mirtino nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimo) nukentėjusioji ilgiau nei metus nežinojo sutuoktinio žūties aplinkybių ir dėl to, be abejo, patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos netekusi sutuoktinio nukentėjusioji S. S. patyrė neturtinę žalą.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. Neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo bylose pasireiškia tuo, kad taip pat turi būti atsižvelgiama ir į ryšį bei santykius tarp ieškovo ir mirusio asmens, tokio ryšio glaudumą, intensyvumą, kadangi tai turi tiesioginę įtaką patiriamų dvasinių ir emocinių išgyvenimų stiprumui, gilumui, o kartu ir galinčios juos kompensuoti piniginės sumos nustatymui.
Minėta, jog teismas neturi pagrindo spręsti, jog trylika metų kartu santuokoje pragyvenusių, du vaikus auginančių sutuoktinių nesiejo glaudūs ryšiai, todėl galima teigti, kad dėl sutuoktinio netekties ir ilgai trunkančios nežinios dėl jo žūties aplinkybių nukentėjusioji S. S. patyrė dvasinį sukrėtimą ir ilgai trunkančius dvasinius išgyvenimus. Už pasekmes ne mažiau reikšmingas kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti yra ir žalą padariusio asmens kaltė. Kaltinamasis V. S. padarė neatsargų nusikaltimą, aplinkybių, sunkinančių jo atsakomybę nėra. Lietuvos teismų praktikoje yra vadovaujamasi nuostata, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atvejais, bet teismas sprendžia, kad į šį kriterijų visgi reikia atsižvelgti, nes kaltinamasis irgi augina du nepilnamečius vaikus. Įrodymais pagrįstas turtinės žalos dydis yra 2900 Eur, o ieškovės reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas neproporcingai (net 17 kartų) didesnis už turtinę žalą. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei kasacinio teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai S. S. padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 15000 Eur.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje saugomi daiktai:
1) iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus tyrimui paimti nukentėjusiojo M. S. marškinėliai, kelnės, trumpikės, pilkos puskojinės, juodos spalvos vyriška rankinė, kurioje sulankstomas įrankių rinkinys su peiliuku ir šaukštu, draudimo GUARDIAN atmintinė, pranešimas dėl darbo lenkų kalba, akiniai nuo saulės (sulaužyti);
2) įvykio vietos apžiūros metu paimti tyrimui 0,5 l talpos tuščias butelis STARKA, 0,7 l talpos tuščias butelis STARKA, 0,75 l talpos tuščias butelis nuo putojančio vyno ALITA ir žiebtuvėlis (kvitas UPK Nr. 0001316, 1 t., b. l. 148);
3) cigaretės nuorūka, įtariamųjų V. K., S. U. seilių lyginamieji pavyzdžiai, nukentėjusiojo M. S. kraujo lyginamieji pavyzdžiai (kvitas UPK Nr. 0001317, 1 t., b. l. 151) kaip menkaverčiai daiktai turi būti sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 273, 297, 303-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. (V. S.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki dvejų metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieniems metams, paskiriant pareigą per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomosios priemonės V. S. (V. S.) neskirti.
S. S. ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. S. (V. S.) S. S. naudai 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje saugomus daiktus:
1) iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus tyrimui paimtus nukentėjusiojo M. S. marškinėlius, kelnes, trumpikes, pilkas puskojines, juodos spalvos vyrišką rankinę, kurioje sulankstomas įrankių rinkinys su peiliuku ir šaukštu, draudimo GUARDIAN atmintinė, pranešimas dėl darbo lenkų kalba, akiniai nuo saulės (sulaužyti);
2) įvykio vietos apžiūros metu paimtus tyrimui 0.5 l talpos tuščią butelį STARKA, 0,7 l talpos tuščią butelį STARKA, 0,75 l talpos tuščią butelį nuo putojančio vyno ALITA ir žiebtuvėlį (kvitas UPK Nr. 0001316, 1 t., b. l. 148);
3) cigaretės nuorūką, įtariamųjų V. K., S. U. seilių lyginamuosius pavyzdžius, nukentėjusiojo M. S. kraujo lyginamuosius pavyzdžius (kvitas UPK Nr. 0001317, 1 t., b. l. 151) – kaip menkaverčius daiktus sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o skelbiant nuosprendį nedalyvavusiam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.