Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-11-02 · Civilinė byla Nr. 2A-354-267/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-02
Bylos Nr.
2A-354-267/2011
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00346-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė, Regina Agota Gutauskienė
Atsakovas
V. S., K. S., J. G.
Trečiasis asmuo
R. P. S., J. G., Robertas P
Ieškovas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Advokatai
Valdas Falkauskas
Kategorijos
  • 21.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. BurbulienėTeisėja Violeta Kurtkienė Civilinė byla Nr. 2A-354-267/2011
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00346-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.; 41.; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,

sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,dalyvaujant prokurorei U. A. R.,atsakovų V. S. ir K. S. atstovams advokatams Valdui Falkauskui, L. S.,trečiajam asmeniui R. P. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų K. S., V. S. ir J. G. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams K. S. ir V. S., tretieji asmenys J. G., Robertas P. S. ir Joniškio rajono notarų biuro notarė L. S., dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia 2010-01-12 žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Nurodė, kad atsakovas K. S., būdamas suimtas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu bei suprasdamas, kad nukentėjusioji gali pareikšti civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, įgaliojo J. G. perleisti asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį žemės sklypą. Sklypas buvo parduotas skubiai, per įgaliotą asmenį, K. S. motinai V. S. už 1000 Lt. Sklypo pardavimo kaina sandoriu nustatyta aiškiai nepagrįsta ir nesąžininga, nes vidutinė šio sklypo rinkos vertė yra virš 50000 Lt.

Šalies argumentai

A. V. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas anksčiau priklausė jos vyro seneliams. Jos šeima, t. y. ji, jos vyras ir sūnus K. S., iš tos žemės pragyvena, nes ją nuomoja Skilvionių žemės ūkio bendrovei ir gauna už tai per metus 2-4 tonas grūdų ir virš 1000 Lt grynųjų pinigų. Ji gauna nedidelę pensiją, turi sveikatos problemų. Padėdavo sūnui, nes jis studijavo, buvo paėmęs 22000 Lt paskolą, šiuo metu ji moka paskolą už sūnų, kuriam yra apribota laisvė. Kai vyrui pablogėjo sveikata, jis žemę perrašė sūnaus vardu, nes reikėjo važinėti, sudaryti sutartis su bendrove. Kai sūnų suėmė, ji žemę persirašė savo vardu, kadangi reikėjo pabaigti tvarkyti dokumentus, permatuoti žemę. Sūnus žemės nedirbo, ją nuomojo Skilvionių žemės ūkio bendrovei. Už 2010 m. nuomą ji iš Skilvionių žemės ūkio bendrovės gavo apie 3 tonas grūdų ir virš 1000 Lt. Už gautus pinigus pirko anglių, vaistus. Ir už ankstesnių metų žemės nuomą bendrovė pinigais ir grūdais atsiskaitydavo su ja, jei nebūdavo sūnaus. Kai sūnų suėmė, ji iniciavo žemės pirkimo–pardavimo sutartį, o sūnus sutiko, nes ir ji, ir sūnus suprato, kad gali netekti žemės, jei iš K. S. būtų priteistas civilinis ieškinys. Ji susirado J. G. kaip tarpininką sudaryti žemės pirkimo–pardavimo sutarčiai ir žemę perrašė savo vardu, kad jos neatimtų dėl sūnaus apkaltinimo. Žemę nuomoja bendrovei tomis pačiomis sąlygomis. Ji pati nustatė žemės kainą, nes tai tik formalumas, kad nuosavybės teisė pereitų jai. Svarbiausia buvo, kad seneliams priklausiusi žemė liktų šeimos rankose. Negali pasakyti, ar sumokėjo J. G. 1000 Lt už perkamą žemės sklypą, tačiau K. S. yra davusi kur kas daugiau nei 1000 litų, mokėjo už advokatą, siunčia pinigus.

Tretysis asmuo J. G. paaiškino, kad į jį kreipėsi V. S. vyras, kad sutiktų būti įgaliotiniu, paaiškino, kad sūnus sulaikytas. Jis sutiko. V. S. jo prašė, kad atstovautų perrašant žemę. Nurodė, kad su S. yra tolimas giminaitis. Žemę perrašė, kad atsakovė galėtų pragyventi, nes sūnus sulaikytas, reikėjo pratęsti nuomos sutartis. Nežinojo, kad V. S. bendrovė išmokėdavo pinigus, duodavo grūdus ir be sūnaus. Nei prieš sudarant žemės pirkimo–pardavimo sutartį, nei vėliau jis iš atsakovės V. S. negavo sutartyje nurodytų pinigų, t. y. 1000 Lt. Nepamena ar notarė klausė dėl atsiskaitymo. V. S. iniciatyva buvo sudaryta žemės pirkimo–pardavimo sutartis už 1000 Lt sumą. Kaip įgaliotinis jis nutraukė K. S. vardu sudarytas internetines sutartis, paėmė iš sąskaitos K. S. algą ir atidavė ją V. S..

Tretysis asmuo Joniškio rajono notarų biuro notarė L. S. paaiškino, kad iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bendravo su V. S., aiškinosi ar nėra kliūčių žemei perleisti, tikrino arešto registrus, domėjosi kitu K. S. turtu. G. K. S. įgaliojimą užsakė pažymas, patvirtino sutartį, nes sutarties sudarymo momentu nebuvo jokių apribojimų K. S. turtui. V. S. motyvavo, kad turi daug išlaidų, todėl K. S. norėtų tą žemę užrašyti ir parduoti už nedidelę sumą motinai. Nurodė, kad kilo abejonių dėl sandorio, nes asmuo buvo sulaikytas, tačiau kelis kartus patikrinusi įsitikino, kad kliučių sudaryti sandorį nėra. Kadangi sandoris buvo sudarytas tarp motinos ir sūnaus, tokia žemės sklypo kaina nebuvo motyvas atsisakyti šį sandorį tvirtinti. Ji klausė sandorio šalių, o V. S. patvirtino, kad pinigai už žemę sumokėti.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.

Joniškio rajono apylinkės teismas 2011-02-28 sprendimu ieškinį patenkino visiškai: 1) pripažino niekine ir negaliojančia 12,6600 ha žemės sklypo 2010-01-12 pirkimo-pardavimo sutartį; 2) nusprendė taikyti restituciją natūra ir įpareigojo V. S. grąžinti K. S. žemės sklypą, bei įpareigojo K. S. grąžinti V. S. 1000 Lt.

Teismas nustatė, kad ir iki 2010-01-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovė V. S. iš žemės sklypo nuomininko Joniškio rajono Skilvionių žemės ūkio bendrovės gaudavo pinigus ir grūdus už žemės sklypo, priklausiusio nuosavybės teise K. S., nuomą. Padarė išvadą, kad iš byloje esančių VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 12,66 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 52300 Lt. Šis žemės sklypas pagal 2009-10-05 nuomos sutartį buvo išnuomotas Joniškio rajono Skilvionių žemės ūkio bendrovei iki 2012-10-04. Todėl atsakovės V. S. 2010-01-20 sudaryta nauja žemės sklypo nuomos sutartis su tuo pačiu nuomininku visiškai nesukūrė sandorio šalims pasekmių ir naujo teisinio rezultato. Nusprendė, kad atsakovė V. S. iš esmės neįgijo naujų civilinių teisių ir pareigų, kurių nebūtų turėjusi iki sandorio sudarymo. Be to, pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-03-22 išrašą nauja V. S. sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis net nebuvo įregistruota registre. Todėl teismas nusprendė, kad nėra nurodyta jokių objektyvių priežasčių dėl kurių atsakovams būtų reikėję keisti minėto žemės sklypo savininką, kad atsakovė V. S. galėtų gauti ir naudoti iš žemės sklypo nuomos gaunamas pajamas. Iš byloje esančios medžiagos padarė išvadą, kad suėmus K. S., įtariant K. G. išžaginimu, atsakovė V. S. per įgaliotinį J. G. iniciavo 12,66 ha žemės sklypo, asmeninės nuosavybės teise priklausiusio K. S., pirkimo-pardavimo sutartį, tik dėl to, kad ir ji, ir K. S. numatė, jog baudžiamojoje byloje patenkinus galimą nukentėjusiosios K. G. ieškinį, išieškojimas bus nukreiptas į minėtą žemės sklypą. Nusprendė, kad sudarydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį V. S. ir K. S. nesiekė jokių iš pirkimo-pardavimo sutarties kylančių teisinių pasekmių, išskyrus tai, kad kaip teismui patvirtino pati atsakovė V. S., būtų savose rankose išsaugotas šeimos turtas. Pažymėjo, kad tai pagrindžia ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kaina, kuri yra daugiau nei 52 kartus mažesnė už rinkos vertę, be to, net ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 1000 Lt suma galimai nebuvo sumokėta nei iki sandorio, nei po jo. Dėl šių priežasčių teismas ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu LR CK 1.86 straipsnio pagrindu. Nusprendė, kad pagrindų, dėl kurių 12,66 ha ploto žemės sklypas negalėtų būti grąžintas atsakovo K. S. nuosavybėn, nėra, todėl pripažinus sandorį negaliojančiu, taikė restituciją natūra.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.

A. K. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tariamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties faktą, tokiai išvadai neturėjo jokio pagrindo. Mano, kad Vilniaus apygardos prokuroras turėjo pareigą įrodyti atsakovų sudaryto sandorio tariamumą ir pateikti teismui neginčijamus įrodymus, patvirtinančius, kad šalys dėl vienų ar kitų priežasčių nori sudaryti tik išorinį teisinio santykio atsiradimo vaizdą, o iš esmės tarp savęs nenori ir nesukuria teisinių santykių. Teigia, kad byloje esantys įrodymai, kuriuos pateikė atsakovai, liudija apie tai, kad ginčijamas sandoris buvo realus, bet ne tariamas. Pirmiausia sandorio realumą patvirtinanti aplinkybė yra privačios žemės nuomos sutartis, kurią V. S. 2010-01-20 sudarė su sklypo nuomininku (duomenys neskelbtini), tuo realiai įgyvendinusi žemės sklypo savininko teises, kurių anksčiau ji neturėjo. Todėl mano, kad visiškai neteisingas yra teismo argumentas, jog V. S. iš esmės neįgijo naujų civilinių teisių ir pareigų, kurių nebūtų turėjusi iki sandorio sudarymo, nes iki sandorio sudarymo V. S. neturėjo teisės savo nuožiūra disponuoti žeme – nuomoti, gauti pajamas iš nuomos.

Šalies argumentai

2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad per maža parduodamo sklypo kainą (1000 Lt) leidžia pripažinti sandorį tariamuoju. Mano, kad per maža kaina nesant šalių ginčui nėra savaime pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia.

3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo kreipimasis į teismą yra sąlygojamas viešuoju interesu. Kadangi priėmęs ir patenkinęs ieškinį, teismas nereikalavo iš ieškovo ir pats nesiekė nustatyti konkrečių teisės aktų pažeidimų sudarant sandorį ir tuo pačiu atskleisti viešojo intereso gynimo būtinumą.

4. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu, pats pakeitė ieškinio pagrindą, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas.

A. V. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo panaikinimo ir prašo taikyti ieškovui CPK 95 str. 2 dalyje numatytas teisines pasekmes.

Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantė mano, kad teismas išėjo iš ginčo ribų. Tiek ieškinys, tiek teismo sprendimas rodo, kad priimtas prieštaringas sprendimas. Kadangi prokuroras reikalavo tą patį sandorį pripažinti ir niekiniu, ir negaliojančiu.

2. Apeliantė mano, kad prokuroras, veikdamas nerūpestingai ir neatsakingai, nesugebėjo teismui pateikti pagrįsto procesinio dokumento, todėl jo veiksmai vertintini pagal CPK 95 str. 1 dalies nuostatas.

3. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ji per įgaliotinį J. G. inicijavo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą. Kadangi šis motyvas prieštarauja kitam teismo motyvui, kur nurodoma, kad sandoriu nebuvo siekiama sukurti jokių teisių ir pareigų, nes nebuvo valinio elemento.

4. Apeliantė mano, kad visiškai nepagrįstas yra teismo motyvas, kad ji numatė, jog patenkinus galimą K. G. ieškinį K. S., išieškojimas bus nukreiptas į nekilnojamąjį turtą. Toks teiginys neparemtas jokia bylos medžiaga.

5. Apeliantė mano, kad teismas nustatęs, jog sandoris tariamas, neturėjo teisinio pagrindo taikyti restitucijos.

Tretysis asmuo J. G. taip pat pateikė apeliacinį skundą. Prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prokuroro ieškinį atmesti. Nurodė, kad jo nuomone teismo sprendimas iš esmės yra neteisingas, nes juo nėra atkuriamas teisingumas. Paaiškino, kad kai K. S. parašė jam įgaliojimą disponuoti žemę, jis suprato, kad ši žemė jam nereikalinga. Jis jos niekada nedirbo ir nesiruošė dirbti. Žemę visada tvarkė ir prižiūrėjo jo tėvai. Kiek jam yra žinoma, tai K. S. tėvas perleido jam teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo ir K. S. senelio žemę. Vertindamas visą situaciją, kurį vyko su šia žeme nuo jos grąžinimo savininkams momento, galvojo, kad tas teisės atkurti nuosavybės teises perleidimas buvo fiktyvus. K. S. negalėjo tos žemės dirbti, nes jis gyveno ir dirbo Vilniuje. Mano, kad elgėsi sąžiningai tiek K. S., tiek jo tėvų, tiek kitų asmenų atžvilgiu. J. K. S. skolos hipotekoje nebuvo registruotos, jokie areštai turtui nebuvo uždėti, todėl notarė jam paaiškino, kad sandorį įvykdyti yra visos įstatyminės prielaidos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiais prokuroras prašo atmesti apeliacinius skundus ir palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad mano, jog teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas. Byloje nustatyta, kad iki 2010-01-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovė V. S. be jokių problemų gaudavo materialinę naudą už žemės sklypo, priklausiusio nuosavybės teise K. S. nuomą. Iš VĮ Registrų centras pateiktų duomenų matyti, kad minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 52300 Lt. Šis žemės sklypas pagal 2009-10-05 nuomos sutartį buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini) iki 2012-10-04. T. V. S. 2010-01-20 sudaryta nauja žemės sklypo nuomos sutartis su tuo pačiu nuomininku nesukūrė sandorių šalims pasekmių ir naujo teisinio rezultato. Be to, iš byloje surinktų duomenų aiškiai matyti, kad sudarydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį V. S. ir K. S. nesiekė jokių iš pirkimo-pardavimo sutarties kylančių teisinių pasekmių, išskyrus tai, kad savo rankose būtų išsaugotas šeimos turtas. LR prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Pripažinus asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau neužtikrinus, kad galimo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje patenkinimo atveju būtų galimybė įvykdyti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, būtų pažeistas viešasis interesas.

Tretysis asmuo Joniškio rajono notarų biuro notarė L. S. nurodė, kad visiškai sutinka su apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad pats savaime šis sandoris niekaip negali prieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sandorio šalys yra sūnus ir motina, todėl sandorio kaina jokiu būdu negali turėti įtakos šios sutarties galiojimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantų atstovai palaikė apeliacinius skundus, o ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuratūros įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka ir, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu (19 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Taigi pagal įstatymus prokurorui suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, S. B., S. D., O. P., T. S., bylos Nr. 3K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, J. Ž., A. Ž., bylos Nr. 3K-3-397/2009; kt.). Iš byloje pateikto 2010-12-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės nuosprendžio matyti, kad K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas LR BK 149 str. 2 d., 178 str. 1 d., 309 str. 2 d., 302 str. 1 d. Nukentėjusiosios K. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkintas dalinai ir iš A. J. B. bei K. S. solidariai jos naudai priteista 33000,00 Lt (b. l. 128-145). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nuosprendis įsiteisėjo, kai Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-299/2011 2011 m. birželio 27 d. nutartimi nusprendė nuteistųjų K. S., J. A. B. (J. A. B.) apeliacinius skundus atmesti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios 2009-10-24 iki 2010-01-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas jokių apribojimų K. S. nuosavybės teise turimam turtui netaikė, o įtariamasis perleido jam nuosavybės teise priklausantį turtą trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pripažinus asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau neužtikrinus realaus įsiteisėjusio nuosprendžio dalies dėl patenkinto civilinio ieškinio įvykdymo, būtų pažeistas viešasis interesas. Dėl šių priežasčių kolegija konstatuoja, kad šioje byloje buvo pagrindas prokurorui reikšti ieškinį viešajam interesui ginti.

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškinio pagrindą ir išėjo už ginčo ribų. Su tuo negalima sutikti, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Dėl to, nors ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan., tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-29/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-410/2010; kt.). Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia 2010-01-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigoti V. S. grąžinti K. S. žemės sklypą. Joniškio rajono apylinkės teismas 2010-01-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pripažino niekine ir negaliojančia bei taikė restituciją. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir neperžengė byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, kaip tokią, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Įtvirtinant šį konstitucinį principą siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas). Šis konstitucinis principas (būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą) neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad suėmus K. S., įtariamą K. G. išžaginimu, atsakovė V. S. per įgaliotinį J. G. iniciavo 12,66 ha žemės sklypo, asmeninės nuosavybės teise priklausiusio K. S., pirkimo-pardavimo sutartį, tik dėl to, kad ir ji, ir K. S. numatė, jog baudžiamojoje byloje patenkinus galimą nukentėjusiosios K. G. ieškinį, išieškojimas bus nukreiptas į minėtą žemės sklypą. Taip pat nurodė, kad sandoris visiškai nesukūrė sandorio šalims pasekmių ir naujo teisinio rezultato. Dėl šių priežasčių teismas 2010-01-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pripažino niekine ir negaliojančia bei taikė restituciją. Apeliantai teigia, kad sandoris buvo realus, bet ne tariamas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų nurodytu argumentu, tačiau pažymi, kad LR CPK 328 straipsnyje yra suformuluotas draudimas apeliacinės instancijos teismui iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą naikinti vien formaliais pagrindais, t. y. nustatyta, kad teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. LR CPK 1.81 str. 1 d. nustato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. LR CK 1.80 str. 2 d. nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo kitai sandorio šaliai grąžinti visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Teisingumo kriterijus yra moralės normos. Todėl vertinant sandorius reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis, taip pat užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Tais atvejais kai galiojantys įstatymai įsakmiai nedraudžia atlikti tam tikrų veiksmų, tačiau tokie veiksmai pažeidžia gerą moralę ir viešąją tvarką, tuomet tokie sandoriai turi būti pripažįstami negaliojančiais (CK 1.81 str. 1 d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje patenkinus nukentėjusiosios K. G. ieškinį, išieškojimas būtų nukreiptas į minėtą žemės sklypą, nes kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nuteistasis K. S. neturi. Perleidus šį sklypą atsakovei V. S., tokiam išieškojimui buvo užkirstas kelias. Todėl kolegija sprendžia, kad ginčijamas sandoris pažeidžia nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teises ir įstatymu reglamentuotą teisingumo įgyvendinimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atmesdama apeliantų argumentus, susijusius su CPK 265 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymu, be šioje nutartyje jau nurodytų argumentų, susijusių su CPK 328 straipsnio nuostatų, draudžiančių naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą formaliais pagrindais, taikymu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinys, ginant viešąjį interesą, buvo grindžiamas CK 1.5 straipsnio ir CK 1.81 straipsnio nuostatomis, prašant ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, konkrečiai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei viešajai tvarkai bei gerai moralei. Todėl visiškai nepagrįsti yra apeliantų argumentai, susiję CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymu.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliantų nurodytais motyvais jį naikinti nėra pagrindo.

Apeliacinius skundus atmetus iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei – 17 Lt (CPK 93 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų K. S. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (duomenys neskelbtini) po 8 Lt 50 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota Gutauskienė