Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2024-12-05 · Civilinė byla Nr. e2-728-1092/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-05
Bylos Nr.
e2-728-1092/2024
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00267-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis
Ieškovas
BMGS AS, LNK Industries AS
Atsakovas
akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-728-1092/2024Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00267-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.2.4.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų BMGS AS ir LNK Industries AS ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo panaikinimo ir melagingos informacijos pateikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Tilsta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės ieškinio ir atsiliepimų į jį santrauka

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydami:

1.1. panaikinti atsakovės akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir Direkcija, atsakovė) pirkimo komisijos sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėjusiu trečiojo asmens UAB „Tilsta“ pasiūlymą objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 21, 22, 23 rekonstravimo ir krantinių Nr. 21A, 22A, 23A statybos, Naujoji Uosto g. 3, ir administracinės paskirties pastato, Naujojo Sodo g. statybos darbai“ pirkime (pirkimo Nr. 725763; toliau – ir Pirkimas);

1.2. pripažinti UAB „Tilsta“ (toliau – ir Tilsta) Pirkime pateikus melagingą informaciją;

1.3. priteisti ieškovų BMGS AS ir LNK Industries AS (toliau – ir ieškovai) naudai iš atsakovės akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patirtas bylinėjimosi išlaidas;

1.4. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 21, 22, 23 rekonstravimo ir krantinių Nr. 21A, 22A, 23A statybos, Naujoji Uosto g. 3, ir administracinės paskirties pastato, Naujojo Sodo g. statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 725763) procedūras ir įpareigoti nesudaryti pirkimo sutarties, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepimas

2. Ieškovės ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Tilstos pasiūlymo kaina yra net 27 proc. (beveik trečdaliu) mažesnė nei antroje vietoje esančios Ieškovės pasiūlymo kaina. Toks didelis kainų skirtumas leidžia pagrįstai abejoti, ar Tilsta gali įvykdyti Pirkimo sutartį ir atlikti Pirkimo objektą sudarančius darbus. Remiantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir Pirkimų įstatymas) 66 straipsnio 1 dalimi, Direkcija privalo reikalauti, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Remiantis Pirkimų įstatymo 66 straipsnio 1 dalimi, pasiūlyme nurodyta darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Net ir tuo atveju, jeigu Ieškovų bei UAB „Infes“ pasiūlymai viršija Pirkimui skirtas lėšas, Tilsta pasiūlymo kaina vis tiek yra neįprastai maža, nes nėra pakankama Pirkimo objektą sudarantiems darbams atlikti.

2.2. Remiantis teismų praktikos išaiškinimais, perkančioji organizacija, remdamasi objektyviais ir skaidriais kriterijais, gali ir turi konstatuoti neįprastai mažą kainą ir siūlyti tiekėjui ją pagrįsti ir kitais atvejais, be kita ko, kai pasiūlyme nurodyta neįprastai maža atskirų jo dalių kaina. Teikdama susipažinti Tilstos pasiūlymą, Direkcija pateikė ir Tilstos užpildytą darbų žiniaraštį. Įvertinę darbų žiniaraštį ir atskiras jo pozicijas, Ieškovai nustatė mažiausiai 11 darbų pozicijų, kurių įkainojimas net neviršija atitinkamų darbų savikainos. Be to, skirtumas tarp antroje eilėje esančio pasiūlymo kainos ir Tilstos pasiūlymo kainos yra beveik 16 mln. Eur be PVM. Šį kainų skirtumą Tilsta turėtų dengti iš savo lėšų, nes už Tilstos pasiūlytą kainą nėra įmanoma įvykdyti Pirkimo objektą sudarančių darbų. Kadangi Pirkime nėra duomenų, kad Direkcija būtų prašiusi Tilstos pagrįsti neįprastai mažą kainą, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas.

2.3. Pirkime dalyviai turėjo pasiūlyti Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą atitinkantį ypatingo statinio statybos darbų vadovą, už kurio patirtį buvo skiriami ekonominio naudingumo balai (kokybės kriterijus Tpv). Kokybės kriterijaus (Tpv) balas buvo skiriamas už dalyvio siūlomo Specialisto darbo patirtį – įvykdytų (vadovautų) sutarčių (ypatingųjų statinių, naujos statybos ar rekonstravimo ar kapitalinio remonto statybos darbų, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 000,00 Eur be PVM) skaičių. Tilsta pasiūlyme nurodė siūlanti specialistą E. S., kuris vadovavo vienos sutarties įgyvendinimui, kai pastaroji (sutartis) buvo sudaryta iš dviejų etapų. Ieškovai atkreipia dėmesį, kad Pirkimo sąlygų 11.1 punkte pateikiamoje lentelėje yra nurodomas vadovautų sutarčių, o ne statinių kriterijus. Tuo tarpu Tilsta nepateikė jokio pagrindimo, kodėl reikia vadovautis statinių, o ne sutarčių skaičiumi. Bet kuriuo atveju, Tilsta pateikė melagingą informaciją apie siūlomo Specialisto patirtį.

2.4. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės Nr. 143 rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 2019 m. sausio 10 d. Tuo metu specialistas neturėjo kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę vadovauti vandens uostų statinių statybai. Tokią teisę Specialistas įgijo tik 2020 m. rugsėjo 18 d., tai yra, praėjus beveik 2 metams nuo deklaruotos statybos darbų pradžios. Taigi, Tilsta pasitelktas Specialistas negalėjo būti paskirtas vadovauti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 143 rekonstrukcijos darbams, nes 2019 m. sausio 10 dienai neturėjo tam būtino ir privalomo kvalifikacijos atestato (kvalifikacijos).

2.5. Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 dalyje buvo nurodytas privalomas reikalavimas, kad Specialistas turi būti vadovavęs bent vienai sutarčiai. Konkrečiai, nurodoma, kad siūlomas Specialistas turi būti vadovavęs bent vienai sutarčiai (tai yra privalomas minimalus skaičius, jei bus nurodyta 0 sutarčių, toks pasiūlymas nebus vertinamas ir bus atmetamas). Tačiau Tilstos pasiūlytas specialistas nėra įgyvendinęs net ir vienos sutarties. Krantinių 143 ir 143A rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi pagal vieną sutartį su Direkcija. Todėl net jeigu specialistas buvo paskirtas vėliau (po atitinkamos rangos sutarties sudarymo) vadovauti statybos darbams, tokia jo patirtis negali būti vertinama kaip apimanti vieną sutartį, nes jis vadovavo tik daliai sutarties įvykdymo. Vadinasi, Tilsta tikslingai ir sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie specialisto patirtį, neva specialistas vadovavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės Nr. 143 ir 143A rekonstrukcijos projekto darbams nuo 2019 m. sausio 10 d., tokiu būdu siekdama nesąžiningai gauti papildomus ekonominio naudingumo balus. Direkcija privalėjo atmesti Tilstos pasiūlymą dviem atskirais teisiniais pagrindais: i) dėl melagingos informacijos pateikimo remiantis Pirkimo sąlygų 12.1.9 punkte įtvirtintu pagrindu; ii) Tilstos pasiūlytam Specialistui neturint reikiamos patirties remiantis Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 dalyje įtvirtintu pagrindu. Vadovavimas daliai sutarties negali būti prilyginamas vadovavimui visos sutarties įgyvendinimui.

2.6. Kartu su pasiūlymais dalyviai Pirkime ne tik turėjo nurodyti specialistą, kuris atitiktų Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, bet ir turėtų atitinkamais dokumentais įrodytą patirtį vadovaujant ypatingų statinių statybai. Konkrečiai, Pirkimo sąlygų Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 dalis reikalavo: i) nurodyti atitinkamą patirtį apibūdinančias sutartis, pagal kurias darbai buvo atlikti tinkamai; ir ii) pateikti siūlomo specialisto darbo patirtį įrodančius dokumentus. Pasiūlyme Tilsta nurodė, kad remiasi specialisto E. S. patirtimi Tilsta ir Direkcijai įgyvendinant 2019 m. sausio 10 d. sutartį „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 143 ir Nr. 143A rekonstravimo projektas“ (toliau – 143 Krantinių sutartis). Tačiau kartu su pasiūlymu nebuvo pateikti jokie Specialisto darbo patirtį įrodantys dokumentai. Pirkimo sąlygos reikalavo pateikti konkrečius įrodymus (dokumentus), patvirtinančius statinio statybos vadovo (specialisto) patirtį (Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 dalis), taip pat šis reikalavimas buvo nurodytas ir 11.1 punkto pastabų skiltyje.

2.7. Tilsta įrodinėjo specialisto patirtį pateikdama savo pačios parengtą 2024 m. balandžio 17 d. pažymą. Pažyma neturi jokios įrodomosios vertės be kitų joje pateiktą informaciją patvirtinančių įrodymų. Pažymoje Tilsta, be kita ko nurodė, kad pateikia statybos darbų užbaigimo aktus, o juose yra nurodyta atliktų darbų vertė ir identifikuojamas statinio statybos vadovas. Tačiau Tilstos pateikti statybos darbų užbaigimo aktai nepatvirtina Tilstos pažymoje nurodytų duomenų: aktuose nėra nurodytos jokios informacijos apie statinio statybos darbų vadovą. Darbų užbaigimo aktuose yra nurodyta, kad Tilsta vardu specialistas E. S. veikia kaip projektų vadovas, bet ne specifinį statusą turintis statinio statybos darbų vadovas. Todėl nėra aišku, kokių duomenų pagrindu Direkcija apskritai sprendė, kad specialistas buvo ir veikė kaip statinio statybos darbų vadovas.

2.8. Direkcijai yra žinoma, kad Ieškovai nesutinka su Direkcijos vertinimu, kad darbai pagal Specialisto tariamai vadovautas sutartis buvo atlikti tinkamai. Civilinėje byloje Nr. e2-609-889/2024 Ieškovė įrodinėja, kad darbai pagal Tilstos nurodytą 143 krantinių sutartį buvo atlikti netinkamai. Ieškovė ir šio Pirkimo atveju laikosi pozicijos, kad 143 Krantinių sutarties vykdymo patirtis negali būti laikoma tinkama specialisto patirtimi Pirkimo sąlygų 11.1 punkto prasme (suteikiant Tpv balus), nes Tilsta neįgyvendino 143 Krantinių sutarties I etapo nustatytu terminu (darbai baigti 2021 m. gegužės 21 d. vietoje 2021 m. kovo 30 d.), taip pat Tilsta neįgyvendino 143 Krantinių sutarties II etapo nustatytu terminu, kuris (etapas) turėjo būti įvykdytas per 397 dienas nuo I etapo pabaigos, t. y. iki 2022 m. gegužės 1 d., o darbai pabaigti tik 2022 m. liepos 4 d. Todėl Ieškovai nesutinka su Direkcijos sprendimu skirti specialistui Tpv balus už minėtos sutarties vykdymą. Tilstos pasiūlymas turėjo būti atmestas specialistui neturint Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančios patirties.

2.9. Pirkimo sąlygose (3.6.2 punktas) Direkcija reikalavo, kad tiekėjas, per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių būtų atlikęs statybos darbų, kurių vertė turi būti ne mažesnė kaip 20 mln. EUR be PVM ir svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami (profesinio pajėgumo reikalavimas). Siekdama atitikti nurodytą techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimą, pasiūlyme Tilsta nurodė šiuos projektuose atliktus darbus:

2.9.1. Žirnių, Liepkalnio ir Minsko pl. sankryžos rekonstrukcijos darbai (toliau – ir Žirnių projektas), kurių (darbų) vertė be PVM yra 16 507 526,00 Eur, kaip deklaravo Tilsta;

2.9.2. Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 iki 79 km (II ruožas) rekonstrukcijos darbai (toliau – ir Via Baltica projektas);

2.9.3. Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcijos ir tunelio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4707 Grigiškės–Lentvaris–Dobrovolė 4,95 nauja statyba (toliau – ir Lentvario projektas).

2.10. Į profesinio pajėgumo reikalavimui tinkančią patirtį galėjo būti įskaičiuota tik dalyvio savo jėgomis atliktų statybos darbų vertė. Tilstos patirtis negalėjo būti pripažinta atitinkančia Pirkimo sąlygų 3.6.2 punkte įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą. Todėl Tilstos pasiūlymas turėjo būti atmestas Pirkimo sąlygų 12.1.6 punkte nurodytu pagrindu.

2.11. Žirnių projekto darbų perdavimo statytojui akte nurodoma, kad Tilsta atliktų darbų vertė su PVM yra 19 974 107,32 Eur. Nuo šios sumos, išskaičiavus PVM, Tilstos atliktų darbų vertė be PVM sudaro 16 507 526,71 Eur, o bendra subrangovų atliktų darbų vertė yra 4 360 142,76 Eur su PVM arba 3 603 423,77 Eur be PVM. Tačiau kartu pateiktame statytojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktame atsiliepime apie atliktus darbus nurodoma, kad Tilstai priskirti statybos darbai (be PVM) sudarė 17 161 932,46 Eur (viadukas, tunelio atraminės sienos ir santvaros), iš kurių tunelio atraminės sienos sudarė 12 314 922,26 Eur. Viešai skelbiama, kad atramines sienas įrenginėjo Tilstos subrangovas UAB „Titanai“ (buv. UAB „Statybos titanai“). Todėl nėra aišku ir suprantama, kaip galėjo taip nutikti, kad bendra subrangovams priskirtų darbų vertė galėjo siekti 3 603 423,77 Eur be PVM, nors vien atraminių sienų įrengimo kaina yra 12 314 922,26 be PVM ir šias atramines sienas įrengė subrangovas.

2.12. Nors subrangovams priskirtas darbų vertes nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau, tikėtina, kad ji vadovavosi Tilstos pateiktais duomenimis. Paprastai dėl sutarčių uždarumo principo statytojas nežino susitarimų tarp generalinio rangovo ir subrangovų kainos ir kitų detalių. Todėl, esant tokiai situacijai, nėra pagrindo tikėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasirašytų atliktų darbų perdavimo aktu. Tilstos atliktų darbų vertė privalo būti mažintina subrangovo UAB „Titanai“ atliktų darbų verte. Atsakovė neturėjo pagrindo pripažinti Tilstos kvalifikaciją atitinkančia Pirkimo sąlygų 3.6.2 punkto reikalavimui, nes, akivaizdu, kad buvo galimai klaidinama Tilstos pateikiama informacija apie savo jėgomis atliktų darbų vertę.

2.13. Įrodinėdama patirtį ir statybos darbų kainą Via Baltica projekte Tilsta nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių darbų, atliktų savo jėgomis, kainą Via Baltica projekte. Pateiktas užsakovo UAB „Fegda“ atsiliepimas nėra ir negali būti prilyginamas užsakovo atsiliepimui (pažymai) ir, be kita ko, turi savyje prieštaraujančios informacijos.

2.14. UAB „Fegda“ yra tai pačiai įmonių grupei kaip ir Tilsta priklausanti bendrovė. Todėl UAB „Fegda“ atsiliepimo pateikimas yra tas pats, kas deklaracijos apie atliktus darbus pateikimas. Todėl Direkcija neturėjo pagrindo pripažinti Tilstos patirties savo jėgomis vertės šiame projekte.

2.15. 2022 m. spalio 14 d. pasirašytoje Via Baltica rangos sutartyje nurodoma, kad darbus rangovas turėjo baigti per 11 mėnesių nuo pastarosios sutarties įsigaliojimo. Sutartis turėjo įsigalioti rangovui pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimą per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo (taigi, vėliausiai 2022 m. spalio 28 d.), taigi, darbai turėjo būti baigti vėliausiai 2023 m. rugsėjo 28 d. Tačiau darbai buvo baigti 2023 m. spalio 31 d., tai yra nurodyta Via Lietuva statybos užbaigimo akte. Todėl atsakovė neturėjo pagrindo spręsti, kad darbus pagal sutartį rangovas (įskaitant ir subrangovę Tilsta) atliko tinkamai ir pagal rangos sutarties reikalavimus.

2.16. Patvirtindama patirtį ir savo jėgomis atliktų darbų kainą Lentvario projekte Tilsta pateikė Via Lietuva pažymą ir atliktų darbų perdavimo aktą. Tačiau šiuose dokumentuose nėra nurodyta Tilstos savo jėgomis atliktų darbų vertė. Šiuos skaičiavimus Tilsta pateikė kartu su pasiūlymu pridėtoje savo parengtoje pažymoje. Tačiau šiuose dokumentuose, taip pat ir viešai skelbiamoje informacijoje, yra prieštaravimų ir neatitikimų:

2.16.1. Via Lietuva atliktų darbų perdavimo akte nurodoma, kad Lentvario projekte dalyvavo 6 subrangovai, tuo tarpu Tilstos pažymoje nurodoma, kad tokių subrangovų buvo iš viso 12;

2.16.2. nė viename iš Tilstos pateiktų dokumentų nėra nurodytas subrangovas UAB „Titanai“ (buv. UAB „Statybos titanai“). UAB „Titanai“ viešai skelbia, kad dalyvavo Lentvario projekte ir jame atliko sienų apibetonavimo sluoksnio ir apatinio rostverko monolitinimo darbus. Todėl Tilstai tenkanti savo jėgomis atliktų darbų dalis turi būti mažesnė nei nurodo Tilsta.

2.17. Dalis Lentvario projektą sudarančių statinių nebuvo ypatingieji statiniai. Todėl Tilsta negalėjo į savo jėgomis atliktų darbų apimtis įskaičiuoti dalies darbų vertės. Atsakovė taip pat neįvertino šios aplinkybės vertindama Tilstos kvalifikaciją.

2.18. Atsakovė taip pat neturėjo vertinti Tilstos atliktų darbų (kad ir kokia būtų jų vertė), nes Tilsta vėlavo atlikti darbus. Netgi viešai spaudoje buvo skelbiama, kad yra vėluojama vykdyti darbus nurodytais terminais.

2.19. Pirkimo sąlygose Direkcija reikalavo pasiūlyme išviešinti visus subtiekėjus ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad subtiekėjų pajėgumai bus prieinami visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį (Pirkimo sąlygų 5.6.2 punktas). Pirkimo sąlygose nebuvo nurodytos išimtys nenurodyti subtiekėjų ir (ar) nepateikti jų išteklių prieinamumą patvirtinančių įrodymų. Pirkimo metu dalyviai atskirai pateikė klausimą Direkcijai, ar yra leistina pasiūlyme nenurodyti subtiekėjų, jeigu jie nėra žinomi pasiūlymo rengimo ir teikimo metu, tačiau bus pasitelkti ateityje. Klausime dalyvis pateikė ir pavyzdžius: geodezinė išpildomoji nuotrauka; žvalgomieji archeologiniai tyrimai; povandeninio triukšmo monitoringas polių įrengimo metu; batimetriniai matavimai. Atsakydama į klausimą, Direkcija aiškiai nurodė, kad dalyviai privalo nurodyti visus subtiekėjus ir pateikti jų išteklių prieinamumą patvirtinančius dokumentus. Pasiūlymo A formoje Tilsta nenurodė nė vieno subtiekėjo, kurio pajėgumais Tilsta planuoja remtis atliekant Pirkimo objektą sudarančius darbus ir teikiant su jais susijusias paslaugas. Tai reiškia, kad Tilsta įsipareigojo visus darbus atlikti savo jėgomis, įskaitant ir tuos, kuriems neturi reikiamos kvalifikacijos (tame tarpe, ir reikiamos kvalifikacijos specialistų). Kadangi pasiūlyme Tilsta nenurodė pasitelksianti šiems darbams subtiekėją (kvazisubtiekėją), taip pat tarp pasiūlymo dokumentų nėra jokios informacijos, kad Tilsta yra įdarbinusi reikiamos kvalifikacijos specialistą, Ieškovė daro išvadą, kad Tilsta kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygose keliamų reikalavimų Pirkimo objektą sudarantiems darbams atlikti.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pirkimo dokumentų 10.1.2. punkte numatyta, kad tiekėjų, kurių EBVPD patvirtina atitiktį keliamiems reikalavimams, pasiūlymai vertinami toliau šia tvarka: tikrinama ar nebuvo pasiūlyta neįprastai maža kaina ir ar tiekėjas pirkimo komisijos prašymu, pateikė raštišką tinkamą kainos pagrįstumo įrodymą. Uosto direkcija reikalaus, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodys neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų AB KVJUD rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį (Pirkimo dokumentų 10.1.2.5. punktas).

Šalies argumentai

3.2. Ieškovų pretenzijoje ir ieškinyje pateikiami deklaratyvūs teiginiai apie tariamai neįprastai mažą Trečiojo asmens pasiūlymo kainą neatitinka Pirkimų įstatymo ir Pirkimo dokumentų nuostatų. Šiuo atveju antroje vietoje esančių Ieškovų pasiūlymo kaina (59 732 310,31 Eur) ir trečioje vietoje esančio tiekėjo UAB „Infles“ pasiūlymo kaina (270 547 345,43 Eur) viršijo Pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas Direkcijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant Pirkimo procedūrą ir Direkcijai yra per didelės ir nepriimtinos, todėl Ieškovų bei tiekėjo UAB „Infes“ pasiūlytos kainos pagrįstai nebuvo įskaitytos į pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.

3.3. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad jų pasiūlymo kaina yra beveik 16 milijonų eurų didesnė, nei Trečiojo asmens pasiūlyta kaina, sudaro pagrindą spręsti, kad būtent pačių Ieškovų kaina yra per didelė, o ne kad Trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža ir nepagrįsta. Tokią Direkcijos poziciją patvirtina ir tai, kad Pirkimo metu buvo nustatyta, jog Ieškovų pasiūlymo kaina viršijo Pirkimui skirtų lėšų dydį.

3.4. Ieškovų teiginiai, kad Trečiasis asmuo negalės įvykdyti Pirkimo sutarties už pasiūlytą kainą ir Pirkimo sutarties vykdymo metu gali imtis neteisėtų ir nesąžiningų priemonių, siekiant padidinti Pirkimo sutarties kainą, yra grindžiami išimtinai pačių Ieškovų, suinteresuotų jiems palankiu procesiniu sprendimu, prielaidomis ir deklaratyviais pamąstymais, o ne objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis).

3.5. Pirkimo sąlygų 10.1.2.8. punkte nustatyta, kad Direkcija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį. Į pasiūlymo kainą įskaityti visi tiekėjo mokami mokesčiai ir visos tiekėjo patiriamos su pirkimo sutarties vykdymu susijusios išlaidos (Pirkimo sąlygų „Pasiūlymo forma 1 priedas“). Šios Pirkimo sąlygų nuostatos patvirtina, kad Pirkime vertinama bendra pasiūlymo kaina, o ne atskiros kainos (įkainių) dalys. Sutarties kainai apskaičiuoti taikomas fiksuoto įkainio kainos apskaičiavimo būdas (Pirkimo sąlygų 16.1 punktas). Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintų Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – ir Kainodaros taisyklės) 33 punkte numatyta, kad pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą kainą: pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas tiekėjo siūlomos kainos dydis. Tiekėjo pasiūlymo kaina turi apimti ir tuos darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, bet yra būtini sutarčiai įvykdyti, o tiekėjas turėjo ir galėjo juos numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pirkimo vykdytojas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą. Atsižvelgiant į nurodytą, Ieškovų argumentai, kad tam tikrų Trečiojo asmens atskirų atliktinų darbų nurodyta kaina galimai neviršija atitinkamų darbų savikainos, neturi reikšmės, nes Pirkime svarbi galutinė pasiūlymo kaina, o ne atskiros kainos dalies įkainis. Kaip jau nurodyta, Trečiojo asmens pasiūlymo kaina (įkainių padaugintų iš kiekių suma) yra ir priimtina (neviršija Pirkimui suplanuotų lėšų) ir neatitinka neįprastai mažos kainos kriterijaus.

3.6. Ieškovų ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad, jų vertinimu, Trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktame darbų kiekių ir kainų žiniaraštyje nurodytos 11 darbų pozicijos neviršija atitinkamų darbų savikainos jokiu būdu nesudaro pagrindo spręsti, kad Trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra nepagrįsta. Atsakant į Ieškovų reikalavimą Direkcijai pasiūlymų vertinimo metu tikrinti ir vertinti kiekvieną iš pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių, pažymėtina, kad Direkcija, kaip perkantysis subjektas ir užsakovas, neturi teisėto pagrindo kištis į tiekėjo atliekamų darbų organizavimo būdą ir kainodarą, kas būtų vertinama kaip kišimasis į tiekėjo ūkinę veiklą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešuosiuose pirkimuose nėra įtvirtinto draudimo tiekėjams tam tikrus darbus atlikti už savikainą. Priešingai – viešuosiuose pirkimuose yra įprasta, kai pasiūlymo sudėtinių dalių kainų nuolaidos gali būti kompensuojamos taikant kryžminio pasiūlymo sudėtinių dalių finansavimo metodą, kai vienos pasiūlymo sudėtinės dalies išlaidos gali būti grindžiamos kitos pasiūlymo sudėtinės dalies pajamomis.

3.7. Papildomai pažymėtina, kad laikantis Pirkimo dokumentų reikalavimų, Trečiojo asmens pasiūlymas yra užtikrintas pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, o pasirašius Pirkimo sutartį rangovas turės pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą. Taigi, skirtingai nei teigia Ieškovai, Direkcijai bus pateikti papildomi finansiniai instrumentai, užtikrinantys, kad Pirkimu įsigyjami darbai turės būti atlikti ir Pirkimo sutartis bus įvykdyta už Trečiojo asmens pasiūlytą kainą, o Trečiajam asmeniui nesilaikant prisiimtų įsipareigojimų, Direkcijos praradimai būtų kompensuoti pasinaudojus pasiūlymo galiojimo užtikrinimu arba sutarties įvykdymo užtikrinimu.

3.8. Direkcija, vertindama savo patirtį vykdant krantinių statybos darbų pirkimus, Trečiojo asmens patirtį, Direkcijos sėkmingą bendradarbiavimo su Trečiuoju asmeniu patirtį bei pasiūlytą kainą, neturėjo ir šiuo metu neturi abejonių, kad Trečiasis asmuo yra pajėgus įvykdyti Pirkimo sutartį už pasiūlytą kainą, t. y. patvirtina darbų už pasiūlymo kainą realų įvykdymą. Tuo tarpu Ieškovų abejonės dėl Trečiojo asmens pajėgumo įvykdyti Pirkimo sutartį už pasiūlytą kainą yra grindžiamos tik prielaidomis, neatitinkančiomis teisės aktuose ar Pirkimo dokumentuose įtvirtintų kriterijų. Ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad Trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neįprastai maža (CPK 178 straipsnis).

3.9. Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte numatyta, kad tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) turi užtikrinti, kad darbams vykdyti turės kvalifikuotą specialistą, ypatingojo statinio statybos darbų vadovą, kuris turi teisę vadovauti (susisiekimo komunikacijos: vandens uostų statiniai) statybos darbams. Pirkimo sąlygų 11.1 punkte numatyta, kad Direkcija pasiūlymus vertins pagal kainos ir kokybės santykį. Pagal kokybės kriterijų (Tpv) bus vertinama siūlomo ypatingojo statinio statybos vadovo (toliau – ir Specialistas), darbo patirtis – įvykdytų (vadovautų) sutarčių (ypatingųjų statinių, naujos statybos ar rekonstravimo ar kapitalinio remonto statybos darbų, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 000 Eur be PVM), skaičius per paskutinius 7 metus (skaičiuoti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos). Specialisto įvykdytos (vadovautos) sutarties pradžia gali ir nepatekti į paskutinių 7 (septynių) metų laikotarpį (skaičiuojant iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos), tačiau įvykdytos sutarties dalis (10 000 000,00 Eur be PVM) turi patekti į reikalaujamą laikotarpį.

3.10. Pirkimo sąlygų 11.1 punkto pastabose papildomai paaiškinama, kaip bus vertinama siūlomo darbų vadovo darbo patirtis: „siūlomas Specialistas turi būti vadovavęs bent vienai sutarčiai (tai yra privalomas minimalus skaičius, jei bus nurodyta 0 sutarčių, toks pasiūlymas nebus vertinamas ir bus atmetamas)“ (2 punktas); bus vertinama siūlomo Specialisto vadovautos sutarties vertė be PVM (3 punktas); Specialistas turi turėti teisę vadovauti (susisiekimo komunikacijos: vandens uosto statiniai) statyboms darbams (Pirkimo dokumentų 3.6.3 punktas) (4 punktas). Taigi, Pirkimo dokumentuose pateikta instrukcija apie dokumentų, pagrindžiančių atitikimą šiam ekonominio naudingumo kriterijui, teikimą įpareigoja tiekėjus teikti duomenis apie konkrečius kriterijus atitinkančias įvykdytas sutartis, tačiau ne apie konkrečius darbus tokiose sutartyse (tokiu atveju būtų formuluojamas reikalavimas pateikti konkrečius atliktų darbų aktus su juose nurodytomis darbų rūšimis ir vertėmis). Šiuo nagrinėjamu atveju Trečiasis asmuo savo pasiūlyme nurodė, kad jo darbuotojas E. S. vykdė statinio statybos vadovo pareigas įgyvendinant jungtinės veiklos partnerių UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“ su Direkcija pasirašytą 143 Krantinių sutartį.

3.11. Direkcija kategoriškai nesutinka su Ieškovų pozicija, kad, jeigu siūlomas specialistas buvo paskirtas po atitinkamos rangos sutarties sudarymo, o ne nuo pat sutarties sudarymo momento, tai tokia jo patirtis negali būti vertinama kaip apimantį vieną sutartį, nes tokiu atveju pagal Ieškovus turėtų būti traktuojama, kad Specialistas vadovavo tik daliai sutarties įvykdymo. Direkcijos įsitikinimu, Ieškovai netinkamai interpretuoja Pirkimo sąlygas, kadangi Pirkime nėra įtvirtinto reikalavimo siūlyti Specialistus, kurie atitinkamos sutarties darbams būtų vadovavę nuo sutarties sudarymo momento. Pirkimo sąlygose yra aiškiai nurodyta, kad siūlomas Specialistas turi būti įvykdęs (vadovavęs) sutartį, nurodytą Pirkimo dokumentų 11.1 punkto reikalavime. Svarbu ir tai, kad Pirkimo sąlygų 11.1 punkto Pastabų 3 punkte aiškiai nurodyta, kad bus vertinama siūlomo Specialisto vadovautos sutarties vertė Eur be PVM (o ne atskirų darbų vertė).

3.12. Paneigiant Ieškovų argumentus, būtina pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų 11.1 punkte aiškiai nurodyta, jog Specialisto įvykdytos (vadovautos) sutarties pradžia gali ir nepatekti į paskutinių 7 (septynių) metų laikotarpį (skaičiuojant iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos), tačiau įvykdytos sutarties dalis (10 000 000,00 Eur be PVM) turi patekti į reikalaujamą laikotarpį. Taigi, Pirkimo dokumentuose ne tik nėra reikalavimo, kad Specialistas sutarčiai vadovautų nuo sutarties sudarymo momento, tačiau taip pat aptariama ir reglamentuojama situacija, kai Pirkimo sąlygų 11.1 punkte numatyto reikalavimo vertinimui gali būti naudojama „įvykdytos sutarties dalis (10 000 000,00 Eur be PVM“).

Atsiliepimas

3.13. Trečiojo asmens pasiūlyme nurodyto objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės Nr. 143 ir Nr. 143A rekonstrukcijos darbai“ darbų užsakovas buvo Direkcija, todėl apie šį objektą, objekto statybos darbų vadovą ir kitas aplinkybes Direkcija turi pilną informaciją. Direkcija, patikrinusi turimą informaciją, nustatė, kad Trečiasis asmuo pateikė teisingą informaciją pažymoje apie siūlomo statybos darbų vadovo patirtį, šioje pažymoje melagingos informacijos nėra. Direkcija, vertindama Trečiojo asmens siūlomo specialisto patirtį pagal nustatytus ekonominio naudingumo kriterijų (kokybės kriterijus Tpv), ją užskaitė kaip vieną sutartį, susidedančią iš II etapų, kas buvo nurodyta Trečiojo asmens pateiktoje 2024 m. balandžio 17 d. pažymoje. Iš Trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos užbaigimo akto aiškiai matyti, kad 143 Krantinių sutarties statybos darbų vadovu buvo E. S.. Tokiu būdu Trečiojo asmens pateikta informacija yra teisinga ir atitinka tikrovę, o Ieškovų kaltinimai Trečiojo asmens atžvilgiu dėl melagingos informacijos pateikimo Pirkimui yra nepagrįsti.

3.14. Direkcija, vertindama Trečiojo asmens darbuotojo E. S. darbo patirties atitiktį pagal kokybės kriterijaus reikalavimus sprendė, kad aplinkybė, jog dalis darbų pagal 143 Krantinių sutartį buvo atlikta ankščiau, negu specialistas pradėjo objekte eiti statinio vadovo pareigas, nereiškia, kad Specialistas Pirkimo sąlygose nurodytai sutarčiai apskritai nevadovavo. Trečiojo asmens darbuotojas E. S. nuo 2021 m. sausio 18 d. iki pat statybos užbaigimo procedūrų pabaigos vadovavo 143 Krantinių sutarčiai, kurios bendra vertė buvo 12 651 031,76 Eur. Tai reiškia, kad E. S. buvo 143 Krantinių statybos sutarties, kurios vertė viršija 10 000 000,00 Eur be PVM, statinio statybos vadovu.

3.15. Nagrinėjamu atveju Trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė 2024 m. balandžio 17 d. pažymą ir siūlomo Specialisto darbo patirtį įrodančius dokumentus – statybos darbų užbaigimo aktus (2 vnt.), užbaigtų darbų perdavimo statytojui aktus (2 vnt.), kuriuose yra nurodoma atliktų darbų vertė bei identifikuojamas statinio statybos vadovas. Ieškinyje Ieškovai nurodo, kad statinio statybos vadovo funkcijų vykdymą gali patvirtinti rangovo įsakymas dėl vadovo paskyrimo, vadovo parašai statinio statybos darbų žurnale, taip pat statybos užbaigimo akto informacija. Šiuo atveju Trečiojo asmens pateiktoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos užbaigimo akto grafoje „Duomenys apie statinio vadovą (-us)“ aiškiai nurodyta, kad objekto statybos darbų vadovas buvo E. S.. Svarbu ir tai, kad 143 Krantinių sutartis buvo sudaryta su Direkcija, kuri patikrinusi turimą informaciją taip pat nustatė, kad šios sutarties vykdymo metu statybos darbų vadovo pareigas atliko E. S.. Taigi, priešingai nei nurodo Ieškovai, Trečiasis asmuo tinkamai pagrindė siūlomo darbuotojo darbo patirtį.

3.16. Direkcija pareiškia, kad darbai pagal 143 Krantinių sutartį buvo atlikti tinkamai, laikantis sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų. Bylos medžiaga patvirtina, kad 143 Krantinių sutartis tarp Trečiojo asmens ir Direkcijos buvo pasirašyta 2019 m. sausio 10 d. Krantinių sutarties I etapas turėjo būti įvykdytas per 810 dienų nuo sutarties 2.1.2 punkto įvykdymo, t. y. nuo statybvietės perdavimo. Tarp Direkcijos ir Trečiojo asmens sudaryto 2020 m. kovo 9 d. susitarimo dėl 2019 m. sausio 10 d. sutarties keitimo pagrindu terminas statybvietei perduoti buvo pratęstas ir terminas nustatytas – 57 kalendorinės dienos nuo 2.1.1 punkte numatytų sąlygų įvykdymo. Teikiame į bylą 2019 m. kovo 15 d, statybvietės perdavimo-priėmimo aktą, kuris patvirtina, kad pagal 143 Krantinių sutartį statybvietė Trečiajam asmeniui buvo perduota 2019 m. kovo 15 d., todėl I etapo darbai turėjo būti atlikti vėliausiai iki 2021 m. birželio 2 d. Direkcija patvirtina, kad pagal šią sutartį I etapo darbai buvo užbaigti iki 2021 m. gegužės 21 d., t. y. Trečiasis asmuo 143 Krantinių sutarties I etapo darbus atliko per trumpesnį laiką, nei buvo numatyta sutartyje. Todėl ieškinio argumentai, kad Trečiasis asmuo vėlavo atlikti 143 Krantinių sutarties I etapo darbus atmestini, kaip nepagrįsti.

3.17. 143 Krantinių sutarties II etapas turėjo būti įvykdytas per 397 dienų nuo sutarties 2.1.3.1 punkte numatytų sąlygų įvykdymo, t. y. nuo I etapo pabaigos. Pagal 143 Krantinių sutarties 2.1.3 punktą ir 2022 m. gegužės 24 d. susitarimo Nr. 7 1 punktą bendras sutarties I ir II etapo statybos ir gilinimo darbų terminas 1 207 kalendorinės dienos nuo 2.1.2 punkte numatytų sąlygų įvykdymo. Vadovaujantis 143 Krantinių sutarties su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais nuostatomis bei abiejų sutarties šalių patvirtintu kalendoriniu darbų grafiku, visi I etapo darbai turėjo būti užbaigti iki 2021 m. birželio 2 d. II etapo darbų atlikimo terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. birželio 2 d., todėl II etapo darbai turėjo būti užbaigti iki 2022 m. liepos 4 d. Byloje nėra ginčo, kad Trečiasis asmuo II etapo darbus užbaigė 2022 m. liepos 4 d. Todėl akivaizdu, kad II etapo darbai buvo užbaigti tinkamai ir laiku. Taip pat nebuvo pažeistas bendras I ir II etapo darbų atlikimo terminas (1 207 k. d.), numatytas 143 Krantinių sutarties 2.1.3 punkte.

3.18. Trečiasis asmuo su pasiūlymu pateikė dokumentus, kad Žirnių projekto sutarties vertė 31 889,669 Eur be PVM, o Trečiojo asmens įvykdyta dalis – 16 507,526 Eur be PVM. Trečiasis asmuo pateikė oficialius dokumentus, patvirtinančius Trečiojo asmens pagal šią sutartį vykdytų darbų apimtis, t. y. 1) 2021 m. rugsėjo 7 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, pasirašytą visų statybos procese dalyvavusių šalių, kuriame yra išviešinti visi subrangovai dalyvavę nurodytos sutarties vykdyme. Šiame dokumente yra aiškiai nurodyta Trečiojo asmens darbų vertė ir atskirai išskirta bendra subrangovų vertė, į kurią įtraukta visų subrangovų atliktų darbų vertė; 2) 2023 metų kovo mėn. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus atsiliepimą apie atliktus darbus.

3.19. Nagrinėjant Ieškovų pretenziją, 2024 m. rugsėjo 18 d. Direkcija kreipėsi į Trečiąjį asmenį su prašymu pateikti paaiškinimą dėl pretenzijoje keliamų abejonių dėl Trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų 3.6.2 punkto reikalavimui. Trečiasis asmuo patikslino, kad subrangovų atliktų darbų Žirnių projekte vertė yra 2 059 643,58 Eur be PVM. Teikiamuose paaiškinimuose Trečiasis asmuo nurodė: „Tiekėjo jėgomis Žirnių projekte atliktų darbų vertė yra 14 447 882,42 Eur be PVM. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Tiekėjas Perkančiajai organizacijai pateiktame objekte atliktų darbų akte yra nurodyta mažesnė atliktų darbų vertė (16 507 526 Eur be PVM) negu užsakovo pateiktoje pažymoje (18 052 577,6 Eur be PVM), kadangi užsakovo pažymoje yra įvertinti ir papildomai atlikti darbai. Siekiant išvengti bet kokių interpretacijų, Tiekėjas savo Atliktų darbų sąraše nurodė mažesniąją vertę – 16 507 526 Eur be PVM, tačiau užsakovo nurodyta vertė 18 052 577,6 Eur be PVM taip pat yra teisinga ir patvirtina Tiekėjo turimą patirtį. Siekiant bet kokių spekuliacijų dėl Perkančiosios organizacijos klaidinimo, Tiekėjas toliau savo patirtį grindžia 16 507 526 Eur be PVM verte“. Trečiasis asmuo taip pat pateikė Direkcijai subrangovų darbų vertes pagal šią sutartį pagrindžiančius dokumentus.

3.20. Pastebėtina, kad subrangovams paskirtų darbų vertę savo atsiliepime nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius. Ieškovai nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis šiuo užsakovo atsiliepimu, nes, Ieškovų teigimu, užsakovas galimai buvo klaidinamas apie Trečiojo asmens savo jėgomis atliktų darbų vertę. Tokie ieškinio argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

3.21. Trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu, įrodinėdamas savo patirtį Via Baltica projekte, pateikė UAB „Fegda“ atsiliepimą, kuriame UAB „Fegda“ patvirtino, kad jis buvo Trečiojo asmens užsakovu Via Baltica projekte, bei oficialų Lietuvos automobilių kelių direkcijos Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui užsakovui aktą, kuriame yra nurodyta, kad Trečiasis asmuo vykdė darbus Via Baltica projekte ir, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Iš Trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktų duomenų visumos buvo nustatyta, kad Trečiasis asmuo Via Baltica projekte vykdė darbus, Trečiojo asmens savarankiškai atliktų darbų vertė šiame projekte sudarė 8 351 377,35 Eur be PVM, svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Direkcija neturėjo pagrindo abejoti Trečiojo asmens pateiktais oficialiais dokumentais, tuo tarpu ieškinio argumentai, kad UAB „Fegda“ ir Trečiasis asmuo priklauso tai pačiai įmonių grupei nepaneigia UAB „Fegda“ atsiliepime pateiktos informacijos objektyvumo ir teisingumo. Vien tik subjektyvios abejonės ar deklaratyvūs kaltinimai nėra tinkami ir pakankami duomenys Ieškovų daromoms išvadoms, kad Trečiojo asmens darbai Via Baltica projekte nebuvo atlikti ar buvo atlikti netinkamai.

3.22. Trečiasis asmuo nurodė, jog subrangovų atliktų darbų Lentvario projekte vertė yra 6 449 660,34 Eur be PVM. Subrangovų atliktų darbų vertę patvirtina pateikiami subrangovų atliktų darbų aktai/sąskaitos, tarp šių subrangovų yra ir darbus atlikęs subrangovas UAB „Titanai“, kurio duomenys nėra užslaptinti, kadangi duomenys apie šį subrangovą yra paskelbti viešai ir nėra konfidencialūs. Patikslinus duomenis, trečiasis asmuo nurodė, kad jo savo jėgomis Lentvario projekte atliktų darbų vertė yra 9 795 772,20 Eur be PVM. Trečiasis asmuo kaip pagrindžiančius dokumentus dėl subrangovų verčių įrodymo yra pateikęs visų 12 subrangovų pasirašytų atliktų darbų aktus su vertėmis. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo tinkamai pagrindė Lentvario projekte savo jėgomis atliktų darbų vertę.

3.23. Ieškinyje nurodoma, kad dalis Lentvario projektą sudarančių darbų nebuvo ypatingieji statiniai, todėl Trečiasis asmuo negalėjo į savo jėgomis atliktų darbų apimtis įskaičiuoti dalies darbų vertės. Trečiasis asmuo pateiktame paaiškinime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog jo konkurento pretenzijoje yra kvestionuojama ypatingųjų statinių darbų vertė, tiekėjas prašo jo kvalifikacijos vertinimui vadovautis tik susisiekimo komunikacijoms priskirtinų statinių verte.

3.24. Trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktame Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akte nurodyta, kokios susisiekimo komunikacijos buvo statomos Lentvario projekte. Kaip matyti iš atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto, visos susisiekimo komunikacijos, išskyrus Dzūkų g. (1.7 punktas), yra priskirtinos ypatingiesiems statiniams, kadangi yra arba valstybinės reikšmės keliai, arba geležinkelio keliai, kurie vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis yra priskirtini ypatingiesiems statiniams.

3.25. Trečiasis asmuo paaiškino, kad Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akte taip pat yra nurodyta, jog buvo atlikti darbai inžineriniuose tinkluose (lietaus nuotekų šalinimo tinklai, buitinių nuotekų šalinimo tinklai, vandentiekio tinklai, dujotiekio tinklai). Šių inžinerinių tinklų klasifikavimas ypatinguoju ar neypatinguoju statiniu priklauso nuo konkrečių tokių tinklų parametrų, kurie nurodyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Kaip matyti iš Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto, Lentvario projekte buvo statomi tiek ypatingiesiems, tiek ir neypatingiesiems statiniams priskiriami inžineriniai tinklai.

3.26. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad tam, jog jis galėtų tiksliai nurodyti, kuris tinklas laikytinas ypatinguoju statiniu, o kuris neypatinguoju statiniu, reikėtų pateikti labai detalius ir didelės apimties duomenis, kurie apimtų kadastrinių matavimų bylų bei geodezinių nuotraukų analizę, susisteminimą bei pateikimą. Kadangi inžineriniai tinklai atliktų darbų verte Lentvario projekte sudaro labai mažą dalį, tokios apimties duomenų teikimas būtų visiškai neproporcingas ir prieštaraujantis ekonomiškumo principui. Todėl Trečiasis asmuo prašė jo kvalifikacijos vertinimui vadovautis tik duomenimis apie susisiekimo komunikacijose atliktų darbų vertes, kurios yra pakankamos, kad įsitikinti Trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams.

3.27. Apibendrindamas pateiktus duomenis, trečiasis asmuo paaiškino, kad trečiojo asmens savo jėgomis atliktų darbų ypatinguose statiniuose Lentvario projekte vertė yra 9 795 772,20 Eur, kuri gaunama taip:

3.27.1. Bendra Lentvario projekte atliktų darbų vertė (vertinant visus statinius, tiek ypatinguosius, tiek neypatinguosius) yra 16 245 432,54 Eur be PVM.

3.27.2. Inžineriniuose tinkluose atliktų darbų vertė yra 1 261 030,41 Eur be PVM. Visus darbus inžineriniuose tinkluose atliko Trečiojo asmens subrangovas, pats Trečiasis asmuo tokių darbų nevykdė.

3.27.3. Dzūkų gatvės (kuri yra neypatingasis statinys) įrengimo darbus atliko subrangovai ir šių darbų vertė yra 110 260,49 Eur be PVM.

3.27.4. Iš likusių susisiekimo komunikacijų darbų subrangovai atliko darbų už 5 078 369,44 Eur. Tai patvirtina trečiojo asmens pateikti subrangovų atliktų darbų aktai.

3.27.5. Atitinkamai trečiojo asmens atliktų darbų vertė yra 9 795 771,66 Eur be PVM (16 245 432,54 - 1 261 030,41 - 110 260,49 - 5 078 369,44).

3.28. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad Direkcija negalėjo vertinti trečiojo asmens Lentvario projekte atliktų darbų, nes ši sutartis buvo atlikta netinkamai. Priešingai nei nurodo Ieškovai, Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akte nurodyta: „Komisija apžiūrėjo vietoje, kaip atlikti objekto Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcija ir tunelio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4707 Grigiškės-Lentvaris-Dobrovolė 4,95 km nauja statyba darbai, patikrino objekto statybos projektinę, techninę normatyvinę, statybos darbų vykdymo dokumentaciją ir pagal kompetenciją nustatė, kad atlikti objekto statybos darbai atitinka esminius statinių, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, projekto sprendinius, pirkimo sutarties sąlygas“. Tuo tarpu Ieškovai jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jų teiginius apie netinkamą darbų Lentvario projekte atlikimą, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

3.29. Pateiktame pasiūlyme Trečiasis asmuo nurodė informaciją apie specialistus ir ekspertus (kvazisubtiekėjus), kuriais bus remiamasi įrodinėjant tiekėjo kvalifikaciją ir vykdant Pirkimo sutartį: E. S. (Pirkimo sąlygų 3.6.3 punktas); S. S. (Pirkimo sąlygų 3.6.4 punktas); L. Z. (Pirkimo sąlygų 3.6.4 punktas) ir R. A. (Pirkimo sąlygų 3.6.4 punktas). Tai yra, Direkcijos vertinimu, Trečiasis asmuo tinkamai nurodė visą Pirkimo dokumentuose reikalaujamą informaciją apie specialistus ir ekspertus, kuriais bus remiamasi įrodinėjant tiekėjo kvalifikaciją.

3.30. Ieškovai ieškinyje konkrečiai nenurodo, kokį konkretų pažeidimą padarė Trečiasis asmuo, tai yra, kokie konkretūs Trečiojo asmens subtiekėjai nebuvo išviešinti Trečiojo asmens pasiūlyme, Ieškovai apsiribojo tik pavyzdžiu, kad tokiu „nenurodytu“ specialistu galėtų būti specialistas, reikalingas žvalgomųjų archeologinių tyrimų atlikimui. Tačiau Pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta kvalifikacinio reikalavimo jau viešojo pirkimo stadijoje pagrįsti specialisto, galinčio vadovauti žvalgomiesiems archeologiniams tyrimams, kvalifikaciją ir prieinamumą. Vadovaujantis Pirkimo dokumentų 5.6.1 ir 5.6.2 punktų nuostatomis, Trečiasis asmuo neprivalėjo išviešinti kiekvieno specialisto (esamo darbuotojo ar ketinamo įdarbinti sutarties vykdymui), kuris vykdys tam tikras užduotis Pirkimo sutarties vykdymo metu, tačiau kurio kvalifikacija nebuvo reikalaujama išviešinti ir pagrįsti pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus.

3.31. Įvertinus tai, kad Trečiasis asmuo yra profesionali verslo įmonė, vykdanti ir įvykdžiusi ne vieną panašaus pobūdžio ir apimties sutartį, pagal viešai skelbiamus duomenis savo veikloje įdarbinusi 373 darbuotojus, darytina išvada, kad Trečiasis asmuo turi pakankamus gebėjimus ir patirtį tinkamai organizuoti veiklą, žino Pirkimo objektą sudarantiems darbams taikomus reikalavimus. Todėl Direkcijai nekyla abejonių, kad Trečiasis asmuo bus pajėgus savo jėgomis įvykdyti Pirkimo sutartį. Bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo.

Motyvuojamoji dalis

3.32. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyti reikalavimai nurodyti ir pagrįsti visų viešojo pirkimo sutartį vykdysiančių specialistų (tokių kaip žvalgomųjų archeologinių tyrimų vadovas ar pan.) kvalifikaciją ir prieinamumą, Direkcija neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš Trečiojo asmens pateikti tokius duomenis. Tokie Ieškovų reikalavimai neatitinka Pirkimo dokumentų, teismų praktikos ir faktinės situacijos, todėl turi būti atmesti kaip neteisėti ir nepagrįsti.

3.33. Nagrinėjamu atveju Ieškovai įrodinėja, kad Trečiasis asmuo, siekdamas pagrįsti savo pajėgumą įvykdyti sutartį, pateikė melagingą informaciją apie ankščiau savarankiškai įvykdytų sutarčių vertę ir tinkamą sutarčių įvykdymą, tačiau aukščiau šiame atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai paneigia tokius Ieškovų teiginius. Priešingai nei nurodo Ieškovai, Trečiasis asmuo tinkamai pagrindė savarankiškai atliktų darbų vertę pagal sutartis, kuriomis grindė savo profesinį pajėgumą, bei pateikė Pirkimo sąlygas atitinkančius įrodymus, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Taigi Direkcija nenustatė, o Ieškovai neįrodė, kad Trečiasis asmuo Pirkime pateikė Direkcijai melagingą informaciją ir/ar kad turėjo tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją.

4. Trečiasis asmuo pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Nors Ieškovai nurodo, kad perkantysis subjektas, remdamasis objektyviais ir skaidriais kriterijais, gali konstatuoti neįprastai mažą kainą ir siūlyti tiekėjui ją pagrįsti ir kitais atvejais, tačiau, pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju Perkančioji organizacija neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti Tilstos gebėjimu įvykdyti sutartį už pasiūlytą kainą, todėl Perkančioji organizacija neturėjo jokio pagrindo kreiptis į Tilstą su prašymu pagrįsti pasiūlytą kainą. Pažymėtina, kad nustatytu teisniu reguliavimu perkantiesiems subjektams numatyta diskrecijos teisė patiems įvertinti, ar konkrečiu atveju pateikta kaina ekonomiškai racionali. Pažymėtina, kad Perkančioji organizacija yra įvykdžiusi ne vieną panašaus pobūdžio pirkimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad Perkančioji organizacija turėjo pakankamą patirtį ir kompetenciją objektyviai įvertinti, kokia kaina yra pakankama jos perkamiems darbams atlikti ir nustatyti, jog Tilstos pasiūlyta kaina nėra neįprastai maža bei yra pakankama įvykdyti sutartį.

4.2. Net ir tuo atveju, jei Perkančiajai organizacijai būtų atrodę, jog Tilstos pasiūlyta kaina neįprastai maža, Perkančioji organizacija pirmiausia būtų turėjusi kreiptis į Tilstą, prašydama pasiūlytą kainą pagrįsti, o ne atmesti Tilstos pasiūlymą Pirkimo sąlygų 12.1.8 punkte įtvirtintu pagrindu, kaip nurodo Ieškovai.

4.3. Nors Ieškovai ieškinyje teigia, jog Tilstos užpildytame darbų žiniaraštyje nustatė mažiausiai 11 darbų pozicijų, kurių įkainojimas net neviršija atitinkamų darbų savikainos, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog Ieškovų pateikiami paaiškinimai paremti tik pačių Ieškovų subjektyviais vertinimais. Kiekvieno ūkio subjekto savikaina yra skirtinga. Ir tai, kad Ieškovų darbų savikaina yra lygi ar didesnė nei Tilsta pasiūlytas darbų įkainis, reiškia tik tai, kad Tilsta gali tokius darbus atlikti efektyviau. Be to, Ieškovų savikaina gali būti didesnė ir dėl to, kad Ieškovai, būdami konkurentais, šiame Pirkime dalyvauja jungtinėje veikloje, kas reiškia, kad jie nusprendė tarpusavyje nekonkuruoti šiame pirkime ir todėl jų kainos, tikėtina, ir išaugo. Konkuruodami vienas su kitu, Ieškovai, tikėtina, būtų savo savikainą sumažinę.

4.4. Tai, jog Tilsta pasiūlė konkurencingesnę kainą, nei kiti Pirkime dalyvavę tiekėjai, nesudaro pagrindo abejoti dėl jos pagrįstumo. Nors Ieškovai ieškinyje nurodo, jog neva žino rinkos kainas ir realijas, todėl už Tilsta pasiūlymo kainą neva nėra įmanoma atlikti Pirkimo objekto sudarančius darbų, tačiau, pažymėtina, kad vien Ieškovų subjektyvi, jokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais nepagrindžiama nuomonė nesudaro pagrindo abejoti Tilstos pasiūlytos kainos racionalumu. Be to, ne Ieškovai, o Perkančioji organizacija sprendžia dėl kainos priimtinumo, todėl tai, kad Ieškovai negali atlikti darbų už tokią kainą, už kurią gali Tilsta, kas yra akivaizdu iš to, kad jų pasiūlyta kaina viršija Perkančiosios organizacijos biudžetą, nėra įrodymas ar keliantis abejones faktas dėl Tilsta gebėjimo sutartį įvykdyti už pasiūlytą kainą.

4.5. Tilsta siekdama gauti ekonominio naudingumo balus už Tpv kriterijų pasiūlė specialistą E. S., kuris ėjo statinio statybos vadovo pareigas vykdant 2019 m. sausio 10 d. sutarties „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 143 ir Nr. 143A rekonstravimo projektas“ darbus. Ši sutartis buvo susiskirstyta į du etapus. I etapas, kuriame atliktų darbų vertė buvo didesnė nei 10 mln. Eur, buvo vykdomas nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2022 m. sausio 25 d. II etapas, kuriame atliktų darbų vertė buvo didesnė nei 10 mln. Eur, buvo vykdomas nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2023 m. sausio 27 d. E. S. statinio statybos vadovu buvo paskirtas 2021 m. sausio 18 d., todėl statinio statybos vadovo pareigas ėjo abejuose etapuose.

4.6. Ieškovai Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 punktą aiškina taip, jog neva specialisto patirtis, siekiant ekonominio naudingumo balų, laikytina tinkama tik tuo atveju, jeigu specialistas vadovavo darbų vykdymui visu sutarties laikotarpiu. Tokiam Pirkimo sąlygų aiškinimui nėra jokio pagrindo, nes taip Pirkimo sąlygose nėra parašyta ir nėra reikalaujama ir tai yra pačių Ieškovų sugalvotas reikalavimas, neegzistuojantis Pirkimo dokumentuose. Priešingai negu teigia Ieškovai, Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 punkte yra aiškiai numatyta, kad ekonominio naudingumo balų skyrimui esminę reikšmę turi įvykdytos sutarties dalis (kas jau reiškia, kad vadovavimo visai sutarčiai nėra reikalaujama): „Specialisto įvykdytos (vadovautos) sutarties pradžia gali ir nepatekti į paskutinių 7 (septynių) metų laikotarpį (skaičiuojant iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos), tačiau įvykdytos sutarties dalis (10 000 000,00 Eur be PVM) turi patekti į reikalaujamą laikotarpį.“

4.7. Jei nurodyta Pirkimo sąlyga būtų aiškinama pagal Ieškovų išgalvotus kriterijus, tai tuomet specialistai, kurie vadovavo sutarčiai, kurios bendra vertė yra virš dvidešimties milijonų, ir vadovavo jai daugiau nei du metus, būtų laikomi turintys mažesnę kvalifikaciją nei specialistai, vadovavę 10 mln. sutarčiai, kurią įvykdyti truko tris mėnesius. Toks aiškinimas, visų pirma, nėra logiškas, nes tuomet ekonominis naudingumas nesuteikia jokios vertės perkančiajai organizacijai, kuri siekia specialisto galinčio vadovauti kompleksiniams sudėtingiems statiniams, ką ir parodo prašoma statinių vertė, o ne faktas, kad vadovauta nuo pradžios iki pabaigos.

4.8. Tilstos specialisto vien II etapui priskirta sutarties dalis sudaro didesnę nei 10 mln. Eur sumą (ieškinio priedas Nr. 19). Taigi, specialistas E. S. yra vienareikšmiškai laikytinas vadovavusiu Sutarčiai, pagal kurią atliktų ypatingųjų statinių, naujos statybos ar rekonstravimo ar kapitalinio remonto statybos darbų vertė ne mažesnė kaip 10 000 000 Eur be PVM.

4.9. Nors Tilsta pasiūlyme Sutarties I ir II etapą buvo išskyrusi objektais, Perkančioji organizacija ekonominio naudingumo balus už šiuos du objektus skyrė kaip už vieną sutartį, nes ekonominio naudingumo balai skiriami už sutartį, o ne už statybos objektus, o iš Tilsta pateiktos informacijos ir Perkančiosios organizacijos turimos informacijos buvo akivaizdu, kiek sutarčių specialistas vadovavo ir jokių klausimų ar neaiškumo dėl to niekam nekilo ir negalėjo kilti.

4.10. Aptariamos Sutarties užsakovu buvo pati Perkančioji organizacija, tad jokios melagingos informacijos apie pačios Perkančiosios organizacijos vykdytą Sutartį Tilsta objektyviai negalėjo pateikti.

4.11. Tilsta nurodė siūlomo specialisto vadovautų objektų skaičių, kadangi pasiūlymo formoje, kurią turėjo pildyti tiekėjai, to buvo prašoma. Taigi, pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus Tilsta ir nurodė objektus, kuriems specialistas vadovavo, nes būtent taip sutartį apibūdinti prašė perkančioji organizacija. Pirkimo sąlygų reikalavimų vykdymas, jų neinterpretuojant, o vykdant taip, kaip parašyta, nėra ir negali būti laikomas melagingos informacijos teikimu, nes yra sąlygotas ne tiekėjo subjektyvių ketinimų, o Pirkimo dokumentų nurodymų.

4.12. Be to, ir pačiame Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 punkte buvo nurodyta, kad „Taip pat būtina pateikti užsakovų (tiek viešųjų, tiek privačiųjų) pažymas (ar lygiaverčius dokumentus), kuriuose nurodyta, kad darbai atlikti tinkamai. Pažymose turi būti nurodytas objekto pavadinimas ir objekto kategorija, darbų atlikimo vertė be PVM, data, ar darbai buvo atlikti tinkamai. Tai gali būti užbaigtų Darbų perdavimo statytojui aktas, FIDIC inžinieriaus išduota Perėmimo (Atlikimo) pažyma arba kiti dokumentai patvirtinantys tinkamai atliktus darbus.“ Taigi Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 punktu buvo prašoma informacijos apie pastatytus objektus, todėl pasiūlyme ir buvo nurodyta, kad Tilstos specialistas yra vadovavęs dviem objektams. Abu objektai buvo statomi Perkančiajai organizacijai, taigi ji puikiai žinojo, pagal kokią sutartį jie buvo nupirkti.

4.13. Tai, kad Tilsta pateikta ir Perkančiosios organizacijos turima informacija buvo teisinga ir aiški, patvirtina, kad Tilstai pagal Tpv kriterijų buvo skirti ekonominio naudingumo balai už 1 sutartį, kaip ir numatyta Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 punkte. Tuo tarpu su pasiūlymu pateiktoje 2024 m. balandžio 17 d. pažymoje Tilsta aiškiai nurodė, kad yra kalbama apie vieną sutartį.

4.14. Perkančioji organizacija visada Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 punktą aiškino taip pat, t.y. kad ekonominio naudingumo balai yra skiriami už tokį vadovautų sutarčių skaičių, kurių vykdymo metu buvo atlikta darbų už ne mažiau kaip 10 000 000,00 Eur be PVM, t. y. patirtis siejama su vadovautų darbų verte, o ne su vadovavimo laikotarpiu. Jeigu vadovavimo laikotarpis būtų turėjęs kokią nors reikšmę ekonominio naudingumo balų skyrimui, Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 punktas turėjo būti formuluojamas taip, kad ekonominio naudingumo balai bus skiriami už konkrečios trukmės vadovavimo laikotarpį, o ne už atliktų darbų vertę. Joks vadovavimo laikotarpis, net žodis laikotarpis, Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 punkte nėra minimas.

4.15. Įsakymas dėl statinio statybos vadovo yra teikiamas užsakovui, todėl Perkančioji organizacija, vertindama E. S. patirtį, kaip užsakovas pati turėjo neginčijamą informaciją, kad jos įgyvendintoje sutartyje E. S. ėjo statinio statybos vadovo pareigas.

4.16. Ieškovai teigia, kad ekonominio naudingumo balai pagal Tpv kriterijų Tilstai negalėjo būti skiriami dėl to, jog neva sutartis buvo įvykdyta netinkamai. Šis teiginys yra nepagrįstas ir jį paneigia pačių Ieškovų į bylą pateikti įrodymai. Pati Perkančioji organizacija yra išdavusi pažymą, patvirtinančią tinkamą Sutarties I etapo įvykdymą. Taip pat Perkančioji organizacija yra išdavusi pažymą, patvirtinančią ir Sutarties II etapo tinkamą įvykdymą.

4.17. Faktas, kad Žirnių projekte darbų perdavimo statytojui akte ir atsiliepime apie atliktus darbus nurodytos skirtingos vertės, savaime nereiškia, kad pateikti duomenys yra neteisingi ar klaidinantys. Skirtingos vertės nurodytos dėl to, jog dokumentuose apimamos skirtingos atliktų darbų apimtys, t. y. statytojo atsiliepime apie atliktus darbus nurodoma bendra Tilstos atliktų darbų vertė įvertinus ir Tilstos papildomai atliktus darbus.

4.18. Nėra jokio pagrindo teigti, jog subrangovas UAB „Titanai“ atliko visus atraminių sienų įrengimo darbus ar kad Tiekėjo atliktų darbų vertė turėtų būti atitinkamai sumažinta. Tokie Ieškovų teiginiai grindžiami iš esmės tik viešai skelbiama informacija, kurioje niekaip nedetalizuojant nurodyta, jog subrangovas UAB „Titanai“ atliko viaduko atraminių sienų įrengimo darbus.

4.19. Tilsta papildomai pažymi, jog 2024 m. rugsėjo 18 d. gavo Perkančiosios organizacijos prašymą pateikti paaiškinimus dėl Tilstos kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų 3.6.2 punkto reikalavimui. Atsižvelgdama į šį Perkančiosios organizacijos prašymą, Tilsta 2024 m. rugsėjo 20 d. pateikė atsakymą, kuriame patikslino duomenis apie Tilstos pasitelktus subrangovus ir jų atliktų darbų vertę. Atsižvelgiant į išdėstytą, Ieškovų teiginiai, jog Direkcija buvo galimai klaidinama Tilstos pateikiama informacija apie savo jėgomis atliktų darbų vertę, yra nepagrįsti.

4.20. Vykdant darbus VIA Baltica objekte tarp Tilstos ir AB „VIA Lietuva“ nebuvo jokio teisinio santykio, todėl AB „VIA Lietuva“ objektyviai negalėjo išduoti jokios pažymos Tilstai apie atliktų darbų tinkamumą, kadangi AB „VIA Lietuva“ iš Tilstos jokių darbų neužsakė ir nepriėmė. Taigi, būtent UAB „Fegda“ yra subjektas, kuris galėjo išduoti pažymą, atitinkančią Pirkimo sąlygų 3.6.2 punkto reikalavimus, ir ši pažyma aiškiai įrodo Tilstos patirtį.

4.21. UAB „Fegda“ išduotoje pažymoje aiškiai nurodyta, kad Tilstos atliktų darbų vertė – 11 014 516,41 Eur be PVM, o Tilstos savo jėgomis atliktų darbų vertė – 8 351 377,35 Eur be PVM. Taigi, Tilsta pateikė duomenis apie savo jėgomis atliktų darbų vertę, todėl atitinkamai, Perkančioji organizacija neturėjo jokio pagrindo neįskaityti Tilstos patirties vertės.

4.22. Tilsta, gavusi 2024 m. rugsėjo 18 d. atsakovės prašymą patikslinti pateiktus pasiūlymo dokumentus dėl Tilstos kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų 3.6.2 punkto reikalavimui, pateikė atsakovei 2024 m. rugsėjo 20 d. atsakymą, kuriame nurodė, kad subrangovų atliktų darbų Via Baltica projekte vertė yra 2 698 153,06 Eur be PVM. Subrangovų atliktų darbų vertę patvirtina pateikiami subrangovų atliktų darbų aktai/sąskaitos.

4.23. Tai, kad Tilsta tinkamai atliko darbus pagal sudarytą sutartį su UAB „Fegda“ patvirtino ir pati UAB „Fegda“. Atsižvelgiant į tai, Perkančioji organizacija neturėjo jokio pagrindo abejoti Tilstos atliktų darbų tinkamumu ir atitikimu reglamentuojančių teisės aktų bei pirkimo sutarties reikalavimams. Be to, AB „VIA Lietuva“ atliktų statybos darbų perdavimo užsakovui akte taip pat aiškiai nurodyta, kad atlikti objekto statybos, rekonstrukcijos darbai atitinka rangos pirkimo sutartyje (sutarties sąlygose), projekte, normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus, nustatytus esminius statinių reikalavimus. Tiekėjo darbų užsakovui patvirtinus, kad Tilstos sutartinės prievolės pažeistos nebuvo, nėra kaip konstatuoti pažeidimo, kuris neegzistuoja.

4.24. Tilsta pateikė įrodymus, kad Lentvario projekto darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Be to, Ieškovų teikiami duomenys apie tai, kokią nuomonę apie projektų vykdymą buvo viešojoje erdvėje išreiškę gyventojai, neturi jokios reikšmės vertinant Tilstos patirties atitiktį Pirkimo sąlygų 3.6.2 punkto reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai ir vienareikšmiškai pasisakyta, kad sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo. Taigi Tilstos darbų užsakovui patvirtinus, kad Tilstos sutartinės prievolės pažeistos nebuvo, nėra kaip konstatuoti pažeidimo, kuris neegzistuoja. Vadinasi, Ieškovų pateiktas argumentas, neva sutartis turi būti laikoma netinkamai įvykdyta tik dėl to, kad jis ar atitinkamų miestų gyventojai taip mano, neturėtų būti vertinamas kaip teisiškai reikšmingas, nes tuomet teismuose turėsime begalę bylų, kur sutarčių nevykdę tiekėjai arba tiesiog darbų vykdymu nepatenkinti gyventojai kvestionuos kiekvieną įvykdytą sutartį kaip netinkamą ir sutarčių įvykdymo tinkamumas galės būti patvirtinamas tik teismo sprendimu, o ne užsakovo pažyma. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Pirkimo sąlygas sutarties tinkamas įvykdymas yra patvirtinamas užsakovo pažyma, o ne kitų subjektų nuomone.

4.25. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad Tilsta kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygose keliamų reikalavimų Pirkimo objektą sudarantiems darbams atlikti, kadangi pasiūlyme nenurodė subrangovų šiems darbams atlikti: geodezinė išpildomoji nuotrauka; žvalgomieji archeologiniai tyrimai; povandeninio triukšmo monitoringas polių įrengimo metu; batimetriniai matavimai. Pirkimo sąlygose jokių kvalifikacijos reikalavimų, susijusių su Ieškovų nurodytais darbais, nėra. Kadangi Pirkime tokių kvalifikacijos reikalavimų nėra ir Tilsta nesiremia subrangovų pajėgumais tokiai kvalifikacijai įrodyti, subrangovai pasiūlyme nebuvo išviešinti.

4.26. Pirkimų įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad perkantysis subjektas turi reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Pirkimo sąlygų reikalavimai yra vertintini atsižvelgiant ir į imperatyvų Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reguliavimą, kuriame aiškiai numatyta, kad subrangovų, kurių kvalifikacija nėra remiamasi, išviešinimas yra privalomas tik tada, kai tokie subrangovai žinomi. Pasiūlymo pateikimo metu tokie subrangovai žinomi nebuvo, todėl vadovaujantis VPĮ 88 straipsnio 1 dalimi jų išviešinti nereikėjo.

4.27. VPĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Ginčo atveju Pirkimo sąlygose nebuvo keliamas reikalavimas turėti teisę verstis šia veikla: padaryti geodezinę išpildomąją nuotrauką; atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus; atlikti povandeninio triukšmo monitoringą polių įrengimo metu; atlikti batimetrinius matavimus. Pirkimo sąlygose nesuformulavus reikalavimo dėl teisės verstis konkrečia veikla kaip kvalifikacinio reikalavimo, pasiūlymas negali būti atmestas ir klausimas dėl konkrečios teisės turėjimo yra sprendžiamas jau sutarties vykdymo metu, o ne Pirkimo procedūrų metu.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paruošiamųjų dokumentų santrauka

5. Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriame nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Nors Direkcija ir Tilsta laikosi pozicijos, kad neva Tilstos kaina neatitinka neįprastai mažos kainos kriterijų, tačiau tokia aplinkybė neatleidžia Direkcijos nuo pareigos įsitikinti Tilstos kainos pagrįstumu. Pirkimų įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nurodytas kainų aritmetinio vidurkio santykis su laimėjusio pasiūlymo kaina yra tik vienas iš kriterijų, tačiau tai nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis neįprastai mažos kainos ribas.

5.2. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai įtarti, kad Tilsta apskritai neįvykdys Pirkimo sutarties už pasiūlytą kainą:

5.2.1. Tilstos kainos pasiūlymas yra net 27 proc. (beveik trečdaliu) mažesnis nei antroje vietoje esančių Ieškovų pasiūlymo kaina. Tuo tarpu už trečioje pasiūlymų eilėje likusios UAB „Infes“ Tilstos pasiūlymo kaina yra mažesnė net 6 kartus.

5.2.2. Tilstos kainos pasiūlymas (43 921 796,66 Eur su PVM) praktiškai yra net 21 proc. mažesnis nei Pirkimo biudžetas (55 392 953,00 Eur, įtraukiant ir užsakovo rezervą). Tai jau savaime sukelia pagrįstų įtarimų, jeigu yra toks kainos pasiūlymo nuokrypis nuo statinio statybos skaičiuojamosios kainos.

5.2.3. Pirkimo biudžetas yra paprastai parengiamas remiantis techninio projekto statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalimi. Dažnu atveju statybos skaičiuojamoji kaina būna mažesnė nei reali rinkos kaina. Tačiau šiuo atveju yra atvirkščiai: Tilsta siekia atlikti statybos darbus net 11 471 156,34 Eur mažesne kaina nei statinio statybos skaičiuojamoji kaina.

5.2.4. Ieškovė nustatė mažiausiai 11 darbų pozicijų, kurių įkainojimas net neviršija atitinkamų darbų savikainos. Nei Tilsta, nei Direkcija neginčija, kad Ieškovės nurodytų darbų įkainiai yra žemiau savikainos, tačiau ginasi, kad teisės aktai nedraudžia siūlyti įkainių žemiau savikainos. Tilsta nepateikė jokio konkrečių paaiškinimų ir pagrindimų dėl užpildyto darbų žiniaraščio neįprastai mažų kainų pozicijų.

5.3. Dublikuose pateikiama platesnė informacija ir atsikirtimai į Ieškovės argumentus dėl specialisto E. S. patirties tik patvirtina Ieškovų įtarimus dėl melagingos informacijos pateikimo. Siekdami surinkti kuo daugiau ekonominio naudingumo balų (Tpv), dalyviai turėjo siūlyti specialistą, kuris vadovavo kuo daugiau sutarčių. Kaip ir nurodo pati Tilsta savo dublike, Tilsta siekė gauti ne vieną, o du ekonominio naudingumo balus Tpv už vienos sutarties du etapus. Tai yra tiesiogiai nurodyta Tilstos pasiūlymo A dalyje. Dublike Tilsta nurodė, kad Specialistas paskirtas vadovauti 143 Krantinių I etapo darbams tik nuo 2021 m. sausio 18 d. 143 Krantinių sutarties I etapas, kuriame atliktų darbų vertė buvo didesnė nei 10 mln. Eur, buvo vykdomas nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2022 m. sausio 25 d. Taigi, Specialistas negalėjo turėti reikiamos patirties pagal 143 Krantinių sutarties I etapą, nes jis pradėjo dirbti (2021 m. sausio 18 d.), t. y. praėjus daugiau nei 2 metams po darbų pradžios (2019 m. sausio 10 d.). Tačiau kažkodėl Tilsta pasiūlymo A dalyje ir kitose pasiūlymą sudarančiuose dokumentuose deklaravo, kad Specialistas turi gauti 2 balus. Kitaip tariant, tai reiškia, kad Specialistas įvykdė dvi sutartis. Tuo tarpu Byloje Direkcija ir Tilsta jau tvirtina, kad, jų vertinimu, specialistas vykdė tik vieną sutartį. Ieškovų vertinimu, toks Tilstos elgesys yra vertintinas ne kaip sąžininga klaida, o kaip tikslingas ir sąmoningas ketinimas suklaidinti Direkciją siekiant gauti ne vieną, o daugiau – du – ekonominio naudingumo balus ir tokiu būdu įgyti nesąžiningą didesnį pranašumą prieš kitus dalyvius.

5.4. Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 dalyje buvo nurodytas privalomas reikalavimas, kad Specialistas turi būti vadovavęs bent vienai sutarčiai. Konkrečiai, nurodoma, kad siūlomas Specialistas turi būti vadovavęs bent vienai sutarčiai (tai yra privalomas minimalus skaičius, jei bus nurodyta 0 sutarčių, toks pasiūlymas nebus vertinamas ir bus atmetamas). Tačiau Tilstos pasiūlytas Specialistas nėra įgyvendinęs net ir vienos sutarties. Krantinių 143 ir 143A rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi pagal vieną sutartį su Direkcija. Todėl, net, jeigu Specialistas buvo paskirtas vėliau (po atitinkamos rangos sutarties sudarymo) vadovauti statybos darbams, tokia jo patirtis negali būti vertinama kaip apimanti vieną sutartį, nes jis vadovavo tik daliai sutarties įvykdymo.

5.5. Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 dalyje Direkcija pasirinko apibrėžti ekonominio naudingumo balo skyrimo taisyklę per įvykdytų (vadovautų) sutarčių kiekį. Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 dalyje Direkcija taip pat nurodė, kaip turi būti vertinama patirtis, kai įvykdytos (vadovautos) sutarties vykdymo pradžia nepatenka į paskutinių 7 metų laikotarpį. Daugiau nei akivaizdu, kad Direkcijai buvo reikšminga specialisto patirtis apimanti vadovavimą visai sutarčiai (nuo pradžios iki pabaigos), o ne tik jo daliai. Tik tuo atveju, jeigu specialistas pradėjo vadovauti anksčiau nei prieš 7 metus, į patirtį yra įtraukiama tik įvykdytos sutarties dalis. Tačiau bet kuriuo atveju specialistas turėjo būti vadovavęs visai sutarčiai.

5.6. Byloje nėra ginčo, kad Tilstos nurodytas Specialistas nevadovavo 143 Krantinių sutarčiai nuo pradžios iki pabaigos. Tačiau Direkcija vis tiek priima Specialisto patirtį vadovaujant daliai sutarties (daugiau nei 10 mln. Eur įkainotų darbų apimtyje). Direkcija nurodo, kad neva Pirkime nebuvo įtvirtinto reikalavimo siūlyti specialistus, kurie darbams būtų vadovavę nuo sutarties sudarymo momento. Ieškovų vertinimu, tai yra faktinis Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 dalies reikalavimo pakeitimas. Toks reikalavimas buvo aiškiai įtvirtintas 2 lentelėje.

5.7. Nei Direkcija, nei Tilsta neįrodė, kad Tilsta savo jėgomis Žirnių projekte atliko statybos darbų už daugiau nei už 16 507 526,71 Eur. Priešingai, Ieškovei pateikus pretenziją, Tilsta jau nurodė, kad atliko darbų už 14 447 882,42 Eur. Tokie sumų skirtumai leidžia pagrįstai įtarti, kad UAB „Titanai“ atliko daugiau darbų nei yra deklaruota.

5.8. Pasiūlyme Tilsta nurodė, kad Via Baltica projekte ji vykdė darbus kaip subrangovas. Tai patvirtino ir galutinis užsakovas AB „VIA Lietuva“. Ieškinio 12 priede yra pateiktas UAB „Fegda“ atsiliepimas apie atliktus darbus. Atsiliepime yra nurodyta, kad Tilstos atliktų darbų vertė yra 11 014 516,41 Eur be PVM, iš kurių 8 351 377,35 Eur Tilsta atliko savo jėgomis. Tai reiškia, kad subrangovo Tilsta subrangovai atliko darbų už 2 663 139,06 Eur be PVM. Tačiau viešuosiuose pirkimuose nėra tokios kategorijos kaip subrangovo subrangovai. Pirkimų įstatymas nenumato galimybės subrangovui pasitelkti subrangovų, kurie, be kita ko, dar ir nebūtų žinomi galutiniam užsakovui (perkančiajai organizacijai – AB „VIA Lietuva“).

5.9. Dublike pateikiami Tilstos teiginiai apie tai, kad AB „VIA Lietuva“ negali išduoti pažymos, nes neturi teisinių santykių su Tilsta, neatitinka tikrovės. Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad perkančioji organizacija turi reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Todėl AB „VIA Lietuva“ turi ir gali žinoti, kokią tikslią darbų vertę savo jėgomis atliko Tilsta. Be to, kartu su pasiūlymu pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas patvirtina, kad perkančiosioms organizacijoms yra žinomos subrangovų atliktų darbų vertės. Todėl Tilsta neįrodė statybos darbų savo jėgomis vertės Via Baltica projekte. Tilstos pateikiama informacija yra prieštaringa ir klaidinanti Direkciją.

5.10. 2022 m. spalio 14 d. pasirašytoje Via Baltica projekto rangos sutartyje nurodoma, kad darbus rangovas turėjo baigti per 11 mėnesių nuo pastarosios sutarties įsigaliojimo. Sutartis turėjo įsigalioti rangovui pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimą per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo (taigi, vėliausiai 2022 m. spalio 28 d.). Todėl darbai turėjo būti baigti vėliausiai 2023 m. rugsėjo 28 d. Tačiau darbai buvo baigti 2023 m. spalio 31 d., tai yra nurodyta Via Lietuva statybos užbaigimo akte.

5.11. Pasiūlyme Tilsta nurodė, kad Lentvario projekte atliko darbus savo jėgomis už 11 547 319 Eur. Tuo tarpu Ieškovei pretenzijoje iškėlus įtarimus dėl netinkamai apskaičiuotos darbų vertės, Tilsta sumažino savo jėgomis atliktų darbų vertę iki 9 795 771,66 Eur. Tai patvirtino, kad Tilsta netinkamai apskaičiavo savo jėgomis atliktų darbų vertę Lentvario projekte ir klaidino Direkciją.

5.12. Tarp atsakovės dubliko priedų yra pateiktas Tilstos paaiškinimas CVP IS žinutėje, kodėl UAB „Titanai“ nebuvo nurodyti kaip subrangovai Lentvario projekte. Tilsta yra nurodžiusi, kad neva UAB „Titanai“ (buv. UAB „Statybos titanai“) dirbo Lentvario projekte, tačiau ne subrangovo, o kito pobūdžio statusu (pasitelkiant darbo jėgą ir pan.). Todėl neva UAB „Titanai“ (buv. UAB „Statybos titanai“) nebuvo subrangovas, nors tiesiogiai vykdė Pirkimo objektą sudarančius darbus (kas yra laikytina subranga). Tokie Tilstos paaiškinimai leidžia pagrįstai suabejoti, ar apskritai Tilsta savo jėgomis vykdė darbus, ar vis tik darbus ir didesnėje apimtyje vykdė subrangovai (vadovaujant Tilstos statybos darbų vadovui). Tokiais savo paaiškinimais Tilsta dar ir pati pripažino, kad net ir jos patikslintos darbų vertės, atliktos savo jėgomis, nėra galutinės. Todėl net ir sumažinta iki 9 795 771,66 Eur darbų savo jėgomis suma dar turėjo būti mažinama UAB „Titanai“ (buv. UAB „Statybos titanai“) atliktų darbų verte. Direkcija netinkamai vertino šias aplinkybes, nesiaiškino tikrosios darbų savo jėgomis vertės, todėl netinkamai įvertino Tilstos pasiūlymą.

5.13. Remiantis Lentvario projekto rangos sutartimi, Tilsta buvo įsipareigojusi atlikti rangos darbus per 9 mėnesius nuo aptariamos sutarties įsigaliojimo dienos (neįskaitant 3 mėnesių žiemos technologinės pertraukos). Sutartis buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 15 d., todėl vėliausiai darbai turėjo būti atlikti iki 2021 m. rugsėjo mėnesio pabaigos. Aptariamos sutarties 20 punkte yra aiškiai nurodyta, kad darbų atlikimo terminas nebus pratęsiamas. Tilstos pasiūlymą sudarančiuose dokumentuose yra nurodyta, kad faktinė darbų atlikimo data yra 2021 m. gruodžio 13 d. Todėl viešai skelbiamą informaciją dėl projekto vėlavimo patvirtina ir Tilstos pasiūlyme nurodyti duomenys.

5.14. Dublikuose Tilsta ir Direkcija nurodo, kad neva Pirkimo sąlygose nebuvo keliami kvalifikacijos reikalavimai dėl teisės parengti geodezines išpildomąsias nuotraukas; atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus; povandeninio triukšmo monitoringą; batimetrinius matavimus. Tačiau Pirkimo metu dalyviai atskirai pateikė klausimą Direkcijai, ar yra leistina pasiūlyme nenurodyti subtiekėjų, jeigu jie nėra žinomi pasiūlymo rengimo ir teikimo metu, tačiau bus pasitelkti ateityje. Klausime dalyvis pateikė ir pavyzdžius: geodezinė išpildomoji nuotrauka; žvalgomieji archeologiniai tyrimai; povandeninio triukšmo monitoringas polių įrengimo metu; batimetriniai matavimai. Atsakydama į klausimą, Direkcija aiškiai nurodė, kad dalyviai privalo nurodyti visus subtiekėjus ir pateikti jų išteklių prieinamumą patvirtinančius dokumentus.

5.15. Dublike Direkcija daro tik prielaidą, kad Tilsta turi 373 darbuotoju, todėl įvykdys Pirkimo sutartį, nes turi reikiamos kompetencijos specialistų. Tačiau Ieškovės argumentas yra ne apie darbuotojų skaičių, o apie Tilstos teisę atlikti aukščiau nurodytus darbus arba galimybę pasitelkti subrangovus šiems darbams (paslaugoms) atlikti. Direkcija nutyli, kad atsakymuose dėl Pirkimo sąlygų specifiškai reikalavo nurodyti visus subrangovus, kurių pajėgumais remsis, tačiau Tilsta to nepadarė, todėl nesilaikė Pirkimo sąlygų reikalavimų.

6. Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

6.1. Dublike nurodoma, kad Trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra 21 proc. mažesnė nei Pirkimui skirtų lėšų suma, įtraukiant užsakovo rezervą. Pirkimų įstatymas, apibrėždamas neįprastai mažos kainos kriterijus, numato galimybę tiekėjo pasiūlytą kainą lyginti ne su pirkimo biudžetu (pirkimui skirtų lėšų suma), o su kitų tiekėjų realiais (aktualiam pirkimui pateiktais) kainų pasiūlymais, kurie neviršija pirkimui skirtų lėšų sumos. Taigi, pagal Pirkimų įstatymą pirkimui skirtų lėšų suma yra nurodoma ne kaip lyginamas dydis, o kaip maksimali suma, kurią viršiję pasiūlymai net negali būti įtraukti į palyginimą neįprastai mažai kainai nustatyti. Net ir tokiu atveju Pirkimų įstatymas pagrindu taikyti neįprastai mažos kainos instituto nuostatas pripažįsta atvejus, kai skirtumas tarp lyginamų dydžių yra 30 proc. ir daugiau, o ne 21 proc. (kurį nurodo Ieškovai).

6.2. Ieškovų dubliko A dalyje pateikiami argumentai ir duomenys yra parinkti tendencingai ir spekuliatyviai. Štai Trečiojo asmens pasiūlymo kainą Ieškovai lygina su Pirkimo biudžetu, įtraukiant užsakovo rezervą – 55 392 953,00 Eur. Tačiau užsakovo rezervas nėra ir negali būti naudojamas Pirkimo objekto kainai apmokėti, dėl užsakovo rezervo lėšų panaudojimo sudaroma atskira sutartis ar susitarimas, apibrėžiant papildomą (į užsakovo rezervą patenkantį) pirkimo objektą. Atmetus Ieškovų nepagrįstai į palyginimą įtrauktą užsakovo rezervo sumą, Trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra tik 16,7 proc. mažesnė nei Pirkimo objektui (neskaitant galimų pakeitimų, nenumatytų aplinkybių ir papildomų darbų) suplanuota lėšų suma. Toks dydis nesudaro pagrindo Trečiojo asmens pasiūlytą kainą vertinti kaip išskirtinai mažą, neįprastą, neatitinkančią rinkos sąlygų ar pan.

6.3. Ieškovų dubliko teiginiai taip pat prieštarauja teisinio reguliavimo logikai. Kaip minėta, Pirkimų įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje pateikta taisyklė numato galimybę lyginti vertinamo tiekėjo pasiūlymo kainą su kitų tiekėjų pasiūlymais, kurie neviršija pirkimui skirtų lėšų. Vadovaujantis Ieškovų teiginiu, kad reali rinkos kaina (tiekėjų pasiūlyta kaina) įprastai ar visada yra didesnė už statybos skaičiuojamąją kainą (kurios pagrindu, pačių Ieškovų teigimu, nustatomas pirkimo biudžetas), niekada nebūtų galimybės taikyti Pirkimų įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę (nei viena pasiūlyta kaina nebūtų mažesnė ar lygi pirkimo biudžetui).

6.4. Ieškovai Dublike teigia, kad nei Trečiasis asmuo, nei Direkcija neginčija, kad Ieškovės nurodytų darbų įkainiai yra žemiau savikainos. Negalime sutikti su tokia Ieškovų pozicija. Ieškovui, teigiančiam tam tikrų duomenų ir aplinkybių buvimą, tenka pareiga įrodyti savo teiginius. Tačiau šiuo atveju Ieškovų teiginiams įrodyti nepakanka deklaratyvių pareiškimų ar iškeltų abejonių. Ieškovų teiginiai turi būti pagrįsti ir įrodyti susijusiais ir leistinais įrodymais – konkrečiais ir objektyviais faktiniais duomenimis. Nei Ieškovų procesiniuose dokumentuose, nei „žiniaraščio komentaruose“ tokių duomenų pateikta nebuvo.

6.5. Ieškovų teiginių absurdiškumą patvirtina ir (taip pat selektyviai parinktų) darbų kiekių žiniaraščio pozicijų įkainių ir kainų, nurodytų Trečiojo asmens ir Ieškovų pasiūlymuose, palyginimas. Šių duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad izoliuotai vertinant atskiras darbų kiekių žiniaraščio eilutes (kaip ginčo Pirkime reikalauja daryti Ieškovai), daugeliu atvejų pačių Ieškovų pasiūlytų darbų kaina yra iki penkių kartų mažesnė nei Trečiojo asmens pasiūlyta kaina (kuri pačių Ieškovų teigimu turėtų būti neįprastai ir nepagrįstai maža).

6.6. Ieškovai netinkamai ir selektyviai (tik jų pozicijai byloje parankiu būdu) aiškina Pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose nėra įtvirtinto reikalavimo siūlyti specialistus, kurie atitinkamos sutarties darbams būtų vadovavę nuo sutarties sudarymo momento iki jos vykdymo pabaigos. Pirkimo sąlygose yra aiškiai nurodyta, kad siūlomas Specialistas turi būti įvykdęs (vadovavęs) sutartį, nurodytą Pirkimo dokumentų 11.1 punkto reikalavime. Svarbu ir tai, kad Pirkimo sąlygų 11.1 punkto Pastabų 3 punkte aiškiai nurodyta, kad bus vertinama siūlomo Specialisto vadovautos sutarties vertė Eur be PVM (o ne atskirų darbų vertė).

6.7. Ieškovų naudojamą formalų, išimtinai atskirų sakinio dalių aiškinimą („įvykdęs sutartį) paneigia Pirkimo sąlygų 11.1 punkto formuluotė, kad Specialisto įvykdytos (vadovautos) sutarties pradžia gali ir nepatekti į paskutinių 7 (septynių) metų laikotarpį (skaičiuojant iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos), tačiau įvykdytos sutarties dalis (10 000 000,00 Eur be PVM) turi patekti į reikalaujamą laikotarpį. Taigi, Pirkimo dokumentuose ne tik nėra reikalavimo, kad Specialistas sutarčiai vadovautų nuo sutarties sudarymo momento, tačiau taip pat aptariama ir reglamentuojama situacija, kai Pirkimo sąlygų 11.1 punkte numatyto reikalavimo vertinimui gali būti naudojama „įvykdytos sutarties dalis (10 000 000,00 Eur be PVM)“.

6.8. Tokį formalų Ieškovų naudojamą Pirkimo sąlygų aiškinimą paneigia ir tokios sveikam protui ir logikai prieštaraujančios situacijos – pagal Ieškovų įrodinėjamą Pirkimo sąlygų aiškinimą Pirkimo sąlygų neatitinkančiomis turėtų būti pripažintos ir situacijos, kai specialistas – darbų vadovas – nebūtų nepertraukiamai vadovavęs visai sutarčiai (visam pagal sutartį vykdomų darbų procesui nuo sutarties sudarymo iki užbaigimo) dėl kasmetinių atostogų, laikino nedarbingumo dėl ligos, komandiruotės ir pan. Akivaizdu, kad remiantis Ieškovų pateikiamu Pirkimo sąlygų aiškinimu, bet koks darbų vadovo atsitraukimas nuo nepertraukiamo sutarties vykdymo proceso (dėl įvardintų pavyzdinių ar bet kokių kitų teisėtą statybos vadovo nebuvimą darbe sąlygojančių aplinkybių) reikštų neatitikimą Pirkimo sąlygų 11.1 punkto reikalavimams (kaip juos supranta ir bando šioje byloje įteikti Ieškovai). Atsižvelgiant į tai, kad įprastai didesnės nei 10 000 000 Eur vertės statybos darbų sutarties vykdymas užtrunka ilgiau kaip kalendorinius metus, darytina išvada, kad Pirkimo sąlygų 11.1 p. reikalavimus (kaip juos supranta Ieškovai) galėtų atitikti tik grubiai Darbo kodekso nuostatas dėl darbo laiko ir poilsio sąlygų pažeidžiantis darbdavys, ir jo darbuotojas, nesilaikantis darbų saugos ir darbuotojų sveikatos užtikrinimo reikalavimų.

6.9. Trečiasis asmuo faktinius duomenis apie jo siūlomą specialistą (statybos darbų vadovą) ir jo patirtį nurodė 2024 m. balandžio 17 d. pažymoje. Minėtame dokumente pateikta išsami ir tikrovę atitinkanti informacija tiek apie specialisto E. S. vadovautą sutartį, tiek apie sutarties minėtos sutarties vykdymo metu įgyvendintus etapus. Trečiojo asmens pateikti duomenys yra išsamūs ir objektyviai teisingi, todėl jais nebuvo ir negalėjo būti siekiama suklaidinti Direkciją. Tuo tarpu Ieškovų dublike akcentuojama Trečiojo asmens pasiūlymo A dalies grafa, kurioje pateikiama tiekėjo nuomonė (faktinės informacijos įvertinimas pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus) negali būti vertinama kaip melaginga ar klaidinanti informacija.

6.10. Direkcija, vertindama Žirnių projekte Trečiojo asmens atliktų darbų apimtis, vadovavosi šiais įrodymais: 1) 2021 m. rugsėjo 7 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu. Šiame dokumente yra aiškiai nurodyta tiek Trečiojo asmens atliktų darbų vertė, tiek atskirai išskirta bendra subrangovų vertė, į kurią įtraukta visų subrangovų atliktų darbų vertė; 2) 2023 metų kovo mėn. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus atsiliepimu apie atliktus darbus. Šiame dokumente taip pat išskirti jungtinės veiklos partnerių – UAB „Fegda“ ir Trečiojo asmens – atlikti darbai pagal konstruktyvus ir jų vertės; 3) Trečiojo asmens Direkcijai pateiktais subrangovų atliktų darbų aktais. Nurodytų įrodymų visuma pagrindžia tiek Trečiojo asmens kaip jungtinės veiklos dalyvio Žirnių projekte atliktų darbų vertę, tiek subrangovų atliktų darbų vertę, kuri Pirkimo sąlygų 3.6.2 punkto taikymo aspektu turi būti minusuojama iš Trečiojo asmens atliktų darbų vertės. Ieškovas, prieštaraudamas Direkcijos sprendimui dėl Trečiojo asmens patirties Žirnių projekte pripažinimo, nepateikia jokių įrodymų ar faktinių duomenų, paneigiančių aptartą įrodymų visetą, o apsiriboja tik nuoroda į viešai (savireklamos tikslais) skelbiamus vieno iš subrangovų UAB „Titanai“ duomenis apie Žirnių projekte atliktus viaduko atraminių sienų įrengimo darbus.

6.11. Atsakovė, vertindama Trečiojo asmens Via Baltica projekte įvykdytų darbų vertę, vadovavosi įrodymų ir faktinių duomenų visuma:

6.11.1. Užsakovo UAB „Fegda“ pateiktu atsiliepimu apie atliktus darbus, kuriame patvirtinta, kad Trečiasis asmuo pagal su UAB „Fegda“ sudarytą subrangos sutartį atliko darbų už 8 351 377,35 Eur be PVM;

6.11.2. Oficialiu Lietuvos automobilių kelių direkcijos Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui užsakovui aktu, kuriame nurodyta, kad Trečiasis asmuo vykdė darbus Via Baltica projekte ir kad darbai buvo atlikti tinkamai;

6.11.3. Viešai skelbiama informacija (ataskaita) apie įvykdytas viešojo pirkimo procedūras, parenkant objekto „Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 72,50 iki 79,00 km rekonstravimas (VIABALTICA)“ rangovą, iš kurios matyti, kad šio pirkimo laimėtoju paskelbta UAB „Fegda“, kuri statinio konstrukcinės dalies atlikimui pasitelkia subtiekėją UAB „Tilsta“, kurios darbų dalis yra 27,21 proc. nuo pasiūlymo vertės (55 832 637,33 Eur įskaitant PVM), tai yra 12 555 422,00 Eur.

6.11.4. Trečiojo asmens Direkcijai pateiktais subrangovų atliktų darbų aktais.

6.12. Ieškovai į bylą nepateikė jokių anksčiau paminėtus faktinius duomenis paneigiančių įrodymų ar dokumentų.

6.13. Dublike plačiai pasisakoma dėl UAB „Titanai“ galimo vaidmens Lentvario projekte. Pažymėtina, kad į bylą pateikti tiek trečiojo asmens paaiškinimai, tiek juos pagrindžiantys įrodymai, kad apskaičiuojant Lentvario objekto atliktų darbų vertę – 9 795 771,66 Eur – iš trečiojo asmens atliktų darbų apimties buvo minusuota ir UAB „Titanai“ atliktų darbų vertė.

6.14. Teisės aktai nereikalauja ir Direkcija neturi teisės ir pagrindo reikalauti iš tiekėjo pateikti duomenis, kurie nebuvo aiškiai nurodyti ir išviešinti Pirkimo dokumentuose. Ieškovai dublike ginčija tokią Direkcijos poziciją teigdami, kad Direkcija, atsakydama į tiekėjo klausimą, nurodė, kad „dalyviai privalo nurodyti visus subtiekėjus ir pateikti jų išteklių prieinamumą patvirtinančius dokumentus“. Tačiau Ieškovai niekaip nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl ir kaip šis Direkcijos nurodytas reikalavimas turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje. Pirkimo sąlygų 5.6.2 punkte buvo reikalaujama nurodyti visus subtiekėjus, tačiau Ieškovai nei ieškinyje, nei dublike nenurodo, kokių konkrečių subtiekėjų, kuriuos pasitelks ar ketina pasitelkti Pirkimo sutarties vykdymui, Trečiasis asmuo nenurodė savo pasiūlyme. Direkcija taip pat neturi duomenų apie kokius nors subtiekėjus, kuriuos Trečiasis asmuo pasitelks ar ketina pasitelkti Sutarties vykdymui, tačiau kurie nebuvo išviešinti pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus.

6.15. Ieškovų spekuliacijos, kad tam tikriems veiksmams ar funkcijoms pagal sutartį atlikti gali būti reikalingi vienos ar kitos srities specialistai, nereiškia, kad tiekėjas juos pasitelks subrangos (subtiekimo) pagrindais. Trečiasis asmuo neprivalėjo išviešinti kiekvieno specialisto (esamo darbuotojo ar ketinamo įdarbinti sutarties vykdymui), kuris vykdys tam tikras užduotis Pirkimo sutarties vykdymo metu, tačiau kurio kvalifikaciją nebuvo reikalaujama išviešinti ir pagrįsti pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus. Įvertinus tai, kad Trečiasis asmuo yra profesionali verslo įmonė, vykdanti ir įvykdžiusi ne vieną panašaus pobūdžio ir apimties sutartį, pagal viešai skelbiamus duomenis savo veikloje įdarbinusi 373 darbuotojus, Direkcija neturi pagrindo abejoti, kad Trečiasis asmuo neturi gebėjimų ir pajėgumų įvykdyti Pirkimo sutartį.

6.16. Apibendrinus Ieškovų teiginius apie Pirkimui pateiktą tariamai melagingą informaciją, galima teigti, kad informacijos melagingumą Ieškovai grindžia Trečiojo asmens pateikta informacija apie įvykdytas sutartis ar objektus pagal Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto reikalavimą (kokybės kriterijus Tpv) ir informacija apie įvykdytas sutartis, pagrindžiant Pirkimo sąlygų 3.6.2 punkto reikalavimą (atliktų darbų patirtis). Pastaruoju atveju Ieškovai pateiktą informaciją vertina tiek sutarčių tinkamo įvykdymo, tiek netinkamai apskaičiuotos, subrangovams tenkančios darbų vertės, apimtyje. Tačiau objektyvi informacija apie Trečiojo asmens įvykdytą sutartį ir objektus, pagrindžianti Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto reikalavimą, buvo nurodyta 2024 m. balandžio 17 d. pažymoje. Pažymoje nurodyta informacija yra išsami, tiksli ir objektyviai atitinkanti tikrovę. Šiuo atveju Ieškovai kelia klausimą ne dėl objektyvios Trečiojo asmens pateiktos informacijos teisingumo, o dėl jos teisinio vertinimo, kuris net negali būti melagingos informacijos dalyku. Be to, Direkcija, būdama sutarties užsakovu, 143 Krantinių sutarties įvykdymo tinkamumą įvertino savo pačios turimų (o ne iš Trečiojo asmens gautų) duomenų pagrindu. Toks Direkcijos vertinimas atitinka teisės aktų ir teismų praktikos reikalavimus.

6.17. Kitų įvykdytų sutarčių tinkamumą Trečiasis asmuo pagrindė į bylą pateiktais objektyviais duomenimis (dokumentais) apie sutarčių įvykdymo rezultatus. Ieškovai byloje nepaneigė nei vieno iš nurodytų dokumentų autentiškumo ir atitikimo tikrovei, o apsiribojo tik subjektyviomis spekuliacijomis ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstomis abejonėmis, kad galbūt tokie įrodymai yra netinkami ar nepakankami.

6.18. Apibendrinant aptartus duomenis, akivaizdu, kad Ieškovų reikalavimas dėl Trečiojo asmens informacijos pripažinimo melaginga yra nepagrįstas, kadangi nėra nustatyta nei vieno objektyviai melagingos informacijos fakto. Byloje gali būti aptariami tik skirtingo esančios informacijos vertinimo (teisinės reikšmės suteikimo) klausimai. Taigi, Ieškovų nurodoma informacija neatitinka pirmojo – objektyviojo – melagingos informacijos vertinimo aspekto.

6.19. Kita vertus, net jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų ar būtų nustatyti tam tikri faktiniai netikslumai, taikant subjektyvųjį aspektą, turėtų būti įvertinta, ar tokia tikrovės neatitinkanti informacija buvo pateikta, turint tikslą sąmoningai suklaidinti Direkciją. Pagal šiai dienai turimą informaciją Direkcijai nėra suprantama, kokiu tikslu objektyviai Pirkimo sąlygas ir reikalavimus atitinkantis subjektas galėjo turėti interesą suklaidinti perkantįjį subjektą – Direkciją. Nurodytų argumentų pagrindu manome, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti ir antrojo – subjektyviojo – melagingos informacijos vertinimo aspekto buvimą. Todėl ieškinio reikalavimas dėl Trečiojo asmens pateiktos informacijos pripažinimo melaginga turi būti atmestas visa apimtimi.

7. Trečiasis asmuo pateikė teismui tripliką, kuriame nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Vien dėl to, jog Tilstos pasiūlyta kaina yra mažesnė nei tame pačiame pirkime dalyvavusių konkurentų – du iš kurių tarpusavyje konkurenciją apskritai eliminavo ir tarpusavyje kaina net nekonkuravo, nesudaro pagrindo abejoti Tilsta pasiūlytos kainos pagrįstumu. Faktas, jog Ieškovai ar kiti pirkime dalyvavę asmenys negali atlikti darbų už Tilstos pasiūlytą kainą nėra nei priežastis abejoti Tilsta gebėjimu įvykdyti sutartį už pasiūlytą kainą, nei pagrindas tą daryti.

7.2. Taip pat, pasisakant apie Ieškovų ir Tilstos kainų skirtumą, atkreipiamas dėmesys į tai, jog Ieškovai yra konkurentai, kurie Direkcijos skelbiamuose pirkimuose visada dalyvauja atskirai. Nepaisant to, šiame pirkime Ieškovai nusprendė eliminuoti konkurenciją tarpusavyje ir dalyvauti pirkime ne kaip konkurentai, o kaip vienas dalyvis. Toks jų sprendimas pašalino įprastą konkurenciją ir, tikėtina, nulėmė didesnės kainos pasiūlymą, nei būtų buvęs pateiktas, jei Ieškovai būtų dalyvavę individualiai.

7.3. Atsižvelgiant į tai, o taip pat, įvertinant dabartinį Ieškovų elgesį, kuris akivaizdžiai patvirtina tokius siekius pirkime ir galimai jiems siurpriziniu tapusį Tilsta dalyvavimą viešajame pirkime, Tilsta prašo teismo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl Ieškovų sudarytos jungtinės veiklos sutarties atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsniui įvertinimo.

7.4. Aplinkybė, kad tiekėjo kaina yra mažesnė nei pirkimo biudžetas reiškia, kad Teikėjas gali dirbti efektyviai ir efektyviau nei pati Perkančioji organizacija tikėjosi.

7.5. Ieškovai tiek savo Ieškinyje, tiek dublike nurodė, jog nustatė mažiausiai 11 darbų pozicijų, kurių įkainojimas net neviršija atitinkamų darbų savikainos. Tačiau neaišku, su kokia savikaina Ieškovai Tilstos darbus lygina. Jei Ieškovai lygina su savo savikaina, tai Ieškovų savikaina, nėra lygu Tilstos savikainai. Savikaina apskritai nėra objektyvus dydis, ji priklauso nuo kiekvieno ūkio subjekto individualios kaštų struktūros, kuri yra skirtinga ir sąlygojama įvairių faktorių – darbuotojų atlyginimų, įsigyjamų medžiagų savikainų, turimų pas tiekėjus nuolaidų ir kt. Taigi Ieškovų argumentai apie savikainą apskritai nėra susiję niekaip nei su Tilsta, nei su Tilstos pasiūlyta kaina.

7.6. Be to, niekas nedraudžia siūlyti darbus ar jų dalį atlikti už jų savikainą. Darbų atlikimas už savikainą reiškia, kad įmonė negaus pelno, bet bus padengti visi jos kaštai, patiriami tokius darbus vykdant. Šiuo atveju svarbu įvertinti, kad Tilsta yra viena stipriausių infrastruktūros statybos įmonių Lietuvoje. Viešai skelbiamais duomenimis Tilsta pardavimų pajamos už praėjusius metus yra 82 780 116 Eur, o grynasis pelnas siekia 12 700 513 Eur. Įvertinus šiuos finansinio Tilsta pajėgumo rodiklius, akivaizdu, kad net jei Tilsta ir būtų pasiūliusi 11 darbų pozicijų, iš 281 darbų pozicijų, atlikti už jų savikainą, akivaizdu, kad tas 11 pozicijų Tilsta yra pajėgi įgyvendinti, net jei reikėtų tą daryti savais kaštais.

7.7. Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 punktas aiškiai nurodo, kad ekonominio naudingumo balai yra skiriami už tokį vadovautų sutarčių skaičių, kurių vykdymo metu buvo atlikta darbų už ne mažiau kaip 10 000 000,00 Eur be PVM, t.y. patirtis siejama su vadovautų darbų verte, o ne su vadovavimo laikotarpiu.

7.8. Pabrėžtina, kad Ieškovai, vertindami nustatyto reikalavimo turinį, nepagrįstai ignoruoja reikalavimo formuluotėje naudojamą aiškią sąvoką „darbų vertė”, aiškiai apibrėžiančią reikalavimo turinį ir esmę, ir tai kokius dokumentus tiekėjai turėjo pateikti siekdami įrodyti ekonominio naudingumo kriterijaus atitiktį.

7.9. Sutarties, kuria rėmėsi Tilsta specialisto patirčiai pagrįsti, užsakovu buvo atsakovė, tad jokios melagingos informacijos apie atsakovės vykdytą sutartį Tilsta net objektyviai negalėjo pateikti. Kaip Tilsta paaiškino ir atsiliepime, Tilsta pasiūlyme nurodė siūlomo specialisto vadovautų objektų skaičių, kadangi tiek pasiūlymo formoje, kurią turėjo pildyti tiekėjai, tiek pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 punkte buvo nurodyta, kad pažymose turi būti nurodytas objekto pavadinimas ir su juo susiję duomenys.

7.10. Su pasiūlymu pateiktoje 2024 m. balandžio 17 d. pažymoje Tilsta aiškiai nurodė, kokioje konkrečioje sutartyje specialisto patirtis buvo įgyta. Ieškovai tik atsietai vertindami pavienę Tilsta pateiktą informaciją gali bandyti sukurti nepagrįstą pagrindą savo žinomai nepagrįstam ieškiniui, tokiu būdu imituodami tariamą neteisėtumo ar nesąžiningumo įspūdį. Kaip matyti iš visumos rašytinių įrodymų (Tilsta pasiūlymo, minėtos pažymos), visi teikiami Tilsta dokumentai į pirkimą, buvo pateikiami pagal pirkimo sąlygose nurodytą struktūrą, todėl objektai ir buvo išskirti, kartu juos papildant aktualia informacija apie vykdytą sutartį, tokią informaciją nurodant kartu teikiamoje jau minėtoje pažymoje.

7.11. Akivaizdu, jog Tilsta ne tik nepateikė jokios melagingos informacijos Atsakovui, tačiau net ir objektyviai negalėjo tokios informacijos pateikti ar turėti siekio pateikti melagingą informaciją, kadangi aptariama sutartis buvo sudaryta su Atsakovu, kuriam buvo žinoma, kiek sutarčių pagal įvardintus objektus buvo sudaryta ir kas tai sutarčiai vadovavo bei ją įgyvendino. Tilsta specialisto vadovavimas sutarties antram etapui apėmė vadovavimą visos krantinės darbams nuo pačios pradžios iki jų visiško užbaigimo, kas reiškia, kad pasiūlytas specialistas atliko visas STR 1.06.01:2016 36 punkte įtvirtintas statybos vadovo funkcijas.

7.12. Vadovaujantis Pirkimų įstatymo 58 straipsniu, savo jėgomis atliktų darbų vertė yra kvalifikacinis reikalavimas, atitiktis kuriam gali būti tikslinama po pirminio dokumentų ir informacijos apie atitiktį jam pateikimo. Atitiktis reikalavimui ir dokumentai jam pagrįsti negali būti laikomi melagingais, jei juos galima patikslinti ir tol, kol juos galima tikslinti. Jei patikslinus dokumentus ir informaciją, vis tiek nustatoma klaidų, tuomet perkančioji organizacija jau gali svarstyti melagingos informacijos pateikimo instituto taikymą, tačiau norint konstatuoti, kad buvo pateikta melaginga informacija, būtina nustatyti tiekėjo siekį klaidinti perkančiąją organizaciją. Minėtų sąlygų Tilsta pateikta informacija ir Tilsta veikimas ją teikiant neatitinka. Tilsta tinkamai pasinaudojo teise patikslinti pateiktą informaciją ir tiksliai apskaičiavo savo subrangovų vertes. Tilsta turi reikalaujamą patirtį, todėl siekio suklaidinti perkančiąją organizaciją neturėjo ir objektyviai negalėjo turėti, nes tokį siekį gali turėti tik kvalifikacijos neturintis tiekėjas.

7.13. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog subrangovas UAB „Titanai“ (buv. UAB „Statybos titanai“) atliko visus atraminių sienų įrengimo darbus Žirnių projekte. Ieškovas šio savo teiginio negrindžia jokiais objektyviais įrodymais, o Tilsta pateikti įrodymai apie šio subrangovo atliktų darbų vertes įrodo konkrečią sumą už kurią subrangovas darbus atliko.

7.14. Tilsta atliktų darbų suma niekada nekito, ir tuo labiau ji nekito nuolatos. Tilsta su pirminiais kvalifikacijos atitiktį patvirtinančiais dokumentais nenurodydama subrangovų atliktų darbų vertės padarė klaidą, kurią ištaisė atsižvelgdama į tai, jog kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai gali būti pildomi ir tikslinami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir Pirkimo sąlygų 10.1.5 punkto pagrindu. Tilsta atsakovei patikslino, jog bendra visų subrangovų atliktų darbų Žirnių projekte vertė yra 2 059 643,58 Eur be PVM. Subrangovų atliktų darbų vertę patvirtino atsakovei pateikti subrangovų atliktų darbų aktai / sąskaitos. Taigi, šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina tiek Tilstos savo jėgomis atliktų darbų vertę, tiek pasitelktų subrangovų atliktų vertę ir šios vertės niekada nekito, o tik buvo pašalinta skaičiavimo klaida ir tai buvo padaryta vieną kartą.

7.15. Ieškovai, siekdami pagrįsti savo poziciją, jog AB „VIA Lietuva“ turėjo pateikti pažymą dėl subrangovo atliktų darbų vertės, remiasi VPĮ 88 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, kad perkančioji organizacija turi reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Tačiau ši nuostata niekaip nepagrindžia AB „VIA Lietuva“ pareigos išduoti pažymą, nurodant kiekvieno pasitelkto subrangovo atliktų darbų vertę.

7.16. Tilstos į bylą pateikti įrodymai bei paaiškinimai patvirtina Tilstos savo jėgomis atliktų darbų vertę bei pasitelktų subrangovų, įskaitant ir UAB „Titanai“, atliktų darbų vertę, todėl nėra jokio pagrindo abejoti nustatytomis atliktų darbų vertėmis ar jas atitinkamai mažinti. Kaip jau minėta, UAB „Titanai“ atliktų darbų vertė skaičiavime įtraukta prie subrangovų atliktų darbų vertės, todėl Tilstos savo jėgomis atliktų darbų vertė – 9 795 772,20 Eur negali būti mažinama, nes tiesiog nėra kuom ją mažinti.

7.17. Visi Tilsta užsakovai nurodė, kad Tilsta sutartį įvykdė tinkamai ir Tilstai pretenzijų užsakovai neturi. Šie įrodymai paneigia visus Ieškovų paaiškinimus. Ieškovų paaiškinimai apskritai net negali būti laikomi įrodymais vertinant Ieškovo nevykdytų sutarčių vykdymo tinkamumą, nes tėra pirkimą pralaimėjusio nepatenkinto tiekėjo samprotavimas apie jo nevykdytas sutartis, teikiamas tendencingai siekiant, kad jos būtų netinkamai vykdomos. Visus tokius Ieškovų paaiškinimus paneigia Užsakovų išduotos pažymos, kurios net jei būtų vieninteliai įrodymai apie tinkamą sutarčių vykdymą, būtų visiškai pakankami įrodyti sutarčių vykdymo tinkamumą. Ieškovų sugalvotas sutarčių, kurių šalimi jie nebuvo, subjektyvus vertinimas šio fakto nepakeičia ir pakeisti negali. Juolab kad Pirkimo sąlygos aiškiai numato, kad įrodymas, kuriuo turi būti grindžiamas sutarties vykdymo tinkamumas, yra būtent užsakovo pažyma.

7.18. Atkreiptinas dėmesys, jog Pirkimo sąlygų 3.6.2 punkte yra keliamas kvalifikacijos reikalavimas suformuluotas taip: Tiekėjas, per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs statybos darbų (ypatingųjų statinių kategorijos statinių – naujos statybos arba rekonstravimo arba remonto darbų), kurių vertė turi būti ne mažesnė kaip 20 000 000,00 EUR be PVM ir svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Pirkimo sąlygos net nereikalauja, kad sutartys būtų įvykdytos laiku, pirkimo sąlygos reikalauja, kad darbai ir jų rezultatai būtų įvykdyti tinkamai. Taigi visi Ieškovų argumentai apie sutarčių vykdymą, apskritai nėra niekaip susiję su pirkimo sąlygų reikalavimu.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Dėl bylos esmės

8. Ieškovė kreipėsi į teismą su šio sprendimo 1 punkte nurodytais reikalavimais. Ieškinį ieškovė grindė šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Tilsta pasiūlė neįprastai mažą kainą, kuri yra nepakankama Pirkimo sutarčiai įvykdyti;

8.2. Tilsta pateikė Direkcijai melagingą informaciją apie Specialisto patirtį, o Direkcija netinkamai apskaičiavo Tilstai skirtų Tpv balų reikšmę;

8.3. Tilsta pateikti dokumentai nepatvirtina Specialisto patirties ir atitikties Pirkimo sąlygų 11.1 punkto reikalavimams;

8.4. Pasiūlyme Tilsta neįrodė atitikties profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimui ir pateikė melagingą informaciją;

8.5. Pasiūlyme Tilsta nenurodė subrangovų, vykdysiančių Pirkimo objektą sudarančius darbus, nors Direkcija specifiškai to prašė.

Dėl Tilsta pasiūlytos kainos

9. Ieškovai teigia, kad skundžiamas sprendimas pripažinti Tilsta laimėjus Pirkimą turi būti panaikintas, nes Tilsta pateikė pasiūlymą su neįprastai maža kaina, tačiau Direkcija nepaprašė jos pagrįsti. Teismas neturi pagrindo sutikti su Ieškovais.

10. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir Pirkimų įstatymas) 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

11. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad Tilstos pasiūlyta kaina negali būti laikoma neįprastai maža pagal Pirkimų įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 2 sakinyje įtvirtintą prezumpciją. Tačiau Ieškovai įrodinėja, kad Tilsta pasiūlyta kaina vis tiek turi būti laikoma neįprastai maža, nes ji yra ženkliai mažesnė nei kitų tiekėjų pasiūlyta kaina ir Pirkimui numatytų lėšų suma. Be to, Ieškovų manymu, 11 Tilstos pasiūlytų darbų pozicijų įkainojimas net neviršija atitinkamų darbų savikainos. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiais Ieškovų argumentais.

12. Pirma, kai Pirkimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023).

13. Antra, teismo nuomone, Ieškovų argumentai, kad Tilstos kaina yra ženkliai mažesnė nei kitų tiekėjų pasiūlyta kaina ir Pirkimui numatyta lėšų suma, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Tilstos pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, o atsakovė netinkamai naudojosi jai suteikta (anksčiau paminėta) diskrecija. Neįprastai mažos kainos institutu yra siekiama užkirsti kelią galimai netinkamam pirkimo sutarties vykdymui dėl pasiūlytos neadekvačios (pernelyg mažos) pirkimo sutarties kainos, įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį. Tačiau Ieškovai nagrinėjamu atveju nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kad Tilsta gali būti nepajėgi įvykdyti pirkimo sutartį už pasiūlytą kainą, kad tai padaryti gali būti objektyviai neįmanoma arba labai sudėtinga. Teismo vertinimu, Ieškovų argumentai šiuo aspektu grindžiami tik jų pačių subjektyviais deklaratyviais teiginiais, prielaidomis, o ne įrodymais. Savo ruožtu Ieškovų ir Tilsta pasiūlytos kainos skirtumas nagrinėjamu atveju gali būti nulemtas objektyvių priežasčių (įmonių veiklos efektyvumo, įmonių veiklos vietos, tiekėjų ir iš jų gaunamų nuolaidų medžiagoms, Ieškovų sprendimo Pirkime nekonkuruoti tarpusavyje ir t. t.). Be to, situacija, kad Pirkimui numatyta lėšų suma yra didesnė nei Tilsta pasiūlyta kaina, yra visiškai suprantama ir logiška. Jei Pirkimui numatyta lėšų suma būtų mažesnė nei galima rinkos kaina, susiklostytų situacija, kad Pirkimas galėtų taip niekada ir neįvykti, nes tiekėjai, siūlydami rinkos kainą, viršytų Pirkimui numatytą lėšų sumą, o tai galėtų sudaryti pagrindą nutraukti pirkimą (Pirkimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

14. Trečia, iš Pirkimo dokumentų matyti, kad Sutarties kainai apskaičiuoti taikomas fiksuoto įkainio kainos apskaičiavimo būdas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tai, jog tam tikri tiekėjo siūlomi įkainiai neatitinka rinkos kainų ar yra simboliniai, savaime nekelia grėsmės tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, jeigu bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių. Fiksuoto įkainio kainodaros sutarčių atveju, atsižvelgdami į pirkimo dokumentus ir kitas objektyvias aplinkybes, tiekėjai, skirstydami verslo riziką, gali siūlyti žemesnius nei rinkos kaina ar simbolinius įkainius, o perkančioji organizacija, atsižvelgdama į konkrečias faktines aplinkybes, siekdama racionaliai panaudoti viešąsias lėšas, turi diskreciją prašyti pagrįsti atskirus rinkos kainų neatitinkančius ar simbolinius įkainius, jei įžvelgia grėsmę tinkamam pirkimo sutarties vykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023). Taigi, Ieškovų iškeltos abejonės dėl 11 Tilstos pasiūlytų darbų pozicijų kainų, kaip neviršijančių savikainos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė netinkamai naudojosi jai suteikta diskrecija vertinant Tilstos pasiūlytą kainą. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bendra pasiūlymo kaina kelia grėsmę tinkamam pirkimo sutarties vykdymui. Juolab pažymėtina ir tai, kad įrodinėdami minėtų 11 Tilstos pasiūlytų darbų pozicijų kainų (neįprastą) mažumą Ieškovai remiasi vien tik savo samprotavimais, dvejonėmis, tačiau nepateikia juos pagrindžiančių objektyvių įrodymų.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad Ieškovai neįrodė, kad atsakovė netinkamai naudojosi jai suteikta diskrecija vertinant Tilsta pasiūlytą kainą.

16. Teismas taip pat nutaria netenkinti Tilsta prašymo kreiptis į Konkurencijos tarybą su prašymu įvertinti Ieškovų sudarytos jungtinės veiklos sutarties atitiktį Konkurencijos įstatyme įtvirtintiems draudimams. Teismo vertinimu, ne kiekviena jungtinės veiklos sutartis gali būti gali būti laikoma draudžiamu susitarimu pagal Konkurencijos įstatymą. Be to, Tilsta ir pati turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą su prašymu ištirti atitinkamą Ieškovų elgesį.

Dėl reikalavimo pasiūlyti specialistą, vadovavusį sutarčiai, kurios vertė didesnė nei 10 000 000 Eur

17. Ieškovai teigia, kad Tilsta pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes jos pasiūlytas specialistas E. S. nėra įvykdęs sutarties, kurios vertė didesnė nei 10 000 000 Eur.

18. Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 eilutės 1 pastraipoje buvo nustatyta, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus, bus vertinama siūlomo ypatingojo statinio statybos vadovo (toliau – Specialistas), darbo patirtis – įvykdytų (vadovautų) sutarčių (ypatingųjų statinių, naujos statybos ar rekonstravimo ar kapitalinio remonto statybos darbų, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 000,00 Eur be PVM (toliau – Sutartis)), skaičius per paskutinius 7 (septynis) metus (skaičiuoti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos). Minėtos eilutės 3 pastraipoje buvo nustatyta, kad specialisto įvykdytos (vadovautos) sutarties pradžia gali ir nepatekti į paskutinių 7 (septynių) metų laikotarpį (skaičiuojant iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos), tačiau įvykdytos sutarties dalis (10 000 000,00 Eur be PVM) turi patekti į reikalaujamą laikotarpį. Tiekėjai, teikdami informaciją apie Specialisto patirtį, turi įvertinti ir su pasiūlymu pateikti visas Specialisto Sutartis, kuriose Specialistas vadovavo (4 pastraipa). Tiekėjas kartu su pasiūlymu (A dalimi) pateikia įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą pažymą (arba siūlomo specialisto CV gyvenimo aprašymą su konkrečiomis įvykdytomis (vadovautomis) Sutartimis) ir įrodančius dokumentus apie siūlomo Specialisto darbo patirtį vadovaujant Sutartims. Pažymoje (CV gyvenimo aprašyme) turi būti nurodyta informacija apie siūlomo Specialisto kaip statinio statybos vadovo darbo patirtį, vadovaujant Sutartims (nurodyti objektų pavadinimus, statinio grupę, statybos rūšį (nauja statyba ar rekonstrukcija ar kapitalinis remontas), užsakovus, sutarties vertę be PVM, sutarties vykdymo pradžią ir pabaigą (5 pastraipa). Antroje šios eilutės pastaboje buvo nurodyta, kad siūlomas Specialistas turi būti vadovavęs bent vienai sutarčiai (tai yra privalomas minimalus skaičius, jei bus nurodyta 0 sutarčių, toks pasiūlymas nebus vertinamas ir bus atmetamas). Trečioje šios eilutės pastaboje buvo nurodyta, kad bus vertinama siūlomo Specialisto vadovautos sutarties vertė Eur be PVM. Šeštoje šios eilutės pastaboje buvo nurodyta, kad tiekėjas pasiūlęs Specialistą, įvykdžiusį 5 ar daugiau reikalaujamą darbų sutarčių, gaus aukščiausią balą, t. y. į vertinimo formulę bus įrašomos 5 panašaus pobūdžio sutartys, neatsižvelgiant į tai, kad siūlomas Specialistas yra įvykdęs daugiau nei 5 panašaus pobūdžio sutartis, ir papildomų balų nebus suteikiama.

19. Teismo vertinimu, anksčiau paminėtos nuostatos nenustatė reikalavimo, kad siūlomas specialistas būtų nuo pradžių iki pabaigos vadovavęs sutarčiai, kurios vertė daugiau kaip 10 000 000 Eur. Toks reikalavimas (vadovauti sutarčiai nuo pradžių iki pabaigos) nebuvo aiškiai ir konkrečiai suformuluotas Pirkimo sąlygose. Štai Pirkimo sąlygų 11.1 punkto 2 eilutės antroje pastaboje, kurioje ir išdėstytas reikalavimas būti vadovavus bent vienai sutarčiai, net neužsimenama, kad specialistas turi būti vadovavęs visam sutartiems vykdymui (nuo jos pradžios iki pabaigos). Šioje nuostatoje sakoma, kad specialistas tiesiog turi būti vadovavęs bent vienai sutarčiai. Tokia žodžių konstrukcija, teismo nuomone, nesuponuoja, kad vadovavimas privalo apimti visą sutarties galiojimo laikotarpį. Kitų aktualių Pirkimo sąlygų analizė tokios išvados (kad turėjo būti vadovauta nuo pradžių iki pabaigos) taip pat nesuponuoja. Juolab kad Pirkimo sąlygų 11.1 punkto 2 eilutės 3 pastraipoje kaip tinkamas aiškiai pripažįstamas ir dalies sutarties vykdymas – specialisto įvykdytos (vadovautos) sutarties pradžia gali ir nepatekti į paskutinių 7 (septynių) metų laikotarpį (skaičiuojant iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos), tačiau įvykdytos sutarties dalis (10 000 000,00 Eur be PVM) turi patekti į reikalaujamą laikotarpį. Todėl kitoks aiškinimas (kurį pateikia Ieškovai), teismo nuomone, ne tik neatitiktų lingvistinės aptariamos Pirkimo sąlygos konstrukcijos, bet ir nebūtų protingas, neatitiktų šios sąlygos tikslų. Ieškovų siūlomas aiškinimas leistų pripažinti kaip tinkamą dalies sutarties įvykdymą (kai jos vykdymo pradžia nepatenka į paskutinių 7 metų laikotarpį) už 10 000 000 Eur, bet neleistų pripažinti 10 000 000 Eur vertės dalies sutarties įvykdymą, kai jos pradžia jau patektų į paskutinių 7 metų laikotarpį. Tačiau akivaizdu, kad specialisto patirtis pastaruoju atveju būtų iš esmės tokia pat kaip ir pirmuoju atveju, todėl ji turėtų būti ir traktuojama vienodai.

20. Teismas taip pat pastebi, kad Pirkimo sąlygų 11.1 punkto 2 eilutės 1 pastraipoje taip pat nebuvo aiškiai ir konkrečiai nustatyta, kad specialistas turi būti vadovavęs visam sutarties vykdymui. Šioje pastraipoje buvo nurodyta, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus, bus vertinama siūlomo ypatingojo statinio statybos vadovo (toliau – Specialistas), darbo patirtis – įvykdytų (vadovautų) sutarčių skaičius. Teismo nuomone, iš anksčiau paminėtos nuostatos išplaukia tik tai, kad specialistas turi būti vadovavęs arba įvykdęs sutartį. Tačiau minėta nuostata nieko nesako apie tai, ar siūlomo specialisto vadovavimas sutarčiai turi prasidėti kartu su sutarties pradžia. Todėl taikyti Ieškovų nurodomą reikalavimą specialistui (būti vadovavus sutarčiai, kurios vertės daugiau kaip 10 000 000 Eur, nuo pradžių iki pabaigos) nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nes tai reikštų Pirkimo sąlygose aiškiai nenustatytų reikalavimų tiekėjui taikymą.

21. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo, kad Tilsta pasiūlytas specialistas E. S. vadovavo daugiau kaip 10 000 000 Eur vertės sutarties vykdymui ir ją užbaigė. Tai matyti iš toliau šiame sprendime aptartų įrodymų (žr. sprendimo 24 ir 25 punktus). Vadinasi, atsakovė neturėjo pagrindo atmesti Tilsta pasiūlymo nagrinėjamu aspektu ir pagrįstai skyrė Tilstai 1 balą pagal Pirkimo sąlygose numatytą kokybės kriterijų Tpv (vadovautų sutarčių skaičius).

Dėl pateiktos informacijos apie specialistą

22. Ieškovai teigia, kad Tilsta nepateikė jos siūlomo specialisto E. S. patirtį įrodančių dokumentų, be to, neįgyvendino 143 Krantinių sutarties I etapo nustatytu terminu (darbai baigti 2021 m. gegužės 21 d., o turėjo būti baigti 2021 m. kovo 30 d.), neįgyvendino 143 Krantinių sutarties II etapo nustatytu terminu (šis etapas turėjo būti įvykdytas per 397 dienas nuo I etapo pabaigos, t. y. iki 2022 m. gegužės 1 d., o darbai pabaigti tik 2022 m. liepos 4 d.), todėl Tilsta negalėjo remtis specialisto patirtimi šiame projekte. Ieškovai taip pat mano, kad Tilsta tikslingai ir sąmoningai ketino suklaidinti Direkciją siekiant gauti ne vieną, o daugiau – du – ekonominio naudingumo balus ir tokiu būdu įgyti nesąžiningą didesnį pranašumą prieš kitus dalyvius. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais Ieškovų argumentais.

23. Pirkimo sąlygų 11.1 punkto lentelės 2 eilutėje yra detalizuota, kokius dokumentus, siekiant pagrįsti Specialisto darbo patirtį, gali pateikti tiekėjai – tiekėjas kartu su pasiūlymu (A dalimi) pateikia įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą pažymą (arba siūlomo specialisto CV gyvenimo aprašymą su konkrečiomis įvykdytomis (vadovautomis) sutartimis) ir įrodančius dokumentus apie siūlomo specialisto darbo patirtį vadovaujant sutartims. Pažymoje (CV gyvenimo aprašyme) turi būti nurodyta informacija apie siūlomo Specialisto, kaip statinio statybos vadovo, darbo patirtį, vadovaujant sutartims (nurodyti objektų pavadinimus, statinio grupę, statybos rūšį (nauja statyba ar rekonstrukcija ar kapitalinis remontas), užsakovus, sutarties vertę be PVM, sutarties vykdymo pradžią ir pabaigą. Siūlomo specialisto darbo patirtį įrodantys dokumentai gali būti įsakymai, kuriais Specialistas paskiriamas statybos vadovu, ar kiti darbo patirtį įrodantys dokumentai.

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad Tilsta kartu su pasiūlymu pateikė 2024 m. balandžio 17 d. pažymą ir siūlomo Specialisto darbo patirtį įrodančius dokumentus – statybos darbų užbaigimo aktus, užbaigtų darbų perdavimo statytojui aktus, kuriuose yra nurodoma atliktų darbų vertė bei identifikuojamas statinio statybos vadovas. Štai Tilsta pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos užbaigimo akto grafoje „Duomenys apie statinio vadovą (-us)“ aiškiai nurodyta, kad statinio statybos vadovas buvo E. S.. Be to, 143 Krantinių sutarties užsakovu buvo pati atsakovė, taigi, ji neabejotinai disponavo informacija, kad E. S. vadovavo šios sutarties vykdymui. Dėl šios priežasties atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti Tilsta pateiktos 2024 m. balandžio 17 d. pažymos duomenimis.

25. Iš Tilsta kartu su pasiūlymu pateiktų statybos darbų perdavimo statytojui aktų taip pat matyti, kad 143 Krantinių sutarties II etapo darbų vertė buvo daugiau kaip 10 000 000 Eur be PVM. E. S. 143 Krantinių sutarties statybos darbų vadovu buvo paskirtas iki II etapo pradžios (2021 m. sausio 18 d.), taigi, jis vadovavo sutarties vykdymui, kurio vertė buvo didesnė nei 10 000 000 Eur. Atsakovė apie visa tai žinojo, nes buvo užsakovė vykdant anksčiau paminėtą sutartį. Vadinasi, Ieškovai nepagrįstai teigia, kad Tilsta, teikdama pasiūlymą, neįrodė jos pasiūlyto specialisto patirties. Teismo vertinimu, Tilsta kartu su pasiūlymu pateikti dokumentai atitiko Pirkimo sąlygų 11.1 lentelės 2 eilutėje išdėstytas sąlygas ir nustatytus reikalavimus.

26. Teismas taip pat nesutinka su Ieškovais, kad Tilsta, teikdama pasiūlymą, pateikė melagingą informaciją apie specialistą. Tilsta pateiktoje 2024 m. balandžio 17 d. pažymoje nebuvo bandoma suklaidinti atsakovę, kad jos siūlomas specialistas vadovavo 143 Krantinių sutarties vykdymui nuo 2019 m. sausio 10 d. – minėtoje pažymoje tokio teiginio nėra. Be to, minėtoje pažymoje buvo pateikta tiksli informacija, kad E. S. dalyvavo vykdant vieną sutartį, kurią sudarė 2 etapai. Todėl aplinkybė, kad Tilsta Direkcijai pateikto pasiūlymo A dalyje nurodė, kad specialistas vadovavo 2 sutartims, nelaikytina melagingos informacijos pateikimu. Įvertinus visumą kartu su pasiūlymu pateiktų duomenų ir aplinkybę, kad atsakovė pati buvo užsakovė pagal 143 Krantinių sutartį (todėl turėjo duomenis apie E. S. vadovavimą jai), darytina išvada, kad Tilsta pateikė teisingą ir išsamią informaciją apie specialisto vadovautą sutartį, ir tik klaidingai manė (pasiūlymo A dalyje), jog vadovavimas sutarčiai, susidedančiai iš 2 etapų, gali būti vertinamas, kaip vadovavimas 2 sutartims.

27. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su Ieškovais, kad Tilsta negali remtis specialisto E. S. patirtimi vykdant 143 Krantinių sutartį, nes buvo vėluojama baigti darbus pagal šią sutartį.

28. Pirma, užsakovė pagal minėtą sutartį buvo atsakovė ir ji teigia, kad aptariama sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Savo ruožtu Ieškovai tik deklaratyviai ir formaliai teigia, kad buvo vėluojama baigti darbus pagal šią sutartį. Pastebėtina, kad darbų įvykdymo terminus ir jų tinkamumą lemia ne vien formalus matematinis skaičiavimas, bet visuma sutarties vykdymo aplinkybių (pvz., kada perduodama statybvietė, oro sąlygos, ar daromi projektinių dokumentų pakeitimai, užsakovo bendradarbiavimas vykdant sutartį ir kt.). Todėl remtis vien tik formaliu matematiniu skaičiavimu, ypač kai sutarties užsakovą tenkina sutarties įvykdymo terminai, nėra pagrindo.

29. Antra, 143 Krantinių sutartis tarp Tilsta ir atsakovės buvo pasirašyta 2019 m. sausio 10 d. Krantinių sutarties I etapas turėjo būti įvykdytas per 810 dienų (žr. 2021 m. gegužės 27 d. susitarimą) nuo sutarties 2.1.2 punkto įvykdymo, t. y. nuo statybvietės perdavimo. Pagal 143 Krantinių sutartį statybvietė Tilstai buvo perduota 2019 m. kovo 15 d. (teismui pateiktas tai patvirtinantis aktas), todėl I etapo darbai turėjo būti atlikti vėliausiai iki 2021 m. birželio 2 d. Direkcija patvirtino, kad pagal šią sutartį I etapo darbai buvo užbaigti iki 2021 m. gegužės 21 d., t. y. Trečiasis asmuo 143 Krantinių sutarties I etapo darbus atliko per trumpesnį laiką, nei buvo numatyta sutartyje. Todėl ieškinio argumentai, kad Tilsta vėlavo atlikti 143 Krantinių sutarties I etapo darbus atmestini, kaip nepagrįsti.

30. Trečia, pagal 143 Krantinių sutarties 2.1.3 punktą ir 2022 m. gegužės 24 d. susitarimo Nr. 7 1 punktą bendras sutarties I ir II etapo statybos ir gilinimo darbų terminas – 1 207 kalendorinės dienos nuo 2.1.2 punkte numatytų sąlygų įvykdymo, t. y. nuo statybvietės perdavimo. Pagal 143 Krantinių sutartį statybvietė Tilstai buvo perduota 2019 m. kovo 15 d., todėl II etapo darbai turėjo būti užbaigti iki 2022 m. liepos 4 d. Byloje nėra ginčo, kad Tilsta II etapo darbus užbaigė 2022 m. liepos 4 d. Todėl darytina išvada, kad II etapo darbai buvo užbaigti tinkamai ir laiku.

31. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad Tilsta turėjo teise remtis E. S. patirtimi vykdant 143 Krantinių sutartį ir Tilsta nepateikė Direkcijai melagingos informacijos dėl specialisto E. S..

Dėl Tilstos savarankiškai atliktų darbų vertės Žirnių projekte

32. Ieškovai iš esmės teigia, kad Žirnių projekte Tilsta prie savo jėgomis atliktų darbų priskyrė ir subrangovų atliktus darbus. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiais Ieškovų teiginiais.

33. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei kartu su pasiūlymu pateiktame atliktų darbų sąraše Tilsta nurodė, kad Žirnių projekte savo jėgomis atliko darbų už 16 507 526 Eur. Nagrinėjant Ieškovų pretenziją ir atsakovei paprašius paaiškinti šiuos duomenis, Tilsta 2024 m. rugsėjo 20 d. raštu atsakovei nurodė, kad Žirnių projekte jos savarankiškai atliktų darbų vertė yra 14 447 882,42 Eur. Tilsta taip pat paaiškino, kad atsakovei pateiktame atliktų darbų akte remiasi mažesne atliktų darbų verte (16 507 526 Eur) negu užsakovo pateiktoje pažymoje (18 052 577,60 Eur; 2023 metų kovo mėn. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus atsiliepimas apie atliktus darbus), nes užsakovo pažymoje įvertinti ir papildomai atlikti darbai. Tilsta atsakovei taip pat pateikė subrangovų atliktų darbų aktus / sąskaitas Žirnių projekte. Šie dokumentai buvo pateikti ir bylą nagrinėjančiam teismui. Iš šių dokumentų matyti, kad Žirnių projekte subrangovai atliko darbų už 2 059 643,58 Eur. Į šią sumą įeina ir Ieškovų akcentuojamos UAB „Titanai“ atlikti darbai už 1 100 408,25 Eur. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo abejoti, kad Žirnių projekte Tilsta savo jėgomis atliko darbų už 14 447 882,42 Eur. Ieškovų abejonės Tilstos savo jėgomis atliktų darbų Žirnių projekte verte remiasi deklaratyviais teiginiais. Kaip minėta, Tilsta nurodė, kad UAB „Titanai“ Žirnių projekte atliko darbų už 1 100 408,25 Eur ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (Tilsta atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 2.3 ir 2.4). Teismui pareikalavus duomenų iš UAB „Titanai“, ši bendrovė patvirtino Tilstos nurodytas sumas, t. y. kad UAB „Titanai“ Žirnių projekte atliko darbų už 1 100 408,25 Eur be PVM. Aplinkybė, kad užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) pažymoje buvo nurodyta didesnė Tilsta atliktų darbų vertė nei Tilsta nurodė atsakovei, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo suabejoti atsakovės pateiktais įrodymais, nes Tilsta paaiškino, kad į minėtą pažymą buvo įtraukti ir papildomai atlikti darbai.

Dėl įrodymų, pagrindžiančių tinkamą Tilsta patirtį Via Baltica projekte

34. Ieškovai teigia, kad įrodinėdama patirtį ir statybos darbų kainą Via Baltica projekte, Tilsta nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių darbų, atliktų savo jėgomis, kainą. Ieškovai taip pat teigia, kad Via Baltica projekto darbai, taip pat ir tie, kuriuos atliko Tilsta, nebuvo tinkami. Tačiau teismas nesutinka su tokia Ieškovų pozicija.

35. Teismas pažymi, kad atsakovė nurodė ir teismui pateikė konkrečius įrodymus, kuriais rėmėsi pripažindama Tilsta nurodytą patirtį Via Baltica projekte tinkama. Šie įrodymai yra nurodyti šio sprendimo 6.11 punkte, todėl teismas jų nekartoja. Teismas tik pažymi, kad UAB „Fegda“ pažyma dėl Tilsta savo jėgomis atliktų darbų Via Baltica projekte yra tinkama, joje nurodyta, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai šiame projekte buvo tinkami. Nei teisės aktuose, nei Pirkimo sąlygose nėra draudimo savo patirtį ir jos tinkamumą įrodinėti susijusių įmonių išduotomis pažymomis. Teisės aktai taip pat nenumato pareigos perkančiajai organizacijai kontroliuoti ar rinkti duomenis apie subrangovų savo jėgomis atliktus darbus. Todėl aplinkybė, kad Tilsta nepateikė užsakovės (perkančiosios organizacijos) Via Baltica projekte pažymos apie Tilsta savo jėgomis atliktus darbus, nesudaro pagrindo abejoti atsakovės atliktu situacijos vertinimu. Be to, Ieškovų dublike pateikti skaičiavimai, per kuriuos turėjo būti įvykdytas Via Baltica projektas, nepatvirtina, kad šis projektas buvo įvykdytas netinkamai. Kaip minėta, Tilsta darbų tinkamą atlikimą nagrinėjamu atveju patvirtino tiesioginis Tilsta užsakovas UAB „Fegda“, o viso projekto tinkamą įvykdymą patvirtina atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktas. Taigi, Ieškovų argumentai nagrinėjamu aspektu yra deklaratyvūs ir nepaneigia pateiktų duomenų patikimumo.

36. Teismas papildomai pastebi, kad teismui pareikalavus atitinkamų duomenų iš AB „VIA Lietuva“, ji pateikė patvirtinimą, kad Tilsta VIA Baltica projekte savo jėgomis atliko darbų, kurių bendra vertė 7 498 476,77 Eur be PVM. Tačiau AB „VIA Lietuva“ taip pat pažymėjo, kad darbų vertei apskaičiuoti naudojo užsakovo „VIA Lietuva“ ir rangovo UAB „Fegda“ sudarytoje rangos sutartyje nurodytus įkainius; „VIA Lietuva“ nežinomas rangovo UAB „Fegda“ ir subrangovo UAB „Tilsta“ susitarimo dėl darbų įkainių turinys. Todėl, teismo vertinimu, aplinkybė, kad AB „VIA Lietuva“ teismui nurodyta suma šiuo atveju šiek tiek skiriasi nuo UAB „Fegda“ pažymoje nurodytos sumos (žr. šio sprendimo 6.11.1 punktą) nesudaro pagrindo abejoti Tilsta Direkcijai ir teismui pateiktų duomenų patikimumu. Juolab kad teismui pareikalavus, Tilsta pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji VIA Baltica projekte iš viso atliko darbų už 11 014 516,41 Eur. Į bylą taip pat buvo pateikti subrangovų Tilstai atliktų darbų vertę patvirtinantys įrodymai (Pirkimo metu jie buvo pateikti ir Direkcijai (jai paprašius pateikti paaiškinimą / patikslinimą). Iš šių dokumentų matyti, kad subrangovų Tilstai atliktų darbų vertė VIA Baltica projekte buvo 2 698 153,06 Eur (šią sumą Tilsta nurodė Direkcijai ir 2024 m. rugsėjo 20 d. pateiktame patikslinime / paaiškinime dėl kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų).

37. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo abejoti, kad Tilsta VIA Baltica projekte savo jėgomis atliko darbų už 8 316 363,35 Eur ir šių darbų atlikimas buvo tinkamas.

Dėl įrodymų, pagrindžiančių tinkamą Tilsta patirtį Lentvario projekte

38. Ieškovai teigia, kad Tilsta Lentvario projekte nurodė tik dalį subrangovų atliktų darbų apimties, taip pat kad Lentvario projekte atliktų darbų atsakovė neturėjo vertinti, nes Tilsta vėlavo atlikti darbus. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovais.

39. Teismas visų pirma pažymi, kad Ieškovai, dėstydami argumentus apie Tilsta patirtį Lentvario projekte, iš esmės ignoruoja tiek atsakovės, tiek Tilsta pateiktus paaiškinimus ir į bylą pateiktus įrodymus, jų iš esmės neanalizuoja bei nevertina. Taigi, Ieškovų argumentai dėl Tilsta patirties Lentvario projekte yra iš esmės deklaratyvūs, remiasi prielaidomis ir nėra pagrįsti byloje surinktais įrodymais.

40. Antra, atsakovė atsiliepime nurodė, kaip buvo nustatyta, jog Tilsta Lentvario projekte savo jėgomis atliko darbų ypatinguosiuose statiniuose už 9 795 771,66 Eur (žr. šio sprendimo 3.27.1–3.27.5 punktus). Šiuos atsakovo pateiktus skaičiavimus iš dalies patvirtina Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktas Lentvario projekte (jame nurodyta bendra projekto vertė), Direkcijai Tilsta pateikti 2024 m. rugpjūčio 27 d. ir 2024 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimai dėl kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, Lentvario projekte dirbusių subrangovų atliktų darbų aktai / sąskaitos (iš jų matyti subrangovų atliktų darbų apimtys), kurie buvo pateikti Direkcijai ir teismui, taip pat teismo papildomai išreikalauti duomenys iš UAB „Titanai“, kuri teismui patvirtino, kad Lentvario projekte atliko darbų (suteikė paslaugų) už 649 871,15 Eur (ši suma visiškai atitinka Tilsta Direkcijai ir teismui pateiktus įrodymus). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Titanai“ atliktų darbų vertė Lentvario projekte buvo įtraukta skaičiuojant subrangovų atliktų darbų mastą ir todėl jie buvo įvertinti (atimti iš bendros Tilsta atliktų darbų vertės) nustatant Tilsta savo jėgomis atliktų darbų vertę ypatinguosiuose statiniuose Lentvario projekte. Todėl nėra jokio pagrindo dar kartą atsižvelgti (atimti) UAB „Titanai“ atliktų darbų vertės.

41. Tačiau teismas pastebi, kad suskaičiavus Tilsta subrangovų Lentvario projekte atliktų darbų vertę pagal Direkcijos teismui pateiktus subrangovų Tilstai išrašytus aktus / sąskaitas faktūras, teismas gauna 7 126 676,4 Eur sumą (118839+135108,75+155058,75+170638,25+5071,5+2030+730+17309+3088,4+1015+ 135000+34347,06+113000+39416+2069752,71+1261030,41+18391,84+229687,92+287,8+42952+4215,8+125365,56+847285,74+4800+649871,15+689837,26+17000+1443,75+6546,75+18684,75+42960,75+65173,5+100737). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad tiek Tilsta (savo 2024 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimuose), tiek atsakovė ne visiškai tiksliai apskaičiavo Tilsta savo jėgomis atliktų darbų ypatinguosiuose statiniuose vertę Lentvario projekte, nes jų vertė turėtų būti 9 118 756,14 Eur (16 245 432,54 – 7 126 676,4).

42. Trečia, Tilsta patirties Lentvario projekte tinkamumą tiesiogiai patvirtina užsakovės šiame projekte AB „VIA Lietuva“ 2024 m. birželio 11 d. pažyma. Šioje pažymoje konkrečiai nurodoma, kad rangovas tinkamai atliko svarbiausius šioje pažymoje nurodytoje (-ose) sutartyje (-yse) numatytus darbus pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus? svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Todėl Ieškovų dublike iškeltos prielaidos dėl Tilsta vėlavimo atlikti darbus šiame projekte negali būti laikomos teisiškai reikšmingomis. Tilsta atliktų darbų atitikį Pirkimo sąlygų 3.6.2 punktui tiesiogiai patvirtina užsakovo išduota pažyma, kurios patikimumo nepaneigia Ieškovų iškeltos subjektyvios abejonės. Be to, jau minėta, kad darbų įvykdymo terminus ir jų tinkamumą lemia ne vien formalus matematinis skaičiavimas, bet visuma sutarties vykdymo aplinkybių (pvz., kada perduodama statybvietė, oro sąlygos, ar daromi projektinių dokumentų pakeitimai, užsakovo bendradarbiavimas vykdant sutartį ir kt.). Todėl remtis vien tik formaliu matematiniu skaičiavimu ar gyventojų nusiskundimais, ypač kai sutarties užsakovą tenkina sutarties įvykdymo terminai, nėra pagrindo.

Apibendrinimas dėl Tilsta patirties; dėl Tilsta pasiūlyme pateiktos informacijos apie jos patirtį vertinimo

43. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad Tilsta pagrindė, jog savo jėgomis ir tinkamai yra atlikusi Pirkimo sąlygas tenkinančių darbų už 31 883 001,91 Eur (14 447 882,42 + 8 316 363,35 + 9 118 756,14 Eur). Vadinasi, Tilsta atitiko Pirkimo sąlygų 3.6.2 punkte įtvirtintą reikalavimą.

44. Tačiau teismas pastebi, kad teikdama pasiūlymą (žr. kartu su pasiūlymu pateiktą Atliktų darbų sąrašą) Tilsta buvo nurodžiusi atsakovei didesnes savo jėgomis atliktų darbų apimtis nei anksčiau šiame teismo sprendime nurodytos. Vadinasi, objektyviai vertinant, Tilsta kartu su pasiūlymu pateikė Direkcijai neteisingą (klaidingą) informaciją.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 77 punktą).

46. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu (pavyzdžiui, pareikalavo iš partnerių ar užsakovų papildomų įrodymų dėl tam tikrų duomenų teisingumo ir juos atidžiai patikrino dar prieš pateikdamas pasiūlymą viešajame pirkime; pasinaudojo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos (patikslinančios neaiškią pirkimo sąlygą) informacijos pateikimo; ir pan.), ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo, arba kai tokia (realybės neatitinkanti) informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ar atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga, nes, pavyzdžiui, iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir aiškino kurią nors viešojo pirkimo dokumentų sąlygą. Pareiga įrodyti aptartas aplinkybes tenka tiekėjui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 80 punktas)

47. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Tilsta (pagal Direkcijos prašymą, gavus Ieškovų pretenziją) patikslino pasiūlyme Direkcijai pateiktą informaciją apie savo jėgomis atliktų darbų apimtis pagal Pirkimo sąlygų 3.6.2 punktą. Tai Tilsta padarė 2024 m. rugsėjo 20 d. pateikdama Direkcijai papildomą informaciją (paaiškinimus) ir dokumentus dėl kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų (tiesa, šiame 2024 m. rugsėjo 20 d. rašte nurodydama subrangovų darbų apimtį Lentvario projekte, Tilsta, nors ir pateikė Direkcijai visus subrangovų atliktų darbų aktus / sąskaitas faktūras, tikėtina, padarė skaičiavimo klaidą, apskaičiuodama subrangovų darbų apimtį (žr. šio sprendimo 41 punktą).

48. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat aplinkybę, kad iš patikslintų duomenų matyti, jog Tilsta įrodymais (po patikslinimo 2024 m. rugsėjo 20 d.) pagrįsta patirtis ženkliai viršija Pirkimo sąlygų 3.6.2 punkte nustatytą dydį, teismas vertina, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog Tilsta pateikė melagingą informaciją atsakovei. Teismo manymu, byloje nėra aplinkybių, leidžiančių spręsti apie kokią nors Tilsta intenciją apgauti ar tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties Pirkimo sąlygų 3.6.2 punkte nustatytiems reikalavimams. Tilsta veiksmai šiuo konkrečiu atveju neturėtų būti vertinami kaip itin didelis tiekėjos nerūpestingumas, sudarantis pagrindą konstatuoti, kad ji pateikė melagingą informaciją.

49. Be to, net jei laikyti, kad Tilsta, teikdama pasiūlymą atsakovei, pateikė melagingą informaciją apie savo jėgomis atliktų darbų apimtis pagal Pirkimo sąlygų 3.6.2 punktą, teismas mano, kad atsižvelgiant į jau anksčiau paminėtas aplinkybes, sėkmingą atsakovės patirtį, įgyvendinant projektus su Tilsta, Tilsta bendradarbiavimą su atsakove Pirkimo metu (tikslinant duomenis ir teikiant patirtį pagrindžiančius dokumentus), atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, iš kurių matyti, kad atsakovė neturi pagrindo nepasitikėti Tilsta, teismui egzistuotų pagrindas nenaikinti sprendimo pripažinti Tilsta laimėjus Pirkimą, nes toks sprendimas būtų neproporcingas Tilsta elgesiui (Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 8 dalis).

Dėl subrangovų nenurodymo

50. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Pirkimo sąlygose Direkcija reikalavo pasiūlyme išviešinti visus subtiekėjus ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad subtiekėjų pajėgumai bus prieinami visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį (Pirkimo sąlygų 5.6.2 punktas). Pirkimo sąlygose nebuvo nurodytos išimtys nenurodyti subtiekėjų ir (ar) nepateikti jų išteklių prieinamumą patvirtinančių įrodymų. Pirkimo metu dalyviai atskirai pateikė klausimą Direkcijai, ar yra leistina pasiūlyme nenurodyti subtiekėjų, jeigu jie nėra žinomi pasiūlymo rengimo ir teikimo metu, tačiau bus pasitelkti ateityje. Atsakydama į klausimą, Direkcija aiškiai nurodė, kad dalyviai privalo nurodyti visus subtiekėjus ir pateikti jų išteklių prieinamumą patvirtinančius dokumentus. Pasiūlymo A formoje Tilsta nenurodė nė vieno subtiekėjo, kurio pajėgumais Tilsta planuoja remtis atliekant Pirkimo objektą sudarančius darbus ir teikiant su jais susijusias paslaugas. Tai reiškia, kad Tilsta įsipareigojo visus darbus atlikti savo jėgomis, įskaitant ir tuos, kuriems neturi reikiamos kvalifikacijos (tame tarpe, ir reikiamos kvalifikacijos specialistų). Kadangi pasiūlyme Tilsta nenurodė pasitelksianti šiems darbams subtiekėją (kvazisubtiekėją), taip pat tarp pasiūlymo dokumentų nėra jokios informacijos, kad Tilsta yra įdarbinusi reikiamos kvalifikacijos specialistą, Ieškovai daro išvadą, kad Tilsta kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygose keliamų reikalavimų Pirkimo objektą sudarantiems darbams atlikti. Pastebėtina, kad Ieškovės ieškinyje išdėstyti argumentai dėl subrangovų nenurodymo sutampa su ieškovės pretenzijoje išdėstytais argumentais, todėl teismas toliau pasisakys tik tuo aspektu, ar Ieškovų nurodyti argumentai paneigia Tilsta kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams.

51. Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajam subjektui įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys. Nagrinėjamu atveju Pirkimo dokumentuose tiekėjui nebuvo iškeltas reikalavimas turėti teisę verstis veikla, nurodyta Ieškovų ieškinio dalyje dėl subrangovų nenurodymo. Vadinasi, Direkcija nusprendė šia apimtimi tiekėjo kvalifikacijos netikrinti. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas Direkcijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys. Iš bylos duomenų matyti, kad pateikdama pasiūlymą Direkcijai, Tilsta prisiėmė anksčiau paminėtą įsipareigojimą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sutikti su Ieškovų teiginiu, kad Tilsta neatitiko Pirkime tiekėjui iškeltų kvalifikacijos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Ieškovų nurodyti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams Pirkime (Pirkimo sąlygose) tiesiog nebuvo iškelti.

Dėl bylos baigties ir dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl yra atmetamas.

53. Tilsta šioje byloje patyrė 7 275,13 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė patyrė 8 712 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į Tilsta ir atsakovės atstovų pateiktų procesinių dokumentų kiekį, turinį ir apimtį, teismas sprendžia, kad Tilsta ir atsakovės patirtos atstovavimo išlaidų sumos neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl yra priteistinos iš Ieškovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iš ieškovų

BMGS AS ir LNK Industries AS (iš kiekvieno) po 4 356 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tilsta“ iš ieškovų BMGS AS ir LNK Industries AS (iš kiekvieno) po 3 637,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis