Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-03-08 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, 2011-10-03 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos;

2) 2012-10-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., taikant BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2014-06-20 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su 2012-10-29 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 15 dienų, vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskirti įpareigojimai; teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., 178 str. 2 d.;

A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-10-15 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str., areštu 16 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Ž. V. atvirai pagrobė svetimą turtą šiomis aplinkybėmis:

2014 m. birželio 20 d. laikotarpyje nuo 21 val. iki 21.30 val. Alytuje, Vidzgirio parke, esančiame prie Punsko gatvės, atvirai pagrobė nukentėjusiąjai L. K. priklausančią rankinę, kurioje buvo piniginė su joje esančiais 80 litų, ir iš nukentėjusiosios striukės kišenės atvirai pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurio vertė 200 litų, tuo padarė nukentėjusiąjai L. K. 280 litų turtinę žalą.

Kaltinamieji Ž. V. ir A. Š. bendrininkų grupe padarė išžaginimą ir seksualinį prievartavimą šiomis aplinkybėmis:

2014 m. birželio 21 d. laikotarpyje nuo 0.30 val. iki 0.50 val. Vidzgirio parke, esančiame už Statybininkų gatvės 106c pastato, Alytaus mieste, kaltinamieji Ž. V. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudojant fizinį ir psichinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. K., A. Š. stovint nukentėjusiai L. K. už nugaros ir laikant jos rankas, prispaustas prie jos krūtinės, kad ši negalėtų priešintis, pasinaudojant bejėgiška L. K. būkle dėl jos psichinės sveikatos, Ž. V. nuavė nukentėjusiosios batus, numovė kelnes ir paguldė nukentėjusiąją ant žemės, taip atimdamas galimybę priešintis, ir, A. Š. stovint šalia, atliko su nukentėjusiąja L. K. prievartinius lytinius santykius prieš jos valią, t. y. ją išžagino, iš karto po to, toje pačioje vietoje kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, panaudojant fizinį ir psichinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. K., Ž. V. reikalaujant, kad ši jo lytinę aistrą tenkintų oraliniu būdu, o šiai nesutikus, Ž. V. suspaudė rankomis jos kaklą, tampė už plaukų, grąsino užmušti bei sudavė ne mažiau 8 smūgius rankomis nukentėjusiajai į veidą bei apie 4 smūgius į peties sritį, sukėlė fizinį skausmą ir taip atėmė galimybę priešintis, ir, A. Š. stovint šalia, privertė nukentėjusiąją L. K. jo lytinę aistrą tenkinti oraliniu būdu, o Ž. V. tenkinant lytinę aistrą oraliniu būdu ir esant nukentėjusiajai palaužtai dėl seksualinio prievartavimo metu patirto fizinio smurto, A. Š. prieš nukentėjusiosios valią atliko prievartinius lytinius santykius bei tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu prieš jos valią.

Kaltinamasis Ž. V. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad su nukentėjusiąja L. K. susipažino kelios savaitės iki 2014-06-20. Jis buvo paskelbęs per TV, kad ieško draugės, buvo nurodęs savo telefono numerį. L. K. jam paskambino ir taip jie susipažino, bendravo telefonu. Vieną kartą L. K. buvo atvažiavusi į Alytų ir jie susitiko, L. K. pas jį pernakvojo, bet lytinių santykių jie neturėjo. L. K. jis prisistatė T. vardu. Matė ir suprato, kad mergina turi negalią, nes ji lėtai mąstė, kalbėjo neaiškiai. Vėliau jis su L. K. susipyko, ir nors mergina jam skambindavo, jis nekeldavo ragelio. L. K. telefono numerį jis davė savo draugui A. Š., nes šis prašė, L. K. jam apibūdino kaip paprastą, vaikino ieškančią panelę. 2014-06-20 jam paskambino A. Š. ir pasakė, kad jis susitiks su L. K., kuri turi atvažiuoti autobusu iš Kauno į Alytų, pasiūlė kaltinamajam prie jų prisidėti. Kaltinamasis sutiko, nuėjo į autobusų stotį, ten susitiko su A. Š.. Jam pasakė, kad šis į kaltinamąjį kreiptųsi ne tikruoju jo vardu, bet vadintų jį T. Kai L. K. atvažiavo, jie su A. Š. pasiūlė jai eiti pasivaikščioti į parką. L. K. neprieštaravo. Einant L. K. kalbėjo, kad jai reikia važiuoti autobusu į Druskininkus, nes mama ligoninėje. Kaltinamajam šovė į galvą mintis atimti iš jos rankinę. Jis griebė rankinę iš merginos rankos ir nubėgo į priekį. Atokesnėje vietoje rankinę apžiūrėjo, joje rado L. K. asmens tapatybės kortelę, invalidumo pažymėjimą, patvirtinantį, kad L. K. 50 proc. nedarbinga, taip pat rado buto raktus, nuolaidų kortelių, piniginę, kurioje buvo 80 Lt. Pinigus išsiėmė ir įsidėjo į kišenę, taip pat pasiliko jos asmens tapatybės kortelę. Po to grįžo prie L. K. ir atidavė jai rankinę. L. K., pamačiusi, kad nėra pinigų ir jos dokumento, prašė juos grąžinti, bet kaltinamasis negrąžino. Tuo metu L. K. kažkas paskambino į jos mobilųjį telefoną, ji atsiliepė, pakalbėjo. Kai telefoną mergina įsidėjo į kišenę, kaltinamasis jį ištraukė, žiūrėjo, kas skambino. L. K. prašė kaltinamojo grąžinti jos daiktus, bet kaltinamasis nekreipė į tai dėmesio. Po to kaltinamasis su A. Š. sugalvojo nueiti į netoliese esantį barą išgerti alaus. Jiems einant, L. K. sekė iš paskos ir vis prašė grąžinti asmens dokumentą ir telefoną. Kaltinamasis jai pasakė, kad daiktus grąžins, jeigu ji su jais abiem pasimylės. Iš L. K. elgesio nesuprato, kad ji nesutinka su jais lytiškai santykiauti. Bare kaltinamasis už L. K. pinigus nusipirko alaus ir užkandžių, A. Š. irgi išgėrė alaus. L. K. į barą nėjo, laukė jų kitoje gatvės pusėje. Išgėrę alaus, kaltinamasis su A. Š. nuėjo į naktinę parduotuvę nusipirkti prezervatyvų, bet negavo. Tada su L. K. nuėjo į miškelį prie Statybininkų gatvės 106c pastato. A. Š. suėmė L. K. už rankų ir jas laikė, tuo tarpu kaltinamasis nuavė jai batus, numovė kelnes, apatines kelnaites, paguldė ant žemės ir užgulęs ant jos pradėjo lytiškai santykiauti vaginaliniu būdu. Lytiškai santykiavo apie 20 min., L. K. nerėkė. A. Š. stovėjo šalia. Kaltinamasis nebaigė lytinio akto, nes nenorėjo palikti savo DNR. Paskui jis atsisėdo ir pareikalavo, kad L. K. tenkintų jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Mergina nesutiko, sakė anksčiau to nėra dariusi. Tada kaltinamasis sudavė jai ranka per pečius, suėmė už kaklo, už plaukų ir privertė ją pasilenkti prie jo lytinio organo ir tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu. Tuo tarpu A. Š., kuris visą laiką buvo šalia ir matė kas vyksta, priėjo prie klūpančios ant kelių L. K. iš už nugaros ir nusismaukęs kelnes pradėjo tenkinti savo lytinę aistrą analiniu būdu, L. K. suriko, kad jai skauda. Dviese su A. Š. prievartavo L. K. apie 10-15 min. Kai jie baigė, paliko L. K. ir ėjo namo. Mergina sekė jiems iš paskos, prašė grąžinti jos daiktus, jie negrąžino. Telefoną, kurį kaltinamasis pagrobė iš nukentėjusiosios striukės kišenės, jis atidavė A. Š.. Vėliau tą telefoną atsiėmė ir kartu su kitais daiktais davė motinai, kad nuneštų į policiją. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, teisme atsiprašė nukentėjusiosios.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju Ž. V. kaltę taip pat visiškai pripažino. Parodė, kad susitiko su L. K. prie autobusų stoties, tada trise ėjo pasivaikščioti link miškelio. L. K. pasakė, kad jai reikia važiuoti į Druskininkus, bet apsižiūrėjo, kad jau praleido autobusą, kuris išvažiuoja apie 21 val. Jis ištraukė iš L. K. rankų jos rankinę ir nubėgo link pušynėlio, mergina šaukė, kad jis atiduotų rankinę, bet jis nesustojo. Paskui apžiūrėjo kas yra rankinėje, rado 2-3 raktų ryšulėlį, piniginę, kurioje buvo apie 60 litų, įvairios nuolaidų kortelės ir L. K. asmens tapatybės kortelė. Iš piniginės paėmė visus pinigus, asmens tapatybės kortelę ir nuolaidų korteles. Sugrįžęs atidavė L. K. jos rankinę. Mergina apžiūrėjo rankinę ir prašė atiduoti jos daiktus, tačiau Ž. V. neatidavė. Paskui jis įkišo ranką į L. K. striukės kišenę ir ištraukė ten buvusį jos mobiliojo ryšio telefoną. Tai padarė merginai matant, ši pradėjo sakyti, kad jis atiduotų telefoną, tačiau jis nereagavo. Apie 23 val. jis pasiūlė A. Š. nueiti į barą „Savas kalnas“ nusipirkti alaus, cigarečių ir kebabų. Einant link baro, jis su A. Š. sakė L. K., kad jeigu ji nori atgauti savo asmens tapatybės kortelę ir telefoną, tai jai reikės juos abu lytiškai patenkinti. Dar sakė jai, kad jų palauktų, kol jie bus bare, nes tada atiduos jos daiktus. L. K. nuo jų nebėgo, laukė autobusų sustojime. Bare jie užtruko apie pusvalandį. Už išgertą alų ir kebabus kiekvienas susimokėjo atskirai, Ž. V. mokėjo merginos pinigais. Kai išėjo iš baro, dar buvo nuėję į naktinę parduotuvę nusipirkti prezervatyvų, bet jų ten negavo. Po to visi trys ėjo į miškelį link televizijos bokšto. Ž. V. dar kartą pasakė L. K., kad atiduos jos daiktus ir dokumentus, jeigu ji su jais pasimylės. Mergina nelabai to norėjo, todėl A. Š., atsistojęs jai už nugaros, apglėbė ją rankomis, o Ž. V. nurengė kelnes ir kelnaites, tada merginą parvertė ant nugaros ir pasimovęs savo kelnes pradėjo atlikinėti su ja vaginalinius lytinius santykius. L. K. sakė, kad jai skauda, tačiau nerėkė, pagalbos nekvietė. Lytinis aktas truko apie 20 minučių. Paskui Ž. V. atsisėdo ir liepė merginai atlikti oralinį seksą. L. K. nesutiko, sakė taip niekada anksčiau nėra dariusi, tačiau jis liepė, jos galvą lenkė prie savo lytinio organo, sudavė merginai smūgius rankomis į veido, pečių sritį ir taip palaužė jos pasipriešinimą. Kai mergina jo lytinę aistrą tenkino oraliniu būdu, tai A. Š. priėjo prie jos, pasimovė kelnes ir pradėjo su ja lytiškai santykiauti analiniu būdu, o po to ir vaginaliniu būdu, tai truko apie 3-5 minutes. Po visko, kai jie abu jau apsirenginėjo, L. K. dar prašė, kad atiduotų jos daiktus, sakė A. Š., kad neturi kur nakvoti, tai eis pas jį į namus, bet A. Š. pasakė „nebandyk“ ir jie abu pasišalino (1 t., b. l. 148-150, 166-169, 173-174).

Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2014-06-20 apie 18.30 val. su Ž. V. nuėjo į Alytaus autobusų stotį pasitikti L. K., su kuria susipažino, kai Ž. V. davė jos telefono numerį. Iki tol merginos nebuvo matęs, tik kalbėjo su ja telefonu ir susitarė, kad ji atvažiuos į Alytų tikslu su juo pasimatyti. Kai susitiko su L. K., visi trys nutarė eiti pasivaikščioti į Vidzgirio parką. Beeinant Ž. V. netikėtai griebė iš L. K. rankos rankinę ir ją ištraukęs nubėgo į krūmus, po 5-10 min. grįžo, atidavė rankinę L. K.. Ši pasigedo rankinėje buvusios asmens tapatybės kortelės ir nuolaidų kortelių, prašė Ž. V. jas grąžinti, bet šis nereagavo, negana to, jis ištraukė iš jos striukės kišenės mobilaus ryšio telefoną ir jį pasiėmė. Po to A. Š. su Ž. V. sugalvojo nueiti į alaus barą. Jiems einant, L. K. sekė iš paskos ir vis prašė Ž. V. grąžinti jai daiktus. Ž. V. išsiėmė merginos telefoną ir padavė jį A. Š., o L. K. pasakė, kad daiktus grąžins tik tuo atveju, jeigu ji su jais abiem pasimylės. A. Š. tokiai minčiai neprieštaravo. Alaus bare jie išgėrė po bokalą alaus, mokėjo kiekvienas už save. L. K. tuo metu laukė jų prie stotelės. Paskui jie nuėjo į naktinę parduotuvę nusipirkti prezervatyvų, bet jų negavo. Tada nuėjo į miškelį prie Statybininkų g. namo Nr. 106C. Ž. V. paklausė „kuris pirmas“, A. Š. pasakė „eik tu“. Tada Ž. V. priėjo prie L. K. ir pradėjo mauti jos batus, tuo metu A. Š., atsistojęs jai už nugaros, laikė rankas, kad ji nesipriešintų. Ž. V. nutraukė merginai kelnes, kelnaites, po to paguldė ją ant nugaros ir užgulęs pradėjo su ja lytiškai santykiauti. Tuo metu A. Š. jau nelaikė merginos. Lytinis aktas truko apie 5-10 min. L. K. nesipriešino, bet sakė „skauda, baik“. Kai Ž. V. nuo jos nulipo, liepė merginai tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. L. K. nesutiko to daryti, sakė niekada to nėra bandžiusi, bet Ž. V. griežtai pasakė „daryk“, kelis kartus ranka užkirto jai per pečius, keikė ją, lenkė jos galvą prie savo lytinio organo ir mergina pakluso, žiaukčiodama tenkino jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Tai matydamas ir paragintas Ž. V. prisijungti, A. Š. priėjo prie nukentėjusiosios iš nugaros ir atliko lytinį aktą analiniu būdu. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino dalį žalos.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. Š. kaltę taip pat visiškai pripažino. Parodė, kad 2014-06-20 apie 12 val. Ž. V. atsiuntė jam SMS žinutę, kad jis paskambintų nurodytu numeriu merginai vardu L. ir pasiūlytų jai susitikti. A. Š. paskambino ir susitarė su mergina susitikti 18.30 val. Alytaus autobusų stotyje. Apie tai pasakė Ž. V. ir pasiūlė jam eiti kartu, šis sutiko, tik prašė A. Š. vadinti jį Tomu, t. y. nesakyti jo tikrojo vardo. L. atvažiavo autobusu, kuris atvyko iš Kauno. Po to ėjo trise pasivaikščioti į Vidzgirio parką. Mergina išsikalbėjo, kad ji yra iš Druskininkų miesto. Beeinant Ž. V. išplėšė iš L. rankos jos rankinę ir nubėgo į miškelio gilumą. Mergina pradėjo šaukti „ką tu darai, atiduok rankinuką“, ji bėgo Ž. V. iš paskos, A. Š. bėgo kartu su ja, bet Ž. V. nepasivijo. Po 15 min. jis pats sugrįžo ir atidavė merginai rankinę. Ją apžiūrėjusi, L. pasigedo savo asmens tapatybės kortelės, nuolaidų kortelių ir pinigų apie 60 litų. A. Š. sakė Ž. V. atiduoti merginai jos dokumentus, bet Ž. V. atsakė, kad dokumento neatiduos, o jį parduos. L. sakė, kad pinigų jis gali ir negrąžinti, tegul tik grąžina jos tapatybės kortelę. Dar ji kalbėjo apie auksinius auskarus, kuriuos buvo davusi Ž. V., kai jam reikėjo pinigų, ir kad tuos auskarus jis irgi privalo grąžinti. Taip jiems besikalbant, į merginos mobiliojo ryšio telefoną atėjo SMS žinutė. L. ją perskaitė ir telefoną įsidėjo į savo striukės dešinę kišenę. Tuo metu Ž. V. priėjo prie jos ir ištraukė iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo mėlynos spalvos korpusu. Mergina sakė „atiduok, atiduok, aš dar tokių vaikinų nemačiusi, kad taip darytų, elgtųsi“. A. Š. ragino Ž. V. grąžinti merginai telefoną ir dokumentus, nes paskui turės reikalų su policija, tačiau Ž. V. į tai nekreipė dėmesio. Po to Ž. V. pasiūlė eiti į barą „Savas kalnas“ išgerti alaus ir suvalgyti kebabų. Jiems trims beeinant iš parko į barą, Ž. V. pradėjo merginai sakyti, kad grąžins jai daiktus, bet už tai ji turėtų juos abu lytiškai patenkinti. A. Š. pritarė tokiam Ž. V. sumanymui, nors iš merginos veido išraiškos jis suprato, kad mergina nenori turėti su jais lytinių santykių, tačiau garsiai apie tai nieko nesakė ir neprieštaravo. Prie baro Ž. V. merginai pasakė, kad ji palauktų jų stotelėje, o jie abu nuėjo į barą, ten užtruko apie valandą laiko, iš jo išėjo apie 23.30 val. Bare išgėrė po du bokalus alaus, valgė kebabus, kiekvienas susimokėjo už save. Ž. V. susimokėjo merginos pinigais, nes iki susitinkant su šia mergina Ž. V. sakė, jog pinigų neturi. Išeinant iš baro, Ž. V. pasakė A. Š., kad jis norėtų pasimylėti su L., dar sakė, jog anksčiau su ja lytinių santykių neturėjo, nors jinai nakvojo pas jį namuose. Išėję vėl susitiko su L., jai Ž. V. pasakė, kad jeigu ji sutiks pasimylėti, tai jis atiduos pasą, korteles ir telefoną. Dar jis pasakė, kad dabar visi eis į naktinę parduotuvę pirkti prezervatyvų. Nuėję į parduotuvę prezervatyvų nerado. Tada ėjo pėsčiomis link Vidzgirio miškelio, esančio netoli jų namų. Beeinant A. Š. dar bandė Ž. V. atkalbėti nuo sumanymo reikalauti iš merginos lytinių santykių už paimtus daiktus, tačiau Ž. V. jo neklausė ir vis kartojo, kad nori su ja lytiškai santykiauti. Jiems einant, mergina nesiliovė prašyti, kad Ž. V. jai atiduotų dokumentus ir telefoną, tačiau šis nereagavo, o paskui pradėjo šaukti ant jos, keikė necenzūriniais žodžiais, sakė „tu, kale, baidykle, renkis greičiau, užmušiu tave“. L. nesirengė. Ž. V. paprašė, kad A. Š. palaikytų merginos rankas. A. Š. priėjo merginai iš nugaros pusės ir ją apglėbė rankomis, o Ž. V. pasilenkė ir nutraukė merginos kelnes bei apatines kelnaites, po to ją paguldė ant nugaros ir atliko su mergina vaginalinius lytinius santykius. L. K. nešaukė, tik sakė, kad jai skauda. Prieš tai Ž. V. ją prigrasino užmušti, jeigu ji šauks. A. Š. matė, kad Ž. V. merginą laikė už kaklo, lyg ją smaugdamas, girdėjo, kaip jis sakė jai „žiurke, kale, baidykle tu“. Po to Ž. V. atsigulė ant merginos drabužių ir liepė jai daryti oralinį seksą. L. atsisakius, Ž. V. pradėjo ją mušti, suduodamas smūgius rankomis jai į veidą, į pečius. Po šių smūgių mergina pradėjo oraliniu būdu tenkinti Ž. V. lytinę aistrą. Tuo metu Ž. V. pasiūlė A. Š. prisijungti prie jų į grupinį seksą. A. Š., priėjęs prie merginos, kuri klūpojo keturpėsčia, atliko vaginalinius lytinius santykius, nors tai galėjo būti ir analiniai santykiai, tačiau jis to tikrai nepastebėjo ir nesuprato (2 t., b. l. 66-68, 85-89, 99-100).

Kaltinamiesiems Ž. V. ir A. Š. visiškai pripažinus kaltę ir esant BPK 273 str. nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresn. specialisto D. B. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių seka, kad 2014-06-21 apie 01.53 val. policijoje buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, jog Alytuje, Zaidų g. namo Nr. 47 kieme atėjusi nepažįstama mergina prašo policijos pagalbos; ten nuvykus policijos patruliams, nustatyta merginos asmens tapatybė, t. y. L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). L. K. negalėjo nurodyti tėvų ar draugų telefonų numerių, aiškino, kad serga psichine liga, parodė neįgaliojo pažymėjimą, sakė, kad nemoka skaityti ir rašyti, gali tik pasirašyti, jos kalbą buvo sunku suprasti, ji sunkiai dėstė mintis, jos reakcija buvo neadekvati. Aiškinantis kas įvyko, L. K. nurodė, kad Tomas paėmė iš jos asmens pasą ir mobiliojo ryšio telefoną, taip pat ji užuominomis kalbėjo, kad turėjo su dviem vaikinais lytinius santykius (1 t., b. l. 6).

Iš L. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2014-06-21 06.30 val. L. K. kreipėsi į policiją nurodydama, kad 2014-06-20 apie 17.30 val. Alytaus autobusų stotyje ji susitiko su iš matymo pažįstamu vaikinu T. ir jo draugu, vaikinai nuvedė ją į miškelį, kur T. žadėjo grąžinti jos auksinius auskarus, tačiau ten T. iš jos paėmė rankinę ir išėmė pinigus 80 Lt, pasą, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 206“, po to T. tampė ją už plaukų, smaugė, sudavė smūgius, pareikalavo su jais pasimylėti ir ji, bijodama būti sumušta, buvo priversta pasimylėti su T. ir jo draugu (1 t., b. l. 2-3 ).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad nusikaltimo vieta yra miškelyje už Statybininkų g. 106c pastato, Alytuje, išmindžiotoje pievos aikštelėje rastas plaukų šepetys, plaukų segtukas, grandinėlė, marškinėliai, dvi nuorūkos (1 t., b. l. 7-14).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėti įvykio vietoje rasti nukentėjusiajai L. K. priklausantys daiktai (1 t., b. l. 16-21).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad 2014-06-21 nukentėjusioji L. K. pateikė savo drabužius, kuriais vilkėjo nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikaltimo: palaidinę, kelnes, apatines kelnaites (1 t., b. l. 24).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėti L. K. drabužiai, ant kelnių rasti žemių pėdsakai, ant apatinių kelnaičių rasti sutepimai (1 t., b. l. 25- 29).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2014-06-21 užduotimi VšĮ Alytaus apskr. S.Kudirkos ligoninės budinčiam ginekologui pavesta paimti L. K. makšties ir išangės tepinėlius (1 t., b. l. 30).

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas patvirtina, kad 2014-06-21 iš L. K. paimtos nuoplovos nuo šlaunų vidinio paviršiaus, lytinių lūpų, tamponas iš makšties ir iš tiesiosios žarnos (1 t., b. l. 32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo med. specialisto 2014-06-23 išvada Nr. G 646/14 (06) patvirtina, kad L. K. apžiūros metu sužalojimo žymių nestebima, specialistui pateiktuose medicininiuose dokumentuose L. K. sužalojimai neužfiksuoti, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas (1 t., b. l. 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2014-07-22 išvada Nr. S 232/14 (01) patvirtina, kad ant L. K. kelnaičių rastas sperminis skystis; atlikus DNR tyrimą ant kelnaičių, gautas L. K. DNR profilis; ant kelnaičių gauta mišri daugiau nei dviejų asmenų DNR, kuri vertinimui netinka; iš sperminio skysčio DNR profilio, tinkamo vertinimui, negauta. Tampone su L. K. makšties turiniu spermos nerasta. Tampone su L. K. tiesiosios žarnos turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas L. K. DNR profilis, iš sperminio skysčio DNR profilio tinkamo vertinimui negauta (1 t., b. l. 60-70).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2014-06-23 Ž. V. pateikė L. K. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 206“ mėlynos spalvos korpusu, L. K. asmens tapatybės kortelę Nr. 12497311, „Vilniečio kortelę“, „Norfos“ bei „Fresh Market“ nuolaidų korteles, „Labas“ SIM kortelę, o taip pat pateikė anksčiau iš L. K. paimtus geltonos spalvos metalo auskarus ir baltos spalvos metalo žiedą, šie daiktai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir grąžinti nukentėjusiąjai L. K. (1 t., b.l 73, 74-77, 78, 79).

Nukentėjusioji L. K., apklausta kaip liudytoja bylos ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014-06-20 apie 17 val. ji iš Kauno autobusų stoties ruošėsi važiuoti namo į Druskininkus. Tuo metu jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino A., kuris buvo jos pažįstamo vaikino T. draugas. Kad T. yra Ž. V. ji sužinojo jau vėliau, kai kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl jos išžaginimo. Su Ž. susipažino paskambinusi jam pagal skelbimą, kad vaikinas ieško merginos. Su juo bendravo telefonu, vieną kartą buvo atvažiavusi į Alytų su juo susitikti, buvo jo namuose, ten pernakvojo, bet jie lytiškai nesantykiavo. Ž. prašymu paskolino jam savo auksinius auskarus, nes Ž. sakė jam labai reikalingi pinigai, jis sakė užstatys auskarus lombarde, o vėliau juos išpirks ir grąžins. Kai A. jai paskambino, jis pasakė, kad turi jos auksinius auskarus ir jeigu ji atvažiuos į Alytų, tuomet jis tuos auskarus jai atiduos. L. K. sutiko užsukti į Alytų, pasiimti savo auskarus, po to ji ketino autobusu važiuoti į Druskininkus. A. telefonu sakė, kad į susitikimą ateis vienas, apibūdino save, o ji jam pasakė kaip bus apsirengusi ir kad atvažiuos autobusu iš Kauno. Kai Alytuje stotyje išlipo iš autobuso, pamatė vaikiną, kurį atpažino kaip jai skambinusį A., o šalia jo buvo T., t. y. Ž. V.. L. K. jo paklausė, kur yra jos auskarai, kuriuos anksčiau buvo jam davusi. Ž. iš pradžių aiškino, kad auskarai pas jį bute, paskui pasakė, kad jie yra pas jo draugą, kad jam paskambins ir šis auskarus atveš. Vaikinai ją vedė link miškelio ir aiškino, jog ten ant kalno ir bus atvežti jos auskarai. Kai užlipo ant kalno, laukė gal pusvalandį, kol kažkas atveš jos auskarus. Taip belaukiant, ji pamatė, kad nebespės į autobusą, kuris 20.55 val. išvažiuoja iš Alytaus į Druskininkus. Tuomet Ž. pasakė, kad ras kur jai pernakvoti. Tuo metu į jos mobiliojo ryšio telefoną pradėjo skambinti jos motina, motinos brolis, jie klausė kada ji grįš, barėsi, kad negrįžta. Matydama, kad nesulauks auskarų, L. K. apsisuko ir pasakė, kad grįžta į autobusų stotį. Tuomet Ž. jai iš rankos ištraukė rankinę ir nubėgo į miškelio gilumą. Ji kartu su A. liko stovėti, po to jie abu ieškojo Ž., bet nerado. Neužilgo Ž. pats grįžo prie jų su A., tačiau be rankinės. L. K. prašė Ž. grąžinti jos rankinę. Tada abu vaikinai nuėjo į miškelį. Kai jie sugrįžo, Ž. atidavė jai rankinę, bet ją apžiūrėjusi L. K. nerado ten buvusių visų savo pinigų, taip pat asmens dokumentų, nuolaidų kortelių. Rankinėje buvo tik jos ružavos spalvos džemperis, šukos ir dar kažkokios smulkmenos. Ji prašė Ž. atiduoti dokumentus, tačiau šis neatidavė. Kai L. K. pakalbėjo mobiliojo ryšio telefonu, ji telefoną įsidėjo į kišenę. Tuomet priėjęs Ž. iš jos bliuzono kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo garsiai skaityti SMS pranešimus, šaipytis iš jos, vadino ją paleistuve ir pan. Vaikinai jos telefoną perdavinėjo vienas kitam, kalbėjo, kad telefoną jie parduos. A. kažkam skambino, po to pasakė, kad už jos telefoną kažkas duoda 200 litų. L. K. prašė vaikinų atiduoti iš jos paimtus daiktus, t. y. dokumentus, mobiliojo ryšio telefoną. Tuomet Ž. pasakė, kad jeigu ji nori atgauti savo daiktus, tai turės su jais permiegoti, t. y. lytiškai santykiauti. Taip buvo jai pasakyta, kada jie ėjo į barą pavalgyti, o L. K. sekė jiems iš paskos. Vaikinai nurodė jai laukti autobusų stotelėje. L. K. neturėjo pinigų, kad galėtų parvažiuoti namo, iš jos buvo atimta asmens tapatybės kortelė, telefonas, todėl ji sutiko palaukti tų vaikinų. Be to, ji tikėjosi, kad vaikinai ją tik gąsdina, reikalaudami lytinių santykių su jais, kad sugrįžę iš baro jie atiduos jai daiktus ir tuo viskas pasibaigs. Stotelėje ji ilgai laukė, paskui nutarė eiti ieškoti Ž. ir A. Kai juos sutiko, šie pasakė, kad reikia eiti į parduotuvę nusipirkti prezervatyvų, vedėsi ir ją kartu, bet prezervatyvų jie negavo. Tada jie pradėjo klausinėti, ar ji neserga venerinėmis ligomis. L. K. sakė, kad neserga, ji buvo išsigandusi, pasimetusi dėl tokios beviltiškos savo padėties, nes tai buvo jau nakties metas, ji buvo be pinigų, be dokumentų ir mobiliojo ryšio telefono. Be to, Alytuje neturėjo jokių pažįstamų, kurie galėtų jai padėti, priimtų ją pernakvoti ar pagelbėtų kaip nors nusigauti iki namų. Nenorėjo lytiškai santykiauti su Ž. ir A., jiems apie tai pasakė, prašydama grąžinti jai daiktus ir nereikalauti iš jos sekso. Tačiau vaikinai nereagavo į jos prašymus, liepė jai eiti iš paskos ir nuvedė į miškelį. Ten Ž. liepė jai nusirengti, bet ji nesirengė, nes nenorėjo su jais lytinių santykių. Tuomet vaikinai priėjo prie jos, A., stovėdamas jai už nugaros, laikė jos rankas prispaudęs prie krūtinės, kad ji negalėtų priešintis, o Ž. tuo metu numovė jos batus, paskui kelnes. Kai ją taip nurenginėjo, ji buvo pusiau sėdomis. Paskui Ž. ją paguldė ant nugaros. Dar prieš tai Ž. su A. tarėsi, kuris pirmas atliks lytinius santykius, ir pirštais išsiskaičiavo, kad pirmas eis Ž.. Tuomet Ž. apsinuogino, savo lytinį organą įvedė į jos makštį ir pradėjo lytinį aktą. L. K. negalėjo priešintis, nes A. jos rankas laikė iki Ž. pradėjo lytiškai santykiauti. Ji nerėkė, nes tiek Ž., tiek ir jo draugas sakė, kad ji nerėktų, nesikviestų pagalbos, nes nuo to bus tik blogiau, todėl bijojo jų ir nešaukė pagalbos. Paskui Ž. pasakė, kad nenori pabaigti lytinio akto, jis pasikėlė ir nuėjo į miškelį. Kai Ž. sugrįžo, pradėjo reikalauti, kad ji oraliniu būdu patenkintų jo lytinę aistrą. L. K. nesutiko, sakė, kad niekada nėra to dariusi. Tuomet Ž. rankomis suėmė jos kaklą ir pradėjo smaugti, tampė ją už plaukų, sudavė smūgius ranka į veidą, pradėjo gąsdinti kad užmuš, parduos į užsienį, keikė ją visokiais žodžiais. Išsigandusi tokių Ž. grasinimų, bijodama, kad jis daugiau jos nemuštų, buvo priversta tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Nuo to ją supykino, ji pradėjo vemti, tačiau Ž. vis tiek reikalavo, kad ji „darytų jam oralinį“, tampė už plaukų, kartą sudavė ranka į veidą, sakydamas „gražiai čiulpk, nes tu man pakandai į organą“, nors iš tikrųjų nebuvo taip, kad ji specialiai būtų įkandusi jam į varpą. Tuo metu A. priėjo prie jos iš užpakalio ir įvedė savo lytinį organą, tik nukentėjusioji nesuvokė ar į makštį, ar į išangę, nes buvo labai išsigandusi ir visa drebėjo. Toks A. daromas jos žaginimo veiksmas vyko gana ilgai. L. K. negalėjo pasakyti, ar A. sperma išsiliejo, ar ne, kadangi iki šio įvykio ji buvo turėjusi tik vienus lytinius santykius ir nelabai suprato apie tai. Kai vaikinai ją paleido ir ji jau rengėsi drabužius, tai Ž. A. pasiūlė dar kartą su ja pasantykiauti, bet paskui jie nutarė, kad lauke per daug šalta. L. K. paprašė atiduoti iš jos paimtus daiktus, bet vaikinai sakė neatiduos, nes ji jų lytiškai nepatenkino. Ž. ją stumdė, sakė, kad ji jo nenervintų, kad ją reikėtų parduoti į užsienį arba geriausiai iš viso nužudyti, tačiau A. jį ramino, sakydamas „tu ką, durnas, už tai pasodys į kalėjimą“ bei ragino Žilviną greičiau eiti į namus. Tuo metu ji rinkosi savo daiktus ir prašė, kad vaikinai jos nepaliktų, bet jie sakė, kad negali jos vestis į namus ir abu pasišalino. Palikta viena ji ėjo link privačių namų kvartalo, sutiko žmones, paprašė jų pagalbos, jie iškvietė policiją (1 t., b. l. 104-106, 108-112, 113-114).

VšĮ Druskininkų PSPC pažyma patvirtina, kad L. K. nuo 2004 m. įrašyta psichikos sveikatos skyriaus įskaitoje, jai diagnozuota epilepsija, demencija, segant epilepsija (1 t., b. l. 119).

Atlikus nukentėjusiajai L. K. ambulatorinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad L. K. protinio išsivystymo lygis bei pažintinės veiklos ypatumai yra žemi, siekiantys išreikšto protinio defekto lygį, jos asmenybė nebrandi, primityvi, menko socialinio supratingumo, iš dalies priklausoma, nesugeba pilnai ir kritiškai vertinti įvykių bei prognozuoti jų eigos; atsižvelgiant į L. K. amžių, išsilavinimą (nemoka skaityti ir rašyti), psichinės sveikatos stovį, galima teigti, kad L. K. apsunkintai išreiškia mintis, išgyvenimus bei apibendrina jos atžvilgiu atliktus seksualinio pobūdžio prievartinius veiksmus, tačiau ji galėjo ir gali teisingai suprasti faktines su ja atliktų prievartinių veiksmų aplinkybes, jas įvertinti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus; dėl individualių psichologinių ypatumų (protinis defektas, mąstymo neproduktyvumas, asmenybės emocinis nebrandumas, nesugebėjimas pilnai ir kritiškai vertinti įvykį bei prognozuoti jo eigos ir kt.) L. K. linkusi pasiduoti įtaigumui, tačiau ji nėra linkusi fantazuoti, negauta jokių duomenų apie galimą poveikį jos duodamiems parodymams, L. K. parodymai pakankamai nuoseklūs, detalūs, atitinkantys jos žodyną, gyvenimo patirtį. Ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad atsižvelgiant į nukentėjusiosios L. K. amžių, išsilavinimą, būdo ypatybes, sveikatos stovį, nukentėjusioji negalėjo visapusiškai teisingai suprasti jos atžvilgiu atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus (1 t., b. l. 132-136).

Įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolais fiksuota, kad Ž. V. ir A. Š. įvykio vietoje detalizavo savo parodymus apie Ž. V. padarytą L. K. turto vagystę, taip pat jie nurodė L. K. išžaginimo bei seksualinio prievartavimo aplinkybes, jų parodymai iš esmės sutampantys, atitinkantys kitais bylos duomenimis nustatytas faktines įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 152-163, 2 t., b. l. 70-82).

Aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Įvertinęs juos visumoje, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų Ž. V. ir A. Š. kaltė padarius išžaginimą ir seksualinį prievartavimą yra įrodyta. Už išžaginimą pagal BK 149 str. 2 d. atsako tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų, t. y. lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Už seksualinį prievartavimą pagal BK 150 str. 2 d. atsako tas, kas su bendrininkų grupe tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaiudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudž. bylose Nr. 2K-437/2006, 2K-127/2013, 2K-199/2013 ir kt.).

Iš nukentėjusiosios L. K. parodymų seka, kad ji nenorėjo lytiškai santykiauti su kaltinamaisiais ir oraliniu bei analiniu būdu tenkinti jų lytinę aistrą. Savo nesutikimą ji išreiškė žodžiais, prašydama kaltinamųjų, kad šie už jos asmeninių daiktų grąžinimą nereikalautų su jais lytiškai santykiauti, taip pat ir tuo, kad ji nevykdė kaltinamojo Ž. V. raginimo nusirengti ir buvo nurengta prievarta. Nukentėjusioji aiškiai išreiškė savo nesutikimą tenkinti Ž. V. lytinę aistrą oraliniu būdu, sakydama, kad ji to nedarys, po ko Ž. V. panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą ir grasinimus. Kaltinamasis Ž. V. neneigė lytiškai santykiavęs su L. K. ir tenkinęs lytinę aistrą oraliniu būdu, o kaltinamasis A. Š. neneigė tenkinęs lytine aistrą su ja analiniu būdu, abu kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad jie suvokė, jog lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja ir ją seksualiai prievartavo prieš jos valią. Nukentėjusiosios pasipriešinimui palaužti kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą ir grasinimus, t. y. kaltinamasis A. Š. laikė L. K. rankas, tuo metu kaltinamasis Ž. V. ją nurengė ir paguldė ant žemės aukštielninką, po ko užgulė ir pradėjo lytiškai santykiauti prieš jos valią. Iš karto po to Ž. V. pareikalavo tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, o L. K. nesutikus, panaudojo prieš ją fizinį ir psichinį smurtą, tyčia suspausdamas kaklą rankomis, suduodamas jai smūgius rankomis į veidą ir pečių sritį, tampydamas už plaukų, grasindamas sumušti, taip palauždamas nukentėjusiosios valią priešintis ir priversdamas ją tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tuo metu A. Š., pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios pasipriešinimas palaužtas dėl patirto smurto, seksualiai ją prievartavo analiniu būdu. Abu kaltinamieji, žagindami ir prievartaudami nukentėjusiąją, tai darė dar ir pasinaudodami jos bejėgiška būkle, kurią lėmė nukentėjusiosios neįgalumas (protinis defektas). Kaltinamieji pripažino suvokę, kad nukentėjusioji L. K. turi psichikos sutrikimų, nes tai matėsi iš jos elgesio, mąstymo, kalbos, be to, Ž. V. matė ir L. K. neįgaliojo pažymėjimą, patvirtinantį, kad ji turi tik 50 proc. darbingumą. Atlikus teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę nustatyta, kad nukentėjusiąjai diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas ir ji, atsižvelgiant į jos amžių, išsilavinimą, sveikatos stovį, negalėjo visapusiškai teisingai suprasti jos atžvilgiu atliktus kaltinamųjų seksualinio pobūdžio veiksmus. Nukentėjusiosios psichinė būklė lėmė, kad ji pasitikėjo kaltinamaisiais, juos laikė draugais, todėl nesugebėjo objektyviai įvertinti potencialios grėsmės tapti lytinio nusikaltimo auka ir tam pasipriešinti. Kaltinamieji Ž. V. ir A. Š. išžaginimą ir seksualinį prievartavimą padarė veikdami bendrai, t. y. bendrininkų grupe. Kaltinamųjų susitarimas lytiškai santykiauti su L. K. ir ją seksualiai išnaudoti prieš jos valią reiškėsi kaltinamųjų konkliudentiniais, suderintais ir kryptingais veiksmais. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką bendravykdytojais laikomi ne tik lytiškai santykiavę ar tenkinę lytinę aistrą prieš žmogaus valią asmenys, bet ir tie asmenys, kurie bendrai veikdami prieš nukentėjusiąją smurtauja, grasina ar kitaip padeda įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, nors po to lytiškai santykiautų ar tenkintų lytinę aistrą tik vienas iš jų (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-854/2003). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios pasipriešinimui palaužti, laikydamas jos rankas, kai Ž. V. ją rengė ir paguldė ant žemės, taigi, jis iš dalies įgyvendino BK 149 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Taip pat jis yra vykdytojas ir BK 150 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, nes bendrininkui Ž. V. smurtiniais veiksmais palaužus nukentėjusiosios pasipriešinimą, pasinaudodamas bejėgiška jos būkle, tenkino su ja savo lytinę aistrą analiniu būdu. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinimas Ž. V. ir A. Š. pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. yra pagrįstas, įrodytas, kaltinamųjų padarytos veikos kvalifikuotos teisingai. Taip pat byloje įrodyta, kad kaltinamasis Ž. V. atvirai, jo veiksmus matant ir suprantant pačiai nukentėjusiąjai L. K. ir A. Š., pagrobė L. K. pinigus 80 litų ir mobiliojo ryšio telefoną 200 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiąjai L. K. 280 litų turtinę žalą, tokie jo veiksmai atitinka BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamųjų Ž. V. ir A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamieji pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, teisme atsiprašė nukentėjusiosios. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvina dar ir ta aplinkybė, kad jis iš dalies atlygino nukentėjusiąjai padarytą žalą.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Nors tikslus kaltinamųjų girtumas nebuvo nustatytas, bet iš kaltinamųjų parodymų bylos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jie neneigė prieš darydami nusikaltimus buvę alaus bare, kur gėrė alų, taigi, akivaizdu, kad jie buvo apsvaigę, o kad tai turėjo reikšmės nusikaltimų padarymui rodo kaltinamųjų elgesys, jų vartotas smurtas, brutali lytinė prievarta.

Teismas nesutinka su kaltinamojo Ž. V. gynėjos argumentais, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Įvertinus teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvadas apie nukentėjusiosios L. K. protinį defektą, jos asmenybės emocinį nebrandumą, nesugebėjimą pilnai ir kritiškai vertinti įvykius, prognozuoti jų eigą, nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji sąmoningai elgėsi rizikingai ar išprovokavo kaltinamuosius nusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis Ž. V. padarė tris tyčinius nusikaltimus, du iš jų – sunkūs nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, kurie šiuo atveju sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Pažymėtina, kad Ž. V. buvo nusikaltimų iniciatorius ir jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo pagrindinis, jis naudojo intensyvesnį smurtą nei jo bendrininkas. Ž. V. nusikalto būdamas anksčiau nuteistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, todėl pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, be to, BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. sankcijose nenumatyta alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Išdėstytų aplinkybių pagrindu Ž. V. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į byloje nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į tai, kad Ž. V. yra VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų įskaitoje dėl jam nustatyto asocialaus tipo asmenybės sutrikimo (2 t., b. l. 52, 58).

Kaltinamasis A. Š. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei. Baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau nusikalto būdamas neteistas. A. Š. nebuvo nusikaltimų iniciatorius, jo veiksmai ne tokie aktyvūs, kaip bendrininko. Skirtina sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant jos dydį, atsižvelgiama į tai, kad A. Š. pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, stengėsi bent iš dalies atlyginti žalą nukentėjusiajai.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, abu kaltinamieji prisipažino esą kalti, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir bausmes sumažinti vienu trečdaliu.

Nukentėjusioji L. K. palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį (3 t., b. l. 9-10) ir prašė priteisti iš kaltinamųjų solidariai 8688,60 Eur (30 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamieji su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydami, kad prašoma nepagrįstai didelė kompensacijos suma.

Pagal BPK 109 str. 1 d. nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese reikalauti iš kaltinamojo žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo), įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. turi atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose.

Vertindamas L. K. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji buvo žaginama ir brutaliai seksualiai prievartaujama dviejų fiziškai už ją stipresnių jaunuolių, kurie pasinaudojo jos bejėgiška būkle dėl psichinės sveikatos. Nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, lytinės prievartos jautė fizinį skausmą, patyrė didelį pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, yra ypač svarbu tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Po patirtų emocinių traumų nukentėjusioji jautė baimę, nerimą, atsirado nemiga, jai teko gerti raminamuosius vaistus, sunkiau sekasi susikaupti. Be to, ji išgyveno ir dėl to, kaip patirti sukrėtimai atsilieps jos sveikatai, tolesniam gyvenimui. Kartu teismas įvertina ir tai, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai sunkesnių fizinių pasekmių nukentėjusiajai nesukėlė. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamųjų turtinę padėtį – abu nedirba, turto neturi, tačiau yra jauni ir sveiki. Siekiant nukentėjusiosios bei žalą jai padariusių kaltinamųjų interesų pusiausvyros, daroma išvada, kad 5000 Eur dydžio kompensacija būtų adekvati ir pakankama dėl nusikalstamos veikos patirtai neturtinei žalai atlyginti bei atitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Teismui pateikti duomenys (3 t., b. l. 53), kad A. Š. per kelis kartus atlygino L. K. iš viso 121 Eur, todėl šia suma ieškinys mažinamas iki 4879 Eur. Kaltinamieji, padarę žalą bendrais nusikalstamais veiksmais, atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 2014-06-23 įvykio vietos apžiūros metu paimtos dvi cigarečių nuorūkos, vokas su jame supakuotais daiktais su DNR pavydžiais bei L. K. apatinės kelnaitės, kurie yra priduoti saugojimui Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriui (1 t., b. l. 22-23, 71-72), yra menkaverčiai ir sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kaltinamajam Ž. V. paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o kaltinamajam A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas (paimta asmens tapatybės kortelė Nr. 13631444, 2 t., b. l. 105), pakeistinos į suėmimą siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 str., 121 str. 4 d., 122 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendė:

Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., 178 str. 2 d., ir nuteisti:

pagal BK 178 str. 2 d. skirti laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas už veikas pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 2 d., jas iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams. Remiantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.

Remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėti pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nuosprendį neatliktos bausmės dalį ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015-02-26.

Remiantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti Ž. V. suėmimo laiką nuo 2014-06-25 iki 2015-02-26.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., ir nuteisti:

pagal BK 150 str. 2 d. skirti laisvės atėmimą 1 metams.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Remiantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šią bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-10-15 nuosprendžiu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 16 dienų.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-10-15 nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015-02-26.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą pakeisti į suėmimą ir paskelbus nuosprendį A. Š. suimti.

L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti L. K. iš Ž. V. ir A. Š. solidariai 4879 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dvi cigarečių nuorūkas, voką su jame supakuotais daiktais su DNR pavydžiais bei apatines kelnaites, saugomus Alytaus apskrities VPK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.