Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo Ž. V. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties, kuria nuteistojo prašymas dėl bausmės sušvelninimo tenkintas iš dalies,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžiu Ž. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtos bausmės. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendį neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

Nuteistasis Ž. V. pateikė teismui prašymą peržiūrėti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir paleisti jį iš pataisos įstaigos.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistojo Ž. V. prašymą tenkino iš dalies – Ž. V. atleido nuo bausmės, paskirtos Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 straipsnio 3 dalyje, veikai netekus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kitas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes paliko nepakeistas. Teismas nurodė, kad pagal dabar galiojantį baudžiamąjį įstatymą už 200 Lt vertės turto sugadinimą baudžiamoji atsakomybė negalima, nes turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos. Tuo pagrindu Ž. V. pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį išteisintinas ir todėl turėtų būti atleistas nuo bausmės, paskirtos už šią veiką, tačiau įvertinus tai, kad Ž. V. už LR BK 187 straipsnio 3 dalyje paskirta 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, Ž. V. atleidimas nuo bausmės, paskirtos už LR BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, neturi įtakos subendrintai bausmei. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad bausmės tikslus galima būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teismas darė išvadą, kad taikyti Ž. V. LR BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindo nėra.

Skunde nuteistasis Ž. V. prašo išnagrinėti jo baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, iš naujo, kadangi jis yra nekaltas ir turi būti išteisintas.

Nuteistojo Ž. V. skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista LR BK 75 straipsnio 1 dalis, naujojoje šio straipsnio redakcijoje nurodant, kad „Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priėmus šį įstatymą įsigalioję LR BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimai yra aktualūs tik tiems asmenims, kurie nuteisti ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, buvo galimas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo.

LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju LR BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes tuo atveju bausmės paskirtis Ž. V. nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs prašymo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, pagrįstai nurodė, jog Ž. V. buvo nusikaltimų iniciatorius ir jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo gerokai didesnis nei bendrininko. Ž. V. nusikalto ne pirmą kartą, prieš tai buvo jau tris kartus teistas, taip pat baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirbo, buvo išlaikomas senelių. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog šiuo atveju bausmės tikslai Ž. V. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl nėra įstatyminio pagrindo jam taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Skunde Ž. V. taip pat prašo baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, išnagrinėti iš naujo, kadangi jis yra nekaltas ir turi būti išteisintas. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendis, kuriuo Ž. V. pripažintas kaltu dėl minėtų nusikaltimų padarymo, apeliacine tvarka skųstas nebuvo, nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. kovo 19 d., todėl nuteistojo kaltės klausimas nuosprendžio vykdymo stadijoje sprendžiamas būti nebegali.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais teisinio pagrindo nėra. Todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo Ž. V. skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.