Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2016 m. sausio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudas subendrinus paskirta galutinė nuobauda - 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad 2015-11-18 apie 13.09 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiradus kliūčiai kelyje dėl netinkami pastatyto automobilio kelio dešiniajame krašte, pasuko vairą į kairę pusę, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė tuo metu priešpriešai važiuojantį automobilį „Fiat Ulyse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino šio automobilio galinio vaizdo kairės pusės veidrodėlį. Apgadinęs pastarąjį automobilį, nepranešęs policijai apie autoįvykį, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 127 p., 128 p. ir 222 p. reikalavimus.

Teismas jį – apeliantą nubaudė remdamasis tik nukentėjusiosios V. P., kurią jis pirmą kartą pamatė policijos komisariate, paaiškinimais. Nors 2015-11-18 V. P. savo paaiškinime įrodo, kad vairuotoją, kuris dalyvavo eismo įvykyje ji galėtų atpažinti, tačiau jos paaiškinime neužfiksuota pagal kokius veido bruožus ji tai galėtų padaryti, todėl toks paaiškinimas neturi jokios juridinės reikšmės. Kadangi LR ATPK nenumato tokio procesinio veiksmo kaip atpažinimas, todėl prireikus administracinėje byloje atpažinti asmenį, gali būti vadovaujamasi LR BPK normomis. LR BPK 192 str. numato, kad pažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Šioje administracinėje byloje tai nebuvo padaryta. Jis mano, jog nukentėjusioji, dėl jam neaiškių priežasčių, jį apkalbėjo, todėl apeliantas daro prielaidą, kad V. P. bendravo arba yra pažįstamos su Z. M. ir gydytoja L. K., kurios davė melagingus parodymus kitoje teismo byloje, kad jam pakenkti skyrybų procese. Siekiant nustatyti šias aplinkybes teismas galėtų patikrinti šių trijų moterų asmeninius ir darbo telefoninių skambučių išklotines.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog Pažeidėjas padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Iš apeliacinio skundo turinio ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų teisme matyti, kad apeliantas savo nekaltumą grindžia iš esmės tik savo paties parodymais ir jau po įvykio darytomis jo motinai priklausančio automobilio BMW foto nuotraukomis, tvirtindamas, kad eismo įvykyje jis nedalyvavo, todėl yra neteisingai apkalbamas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo automobilis buvo draustas, jis pats niekada nevažinėja būdamas neblaivus, todėl niekada nepasišalintų iš eismo įvykio kuomet yra siūloma pildyti eismo įvykio deklaraciją. Jis kelia prielaidą, kad įvykis gali būti susijęs su jo ir jo žmonos skyrybų procesu, taip siekiama jam pakenkti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime tokius pažeidėjo parodymus pagrįstai vertino kaip siekį išvengti atsakomybės ir jais nesivadovavo. Iš pirmos instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas vadovavosi įrodymų visuma, tame tarpe ir nukentėjusios V. P. parodymais teisme, kas leido teismui daryti pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės. Vienas iš įrodymų šaltinių administracinio teisės pažeidimo byloje ir yra nukentėjusiojo paaiškinimai (ATPK 256 str. 2 d.), kurio paaiškinimus, kaip jau minėta, teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą. Siekdamas patikrinti nukentėjusios paaiškinimus Apeliacinės instancijos teismas išklausė 2016-01-22 teisiamojo posėdžio, kurio metu buvo nagrinėjama apelianto byla, garso įrašą. Iš įraše užfiksuoto V. P. paaiškinimo akivaizdu, kad ji neabejoja tuo, kad eismo įvykį sukėlė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino būtent apeliantas, kurį nukentėjusioji nurodė atpažįstanti 99, 9 procentų. Šis nukentėjusios paaiškinimas sutampa ir su kitais byloje užfiksuotais duomenimis, tame tarpe ir su jos pačios policijos pareigūnui pateiktais paaiškinimais. Tai, kad policijos pareigūnas, turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, mutatis mutandis nesivadovavo baudžiamojo proceso kodekso normomis ir neatliko atpažinimo procedūros, V. P. paaiškinimų, pateiktų teisme, nepaneigia. Be to, ir pats apeliantas neneigė, kad automobiliu BMW naudojasi iš esmės tik jis, o apie tai, kad įvykio dieną automobilį būtų vairavęs kas nors kitas, apeliantas nenurodė. Pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo suabejoti nukentėjusiąja, jos nuosekliais paaiškinimais neturėdamas tam jokio pagrindo, neabejoja ir skundą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad nukentėjusioji iš karto po eismo įvykio apie šį įvykį ir apelianto pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pranešė policijai, nurodė automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje, markę ir valstybinius numerius (b.l. 12). Taip pat ir teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad apeliantas buvo išlipęs iš automobilio apžiūrėti automobilio sužalojimų, plūdosi, todėl vertinant padaryto pažeidimo laiką – apie 13. 00 val., pagrindo manyti, kad nukentėjusioji suklydo, nėra. Tai, kad nurodytas BMW automobilis dalyvavo eismo įvykyje taip pat patvirtina foto nuotrauka (b.l. 18), iš kurios pakankamai gerai matyti automobilio BMW kairės pusės galinio matymo veidrodėlio išorinio apgadinimo požymiai, leidžiantys daryti išvadą, kad automobilis kontaktavo su nukentėjusiosios vairuojamu automobiliu. Šiuo atveju paties apelianto pateiktos nuotraukos buvo pateiktos jau po eismo įvykio, todėl nėra jokio pagrindo jų vertinimui. Nors apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji nenurodė eismo įvykio liudytojų, nepateikė garso įrašo, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas, o ne nukentėjęs asmuo (ATPK 256 str. 3 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad įrodymų rinkimą ir jų vertinimą apsunkina situacija, kuomet vienas iš eismo dalyvių pasišalina iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju suinteresuotam asmeniui atsiranda galimybė panaikinti eismo įvykio pėdsakus ir tokius iškraipytus duomenis pateikti vertinimui. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų dėl apelianto tyčinio apkalbėjimo, galimai susijusio su jo ir jo žmonos skyrybų byla. Nukentėjusioji kategoriškai paneigė pažįstanti apelianto žmoną bei jį patį, duomenų paneigiančių nukentėjusios paaiškinimus apeliantas nepateikė, todėl jo teiginiai vertintini tik kaip nepagrįstos prielaidos ir pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės. Pažeidėjo argumentai, kad jis niekada automobilio nevairuoja neblaivus, šioje bylos tyrimo stadijoje nėra reikšmingas nesant galimybės šios aplinkybės patikrinti po to, kai apeliantas nesilaikė KET nustatytų eismo dalyvio pareigų įvykus eismo įvykiui. Pagal KET 220 p., jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą, ką iš esmės siūlė daryti nukentėjusioji. Pažeidėjui tyčia pasitraukus iš eismo įvykio vietos, su kuria jis buvo susijęs, šie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip tyčiniai, atitinkantys ATPK 130 str. 1 d. Taigi aukštesnysis teismas nesant vertinimui tinkamų duomenų nepasisako dėl pažeidimo padarymo priežasčių, kurios šiuo nagrinėjamu atveju gali būti laikomos tik kaip prielaidos.

Atsižvelgdamas į visa tai aukštesnysis teismas apelianto argumentus laiko nelogiškais ir vertina kaip siekį įvykio situaciją pakreipti sau palankia linkme. Tuo tarpu pagrindų, dėl kurių nukentėjusioji būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti apeliantą, byloje nėra. Ji teisme pateikė paaiškinimus būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingo paaiškinimo pateikimą teismui, jos paaiškinimai yra nuoseklūs ir atitinka kitą bylos medžiagą, todėl laikytini patikimais ir tinkamais Pažeidėjo kaltės įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai dėl jo nepagrįsto nubaudimo padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą atmetami kaip prieštaraujantys patikimiems nukentėjusios paaiškinimams ir kitai bylos medžiagai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas paminėtąsias aplinkybes, o taip pat byloje esančių objektyvių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl Pažeidėjo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Apibendrinus darytina išvada, kad apylinkės teismas įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, pagrįstai vadovavosi pirmiau aptartais įrodymais, kurių visuma neabejotinai patvirtina, jog Pažeidėjas vairavo automobilį ir sukėlęs eismo įvykį tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamoje byloje nekyla jokių abejonių dėl R. M. kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus, numatytus 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl jo atžvilgiu nutraukti bylą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

Remdamasis išdėstytais argumentais aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti R. M. apeliacinį skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis yra neskundžiama.