Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-248-1083/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-03-06Panevėžio apylinkės teismas
  2. T-635-830/2022Nutartis · 2022-05-16Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-06
Bylos Nr.
1-248-1083/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52960-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1-248-1083/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52960-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 6 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorui Gražvydui Kazlauskui,kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui Česlovui Petroniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 2 val. ties sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu 2.12 val. jam buvo nustatytas 2,16 ‰ girtumas, o 2.29 val. jam buvo nustatytas 2,34 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. vakare, apie 21–22 val., kartu su 3 draugais savo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esančią kavinę, kuri yra prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Kavinėje visi kartu (keturiese) išgėrė apie 2 litrus degtinės – draugai gėrė daugiau, o jis mažiau. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 2 val. baigus gerti degtinę kartu su draugais įsėdo į jo automobilį ir nuo minėtos kavinės išvyko į namus, link (duomenys neskelbtini) kaimo. Automobilį vairavo jis. Prieš sėsdamas už automobilio vairo jis jautėsi lengvai apsvaigęs ir žinojo, kad draudžiama vairuoti automobilį būnant neblaiviu. Taip pat žinojo, kad už tai gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl savo apsvaigimo, bet pasielgė neapgalvotai ir sėdo už automobilio vairo. Nuvažiavus nuo minėtos kavinės link (duomenys neskelbtini) kaimo apie 1,5–2 kilometrus juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo girtumą. Pirmą kartą alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,16 ‰ girtumas, o antrą kartą – 2,34 ‰ girtumas. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko, pasitikrinti girtumo į gydymo įstaigą nevyko. Tokį savo poelgį vertina labai blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad vairuodamas neblaivus sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems, galėjo sužaloti kitus asmenis, savo draugus. Anksčiau, prieš daugiau nei 10 metų, vieną kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau po pokalbio su tėčiu iki aptariamo įvykio niekada neblaivus automobilio nevairavo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį tėčiui, nes tėtis jam turi didžiulę įtaką.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. J. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (102 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta teisiamojo posėdžio metu buvo išvardinti dokumentai: tarnybiniai pranešimai (5, 41 b. l.), apžiūros protokolas (7–16 b. l.), alkoholio kiekio matuoklio rodmenų fotonuotraukos (9–10 b. l.), neblaivumo nustatymo aktas (17 b. l.), nutarimas dėl automobilio pridavimo saugoti ir jo perdavimo saugojimui kvitas (19, 22 b. l.), duomenys apie išlaidas, susijusias su transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu (25–30 b. l.), informacija apie automobilį (39 b. l.), VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (40 b. l.), liudytojo A. R. apklausos protokolas (44–45 b. l.), laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (53, 55 b. l.), kaltinamojo A. J. apklausos protokolas (65–66 b. l.), nutarimai skirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą (69–70, 72–73, 77–78 b. l.), kaltinamąjį A. J. charakterizuojanti medžiaga (82–86, 88, 91, 94–96 b. l.), išaiškinimo apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolas (102 b. l.), prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės su priedais (115–127 b. l.), laiduotoją A. J. charakterizuojanti medžiaga (129–133 b. l.).

2.4. Kaltinamajam A. J. nustatytas girtumas (2,16 ‰ ir 2,34 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis A. J. suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kaltinamasis A. J.. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis A. J. padarė veikdamas tyčia.

2.5. Prokuroro pareikštame kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis A. J. automobilį vairavo ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“, esančia (duomenys neskelbtini). Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. parodė, jog policijos pareigūnai jį, vairuojantį automobilį, sustabdė nuo kavinės, esančios prie minėtos parduotuvės, nuvažiavus apie 1,5–2 kilometrus link (duomenys neskelbtini) kaimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas ties sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (7–16 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko neginčijamai įrodytu tai, jog kaltinamasis A. J. automobilį vairavo ties sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl atitinkamai keičiamas kaltinamajam A. J. pareikštas kaltinimas.

2.6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.7. Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. 2020 m. vasario 24 d. teisme buvo gautas kaltinamojo A. J. tėčio A. J. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo (A. J.) atsakomybei (115–127 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. ir laiduotojas A. J. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas nurodė, kad kaltinamasis gyvena kartu su juo, tame pačiame name, jie abu dirba toje pačioje darbovietėje, matosi kasdien. Jie yra artimi, kaltinamasis konsultuojasi su juo svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jo (laiduotojo) nuomonę. Taip pat laiduotojas A. J. nurodė, kad sutinka būti savo sūnaus laiduotoju ir supranta savo kaip laiduotojo atsakomybę, supranta, kad jis turės daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Anksčiau, daugiau nei prieš 10 metų, ką tik gavęs vairuotojo pažymėjimą kaltinamasis A. J. vieną kartą yra vairavęs automobilį būdamas neblaiviu. Jam (laiduotojui) nepatiko toks sūnaus elgesys, todėl po pokalbio su kaltinamuoju iki aptariamo įvykio pastarasis būdamas neblaiviu automobilio nebevairavo. Apie kaltinamojo A. J. padarytą nusikalstamą veiką jis sužinojo iš paties kaltinamojo, po to, kai sūnus buvo paleistas iš policijos įstaigos – pastarasis parvežti į namus iš policijos įstaigos prašė ne ko nors kito, o būtent jo (laiduotojo). Anksčiau kaltinamasis alkoholį vartodavo ne dažnai, apie metus laiko prieš aptariamą įvykį iš viso alkoholio nevartojo. Mano, kad tądien sūnus alkoholį vartojo, nes jam nepasisekė su darbu, nepasisekė išvykti dirbti į užsienį. Kaltinamasis dėl savo veikos stipriai pergyvena, jie kalbėjo apie tai, apie alkoholio žalą. Jiedu su kaltinamuoju sutaria, sūnus su juo (laiduotoju) elgiasi pagarbiai, mano, kad jis yra autoritetas savo sūnui. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotojas neteistas, baustas administracine tvarka už negrubius KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, anksčiau nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, gyvenamojoje vietoje ir darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pasak paties laiduotojo A. J., jo sveikatos būklė netrukdys jam būti sūnaus laiduotoju. Mano, kad po aptariamo įvykio sūnui iš viso reiktų pamiršti alkoholį. Jis pats jau 14 metų nevartoja alkoholio ir sūnui teigiamą įtaką darys savo pavyzdžiu. Visos šios aplinkybės ir teisiamojo posėdžio metu laiduotojo papasakotos aplinkybės nepalieka abejonių, jog laiduotojas A. J. su kaltinamuoju iš tiesų yra artimi, jų santykiai yra geri ir laiduotojas yra autoritetas savo sūnui, todėl jis turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. J.. Visa tai nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo tėčio A. J. galimybe būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką savo sūnui – kaltinamajam A. J..

3.4. Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo neapgalvoto poelgio. Be to, kaltinamasis A. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas, jis dirba, neregistruotas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose, gyvenamojoje vietoje ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (82–86, 88, 91, 94–96, 123–124 b. l.). Svarbu įvertinti kaltinamojo A. J. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo jis sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių (pavyzdžiui, kartu su juo automobilyje važiavusių draugų) gyvybei, sveikatai ar turtui. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad šis procesas kaltinamajam A. J. taps gera pamoka, kad jis padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į prokuroro poziciją, o taip pat į laiduotojo poziciją ir jo turtinę padėtį (jis gyvena kartu su sutuoktine; abu dirba; bendros jo šeimos pajamos sudaro apie 1500 eurų, kurių pakanka pragyvenimui ir dar lieka taupymui; šeima turi gyvenamąjį namą, žemės sklypą su nebaigtomis statybomis; esant reikalui galėtų sumokėti 1000 eurų dydžio užstatą, tai nebūtų didelė našta; byloje nėra duomenų, kad užstatas ženkliai pasunkintų laiduotojo šeimos materialinę padėtį) teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį A. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo A. J. (tėčio) atsakomybei su 1000 eurų dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4. Uždraudimas vairuoti transporto priemones

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis A. J. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas, artimas sunkiam girtumui. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Nors kaltinamasis šiuo metu dirba vadybininku ir teisė vairuoti transporto priemones neabejotinai palengvintų jam vykdyti savo darbines pareigas, teismas visų pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajam A. J. nuo 2019 m. gruodžio 15 d. taikoma kardomoji priemonė – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, nesutrukdė jam nuo 2020 m. sausio 21 d. įsidarbinti minėtose pareigose (119–120 b. l.). Svarbu tai, kad bausmėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Bet kurios įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas neskirti tokios poveikio priemonės. Asmuo, vairuojantis transporto priemonę neblaivus, be jokių abejonių yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmių kilimo riziką, todėl privalėdamas suprasti, kad atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas ir atitinkamos prievartos priemonės taikymas neišvengiamai sukels jam tam tikrus nepatogumus bei neigiamas pasekmes, kaltinamasis A. J. turėjo būti itin atidus, dėmesingas ir suinteresuotas nedaryti nusikalstamos veikos, kuri lemtų atitinkamų prievartos priemonių taikymą. Ne mažiau svarbu tai, jog pagal paties kaltinamojo ir laiduotojo parodymus seka, kad anksčiau kaltinamasis A. J. jau yra vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsižvelgdamas į visas pirmiau nurodytas aplinkybes teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis A. J. administracine tvarka nebaustas, anksčiau jis nebuvo teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Atsižvelgiant į tai, į prokuroro poziciją, į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas švelnesnis už numatytą tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 2 metams 3 mėnesiams (įstatyme numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.4. 2019 m. gruodžio 15 d. nutarimu kaltinamajam A. J. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (77–78 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 15 d.

5. Turto konfiskavimas

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Be to, įvykio metu kaltinamojo A. J. vairuota transporto priemonė yra jo paties (39 b. l.), tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis. Taip pat, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamajam A. J. buvo nustatytas vidutinis girtumas, artimas sunkiam girtumui, savo nusikalstama veika jis sukėlė pavojų kitų asmenų (pavyzdžiui, kartu su juo automobilyje važiavusių draugų) gyvybei, sveikatai ar turtui. Anksčiau jis yra vairavęs transporto priemonę būdamas neblaiviu. Atsižvelgiant į tai, į automobilio vertę Lietuvoje (vidutiniškai 1041 Eur be PVM; 40 b. l.), o taip pat siekiant kaltinamajam A. J. užkirsti kelią daryti naujus teisės pažeidimus panaudojant tą pačią transporto priemonę, jam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6. Kiti klausimai

6.1. Kaltinamajam A. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (69–70, 72–73, 77–78 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai:

6.2.1. automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami konfiskavimą vykdančiam antstoliui;

6.2.2. kaltinamajam A. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

6.3. Šioje byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamojo A. J. automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamojo A. J. neišieškomos.

6.4. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

A. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. J. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti. Užstatas turi būti sumokėtas per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams 3 (trims) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 15 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus:

- automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiam antstoliui;

- A. J. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. J., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas