Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-743-71/2010

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 31 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodine proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės S. D. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo panaikinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims S. D. , V. G. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. D. paveldėjimo tikslu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo P. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą (b. l. 3-4).

Kadangi P. D. palikimas atsirado jam mirus, t.y. (duomenys neskelbtini), teismas taikė 1964 m. Civilinio Kodekso normos. Sutinkamai su šio CK 587 str. 2 d., kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą, laikoma, kad jis palikimą priėmė.

Byloje surinktų įrodymų visuma teismas laikė įrodyta, kad po P. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą kartu su S. D. priėmė ir jo sūnus R. D.. Pareiškėjas nuo pat savo gimimo gyvena tame pačiame name, turi savo kambarį. Po tėvo mirties rūpinosi likusiu turtu kaip savo – remontavo ir prižiūrėjo namą, malkinę, tvėrė tvorą, padarė šulinio dangtį, rūpinosi namo apšildymu, malkomis, prižiūrėjo gyvulius, ruošė jiems pašarą, su arkliu dirbo bei atliko kitus ūkio darbus. Teismas laikė, kad pareiškėjas tokiu būdu priėmė tėvo palikimą.

Pareiškėjas laiko, kad kartu su motina priėmė palikimą, nes nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), niekur nebuvo išsikėlęs, po tėvo mirties liko gyventi šiuose namuose, nes motina viena rūpintis namais ir gyvuliais nepajėgi. Namu pareiškėjas rūpinasi jau (duomenys neskelbtini) metų, jį prižiūri, rūpinasi kuru ir kt. Motina S. D. priimdama palikimą nurodė, kad kitų įpėdinių nėra, nors tėvo mirties dieną pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini) metų, o seseriai (duomenys neskelbtini) metų. Laiko, kad turi teisę į tėvo palikimą, tik šios teisės iki šiol teisiškai nerealizavo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Šalių ginčas dėl palikimo nagrinėjamas pagal Lietuvos 1964 m. CK normas. Pareiškėjas R. D. yra mirusio tėvo P. D. įstatyminis įpėdinis, įrodinėjęs, kad priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Palikimas bendriausia prasme – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas, o tiksliau – tai ne tik palikėjo turtinės ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės, bet ir palikėjo turtinės pareigos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (CK 587 str. 1 d.). Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes (CK 40 str.). Taigi palikimo priėmimas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo, todėl, kaip ir bet kurio kito sandorio atveju, įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str. 2 d.). Neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 587 str. 1 d.). Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami, bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

Taigi, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikimą sudaro namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). Taigi, būtina vertinti, kaip gali pasireikšti nekilnojamojo daikto faktiškas valdymas. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą - mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan. (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2003).

Apeliantės argumentą, kad mirus tėvui, pareiškėjas būdamas pilnamečiu, atsisakė priimti palikimą ir pas notarą nesikreipė, kolegija laiko nepagrįstu ir atmestinu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų apie pareiškėjo R. D. atsisakymą nuo palikimo (CK 591 str.). S. D. (duomenys neskelbtini) pareiškime notarų biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal įstatymą nurodė, kad kitų turto įpėdinių nėra (b. l. 48). Apeliaciniame skunde apeliantė S. D. pripažįsta, kad į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi viena ir jos vardu buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į mirusio sutuoktinio palikimą (b. l. 73). Nurodytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant byloje įrodymų apie R. D. atsisakymą nuo palikimo, reiškia, kad įpėdiniui R. D. pradėjus valdyti paveldimą turtą, palikimas yra laikomas priimtu. Faktinį palikimo priėmimą leidžiama įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Byloje nustatytas šių aplinkybių visetas: byloje nėra įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad R. D. , tiek tėvui esant gyvam, tiek po jo mirties, nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). R. D. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), jokio kito būsto neturi. Pareiškėjo nuolatinis gyvenimas name, laikytinas faktišku paveldimo turto valdymu, tačiau palikimo priėmimas turi būti išreikštas aktyviais veiksmais, nukreiptais įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Pareiškėjo R. D. gyvenimas tėvų valdoje iki tėvo mirties bei tolesnis jo gyvenimas šiame name ir šiuo metu, rūpinimasis namo priežiūra, reiškia faktinį jo valdymą po palikėjo mirties. Šie aktyvūs pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad jis laikė save paveldimo turto savininku, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad po tėvo mirties, jis faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas naudojosi nuosavybe, valdė ir disponavo turtu kaip savo nuosavybe. Pareiškėjas ne tik po tėvo mirties gyvena palikimą sudarančiame name, naudojasi namų apyvokos daiktais, bet rūpinasi kuru namo apšildymui, jį paruošia, įvedė name trifazį elektros naudojimą, remontavo šulinį, malkinę, tvėrė tvorą. Tai, kad pareiškėjas atliko šiuos darbus patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad padarytos naujos kopėčios, naujas suolelis, metalinis šulinys, nauja šuns būda, malkinė, nupirktos gręžimo staklės, suvirinimo apartas, dujinis pjaustytuvas, garaže tvarkingai sudėti visi reikmenys ir įrankiai (b. l. 58, 68). Kad po tėvo mirties R. D. mamai S. D. padėjo prižiūrėti namus, mokesčius mokėjo kartu su mama, vieną mėnesį pareiškėjas, kitą - mama, rūpinosi gyvuliais ir jų pašaru, tvėrė tvorą, veždavo malkas ir atliko kitus darbus patvirtina liudytojų V. G. , R. B., D. N., L. B. parodymai (b. l. 67-68). Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliantės argumentą, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie namo remontą savo lėšomis ir darbu, kolegija laiko nepagrįstu ir atmestinu. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad visas namo išlaikymo išlaidas yra padengusi pati. Pareiškėjui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl sudaryti sutarčių savo vardu jis neturėjo galimybių. Akivaizdi ir nereikalaujanti išsamesnio įrodinėjimo yra aplinkybė, kad R. D. naudodamasi namu, jame gyvendamas kartu su motina, užtikrina namų valdos priežiūrą, tinkamą jos eksploatavimą, nes apeliantė būdama vyresnio amžiaus sunkiai pati galėtų atlikti šiuos darbus. Suinteresuoto asmens S. D. pateikti rašytiniai įrodymai: 2002 m. nekilnojamojo turto draudimo liudijimas ir kvitas (b. l. 32,40), (duomenys neskelbtini) valstybinio privalomojo draudimo įmokoms priimti kvitas (b. l. 34), (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvitas už mansardos ir malkinės projektą (b. l. 33), 1988 m., 1998 m., 1999 m., žemės mokesčio sumokėjimo kvitai (b. l. 34,35,38), (duomenys neskelbtini) privalomojo draudimo įmokos kvitas (b. l. 39) nesudaro pagrindo teiginiui, kad visas išlaidas yra padengusi pati apeliantė. Tai, kad apeliantė S. D. nesutinka su sūnaus R. D. gyvenimo draugės pasirinkimu, neatima pareiškėjui teisės paveldėjimo tikslu priimti palikimą, pradėjus faktiškai jį valdyti.

Kolegija konstatuoja, kad šios bylos išsprendimui esminių nustatytų bylos aplinkybių pagrindu palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, teisines nuostatas tinkamai aiškino ir taikė pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnis).

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių būtų pagrindu būtų galima netikėti pareiškėjo parodymais. Šie parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, tarpusavyje sutampa ir atitinka CPK 185 straipsnyje vertinimo reikalavimus bei civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomą įrodymų pakankamumo principą.

Tokiu būdu, įvertinus byloje esančius įrodymus, kolegija neturi pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, todėl jį atmeta ir Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Atmetant apeliacinį skundą, iš apeliantės S. D. valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 263 str.), todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) keturis litus 25 centus, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.