Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-07-21 · Civilinė byla Nr. e2A-638-425/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-21
Bylos Nr.
e2A-638-425/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Atsakovas
V. J.
Kategorijos
  • 2.5.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-638-425/2016

Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09737-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.1; (S) 2.5.11.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-717-837/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. J. 287,02 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad ieškovė tiekė geriamąjį vandenį ir nuotekų šalinimo paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkas atsakovas, po savo tėvo mirties priėmęs palikimą. Teigė, kad atsakovas nėra sudaręs paslaugų sutarties ir vengia ją sudaryti, todėl pagal teisės aktų nuostatas, laikoma jog su atsakovu sudaryta standartinė geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis. Nurodė, jog atsakovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ir nuo 2012 metų gruodžio mėnesio iki 2015 metų spelio mėnesio skolingas ieškovei. Pažymėjo, kad atskaovas turi teisę gauti kompensaciją už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, bet kompensacija gali būti skaičiuojama įsiskolinusiam vartototui sudarius skolos grąžinimo sutartį ir ją vykdant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo V. J. 287,02 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Nustatė, kad ieškovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), o V. J. gyvenamąją vietą deklaravo minėtu adresu. Atsakovas su ieškovu nėra sudaręs paslaugų sutarties, atsiųsto sutarties egzemplioriaus nepasirašė ir tokiu būdu vengia ją sudaryti.

5. Konstatavo, jog su atsakovu yra sudaryta LR Vyriausybės nutarimu patvirtinta Standartinė geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis ir pagal sutarties 49 punktą už suvartotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą privalo atsiskaityti pagal pirkimo ir pardavimo vietoje įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis.

6. Konstatavo, jog atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir laikotarpiu nuo 2012 gruodžio mėn. iki 2015 spalio mėn. ieškovei skolingas už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą 287,02 Eur, ieškovė neturėjo pagrindo mažinti atsakovui apmokėjimo sumą, nes jam kompensacija už suvartotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą netaikoma, atsakovo situacijai neatitinkant sąlygų, kada galima kompensacija.

7. Nustatė, kad atsakovas nepateikė jokių priešieškinį pagrindžiančių įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti ieškovo nekokybišką paslaugų tiekimą, o ieškovė į bylą pateikė 2016-03-25 geriamojo vandens tyrimo protokolą, kuriuo pagrindžia geriamojo vandens atitikimą jam keliamiems kokybė reikalavimams.

8. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš jo priteisti susidariusią skolą bei kad jis ieškovei yra neskolingas. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad atsakovas apie savo prievolę žinojo, pateiktų mokėjimo sumų pagrįstai neginčijo, bet skolos tikslingai nemokėjo. Nurodė, jog ieškovės 2015-12-31 surašytoje pažymoje nurodyti duomenys, atitiko ieškovės pateiktą iš atsakovo prašomos priteisti skolos apskaičiavimą, todėl darė išvadą, jog prašomą priteisti skolos suma yra įrodyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, teikti atsakovo prašymą Lietuvos Konstituciniam Teismui, tenkinti 2014-07-31 priešieškinį visa apimtimi.

10. Nurodo, kad iš 287,02 Eur sumos nėra atimta socialinė kompensacija už šaltą vandenį, tuo pažeidžiant jo konstitucinę teisę į socialinę apsaugą.

11. Mano, jog procesinių palūkanų bei reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, teikiant priešieškinį byloje, kai savivaldybės įstaiga atleistina nuo tokio mokesčio, žyminio mokesčio sumažinimas keliais eurais neatitinka moralės normų. Daro prielaidą, kad ketinama užvaldyti jo nekilnojamąjį turtą, o pareiškus teisėjai nušalinimą, ji nenusišalino, todėl teigia esant pagrindui kilti deliktinei atsakomybei bei svarstyti teisėją Teisėjų taryboje.

12. Teigia, kad teismas nemotyvavo, kodėl nesikreipė į Lietuvos Konstitucinį Teismą pagal jo pateiktą prašymą, neprijungė prie bylos medžiagos eilės Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėtų bylų, neįtraukė į procesą papildomų šalių, nenagrinėjo 2014-07-31 pateikto priešieškinio, nekreipė dėmesio į atsakovo pateiktą daiktį įrodymą, patvirtinantį netinkamą vandens kokybę, todėl teismas buvo šališkas.

13. Paaiškina, kad užginčijo ieškovės pateiktą sutartį, kaip niekinę ir pateikė pasiūlymus, parodančius sutarčiai prieštaraujant viešai tvarka ir gerai moralei. Nurodo, jog nei ieškovė sudarė, nei teismas įpareigojo sudaryti su apeliantu viešąją sutartį, todėl mano, kad sandoris negaliojantis kaip sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Priduria, kad tokia situacija atitinka vartojimo sutarčių nesąžiningumo sąlygas ir teisėtumo faktą turi įrodinėti ieškovė.

14. Tvirtina, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo atsisakymo mokėti už paslaugas dėl vandens kokybės, o ieškovės pateikta vandens kokybės analizė yra šališka, atlikta tos pačios įmonės laboratorijos, remiantis pasenusiais standartais.

15. Teigia, kad skundžiamas sprendimas be motyvų, todėl naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

16. Ieškovė UAB „Panevėžio energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

17. Teigia, kad bendrovė, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis apeliantui už suteiktas paslaugas teisėtai ir pagrįstai taikė nustatytas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo bei aptarnavimo kainas, o V. J. teiginys dėl nekorektiškos skolos nemotyvuotas.

18. Pažymi, kad V. J. negalėjo būti skaičiuojama kompensacija už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, nes neatitiko reikalavimų, kuriems esant taikytina kompensacija.

19. Nurodo, jog atsakovui buvo sudarytos sąlygos susipažinti su paslaugų teikimo sutarties sąlygomis, buvo teikiama raštu išsami informacija apie skolą, kompensaciją ir mokėjimus.

20. Tvirtina atsakovo teiginiams dėl netinkamos vandens kokybės esant nepagrįstiems, nes tiekiamas geriamas vanduo atitinka galiojančios Lietuvos higienos normos HN:2003 reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

21. Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

23. Atsakovas pareiškė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

24. Nustatyta, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini) V. J. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškove nėra sudaręs paslaugų sutarties.

25. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nepasiturintiems gyventojams, kurie yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, gali būti teikiama piniginė socialinė parama (Įstatymo 1 str. 1 d.). Apeliantas teigia, kad ieškovės paskaičiuotas skolos dydis neteisingas, nes nėra atimta jam skirta kompensacija šaltam vandeniui. Nustatyta, kad nuo 2015-03-01 iki 2016-02-29 V. J. buvo paskirta socialinė pašalpa. Ieškovė neneigia, kad apeliantas turi teisę gauti kompensaciją už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, tačiau nurodo, kad jis neatitinka reikalavimų gauti minėtą kompensaciją. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą, asmuo turi teisę į kompensaciją, jeigu kreipimosi dėl kompensacijos metu įsiskolinęs už geriamąjį vandenį su vandens tiekėju yra sudaręs sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę į kompensaciją, kompensacija skiriama, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacija apskaičiuojama geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už įstatymo nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus gyvenančio asmens pajamų. Nustatyta, jog ginčo laikotarpiu V. J. už ieškovės teiktas paslaugas atsiskaitydavo, sumokėdamas nuo 0,01 Eur iki 0,03 Eur už deklaruotą sunaudotą geriamąjį vandenį nuotekas. Apeliantas nepaneigė, kad ieškovė buvo pateikusi Skolos grąžinimo sutartį, tačiau jis tokios sutarties nepasirašė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į įstatyminį kompensacijų taikymo ir skyrimo reglamentavimą, daro išvadą, jog teisės aktų normos nenumato tokios kompensacijų taikymo, skyrimo tvarkos, kada kompensacija taikoma neturint duomenų apie realias asmens išlaidas už vandens tiekėjo teiktas paslaugas, todėl ieškovė negalėjo taikyti kompensacijos atsakovo V. J. nurodytu būdu. Apeliacinės instancijos teismui nepateikti įrodymai, kad ieškovės prašomas skolos dydis pasikeitė skolą visiškai ar iš dalies apmokėjus, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti ieškovės reikalavimo dydžiui esant neteisingam (CPK 185 str.).

26. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.37 straipsnio 2 dalis suteikia teisę kreditoriui prašyti priteisti iš skolininko įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė teismo priteisti ne tik skolą už teiktas paslaugas, bet ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pripažinus reikalavimą dėl skolos priteisimo teismui buvo pagrindas tenkinti ir prašymą dėl palūkanų priteisimo (CPK 6.210 str. 1 d.; CPK 185 str.). Apeliantas V. J. kelia abejones dėl reikalavimo sumokėti žyminį mokestį ir mano, jog žyminio mokesčio nežymus sumažinimas pažeidžia jo procesines teises. CPK 93 straipsnis reglamentuoja ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju, ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti esant pažeistoms apelianto procesinėms teisėms (CPK 93 str. 2 d.; 185 str.).

27. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovas V. J. pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. 2016-03-17 protokoline nutartimi teismas netenkino atsakovo prašymo, motyvuodamas tuo, kad prašyme nenurodytas teisės aktas, kuris prieštarauja Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėto prašymo turiniu, sprendžia, jog prašymas yra abstraktus, nėra nurodyta konkreti teisės norma, kuri galimai prieštarauja Konstitucijai, paremtas samprotavimais, savo įžvalgomis bei situacijos vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, paneigiantys 2016-03-17 protokolinės nutarties teisėtumą (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti apelianto prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes prašyme išdėstyti klausimai nepriskirtini Konstitucinio Teismo kompetencijai (CPK 185 str.).

28. Vertinant apelianto V. J. prašymus prijungti prie bylos medžiagos kitas Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėtas bylas, įtraukti į bylą kitas institucijas, nustatyta, kad atsakovas nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios yra prašytose prijungti Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėtose civilinėje bylose ir gali turėti įtakos nagrinėjamam ginčui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog prašomoms įtraukti institucijoms teismo sprendimas turėtų tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms.

29. 2016-03-30 protokoline nutartimi teismas atsisakė priimti priešieškinį, motyvuodamas jam nesant susijusiam su byla ir galėjus būti pateiktam anksčiau. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu nepateikia pagrįstų argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad nagrinėjamo ginčo kontekste, t. y. sprendžiant ieškovės reikalavimą priteisti skolą už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, jo pareikštų prašymų tenkinimas gali turėti esminę teisinę reikšmę teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 12 str., 178 str.).

30. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir V. J. nesudarė rašytinės geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties ir šalių santykiams taikoma Standartinė geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis. Apeliantas teigia, kad teismas neįpareigojo ieškovės sudaryti su juo viešąją sutartį ir susidariusią situaciją vertina kaip sandorį sudarytą dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimų. Iš byloje pateikto atsakovo V. J. 2014-05-19 rašto matyti, kad atsakovas nesutiko su ieškovės pateiktos sutarties projekto kai kuriais punktais, įvardindamas juos nekorektiškais, tačiau savo pasiūlymų, kaip juos ištaisyti nenurodė. Byloje nėra duomenų, o ir apeliantas nenurodo, kokios geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia atsakovo teises ir interesus, nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti sutartį kaip niekinę CK 1.91 straipsnio aspektu (CPK 12 str., 178 str.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia geriamojo vandens kokybės atitikimo teisės aktais nustatytiems reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pareikštas atskiras reikalavimas įpareigoti ieškovę sudaryti rašytinę geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, teismui neturėjus pagrindo pasisakyti dėl minėtos sutarties sudarymo ar jos sąlygų (CPK 185 str.).

31. Apeliantas V. J. skunde teigia teismui visiškai nepasisakius dėl jo atsisakymo mokėti už paslaugas dėl geriamojo vandens kokybės, tačiau pakankamų ir leistinų įrodymų pagrįsti savo teiginius nepateikia (CPK 12 str., 178 str.). Iš byloje esančio 2016-03-25 UAB „Aukštaitijos vandenys“ Vandens tyrimų laboratorijos Geriamojo vandens mėginių tyrimo protokolo matyti, jog vandens mėginys, paimtas iš (duomenys neskelbtini) namo įvado, atitinka Lietuvos higienos normos HN:2003 reikalavimus. V. J. priešingų minėtiems faktams duomenų nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovę tiekusią netinkamos kokybės geriamąjį vandenį (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

32. Civiliniame procese asmenims, abejojantiems teismo nešališkumu, suteikiama galimybė pareikšti teisėjui nušalinimą. Tačiau, kaip ir kiekviena turima teisė, taip ir teisė nušalinti teisėją, nėra absoliuti, ja turi būti naudojamasi sąžiningai, o reiškiant tokį nušalinimą būtina nurodyti aplinkybes, pagrįstai leidžiančias abejoti teisėjo objektyvumu. Nagrinėjamoje byloje apelianto argumentai dėl teisėjo šališkumo grindžiami teisėjo priimtais procesiniai sprendimais, kurie byloje jam kėlė abejones dėl teisėjo nešališkumo ir objektyvumo. Tačiau nei CPK 65 straipsnio, nei CPK 66 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios teisėjų nušalinimo klausimus, tokio nušalinimo pagrindo nenumato. Nagrinėjamu atveju, apeliantas V. J. nereiškė teisėjui A. Jasonui nušalinimo, todėl leidžia teigti atsakovui sutikus su tokia teismo sudėtimi. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo.

33. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo V. J. teiginiai, argumentai nevertintini, kaip nesusiję su nagrinėjama byla ir jos teisingam išsprendimui neturi teisinės reikšmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Už apeliacinio skundo pateikimą atsakovas V. J. turėjo sumokėti 15 Eur žyminį mokestį, tačiau 2016-04-19 nutartimi žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.

37.Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo V. J. priteistinas atidėtas 21,71 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 (įrodymus pateikti teismui).

Teisėjas Laimantas Misiūnas