Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų N. L. ir E. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; skirta 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuosprendžiui įsiteisėjus.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikinama.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011 m. spalio 19 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė paskirta bausmė A. B. – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, galioja iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinama.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; skirta 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuosprendžiui įsiteisėjus.

Skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, galioja iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinama.

Patenkintas Valstybinės ligonių kasos ieškinys ir Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos priteista: solidariai iš T. V. ir D. T. - 491,78 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt vienas litas 78 ct) N. L. gydymo išlaidų atlyginimo; iš A. B. - 530,58 Lt (penki šimtai trisdešimt litų 58 ct) E. L. gydymo išlaidų atlyginimo.

Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. L. civilinis ieškinys, priteista: 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo iš D. T. bei 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš A. B., V. J., D. T.; priteista iš T. V., A. B., V. J., D. T. 1200 Lt (vienas tūkstantis du šimtai litų) advokato suteiktų paslaugų apmokėjimui.

Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. civilinis ieškinys, priteista: 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo iš A. B. bei 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš T. V., A. B., V. J., D. T.; priteista iš T. V., A. B., V. J., D. T. 1200 Lt (vienas tūkstantis du šimtai litų) advokato suteiktų paslaugų apmokėjimui.

Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. civilinis ieškinys, priteista 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš A. B., V. J..

Iš dalies patenkintas nukentėjusiosios I. L. civilinis ieškinys, priteista 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš A. B., V. J..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinė grandinėlė ir šlepetės, palikti disponuoti D. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. ir D. T., 2010 m. birželio 6 d., apie 2³⁰ val., veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sužalojo N. L., padarydami pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. D. T. be jokios priežasties stumdant N. L. ir bandant kumščiu suduoti į veidą, D. T. užtempus N. L. striukę pastarajam ant galvos, o N. L. nusiėmus striukę, T. V. be jokios priežasties sudavus nukentėjusiajam N. L. metaliniu strypu per galvą, po ko, N. L. nugriuvus ant žemės, T. V. ir D. T. spyrus kojomis N. L. į įvairias kūno vietas, nemažiau kaip po vieną kartą, tuo nukentėjusiajam N. L. padarė žaizdą kairės ausies srityje, kairės ausies būgnelio trauminį plyšimą, nubrozdinimus dešinio kelio srityje ir dešinėje blauzdoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės ausies būgnelio trauminio plyšimo nukentėjusiojo N. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

A. B., 2010 m. birželio 6 d., apie 2³⁰ val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sužalojo E. L., padarydamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. be jokios priežasties metaliniu strypu sudavė vieną kartą gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam E. L. per galvą, tuo nukentėjusiajam E. L. padarė dešinio skruostikaulio lūžimą, kraujosruvas dešinės akies vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio skruostikaulio lūžimo nukentėjusiojo E. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

T. V., A. B., V. J., D. T., 2010 m. birželio 6 d., apie 2³⁰ val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nakties metu atėję prie poilsiaujančių žmonių su metaliniais strypais rankose ir vedini rotveilerių veislės šunimi, elgėsi iššaukiančiai, sukėlė muštynes, kurių pasėkoje buvo nesunkiai sužaloti N. L. ir E. L., o be to, V. J. bandė suduoti, tačiau nepataikė metaliniu strypu E. L. į galvą, E. L. nubėgus, pastarąjį su metaliniais strypais rankose nusivijo ir gaudė T. V. ir V. J., D. T. ragino savo šunį pulti ant sumuštus nukentėjusiuosius bandžiusios ginti I. L., ją įžeidinėjo žodžiu ir vieną kartą pastūmė, A. B. bandė ranka suduoti K. L. į veidą, tačiau nepataikė ir sudavė pastarajam į petį.

Apeliaciniais skundais nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai N. L. ir E. L. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Nenustačius pagrindo perduoti bylą prokurorui, prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį dėl LR BK 75 straipsnio taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo nuteistiesiems D. T., V. J., laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietą nustatyti pataisos namuose. Pakeisti nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. L. ir E. L. priteista kiekvienam po 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš D. T. bei 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš A. B., V. J., D. T., ir priteisti solidariai iš A. B., V. J., D. T. neturtinės žalos atlyginimo N. L. - 18750 Lt ir E. L. - 20000 Lt.

Apeliaciniuose skunduose, kurie iš esmės analogiški, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog visi nuteistieji veikė kaip bendrininkų grupė padarant viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymą, tačiau atskirus nukentėjusiuosius sužalojo atskiri nuteistieji, o ne visi keturi nuteistieji kaip bendrininkų grupė, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Mano, kad visų nuteistųjų tyčia apėmė nesunkaus sužalojimo E. L. ir N. L. padarymą, kadangi visi nuteistieji atvyko į nusikaltimo vietą turėdami metalinius strypus, suvokė, kad strypai bus panaudoti smurtaujant, dėl keturių nuteistųjų vykdomo suderinto užpuolimo nukentėjusiems bei tokių padarinių siekė. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl bendrininkavimo vertino panašias aplinkybes 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485/2008. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti kaltinamąjį aktą neatitinkantį įstatymo reikalavimų, t. y. kaltinime nelogiškai, prieštaringai nurodytos padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, ko pasėkoje, padaryta klaidinga išvada, kad V. J. neatsako už N. L. ir E. L. sužalojimą, taip pat, kad T. V. ir D. T. neatsako už E. L. sužalojimą, todėl nuosprendis turėtų būti panaikintas, o baudžiamoji byla perduota prokurorui.

Nuteistieji A. B., D. T. ir jų bei kitų nuteistųjų gynėjai advokatai E. J., S. K., A. P., S. B. prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinių skundų ribose (LR BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai pripažino kaltais T. V. pagal LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 138 str. 2 d. 8p., A. B. pagal LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 138 str. 2 d. 8 p., V. J. pagal LR BK 284 str. 1 d., D. T. pagal LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 138 str. 2 d. 8 p., dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei viešosios tvarkos pažeidimo ir nuteisė už tai, taip pat tinkamai išsprendė civilinių ieškinių dydžio klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl ko keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniais skundais, nėra pagrindo.

Dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui

LR BPK 234 str. 2 d. p. numatyta pirmosios instancijos teismo teisė perduoti bylą prokurorui, kai kaltinamasis aktas neatitinka įstatymu kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą.

Reikalavimai kaltinamojo akto turiniui nustatyti LR BPK 219 str. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. BPK 219 str. 3 p. nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, 4 p. – kaltinamajame akte nurodomi pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2012 birželio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361-2012 nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos kitos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajame akte aprašant kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas buvo nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, padarymo būdas ir kitos svarbios aplinkybės, visiškai atitinkančios nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Kaltinamieji, nukentėjusieji ir liudytojai nurodė skirtingą vandens telkinio pavadinimą, tačiau tai nereiškia, kad kaltinamasis aktas neatitinka reikalavimų, nes kaip įvykio vietą visi nurodė (duomenys neskelbtini) rajone netoli (duomenys neskelbtini) kaimo esantį vandens telkinį. Šiuo atveju tai laikytina nustatyta tikslia įvykio vieta. Taip pat konstatuotina, kad kaltinamajame akte aiškiai nurodyti visi kiti būtini rekvizitai, t. y. laikas, būdai, padariniai, kuriais grindžiamas kaltinimas, o nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės nekeičia kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas bylos parengimo nagrinėti teisme metu spręsdamas kaltinamojo akto atitikimą LR BPK keliamiems reikalavimams nematė esminių neatitikimų ir baudžiamosios bylos prokurorui neperdavė, tai jam netrukdė nagrinėti baudžiamosios bylos. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendyje konstatavo, kad pagal baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes viešoje vietoje atliktais įžūliais veiksmais (smurtu, keiksmažodžiais, šuns pjudymu ir kt.) T. V., A. B., V. J. ir D. T. ne tik sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bet T. V. ir D. T. kartu dar sužalojo nukentėjusįjį N. L., A. B. sužalojo E. L., o taip pat pašalino T. V. inkriminuotą kaltinimą pagal LR BK 138 str. 2 d. 5 p., bei patikslino kaltinamųjų atlikto įžūlaus elgesio turinį, suduotų smūgių skaičių bei jų lokalizaciją. Nusikalstamos veikos inkriminuotos kaltinamajame akte kaltinamiesiems atitinka pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pripažintoms padarytoms nusikalstamoms veikoms, už kurias jie yra pripažinti kaltais bei nuteisti. Pažymėtina, kad abejonių dėl kaltinamojo akto neatitikimo LR BPK bei kaltinimų nekilo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui R. T., kuris 2011 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą su prašymu leisti pasidaryti kaltinamojo akto kopiją (3 t., 30 b. l.), ją gavo ir iki įrodymų tyrimo pabaigos nesikreipė į teismą su prašymu spręsti kaltinamojo akto neatitikimo baudžiamojo proceso įstatymui bei pareikštų prieštaringų kaltinimų klausimų.

Apeliaciniuose skunduose esantis argumentas, kad dėl nuteistiesiems pateiktų kaltinimų prieštaringumo kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, kai apeliantai konkrečiai nedetalizuoja kurių asmenų atžvilgiu kaltinimuose nustatytos aplinkybės yra prieštaringos, laikytinas deklaratyvaus pobūdžio teiginiu. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, daro išvadą, kad nėra pagrindų perduoti baudžiamąją bylą prokurorui.

Dėl bendrininkavimo

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog atskirus nukentėjusiuosius sužalojo atskiri nuteistieji, o ne visi keturi nuteistieji kaip bendrininkų grupė, todėl netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485/2008 pažymėjo, kad pagal „baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta atitinkamuose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius“.

Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistieji bendrininkų grupėje sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. pažeidė viešąją tvarką, padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d., tačiau už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. kurią padarė nustatyti konkretūs asmenys, t. y. D. T., A. B. ir T. V., atsako tik jie už konkrečius neteisėtus savo veiksmus, kuriais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą N. L. ir E. L. kiekvienas atskirai. Būtent dėl anksčiau paminėto pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakomybė už padarytą neturtinę žalą nukentėjusiesiems E. ir N. L. turi būti sprendžiama kiekvienam atskirai.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Vadovaujantis LR BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. LR BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Pagal LR BPK 113 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo LR BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. LR BPK 109 str. nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota LR CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis LR CK 6.249 str. 5 d. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-15 nutartis byloje Nr. 2K-56/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011 pažymėjo, kad „patirta neturtinė žala – didžiulių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, pažeminimo, įtampos, streso, nuoskaudos ir pan., tarp teismo nuosprendžiu konstatuotų kasatorių neteisėtų veiksmų (įvykdyto nusikaltimo) ir ieškovės patirtos neturtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Neturtinė žala, kaip sunkių žmogaus teisių pažeidimų (kankinimo, nužudymo ir kt.) padarinys, iš esmės preziumuojama, įskaitant, kai ją patiria tiesioginės aukos artimiausi giminaičiai ir šeimos nariai“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-2011 pažymėjo, kad „žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš CK 6.250 straipsnyje nustatytų kriterijų, tačiau sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir vertinama jų visuma. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą“.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, civiliniais ieškovais yra Valstybinė ligonių kasa prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, pareiškusi 1022,36 Lt civilinį ieškinį N. L. (491,78 Lt) ir E. L. (530,58 Lt) gydymo išlaidoms Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM atlyginti, nukentėjusysis N. L. pareiškęs 18750 Lt neturtinės žalos atlyginimui solidariai iš A. B., V. J., D. T., o T. V. atžvilgiu ieškinio atsisakė, nukentėjusysis E. L. pareiškęs civilinį ieškinį 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui solidariai iš visų kaltinamųjų, nukentėjusysis E. L. pareiškęs 1000 Lt civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti solidariai iš A. B., V. J., o T. V. ir D. T. atžvilgiu ieškinio atsisakė, nukentėjusioji I. L. pareiškusi 1000 Lt civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti solidariai iš A. B., V. J., o T. V. ir D. T. atžvilgiu ieškinio atsisakė.

Apeliantai nesutinka su įvertinta patirta neturtine žala, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiųjų patirtus sužalojimų, išgyvenimus bei kitas reikšmingas aplinkybes, ir nuosprendžiu priteisė nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. ir N. L. atlyginti neturtinę žalą atitinkančią teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Priteistos neturtinės žalos dydis apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone atitinka susiformavusią teisminę praktiką pagal nukentėjusiesiems nustatytus sužalojimus ir įvykio aplinkybes.

Dėl LR BK 75 straipsnio taikymo

LR BK X skyriuje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas. Šio kodekso 75 straipsnyje reglamentuota, kad bausmės vykdymas atidedamas: 1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. 3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinama aplinkybių visuma, nė viena atskirai paimta aplinkybė negali lemti teismo sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar neatidėjimo. Vertintinos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinamas nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009 nurodė, kad proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl patrauktam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinų bausmių, vertino visas byloje esančias aplinkybes, susijusias ir su padarytomis veikomis, ir su nuteistųjų asmenybėmis. Spręsdamas klausimą dėl T. V. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgė į tai, kad T. V. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (LR BK 11 str. 3d., 4d.), į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, jog LR BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, įvertino visas kitas nustatytas bylos aplinkybes: T. V. idealia nusikaltimų sutaptimi padarė kelis įžūlius tyčinius nusikaltimus, susijusius su viešosios tvarkos trikdymu bei kenkimu žmogaus sveikatai, vieno nusikaltimo pasekmėje buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, laikomas neteistu, charakterizuotinas kaip asmuo linkęs pažeidinėti visuomenėje reikalaujamas elgesio taisykles, praeityje buvo teisiamas už nusikalstamų veikų, susijusių su svetimo turto grobimu padarymą, kenkimą žmogaus sveikatai, tačiau išvadų nedarė ir vėl įvykdė nusikaltimus. Parinko sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau atsižvelgė į T. V. amžių, jog pradėjo dirbti, ankstesnės darbovietės charakterizuojamas teigiamai, atlygino nukentėjusiesiems dalį žalos, duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymą byloje nėra, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, skiriant įpareigojimus ar baudžiamojo poveikio priemones.

Spręsdamas klausimą dėl V. J. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3d.), į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įvertino visas kitas nustatytas bylos aplinkybes, t. y., kad padarė įžūlų tyčinį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, laikomas neteistu, tačiau charakterizuotinas kaip asmuo linkęs pažeidinėti visuomenėje reikalaujamas elgesio taisykles, nes praeityje buvo teisiamas už nusikalstamų veikų padarymą, tačiau iš to išvadų nedarė ir vėl įvykdė nusikaltimą. Parenkant LR BK 284 str. 1d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atsižvelgė į V. J. amžių, jog ieškosi darbo, atsiprašė nukentėjusiųjų, yra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, skiriant įpareigojimus ar baudžiamojo poveikio priemones. Įrodymų, kad V. J. veikdamas bendrininkų grupėje su kitais nuteistaisiais, suprato, kad dėl konkrečiai jo veiksmų kiti nuteistieji nukentėjusiems pavojingai suduos smūgius į galvą, bus padaryti sužalojimai, nėra. Nėra įrodymų, kad nuteistieji iš anksto susitarė kuris ir kam suduos kiek smūgių į kurią kūno vietą, bei ką tuo metu darys kiekvienas iš jų. Taip pat nėra įrodymų, nei nukentėjusieji nei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kokiais veiksmais V. J. kliudė nukentėjusiesiems apsiginti.

Spręsdamas klausimą dėl D. T. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgta į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (LR BK 11 str. 3d., 4d.), į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, jog LR BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, įvertinta visos kitos nustatytas bylos aplinkybes: D. T. neteistas, nusikalto pirmą kartą, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, idealia nusikaltimų sutaptimi padarė kelis įžūlius tyčinius nusikaltimus, susijusius su viešosios tvarkos trikdymu bei kenkimu žmogaus sveikatai, vieno nusikaltimo pasekmėje gana žymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, praeityje baustas administracine tvarka. Skirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kaip bausmė kuria bus pasiekti bausmės paskirties tikslai, o paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje, į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis išbūtas laikinai sulaikytu 2010 m. birželio 6 d. Taip pat atsižvelgė į D. T. amžių, jog pradėjo dirbti, atlygino nukentėjusiesiems dalį žalos, duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymą byloje nėra, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, skiriant įpareigojimus ar baudžiamojo poveikio priemones.

Taip pat pastebėtina, kad apeliantai neišreiškė pozicijos dėl kiekvienam kaltinamajam skirtinų bausmių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei laikėsi suformuotos teismų praktikos ir LR BK 75 straipsnio nuostatas taikė teisėtai, teisingai ir pagrįstai.

Tokiu būdu kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, remdamasis objektyviu vidiniu įsitikinimu ir įstatymu, ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų ir atsižvelgęs į konkrečios bylos specifiką, padarė teisingas išvadas dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų ir tinkamai parinko bausmės rūšį bei dydį. Dėl visų aptartų ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių nėra pagrindo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. ir N. L. apeliacinių skundų tenkinti.

Apeliantai, prašydami panaikinti arba pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendį, nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs Šiaulių rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas bausmes nuteistiesiems, todėl naikinti ar keisti skundžiamo nuosprendžio, apeliacinių skundų motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. L. ir N. L. apeliacinius skundus atmesti.