Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai.

kaltinamiesiems A. B., K. G.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 8 klasių išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 6 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. ir A. B. 2012 m. birželio 20 d., apie 21 val., name, kuris yra (duomenys neskelbtini), bendrais tyčiniais veiksmais, suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip vienuolika (11) smūgių į galvos sritį nukentėjusiajam A. A., padarydami trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą, kraujosruvą kairiame momenyje, kraujosruvas dešiniame momenyje, pakaušio dešinėje pusėje, kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, apatinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimą dešinio momens užpakalinėje dalyje, kraujosruvą kairės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, ir dėl to, nuo trauminės išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, ir galvos smegenų sumušimo 2012 m. birželio 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. A. mirė savo namuose, (duomenys neskelbtini), taip tyčia nužudė A. A..

Motyvuojamoji dalis

Dėl K. G. ir A. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininkų padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininkų veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininkų veika lėmė padarinių atsiradimą.

Faktiniais bylos duomenimis – nukentėjusios M. S., liudytojos A. R., kaltinamųjų K. G., A. B. parodymais – nustatyta, kad 2012 m. birželio 20 d., apie 15 valandą, A. R. namuose, (duomenys neskelbtini), girtauja A. A. su sugyventine M. S. bei A. R.. Visi trys geria alų. Apie 19–20 valandą ateina kaltinamieji K. G. ir A. B.. Dėl nenustatytų priežasčių tarp A. A. ir kaltinamųjų kyla žodinis konfliktas. Kaltinamieji K. G. ir A. B. ima A. A., kuris tupi prieš televizorių, atžvilgiu naudoti fizinį smurtą. Suduoda jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tačiau daugiausia smūgiuoja į galvos sritį. A. R. pagrasina iškviesti policiją, tačiau kaltinamieji savo neteisėtos veikos nenutraukia. A. A., kurio atžvilgiu smurtas panaudotas, ir M. S. išeina. Byloje nenustatyta, kad jiems einant į namus prieš A. A. būtų panaudotas fizinis smurtas ar A. A. būtų griuvinėjęs ir susižalojęs. Grįžęs į namus, A. A. M. S. pasiguodžia, kad dėl kaltinamųjų panaudoto smurto jis nusituštino rūbuose ir norėtų juos pasikeisti. M. S. užmiega, o ryte randa A. A. mirusį. Apžiūrint A. A. mirties vietą nustatyta, kad jis buvo išsituštinęs rūbuose. 2012-08-16 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. A. mirtis įvyko nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios smegenų suspaudimą, ir galvos smegenų sumušimo. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rasta 170 ml tūrio kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, povoratinklinė kraujosruva, kontūzinis židinys galvos smegenų kairėje smilkininėje skiltyje, poodinė kraujosruva kairiame momenyje. A. A. sužalojimams padaryti reikėjo 11-os smūginių kontaktų (24–28 b. l.). 2012-06-22 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. G. nubrozdinimas kairės plaštakos ketvirto piršto krumplio srityje padarytas prieš 1–3 paras iki atliekant teismo medicininę apžiūrą, ir tai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką (70 b. l.). 2012-06-22 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. B. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimai kairės plaštakos antro piršto krumplio srityje, dešinės plaštakos antro piršto krumplio srityje, dešinės plaštakos ketvirto piršto ištiesiamajame paviršiuje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje, rastiems sužalojimams reikėjo 6-šių smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais (93 b. l.). Šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis kitam asmeniui, ir tai paneigia kaltinamųjų parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, kad jie smūgius sudavė A. A. kojomis, ir patvirtina nukentėjusios M. S. ir liudytojos A. R. parodymus, kad kaltinamieji smurtą prieš A. A. naudojo, bei pačių kaltinamųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (66, 91 b. l.). Teismas konstatuoja, kad kaltinamieji K. G. ir A. B. prieš A. A. naudojo fizinį smurtą suduodami jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Tačiau teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad abu kaltinamieji A. A. smogė ne mažiau kaip po vienuolika smūgių kiekvienas ir konstatuoja, kad A. A. buvo suduota abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais, ne mažiau kaip vienuolika smūgių kietais bukais daiktais ir kad padaryti sužalojimai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su A. A. mirtimi. Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamieji K. G. ir A. B. nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio. Kaltinamieji neigia, kad nusikalstamą veiką padarė veikiami alkoholio ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nenustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų apsvaigimą nuo alkoholio.

Teismų praktikoje nagrinėjant gyvybės atėmimo bylas yra suformuota nuostata, kad, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (kasacinės nutartys Nr. 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K–469/2007, 2K-621/2007, 2K-281/2008, 2K-27/2009, 2K-342/2009 ir kt.). Byloje nenustatyta, kad po kaltinamųjų smurto panaudojimo prieš A. A. iki jo mirties būtų kas nors panaudojęs fizinį smurtą ar jis pats būtų susižalojęs.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai byloje dėl nužudymo kaltinami keli asmenys, teismas priimdamas nuosprendį gali remtis mirtino smūgio arba mirties dėl sužalojimų visumos doktrina. Remiantis mirtino smūgio doktrina, jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Tačiau jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią nužudyti arba apie neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinės bylos Nr. 2K-423/2006, 2K-31/2009). Fizinį smurtą prieš A. A., suduodami smūgius rankomis ir kojomis, naudojo abu kaltinamieji. Po fizinio smurto panaudojimo A. A. ištiko mirtis.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamųjų K. G. ir A. B. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. A. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo A. A. mirtis – tiesioginis kaltinamųjų K. G. ir A. B. veikos rezultatas.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji K. G. ir A. B. būtų siekę A. A. mirties. Kaltinamieji ir nukentėjusysis iki įvykio buvo nepažįstami, tarp jų nebuvo konfliktų, iki įvykio tarp jų ir kitų asmenų nebuvo susitarimo naudoti A. A. atžvilgiu smurtą. Todėl teismas sutinka su kaltinamųjų K. G. ir A. B. argumentu, kad jie neturėjo tikslo nužudyti A. A., nesiekė jo mirties, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamųjų asmeninės savybės (jų amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamieji K. G. ir A. B. tyčia kojomis ir rankomis smogdami A. A. į galvą ir kitas kūno vietas, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdami netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Dėl K. G. ir A. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Pagal BK Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų – ne esminių aplinkybių – neigia (kasacinė byla Nr. 2K-291/2011). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji K. G. ir A. B. nuosekliai parodo apie nusikalstamos veikos padarymą, esmines bylos aplinkybes nurodo neprieštaraujant kitoms bylos nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas sutinka, kad byloje nustatyta jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie pripažįsta padarę nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas kaltinamiesiems K. G. ir A. B.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. G. ir A. B., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, amžių, jų įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, jog kaltinamieji anksčiau neteisti, turi galiojančių administracinių nuobaudų.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamųjų asmenybes, jų padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jų tyčią nusikalsti, laiko, kad jiems skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamiesiems K. G. ir A. B., teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs neatstatomus padarinius – kito žmogaus mirtį, kad nėra jų veiką kvalifikuojančių požymių. Be to, bausmė kaltinamiesiems skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jie nebuvo teisti, kad nusikaltimas padarytas esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jiems skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Kaltinamiesiems nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

Dėl laidojimo išlaidų atlyginimo

Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusiosios R. A. ieškinys dėl 2765 litų turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad ji palaidojo brolį A. A.. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad už karstą, įkapes, transporto paslaugas, laikiną kryželį sumokėjo 1815 litų; o iš kasos pajamų orderio matyti, kad už palaikų sutvarkymą sumokėjo 150 litų. Taip pat prašo priteisti 800 litų už gedulingus pietus, kuriuose ruošė bendrai artimieji, nešė savo maistą, pirko alkoholinius gėrimus, jos prašomos priteisti 1965 litų laidojimo išlaidos pagrįstos pateiktais dokumentais, yra realios. Atsižvelgiama į tai, kad R. A. laidoti iš valstybės gavo 1040 litų, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas gedulingiems pietums ruošti, o už gedulingų pietų metu vartotą alkoholį neatlygintina, todėl jai priteistina 825 litai (2765-1040-800) turtinės žalos solidariai iš K. G. ir A. B., nes turtinę žalą R. A. patyrė dėl nusikalstamų abiejų kaltinamųjų veiksmų.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusioji R. A. pareiškė ieškinį prašydama iš kaltinamųjų K. G. ir A. B. solidariai priteisti 40 000 Lt neturtinei žalai priteisti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.

Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai R. A. padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais, kuriais atimta gyvybė jos artimam žmogui. R. A. yra nužudytojo A. A. sesuo. Iš nukentėjusiosios R. A. parodymų matyti, kad su broliu (nužudytuoju A. A.) gyveno atskirai, jų tarpusavio santykiai buvo artimi, draugiški. Todėl akivaizdu, kad R. A. patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Tačiau svarbu pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų, turinčių lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį kriterijų, atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininkų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusios ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas konstatuoja, kad nustatant atlygintinos žalos dydį iš tikrųjų nepakanka formalaus padarinių konstatavimo, jis priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, tačiau teismas pažymi, kad nė vienos iš jų negalima sureikšminti. Teismas konstatuoja, kad labiausiai protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus atitiktų 20 000 Lt neturtinės žalos dydis, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo A. A., kaltinamųjų K. G. ir A. B. rūbai, kurie supakuoti dėžėje ir perduoti kartu su baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga teismui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, nes tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamieji atsisako šiuos daiktus paimti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu teismas,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. gruodžio 20 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. birželio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012 m. gruodžio 20 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. gruodžio 20 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. birželio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012 m. gruodžio 20 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš K. G. ir A. B. solidariai 825 (aštuonis šimtus dvidešimt penkis) litus laidojimo išlaidoms atlyginti R. A. naudai.

Priteisti iš K. G. ir A. B. solidariai 20 000 (dvidešimt tūkstančių litų) litų neturtinei žalai atlyginti R. A. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo A. A., kaltinamųjų K. G. ir A. B. rūbai, kurie supakuoti dėžėje ir perduoti kartu su baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga teismui – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiesiems K. G. ir A. B. nuo nuosprendžio nuorašų įteikimo dienos, galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.