Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui (vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liutauro Rudzevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, veiką perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, A. R. visą bausmės laikotarpį nustatyti įpareigojimai: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 EUR) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. R. priteista 1 562 EUR turtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Liutauras Rudzevičius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nuosprendį dalyje, kurioje A. R. išteisintas pagal BK 284 straipsnį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. R. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams; nuosprendį dalyje, kurioje A. R. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pakeisti – A. R. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinti šias bausmes jas apimant, ir paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant A. R.: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl išteisinimo pagal BK 284 straipsnį padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas. Prokuroro vertinimu, aplinkybė, kad konflikto metu nebuvo pašalinių asmenų, nepaneigia A. R. kaltės pagal BK 284 straipsnį. Teigiama, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko Naujininkų gatvės važiuojamoje dalyje, į kurią bet kada galėjo patekti pašaliniai asmenys, kurie dėl kaltinamojo veiksmų būtų patyrę nepatogumų. Prokuroro vertinimu, smūgio sudavimas be aiškios priežasties yra laikytinas viešosios tvarkos pažeidimu, nes tai yra ir įžūlus veiksmas, ir tuo pačiu veiksmas, rodantis nepagarbą aplinkiniams. Skunde nurodoma, kad turi būti įvertinta ir tai, kad smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo panaudoti dėl mažareikšmės dingsties. Įžūliais veiksmais ir nepagarba aplinkiniams kaip BK 284 straipsnyje nustatytu požymiu laikytinas ir smūgio sudavimas žmogui kaip pretekstą panaudojant mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2020).

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liutauro Rudzevičiaus apeliacinis skundas atmetamas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde prokuroras prašo A. R. nuteisti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį, taigi apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai, sudarantys pagrindą patikrinti viso skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai A. R. nuteisė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, kad A. R. viešoje vietoje ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam V. U. į kairės pusės apatinį žandikaulį, tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio kairės pusės kūno lūžį, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

7. A. R. buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį tuo, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2019 m. spalio 19 d., apie 8 val., Naujininkų gatvėje, Vilniuje, netoli Dzūkų gatvės sankryžos, viešoje vietoje, neturėdamas svarbios priežasties, ranka vieną kartą sudavė V. U. į kairės pusės apatinį žandikaulį, tuo padarydamas apatinio žandikaulio kairės pusės kūno lūžį, kuris pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. specialisto išvadą Nr. G3970/2019 vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat rusų kalba grasindamas pasakė „kitą kartą snukį sudaužysiu“, tokiais savo bendrais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė V. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

8. A. R. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2019 m. spalio 19 d., apie 8 val., Naujininkų gatvėje, Vilniuje, netoli Dzūkų gatvės sankryžos, viešoje vietoje, ranka vieną kartą sudavė V. U. į kairės pusės apatinį žandikaulį, tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio kairės pusės kūno lūžį, kuris pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. specialisto išvadą Nr. G3970/2019, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

9. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Tuo tarpu BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

10. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padariniai. Tokie padariniai nėra būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis, nes chuliganiškos paskatos apibūdina veikos motyvą. Pagal teismų praktiką tada, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas – ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009, 2K-261/2009). Jeigu be nužudymo, sunkaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje, kaltininkas atliko ir kitus veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką, jo padarytos veikos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 129, 135, 138 straipsnius ir pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-399-699/2016, 2K-24-689/2019).

11. Vertinant, ar A. R. veiksmai buvo grįsti chuliganiškomis paskatomis, reikia nustatyti, koks motyvas (paskatos) lėmė jo nusikalstamą elgesį. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016, 2K-194-895/2020). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. R. veiksmus – smūgio sudavimą nukentėjusiajam V. U. lėmė nukentėjusiojo veiksmai – vandens butelio metimas į A. R. vairuojamą automobilį. Taigi yra pagrindas išvadai, kad smūgis, dėl kurio nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, buvo suduotas keršijant nukentėjusiajam už tai, kad jis į važiuojantį automobilį metė butelį, todėl šiuo atveju nėra nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojančios aplinkybės. Šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, norėjo pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams, dėl mažareikšmės dingsties ar esant kitoms chuliganiškoms paskatoms. Atitinkamai nėra pagrindo A. R. veiksmų kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. R. veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tokia yra formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2020).

12. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad susiklostė tokia situacija: automobiliu A. R. važiavo Naujininkų gatve, tuo tarpu per gatvę važiuojamąja kelio dalimi ėjo nukentėjusysis V. U., kuris turimą rankoje 1 l talpos plastmasinį vandens butelį metė į nuvažiuojantį automobilį. Po to A. R. sustojo, išlipo iš automobilio ir prie jo besiartinančiam nukentėjusiajam sudavė ranka vieną smūgį į kairės pusės apatinį žandikaulį, tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio kairės pusės kūno lūžį. Po šių veiksmų nuteistasis sėdo į automobilį ir nuvažiavo, o nukentėjusysis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kadangi jam skaudėjo žandikaulį. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, 2019 m. spalio 28 d. nukentėjusiojo pareiškimas (1 t., b. l. 1), pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 2), BIRT ataskaitų žiūryklė (1 t., b. l. 5-8), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. specialisto išvadą Nr. G3970/2019 (1 t., b. l. 18), o juos patvirtina 2019 m. spalio 28 d. liudytojo apklausos protokolas (1 t., b. l. 13), 2020 m. spalio 1 d. įtariamojo apklausos ir 2020 m. spalio 5 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolai (1 t., b. l. 87, 99).

14. Nors nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad, jam metus butelį, automobilis pavažiavo atgal, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, įskaitant nuteistojo parodymus, todėl ši faktinė aplinkybė neįrodyta. Be kita ko, nors nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad automobilis vos jo neparbloškė, kad vos nepervažiavo kojos, tačiau nuteistasis teigė priešingai – jog sustojo ir praleido per gatvę neleistinoje vietoje einantį pėsčiąjį. Kadangi nėra kitų įrodymų patvirtinančių nuteistojo ar nukentėjusiojo parodymus šioje dalyje, o visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė taip pat laikytina neįrodyta.

15. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, jog po smūgio sudavimo A. R. jam rusiškai pasakė „kitą kartą snukį išdaužysiu“, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jam dar kažką sakė rusiškai, tačiau jau neprisimena ką, nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pastebėtina, kad prokuroras, nukentėjusiojo nurodytą nuteistojo išsakytą sakinį „kitą kartą snukį išdaužysiu“ vertina kaip išsakytą grasinimą (vieną iš veiksmų), sukėlusį BK 284 straipsnyje numatytus padarinius: visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Grasinimai – žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais, pavyzdžiui garsiu rėkimu, pavojų keliančių daiktų (pavyzdžiui, peilio) demonstravimu, šaudymu. BK 284 straipsnio prasme objektyviosios pusės požymis – veika turi būti reali ir nukreipta į siekį pažeisti viešąją tvarką, t. y., grasinimai turi būti nukreipti ne į ateitį, tačiau turi būti naudojami veikos padarymo metu, pavyzdžiui, grasinimas peiliu ar šaunamuoju ginklu, grasinimas tuojau pat suduoti smūgį, sumušti ir pan. Nagrinėjamos bylos kontekste, pirmiausia, negalima daryti kategoriškos išvados, kad minėtas sakinys nukentėjusiajam buvo išsakytas, kadangi šios aplinkybės negrindžia joks byloje esantis įrodymas, antra, jis negalėtų būti pripažįstamas grasinimu BK 284 straipsnio prasme dėl jau nurodytų aplinkybių. Be kita ko, nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog tokiu būdu atsirado BK 284 straipsnyje numatyti būtinieji padariniai.

16. Pasisakant dėl panaudoto fizinio smurto kaip įžūlaus elgesio BK 284 straipsnio prasme, sutiktina su prokuroro teiginiu, jog fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje yra pripažįstamas įžūliu elgesiu. Taigi neginčytina, kad smūgio sudavimas nukentėjusiajam išties yra įžūlus elgesys. Taip pat neginčytina, kad vieta, t. y. gatvė, kurioje buvo suduotas smūgis ir nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, yra viešoji vieta, kurioje neabejotinai yra keliami elgesio reikalavimai – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, netrukdyti eismo dalyviams ir nesutrikdyti normalaus eismo. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Taigi svarbu nustatyti, ar dėl gatvėje suduoto smūgio nukentėjusiajam buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, t. y., ar smūgio sudavimas turėjo neigiamų padarinių visuomenei.

17. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, be to, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-511/2020).

18. A. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nežino, ar iš aplinkinių kas nors matė įvykį, kad tuo metu jokių automobilių nebuvo. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis, paaiškinęs, kad įvykis buvo maždaug 8 val. ryto, buvo pakankamai šviesu, aplinkui nieko nebuvo, gatvė tuščia. Tokias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu A. R. nurodyta aplinkybė, jog tuo metu aplink žmonių nematė. Be kita ko, įvykį mačiusių asmenų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nenustatyta, todėl galima daryti išvadą, kad jokie žmonės įvykio nematė. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad buvo suduotas tik vienas smūgis, kas rodo, jog smurtas nebuvo vartojamas intensyviai, taip pat ir į įvykio laiką: apie 8 valanda ryto, šeštadienis, ruduo, kas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, sudaro pagrindą išvadai, jog nebuvo sutrikdyta visuomenės tvarka ar rimtis. Tuo pačiu pažymėtina, kad nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nuteistojo neatpažino, nurodydamas, jog pastarasis dėvėjo kepurę, jog veido bruožų neatsimena, o ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad jam sudavusio smūgio asmens veido bruožų jis neįsidėmėjo, nes viskas vyko labai greitai. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad konfliktas būtų vykęs ilgą laiką, kad neteisėti veiksmai tęsėsi ilgą laiką, nenustatyta, kad būtų sustabdytas eismas, kad pašaliniai žmonės būtų šokiruoti, kad būtų pertrauktas jų poilsis, darbas ir pan.

19. Nors sutiktina su prokuroro pozicija, jog specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, kaip nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018), visgi svarbu pažymėti ir tai, jog iš pastarosios nutarties turinio matyti, jog specialiąsias tarnybas kvietė asmenys, išsigandę dėl agresyvaus kito asmens elgesio ir ieškojo pagalbos, siekiant sustabdyti nusikalstamus jo veiksmus. Taigi prokuroro nurodytoje byloje specialiosios tarnybos buvo kviestos, siekiant sustabdyti agresyvaus asmens veiksmus, tuo tarpu V. U. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, nes, kaip pats nurodė, jam labai skaudėjo žandikaulį, todėl jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Tuo tarpu policiją apie įvykį informavo medikai, o į policiją su pareiškimu pats nukentėjusysis kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms po jo paleidimo iš ligoninės. Tuo pačiu pažymėtina, kad pats savaime specialiųjų tarnybų iškvietimas nereiškia, jog yra sutrikdyta visuomenės tvarka ar rimtis, kadangi specialiosios tarnybos vykdo joms priskirtas funkcijas, o šiuo atveju jos nebuvo skirtos nutraukti nusikalstamus nuteistojo veiksmus. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi dėl padaryto sužalojimo, o ne dėl pačios veikos.

20. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, nenustatyta, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika pirmiausia turi būti vertinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad A. R. veika buvo pavojinga ne tik nukentėjusiajam V. U., bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Atitinkamai nėra pagrindo A. R. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liutauro Rudzevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.