Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. L. patikslintą ieškinį atsakovams S. V. S., AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad iki teismo posėdžio atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei atlygino 37,42 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos, šioje dalyje ieškinį mažina. Nurodo, kad į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai turtinei žalai atlyginti, susijusę su ieškovės gydymosi išlaidomis, už dviratį ieškovė mokėjo 120 Eur, kuris sugadintas nepaisomai, todėl ieškovei turėtų būti priteista dviračio įsigijimo kaina. Atsakovė po įvykio patyrė tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus, kadangi jai atsinaujino stuburo skausmai, po įvykio teko gydytis, reikėjo ir reabilitacijos, sutriko miegas, padidėjo kraujospūdis.

Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, yra parašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 45).

Liudytoja V. M. parodė, kad su B. L. važiavo dviračiais, matė atvažiuojantį atsakovą su traktoriumi. Ji važiavo paskui B., atsakovas pravažiuodamas akėčiomis užkabino dviračio, su kuriuo važiavo B. L. rankeną, B. L. pargriuvo. Nurodė, kad ji B. L. dviratį po įvykio parstūmė, juo nebuvo galimybės važiuoti, nes rėmas susikraipė, ratas buvo užstrigęs. Tyrėja sakė, kad dviratis sugadintas nepataisomai.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2015-12-02 nutarimu atsakovas S. V. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2015-09-26 (duomenys neskelbtini), vairavo traktorių su žemės ūkio padargais, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko lenkdamas keliu važiuojančią dviratininkę ieškovę B. L., ją kliudė akėčiomis, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą (b. l. 10). Pagal LITEKO sistemos duomenis turimas yra įsiteisėjęs (CPK 179 str. 3d.).

Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalą, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Civilinės atsakomybės draudikas nėra žalą padaręs asmuo, ir nors civilinės atsakomybės draudimo sutartimi jis prisiima pareigą sutartyje nurodytomis sąlygomis atlyginti žalą už kaltininką, ši draudiko prievolė yra sutartinė, kylanti iš draudimo teisinių santykių, o ne iš delikto. Atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš šios draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, išskyrus TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nurodytus atvejus. Nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė draudikui reiškia, kad jis negali atsisakyti šios teisės CK 6.191 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2016 m. vasario29 d. nutartis, bylos Nr. 3k-7-43-706/2016). Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) 11 str. 1 d. pagrindu ieškovei atlygino 537,42 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis). Šiems santykiams taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Deliktinę atsakomybę reglamentuojančios CK teisės normose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios keturios sąlygos: žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis). Remiantis CK 6.248 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, jei įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Atsakovo kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymu numatytus atvejus. Sutinkamai CK 6.270 str., kai asmuo atsako nesant kaltės, yra atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio.

Nagrinėjamu atveju atsakovas 2015-09-26 eismo įvykio neginčijo, pripažino, kad važiuodamas traktoriumi su akėčiomis galėjo užkabinti ieškovę, į bylą pateiktas 2015-12-02 nutarimas įsiteisėjęs, juo atsakovas pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 1 d. Nutarime nurodyta, kad S. V. S. pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus, vairuodamas traktorių su žemės ūkio padargais, kliudė ieškovę akėčiomis, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo, be kita ko, nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems. KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtas veikimas pasireiškė tuo, kad atsakovas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Lankstus priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėto veikimo ir ieškovei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys, kadangi iš karto po įvykio ieškovei buvo suteikta pirmoji pagalba, ieškovei juosmens srities sumušimas bei kraujosruva kairio kelio srityje padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis atsikušusiomis autotransporto dalimis bei nuketėjusiajai krentant ir kontaktuojant su analogiškų savybių turinčiais kelio važiuojamosios dalies nelygumais (b. l. 22). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas S. V. S. nurodė, kad sutinka atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas, susijusias su ieškovės gydymo išlaidomis, ieškovei dėl gydymosi išlaidų neatlyginta suma yra 90,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutiko kompensuoti ieškovės patirtas su gydymusi susijusias išlaidas, todėl šis reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 90,67 Eur (CK 6.251 str.).

Ieškovė reiškia reikalavimą ir 120 Eur išlaidų atlyginimo už dviratį, atsakovas šių išlaidų nepripažįsta, nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dviratis sugadintas nepataisomai. Į bylą yra pateiktas kvitas, kad ieškovė įsigijo dviratį už 120 Eur (b. l. 120). Ieškovės atstovas nurodė, kad dviratis sugadintas nepaisomai, liudytoja V. M. teismui nurodė, kad iš įvykio vietos dviratį parstūmė, kadangi dviratis nevažiavo, sulankstytas rėmas, užstrigęs ratas. 2015-11-13 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad atlikus dviračio apžiūrą gauti duomenys, kad dviračio kairės pusės rankenos paviršius perbrauktas, dviračio sėdynės kairė pusė apibrozdinta (b. l. 11). 2015-09-26 apžiūros akte nurodyta, kad dviratis neapgadintas (b. l. 20). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ieškovė į bylą nepateikė duomenų patvirtinančių, kad dviratis sugadintas nepataisomai, 2015-11-13 nutarime nurodyti dviračio apgadinimai yra nežymūs, o 2015-09-26 apžiūros akte pažymėta, kad dviratis neapgadintas, duomenų, kurie patvirtintų liudytojos nurodytas aplinkybes būtent dėl dviračio rėmo ir rato apgadinimo, nėra. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad jos prašoma priteisti 120 Eur suma už dviračio apgadinimą yra reali ir pagrįsta, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-90/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovei eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (b. l. 10, 22). Ieškovė gydėsi ambulatoriškai nuo 2015-09-28 iki 2015-10-16, konsultuota neurologo, reabilitologo, taikyta reabilitacija nuo 2015-10-08 iki 2015-10-15 (b. l. 8). 2015-11-02 specialisto išvadoje nurodyta, kad ieškovei klinikiniais duomenimis konstatuoti juosmens srities sumušimas bei kraujosruva kairio kelio srityje (b. l. 22). Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovei po šio įvykio atsinaujino stuburo skausmai, ieškovė buvo siųsta pas neurologą, reikėjo reabilitacijos, jai sutriko miegas, kraujo spaudimas, ieškovė jautė dvasinius išgyvenimus. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atsakovo neteisėtais veiksmais pažeistas neturtines vertybes (sveikata), pasekmes (sužalojimai trumpalaikiai, ieškovės sužalojimas – nežymus sveikatos sutrikdymas, liekamųjų reiškinių nenustatyta), padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei atlyginta 500 Eur neturtinė žala yra reali ir pakankama, atitinka konstitucinį teisingos žalos atlyginimo principą ir formuojamą teismų praktiką tokios kategorijos byloje, todėl iš atsakovo S. V. S. ieškovei neturtinė žala nepriteistina, pažymint, kad neturinės žalos atlyginimu siekiama ne nubausti dėl žalos padarymo kaltą asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti neteisėtų veiksmų atsiradusias pasekmes (CK 6.250 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ji patyrė 300 Eur išlaidų advokatui. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodė, kad ieškovė į draudimą nesikreipė tiesiogiai iki kreipdamasi į teismą, tokiu būdu be pagrindo padidino savo bylinėjimosi išlaidas, todėl prašo šių išlaidų nepriteisti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į atsakovą AB „Lietuvos draudimas“ tiesiogiai nesikreipė, atsakovas ieškovei atlygino atsakovo paskaičiuotą pagrįstą žalą iki bylos nagrinėjimo iš esmės, sutiktina su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad ieškovė savo elgesiu padidino bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei nepriteistinos. Iš atsakovo S. V. S. ieškovei priteistos turtinės žalos dydis sudaro 43 procentus pareikšto reikalavimo, kadangi atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ atlyginus 37,42 Eur turtinės žalos dydį, likusi neatlyginta turtinės žalos dalis – 210,67 Eur, iš kurios iš atsakovo S. V. S. ieškovei priteistina 90,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo S. V. S. ieškovei priteista 129 Eur advokato išlaidų ieškovei (300 EurX43 procentai=129 Eur) ir 20 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai, šioje byloje susidariusios mažiau nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 90,67 Eur (devyniasdešimt eurų 67 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) išlaidų advokatui ieškovei B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 20 Eur (dvidešimt eurų 43 ct) žyminio mokesčio valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.