Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės sušvelninimo įsigaliojus naujam įstatymui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-99-963/2023) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir T. R. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. R. paskirta galutinė sumažinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, T. R. paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, jam skirti įpareigojimą – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 6 d.

2023 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas nuteistojo T. R. prašymas peržiūrėti jam paskirtą bausmę, kadangi nuo 2023-06-01 įsigaliojo nauja BK redakcija, sušvelninti ar kitokiu būdu palengvinti teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nuteistojo T. R. prašymas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatas, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant tokio pobūdžio prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę.

BK 3 straipsnyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 1, 2 dalys).

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475) (toliau – Įstatymas), kuris numato aktualius baudžiamojo įstatymo nuostatų pakeitimus, susijusius su bausmės švelninimu pagal nuteistojo prašymą.

Nusikalstamų veikų, dėl kurių T. R. yra pripažintas kaltu, padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, o didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Įstatymų leidėjas 2023-04-27 Įstatymu, įsigaliojusiu 2023-06-01, naujai išaiškino nedidelės vertės turto sąvoką – kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, bei didelės vertės sąvoką, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją turtas, neviršijantis 10 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu, o viršijantis 400 MGL, bet neviršijantis 900 MGL, laikytinas didelės vertės turtu.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-99-963/2023) T. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) už svetimo turto pagrobimą (2022 m. liepos 5 d., 2022 m. liepos 6 d., apie 12.31 val., 2022 m. liepos 6 d., apie 15.20 val.), kurių vertė – 908 Eur, 608 Eur, 548,98 Eur. 2023-04-27 Įstatymu 190 straipsnio 1 dalis yra pakeista išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi, pasikeitus minėtai įstatymo nuostatai, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tik tuomet, jeigu jo vagystės būdu pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) sumą ir nėra aplinkybių, numatytų BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kaip matyti, T. R. pagrobė turtą, kurio vertė viršija 500 eurų sumą, o už tokios vertės svetimo turto pagrobimą ir pasikeitus BK 190 straipsnio redakcijai, asmuo yra traukiamas atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo švelninti minėtais straipsniais paskirtos bausmės.

Šiuo nuosprendžiu T. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. 208 Eur). Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį įstatymą nedidelės vertės turtas laikomas, kai jo vertė yra ne mažesnė kaip 150 Eur ir neviršija 500 Eur, kas reiškia, kad T. R. pagrobtas 208 Eur turtas pasikeitus įstatymui vis tiek laikytinas nedidelės vertės. Tačiau, naujojoje Įstatymo redakcijoje pasikeitė BK 178 straipsnio vagystę kvalifikuojančios dalys ir šiuo metu atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, vietoje buvusios 178 straipsnio 4 dalies. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus Baudžiamojo kodekso straipsnio daliai nesikeičia bausmių rūšys, nesikeičia jų dydžiai, T. R. teisinei padėčiai ir atsakomybei bei bausmės skyrimui šis pasikeitimas neturi jokios įtakos ir jam paskirta bausmė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą (BK 178 straipsnio 4 dalis) yra teisinga ir pagrįsta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo švelninti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-99-963/2023) nuteistajam T. R. paskirtos bausmės, todėl nuteistojo T. R. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsniu, 362 straipsniu, 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo T. R. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.