Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. S.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovui J. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė B. A. prašo nustatyti, kad atsakovas J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Nustatyti nepilnamečių vaikų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustačius, kad atsakovas J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 eurų (du šimtus eurų) mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 eurų (du šimtus eurų) mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su atsakovu J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu, kaip sugyventiniai, gyveno nuo 2019 metų iki 2020 metų gegužės mėnesio. Nors po to jie gyveno atskirai, tačiau susitikdavo, bendraudavo, kartais atsakovas atvykdavo pas ją į namus. Prieš jiems pradėjus gyventi skyrium, (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Atsakovas J. B. (duomenys neskelbtini) pas notarą pripažino tėvystę, todėl dukros gimimo įraše atsakovas įrašytas jos tėvu.

2022 m. sausio mėnesį sužinojo, kad laukiasi. Apie tai netrukus pranešė ir atsakovui, tačiau jis nenorėjo pripažinti, kad gimsiantis vaikas jo, nors tik su atsakovu 2021 metų rugsėjo - gruodžio mėnesiais turėjo lytinius santykius. Po to, kai atsakovas J. B. sužinojo apie ieškovės nėštumą, visiškai nutrūko jų santykiai, jis nebendrauja nei su Ieškove, nei su dukra bei sūnumi, jais nesidomi, o taip pat vaikams neskiria materialinio išlaikymo. Atsakovas nesutinka pripažinti tėvystės sūnui, nors sūnus N. A., gimęs (duomenys neskelbtini), labai panašus į tėvą, atsakovą J. B..

Ieškovė norėdama, kad sūnūs neliktų be tėvo, žinotų savo kilmę, kuri butų patvirtinta jo asmens dokumentuose, nutarė kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta tėvystė.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.148) straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (LR CK 3.148 straipsnis, LR CPK 389 straipsnis).

Taigi tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Todėl, atsakovui J. B., nepripažįstant tėvystės, turi būti paskirta DNR ekspertizė, kuri nustatytų, ar atsakovas yra N. A. biologinis tėvas.

Tačiau, jeigu atsakovas J. B. nesutiks, kad būtų atlikta DNR ekspertizė ar neatvyks į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, nepateiks teismui atsiliepimo į ieškinį, tokiu atveju aš, ieškovė B. A., teismo prašysiu tokią atsakovo poziciją prilyginti atsisakymui atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Nustačius tėvystę yra laikoma, jog vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų, tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį ir kita.

Pagrindinis kriterijus, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, yra vaiko interesai. Nuo pat gimimo tiek dukra A. B., tiek sūnus N. A. gyvena kartu su Ieškove. Sūnus dar net nėra matęs savo tėvo, atsakovo J. B., o tėvas - jo. Atsižvelgiant į vaikų amžių, į tai, kad vaikai nuo pat gimimo gyvena tik su Ieškove, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, nes tai geriausia atitinka nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė - Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kiti klausimai reglamentuojami CK. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas.

Ieškovė nedirba, augina du mažamečius vaikus. Ieškovė neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, gyvena pas savo seserį D. G., jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovės mėnesio pajamos - gaunama 307,23 Eur socialinė pašalpa (iki 2022-12-31) bei 255,76 Eur išmoka už vaikus. Šių pajamų neužtenka užtikrinti būtinas vaikams sąlygas. Ieškovei visapusiškai išlaikyti vaikus padeda sesuo D. G..

Atsakovas J. B. yra jaunas, darbingas, todėl yra pajėgus teikti savo vaikams materialinį išlaikymą. Aš neturiu duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas.

Kiekvieną mėnesį būtinos išlaidos nepilnamečių vaikų išlaikymui yra šios: maistui, sauskelnėms, drabužiams, avalynei, vitaminams, vaistams, higienos priemonėms, žaislams, lavinimosi priemonėms ir kt.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau - MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje 3K-3-259/2004). Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA (iki mokesčių) yra 840 Eur.

Atsakovas J. B. geranoriškai nesutinka teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, todėl nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo klausimas spręstinas teismine tvarka.

Pažymėtina, jog šiuo metu vien iš Ieškovės gaunamų pajamų bei vaikų pinigų neįmanoma užtikrinti būtinų vaikų poreikių. Nors Ieškovei visapusiškai padeda sesuo, tačiau ir jos galimybės nėra beribės. Atsakovo pareiga yra teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl iš atsakovo J. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui turi būti priteista po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kad būtų patenkinti būtini vaikų poreikiai. Be to, būtina vadovautis ir CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Ieškovė mano, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra pagrįstas, atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo, vaikų poreikių ir išlaikymą teikti turinčio pareigą atsakovo J. B. galimybių atžvilgiu. (e.c.b.l. 1-6, garso įrašas nuo 2023-05-29 14:05:10 iki 2023-05-29 14:14:16).

Teisme gautas atsakovo J. B. ieškinio pripažinimas, kuriame nurodoma, kad J. B. su ieškovės reikalavimais sutiko visiškai, nurodė, kad visiškai (pilnai) pripažįsta B. A. ieškinį kaip pagrįstą su visais jame išdėstytais reikalavimais, t.y. pripažino, kad jis yra N. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o šis yra jo sūnus. Be to sutiko su prašomu išlaikymo vaikams – A. B. ir N. A. - dydžiu. (e.c.b.l. 53).

Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad B. A. yra jos sesuo. Ji gyvena pas ją namuose. Nuo 2019 metų ji pradėjo gyventi su J. B.. Kartu jie gyveno iki 2020 metų, kol gimė mergaitė. Po to jis pabėgo. Mergaitės motina B. A., o tėvas J. B.. Po kurio laiko J. B. atvažiavo aplankyti dukters, po to B. A. susilaukė sūnaus. Kada tiksliai buvo atvykęs J. B. nepasakys. Be J. B. daugiau jokie vyriškiai pas B. A. neatvažiuodavo. Kiek jai yra žinoma lytinius santykius su B. A. turėjo tik J. B.. Kai tik pastojo B. A. apie tai pranešė J. B.. Vaikai – sesė ir brolis - yra panašūs. Pas juos buvo atvykusi J. B. motina. Ji buvo atvykusi aplankyti anūkų. N. A. iš rankų nenorėjo paleisti, sūnaus, J. B., vardu vadino. Po to ji išvyko į užsienį, žadėjo padėti išlaikyti vaikus, kai įsidarbins. Jos žiniomis J. B. vaikais visiškai nesirūpino, jų materialiai išlaikyti nepadėjo. Vaikus išlaiko B. A., jai padeda ji. Padeda ir pinigais, ir maistu. Nors sesuo su vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame būste, tačiau padėti išlaikyti būsto ji sesers neprašo. Dar B. A. finansiškai padeda jų mama. Kiek jai žinoma, J. B., kol gyveno pas ją, niekur nedirbo, tačiau pinigų turėdavo. Ar J. B. turi daugiau išlaikytinių jai nėra žinoma. (e.c.b. garso įrašas nuo 2023-05-29 14:16:12 iki 2023-05-29 14:22:07).

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovė išvadoje nurodė bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad tėvystės nustatymas mažamečio vaiko N. B. atžvilgiu nepažeis vaiko teisių ir geriausių interesų, o užtikrins vaiko teisę žinoti savo kilmę ir bus nustatytas vaiko tėvas, galintis ir turintis juo pasirūpinti. Atsižvelgdami į vaikų jauną amžių, taip pat, į tai, kad mažamečiai A. B. ir N. A. nuo gimimo gyvena su motina - ieškove B. A., kuri rūpinasi dukros ir sūnaus poreikiais, sudarė tinkamas sąlygas jiems augti ir vystytis, į tai, kad lankantis ieškovės namuose pastebėtas susiformavęs stiprus emocinis ryšys tarp mažamečių ir motinos, Skyrius, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, mano, kad mažamečių vaikų - dukros A. B. ir sūnaus N. A. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove B. A., neprieštarauja mažamečių teisėms ir geriausiems interesams. Teismui nustačius, kad atsakovas J. B. yra nepilnamečio N. A. tėvas, Skyriaus specialistų nuomone, prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečių vaikų būtiniausių poreikių patenkinimo lygį. Materialinis išlaikymas nepilnamečiams turi būti priteistinas, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę ir materialinę padėtį. Nustačius nepilnamečių A. B. ir N. A. gyvenamąją vietą kartu su ieškove B. A., ieškovės paskyrimas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas, neprieštarauja vaikų interesams. (e.c.b. l. 30-33, garso įrašas nuo 2023-05-29 14:23:28 iki 2023-05-29 14:28:52).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo

Remiantis ieškovės paaiškinimais, kurių atsakovas neginčijo, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. ieškovei gimė sūnus N. A. (e.c.b. l. 11). N. A. gimimo įraše duomenų apie jo tėvą neįrašyta (e.c.b.l. 11). Ieškovė ir atsakovas bendravo nuo 2019 metų. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. B. (e.c.b.l. 12), kurios tėvystę J. B. pripažino (e.c.b.l. 13). Ieškovė pripažįsta, kad su J. B. kartu gyveno nuo 2019 metų iki 2020 metų gegužės mėnesio, tačiau teigia, kad nors po to jie gyveno atskirai, tačiau susitikdavo, bendraudavo, kartais atsakovas atvykdavo pas ją į namus. Ieškovė tvirtina, kad tik su atsakovu 2021 metų rugsėjo - gruodžio mėnesiais turėjo lytinius santykius. Atsakovas savo tėvystės N. A. atžvilgiu neginčija (e.c.b.l. 53).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnis, 3.146 - 3.148 straipsniai, 3.150 straipsnis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Atsakovas ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo, ieškinį pripažino, konstatuotina, kad jis su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo sutinka. Todėl nors nagrinėjamoje civilinėje byloje ekspertizė giminystės ryšiui įrodyti paskirta nebuvo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas teismui nustatyti faktą, kad atsakovas J. B. yra N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o šis – jo sūnus.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, remdamasis ieškovės, bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paaiškinimais, nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai A. B. ir N. A. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, t. y. ieškove jos gyvenamojoje vietoje (e.c.b.l. 9, 30-33). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog A. B. ir N. A. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo vaikų gimimo yra su motina jos gyvenamojoje vietoje, į tai, kad tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalinga motinos priežiūra, rūpestis, vaikai prisirišęs prie gyvenamosios vietos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus. Atsakovas jokių prieštaravimų, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, taip pat nepareiškė. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat jų gimimo yra su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, nepilnamečių vaikų A. B. ir N. A. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t.y. ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Teismas kartu pažymi, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t.y. ieškove, nepanaikina tėvo, t. y. atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaikais ir ieškovė negali tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo posėdžio metu šį reikalavimą palaikė, prašydama priteisti vaikams išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko. Laikytina, jog prašomas priteisti 200 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti nepilnamečių A. B. ir N. A. poreikius, todėl iš atsakovo J. B. priteistinas 200 Eur dydžio išlaikymas dukrai A. B. ir sūnui N. A. nuo 2023 m. sausio 6 d. iki vaikų pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Nepilnamečių vaikų A. B. ir N. A. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę B. A..

Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Byloje nėra duomenų apie faktiškai ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 218 Eur žyminio mokesčio – 110 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 108 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), – nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), 358,33 Eur išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei bei 19,32 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovė yra visiškai atleista nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neatleistas.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas visiškai, t. y. 100 proc., sutinkamai su minėta CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostata, atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 595,65 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių antrinės pagalbos ieškovei teikimu ir su procesinių dokumentų įteikimu, (218 Eur + 358,33 Eur + 19,32 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra atsakovas J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o šis – jo sūnus.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina - ieškove B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 6 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 6 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 237,32 Eur (su šimtus trisdešimt septynis eurus ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 358,33 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 33 cnt) bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752) įmokos kodą (5630), įmokos paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.