Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-1-165/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-02-22
Bylos Nr.: 1A-1-165/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-38-1-00005-2010-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Žukauskas, Violeta Ražinskaitė, Elena Vainienė
Nuteistasis: A. A., D. Č., E. J., A. Z., P. Ž., O. Z.
Civilinis ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai: Gediminas Bukauskas, Linas Belevičius, Domantas Skebas, Valdemaras Bužinskas, Marina Gušauskienė, Nikolajus Kuznecovas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-165/2018Proceso Nr. 1-38-1-00005-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.30.1; 1.2.30.1.2.1; 1.2.18.10; 1.2.18.4; 1.1.4.5.2; 1.1.9.8; 2.1.7.1; 2.1.7.4.1;2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.5.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,nuteistajam A. A. ir jo gynėjui advokatui Linui Belevičiui,nuteistajam D. Č. (D. Č.) ir jo gynėjui advokatui Valdemarui Bužinskui,nuteistajam E. J. (E. J.) ir jo gynėjai advokatei Marinai Gušauskienei,nuteistajai A. Z. ir jos gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,nuteistajam P. Ž. ir jo gynėjui advokatui Domantui Skebui,nuteistojo O. Z. (O. Z.) gynėjui advokatui Nikolajui Kuznecovui,

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus atstovei Dainai Jakimauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, civilinių ieškovų Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovų, nuteistųjų A. Z., D. Č., E. J., P. Ž. ir nuteistojo O. Z. bei jo gynėjo advokato Nikolajaus Kuznecovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 EUR) dydžio bauda;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 100 MGL (3 766 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nesilankyti naktiniuose klubuose (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktai).

A. A. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį A. A. atžvilgiu nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. Z. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dėl K. T. įtraukimo į prostituciją) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. įtraukimo į prostituciją) laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nesilankyti naktiniuose klubuose (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktai).

A. Z. išteisinta:

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio1 dalį; BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dėl G. R. įtraukimo į prostituciją); BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. įtraukimo į prostituciją); BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. įtraukimo į prostituciją); BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dėl G. S. įtraukimo į prostituciją); BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį (dėl M. R. įtraukimo į prostituciją), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (UAB ,,XXXXX” apgaulingos apskaitos); BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,XXXXX” apgaulingos apskaitos), neįrodžius, jog ji dalyvavo šių nusikaltimų padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį A. Z. atžvilgiu nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. Z. konfiskuota 12 742,54 EUR (44 000 Lt) gautų iš nusikalstamos veikos.

E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2 259 EUR) dydžio bauda;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 129 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 75 MGL (2 824 EUR ) dydžio bauda.

Baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį E. J. atžvilgiu nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš E. J. konfiskuoti 50 995,90 Lt vertę atitinkantys 14 768,58 EUR kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

D. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2 259 EUR) dydžio bauda;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 129 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 75 MGL (2 824 EUR ) dydžio bauda.

Baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį D. Č. atžvilgiu nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš D. Č. konfiskuoti 52 807,81 Lt vertę atitinkantys 15 293,30 EUR kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

P. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš P. Ž. konfiskuoti 2 630 Lt vertę atitinkantys 762,31 EUR kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

O. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 EUR) dydžio bauda.

Baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį O. Z. atžvilgiu nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš O. Z. konfiskuoti 5 531,14 Lt vertę atitinkantys 1 601,84 EUR kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Nukentėjusiųjų G. S., K. T., M. R. ir civilinių ieškovų Vilniaus AVMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Baudžiamoji byla dėl nukentėjusiosios V. S. pareikšto civilinio ieškinio nutraukta, nukentėjusiajai atsisakius civilinio ieškinio.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A. ir A. Z. pripažinti kaltais ir nuteisti BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, E. J., D. Č., ir P. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį bei A. Z. pripažinta kalta ir nuteista dar ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) už tai, kad veikdami A. A. ir A. Z. suburtoje, skirtoje keliems nusikaltimams daryti, organizuotoje grupėje, kartu su šios grupės nariais: L. D., M. K., A. Ž., A. A., D. G., D. Z., R. K., kurių atžvilgiu įsiteisėjo 2010-07-26 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – pajamų iš kitų asmenų prostitucijos, padarė apysunkius ir sunkius nusikaltimus, ko pasėkoje laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-02-18 turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos, o A. Z. turėjo pajamų ir iš nepilnamečio asmens prostitucijos. Be to, A. A. ir A. Z. organizavo 7 merginų prostituciją ir jai vadovavo, A. Z. organizavo ir vadovavo dar ir nepilnamečio asmens prostitucijai bei įtraukė dvi merginas į prostituciją. Teismas nustatė tokias šių nusikaltimų padarymo aplinkybes:

Žemesnės instancijos teismas

A. A. ir A. Z., siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato - pajamų iš kitų asmenų prostitucijos, prisidengdami įregistruotų 2005-12-13 UAB „XXXXX“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB „XXXXX“), kuriai priklausė naktiniai klubai „E. C.“, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - „E. C.“), ,,E. C. G.“, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - ,,E. C. G.“), „E. C. 3“, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau- „E. C. 3“) ir 2002-01-09 UAB „XXXXX“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB ,,XXXXX“), kuriai priklausė naktinis klubas „W“, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - „W“), bendrovių įstatuose registruota oficialia veikla – pramogų, poilsio organizavimas, gėrimų pardavimas vartoti vietoje ir kita veikla, laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-02-18 organizavo ir vadovavo šiuose naktiniuose klubuose 7 merginų prostitucijai, kurios teikė seksualines paslaugas už atlygį, o būtent:

A. A., paskirdamas UAB „XXXXX“ direktoriumi E. J. ir UAB „XXXXX“ direktoriumi D. Č., pavedė jiems prižiūrėti tvarką naktiniuose klubuose ir juose dirbančius administratorius: P. Ž. bei asmenis, kurių atžvilgiu įsiteisėjo 2010-07-26 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, t.y., M. K., A. Ž., A. A., D. G., D. Z., R. K., kurie visi kartu turėjo priiminėti ir priiminėjo iš klientų atlygį už merginų teikiamas seksualines paslaugas. A. A. nustatė naktiniuose klubuose atsiskaitymo už merginų teikiamas seksualines paslaugas sistemą ir įkainius. Seksualinės paslaugos naktinių klubų „E. C. N. klubas“ meniu buvo įvardintos užmaskuotai: kaip „privatus šokis“ ir tokios paslaugos 1 valanda kainavo ne mažiau kaip 1 000 Lt, kaip „privatus šokis su džiakuzi vonia“ ir tokios paslaugos 1 valanda kainavo ne mažiau kaip 1 500 Lt, kaip „Escort“ paslauga, kurios 1 valanda kainavo ne mažiau kaip 450 Lt. A. A. nustatė pajamų, gautų iš merginų prostitucijos, skirstymo tvarką, pagal šią tvarką veikdami naktinių klubų administratoriai, tame tarpe P. Ž., dalį iš merginų prostitucijos gautų pajamų atskaičiuodavo merginoms, teikiančioms seksualines paslaugas, ir ne mažiau kaip 2 procentus pasilikdavo sau, o likusi iš merginų prostitucijos pajamų dalis pasilikdavo klubo „E. C. G.“ patalpose, kuri buvo kaupiama neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - UAB „XXXXX“ ofisas);

A. Z., veikdama pagal susitarimą, kontroliavo merginų K. T., A. K., V. S., G. S., G. R., V. S. ir nepilnametės M. R., teikiančių seksualines paslaugas už atlygį, atvykimo į darbą laiką, išvaizdą, sprendė iškilusias problemas su merginomis dėl seksualinių paslaugų teikimo klientams, palaikė drausmę, taikydama merginoms pinigines sankcijas už jų elgesio nusižengimus nustatytai naktiniuose klubuose tvarkai.

A. Z. įtraukė K. T. ir V. S. į prostituciją, palenkdama jas naktinių klubų „E. C.“, ,,E. C. G.“, „E. C. 3“, „W“ privačiuose kambariuose arba viešbučiuose - ,,R. H. L.“, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - ,,R. H. L.“), „C. P. V.“, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - „C. P. V.“), „B. W. V.“, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - „B. W. V.“), klientams teikti seksualines paslaugas už atlygį. Be to, ji pavedė UAB „XXXXX“ personalo vadovei L. D. sudaryti merginų darbo grafikus naktiniuose klubuose, ieškoti naujų merginų darbui naktiniuose klubuose, prižiūrėti merginų apsirengimą ir choreografiją ir koordinavo šiuos veiksmus.

A. Z., A. A., E. J., D. Č. ir P. Ž. laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-02-18 turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos, t.y. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-18 A. A. ir A. Z. organizuojant ir vadovaujant, iš merginų K. T., A. K., V. S., G. S., M. R., G. R., V. S. prostitucijos buvo gauta ne mažiau kaip 205 120 Lt, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise, ir naudojami kas mėnesį mokant neoficialius atlyginimus.

A. A. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą, pavesdamas UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ vyr. buhalteriui O. Z., UAB „XXXXX“ direktoriui E. J. ir UAB „XXXXX“ direktoriui D. Č. apgaulingai tvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka reikalaujamą UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB ,,XXXXX” ir ,,XXXXX” turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros.

E. J. ir D. Č., A. A. nurodymu, prisiėmė nusikalstamus įsipareigojimus: 2008-01-09 E. J. sutikęs dirbti UAB „XXXXX“, kuriai priklausė naktiniai klubai „E. C.“, ,,E. C. G.“, „E. C. 3“, direktoriaus pareigose, o 2008-07-10 D. Č. sutikęs dirbti UAB „XXXXX“, kuriai priklausė naktinis klubas „W“, direktoriaus pareigose, laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-02-18 prižiūrėjo tvarką naktiniuose klubuose ir juose dirbančius administratorius: P. Ž., M. K., A. Ž., A. A., D. G., D. Z., R. K., kurie turėjo priiminėti ir priiminėjo iš klientų atlygį už merginų teikiamas seksualines paslaugas, už tai kas mėnesį gaudami neoficialų atlygį; A. A. nurodymu kartu su UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ vyr. buhalteriu O. Z., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Į organizuotos grupės veiklą įtraukta L. D., prisiėmusi nusikalstamus įsipareigojimus, A. Z. nurodžius, laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-02-18 sudarinėjo merginų K. T., A. K., V. S., G. S., G. R., V. S., nepilnametės M. R., teikiančių seksualines paslaugas, darbo grafikus naktiniuose klubuose ,,E. C.“, “E. C. G.“, „E. C. 3“, „W“, ieškojo naujų merginų darbui naktiniuose klubuose, prižiūrėjo merginų apsirengimą, choreografiją, gaudama kas mėnesį 2500 Lt atlygį.

Į organizuotos grupės veiklą įtrauktas P. Ž., veikdamas ir su asmenimis, kurių atžvilgiu 2010-07-26 priimtas Vilniaus apylinkės teismo įsakymas: M. K., A. Ž., A. A., D. G., D. Z., R. K., A. A. nurodymu, prisiėmė nusikalstamus įsipareigojimus: sutikęs dirbti administratorium UAB „XXXXX“ priklausančiuose naktiniuose klubuose „E. C.“, ,,E. C. G.“, „E. C. 3“ ir UAB „XXXXX“ priklausančiame naktiniame klube „W“, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio mėn. pradžios iki 2010-02-18, prižiūrimas UAB „XXXXX“ direktoriaus E. J. ir UAB „XXXXX“ direktoriaus D. Č., P. Ž. kartu su kitais administratoriais rinko pinigus iš klientų, kuriems merginos K. T., A. K., V. S., G. S., M. R., G. R. ir V. S. teikė seksualines paslaugas už atlygį šių naktinių klubų privačiuose kambariuose ar viešbučiuose: ,,R. H. L.“, „C. P. V.“, „B. W. V.“ ir pinigus, gautus iš šių merginų prostitucijos, paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką - dalį atskaičiavo merginoms, teikiančioms seksualines paslaugas, ne mažiau kaip 2 procentus pasiliko sau, likusią atlygio dalį paliko klubo „E. C. G.“ patalpose, kuri buvo kaupiama neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise.

Į organizuotos grupės veiklą įtrauktas O. Z., veikdamas su organizuotos grupės nariais A. A. su UAB „XXXXX“ direktoriumi dirbusiu E. J. bei UAB „XXXXX“ direktoriumi dirbusiu D. Č., A. A. nurodymu, prisiėmė nusikalstamus įsipareigojimus: dirbdamas UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ vyr. buhalteriu, laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-02-18 kartu su UAB „XXXXX“ direktoriumi E. J. ir UAB „XXXXX“ direktoriumi D. Č. sutiko ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

A. A. ir A. Z. organizuojant ir vadovaujant K. T., A. K., V. S., G. S., M. R., G. R. ir V. S. prostitucijai, veikiant su organizuotos grupės nariais E. J., D. Č. ir P. Ž., visiems turint tikslą pelnytis iš šių merginų prostitucijos, laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-01-18, A. A. nurodymu, E. J. ir D. Č. atvykdavo į naktinius klubus „E. C.“, „E. C. G.“, „E. C. 3“, „W“, kur prižiūrėjo tvarką ir dirbančius klubuose administratorius P. Ž., A. Ž., A. A., R. K., D. G., D. Z., M. K., kurie turėjo paimti iš klientų už merginų teikiamas seksualines paslaugas pinigus ir juos paskirstyti A. A. nustatyta tvarka. A. Z. nurodymu veikdama L. D. atrinkinėdavo merginas, pagal sudarytus grafikus nustatydavo merginų: G. R., slapyvardžiu „E.“, V. S., slapyvardžiu ,,S.“, G. S., slapyvardžiu „G.“, K. T., slapyvardžiu „J.“, V. S., slapyvardžiu „S.“, A.K., M. R. darbo vietas, o P. Ž. su asmenimis, kurių atžvilgiu jau priimtas baudžiamasis įsakymas: A. Ž., A. A., R. K., D. G., D. Z., M. K., priklausomai nuo to, kur kuris dirbo, prižiūrint E. J. ir D. Č., klubo klientams pasirinkus merginas seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“, kurioje šios paslaugos užmaskuotai įvardintos kaip „privatus šokis“ ir „Escort“, merginos už joms priimtiną kainą laisva valia teikė seksualines paslaugas už atlygį. P. Ž., veikdamas su organizuotos grupės nariais, kurių atžvilgiu jau priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-07-26 baudžiamasis įsakymas, t.y.: M. K., A. Ž., A. A., D. G., D. Z., R. K., rinkdavo iš klientų už merginų suteiktas seksualines paslaugas klientų sumokėtus pinigus, sutartą dalį pajamų, gautų iš šių merginų prostitucijos atiduodavo joms, o kitą paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką.

Tokiu būdu veikdami organizuotoje grupėje, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-18, A. Z., A. A., E. J., D. Č. ir P. Ž. iš 7 merginų prostitucijos turėjo ne mažiau 205 120 Lt pajamų, iš kurių 6 500 Lt iš karto atitekdavo administratoriais dirbusiems organizuotos grupės nariams, o kita dalis – ne mažiau 198 620 Lt buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB ,,XXXXX” ofise.

A. Z. taip veikdama, žinodama, kad nukentėjusioji M. R. yra nepilnametė, pelnėsi iš jos prostitucijos, o K. T. ir V. S. įtraukė į prostituciją.

Taigi E. J., D. Č. ir P. Ž., veikdami pagal A. A. ir A. Z. nurodymus, nustatytą pelnymosi iš prostitucijos mechanizmą, pridengdami minėtų bendrovių oficialia veikla, prisiimtų įsipareigojimų ribose, visi siekdami pajamų iš kitų asmenų prostitucijos, padarė šiuos nusikalstamus veiksmus:

2008 m. liepos 1 d., L. D. atrinkus merginą K. T., slapyvardžiu „J.“, darbui naktiniuose klubuose E. C.“, “E. C. G.“, „E. C. 3“, „W“, ir su ja pasirašius autorinę sutartį, ir pagal sudarytą darbo grafiką 2008-10-17 nustačius jos darbo vietą naktiniame klube „W“, D. Č. prižiūrėjo tvarką ir dirbantį administratorių M. K., kai klubo klientas pasirinko merginą K. T., slapyvardžiu „J.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“, kurioje ši paslauga užmaskuotai įvardinta kaip „privatus šokis su džiakuzi“. K. T. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje su džiakuzi vonia ne mažiau kaip 1 valandą, M. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1500 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 30 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 1 470 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2008 m. lapkričio mėn. viduryje, L. D. atrinkus nepilnametę M. R. darbui naktiniuose klubuose ,,E. C.“, ,,E. C. G.“, „E. C. 3“, „W“, ir su ja pasirašius autorinę darbo sutartį bei pagal sudarytą darbo grafiką nustačius jos darbo vietą naktiniame klube „E. C.“, 2008 m. lapkričio mėnesio viduryje E. J. prižiūrėjo tvarką ir administratorių A. A., kai klubo klientas pasirinko merginą M. R. seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. M. R. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, A. A. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 370 Lt sumokėjo M. R., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 610 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2008 m. lapkričio mėn. pabaigoje, L. D. atrinkus A. K. darbui naktiniuose klubuose ,,E. C.“, ,,E. C. G.“, „E. C. 3“, „W“, su kuria pasirašius autorinę darbo sutartį ir pagal sudarytą darbo grafiką nustačius jos darbo vietą naktiniame klube „E. C.“, E. J. prižiūrėjo tvarką ir administratorių D. Z., kai klubo klientas pasirinko merginą A. K. seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. A. K. sutikus teikti seksualines paslaugas už atlygį klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, D. Z. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo A. K., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. liepos 15 d., L. D. atrinkus G. S., slapyvardžiu „G.“, darbui naktiniuose klubuose E. C.“, “E. C. G.“, „E. C. 3“, „W“, su kuria pasirašius autorinę darbo sutartį ir pagal sudarytą darbo grafiką nustačius jos darbo vieta naktinį darbą klube „E. C. 3“, 2009-07-31 E. J. prižiūrėjo tvarką ir dirbantį administratorių M. K., kai klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“, kurioje ši paslauga užmaskuotai įvardinta kaip „privatus šokis“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, M. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už merginos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. rugpjūčio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-08-09 darbo vietą naktinį klube „E. C.“, E. J. prižiūrėjo tvarką ir administratorių, kai klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, M. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. rugpjūčio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-08-11 darbo vietą klube „E. C. G.“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių D. G., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, D. G. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. rugpjūčio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-08-14 darbo vietą naktiniame klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių A. A., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, A. A. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. rugpjūčio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-08-21 darbo vietą klube „E. C. 3“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių A. A., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, A. A. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 metų rugpjūčio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-08-21 darbo vietą naktiniame klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių R. K., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, R. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, L. D. pagal sudarytą darbo grafiką G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-08-28 darbo vietą nustačius naktiniame klube „E. C.“, E. J. prižiūrint klube tvarką ir dirbantį administratorių M. K., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 metų rugpjūčio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-08-28 darbo vietą klube „W“, D. Č. prižiūrint klube tvarką ir dirbantį administratorių D. G., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“ ir G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 metų rugpjūčio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-08-29 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių A. A., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, A. A. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 metų rugsėjo mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-09-02 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių R. K., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, R. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 metų rugsėjo mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-09-18 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint klube tvarką ir dirbantį administratorių R. K., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, R. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. rugsėjo mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-09-23 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint klube tvarką ir dirbantį administratorių R. K., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, R. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. spalio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-10-05 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint klube tvarką ir dirbantį administratorių D. Z., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, D. Z. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. spalio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-10-11 naktinį darbą klube „E. C. 3“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių D. Z., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, D. Z. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. spalio mėn., L. D. sudarius darbo grafiką ir nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-10-29 darbo vietą naktiniame klube „E. C. G.“, E. J. prižiūrint tvarką klube, klubo klientas pravarde „Santechnikas“ pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, E. J. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 280 Lt sumokėjo G. S. ir ne mažiau kaip 720 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. spalio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-10-30 darbo vietą nustačius klube „E. C. G.“, E. J. prižiūrint tvarką klube, klubo klientas pravarde „Santechnikas“ pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, E. J. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 610 Lt sumokėjo G. S. ir ne mažiau kaip 390 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. lapkričio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-11-10 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką klube ir dirbantį administratorių M. K., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, M. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. lapkričio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-11-11 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką klube ir dirbantį administratorių M. K., klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, M. K. priėmė iš kliento už jos teikiamas seksualines paslaugas atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką– ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. lapkričio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius A. K. 2009-11-11 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių M. K., klubo klientas pasirinko merginą A. K. seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. A. K. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, M. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas ir pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 270 Lt sumokėjo A. K., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 710 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. lapkričio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-11-12 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint klube tvarką ir dirbantį administratorių M. K., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, M. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas ir pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. lapkričio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S. slapyvardžiu „G.“, 2009-11-25 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint klube tvarką ir dirbantį administratorių R. K., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas”. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, R. K. už jos teikiamas seksualines paslaugas priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. gruodžio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-12-15 darbo vietą klube „W“, D. Č. prižiūrint klube tvarką ir dirbantį administratorių D. G., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, D. G. už jos teikiamas seksualines paslaugas priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. gruodžio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-12-18 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių A. A., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. gruodžio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-12-19 darbo vietą klube „W“, D. Č. prižiūrint klube tvarką ir dirbantį administratorių D. G., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, D. G. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. gruodžio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-12-28 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint ten tvarką ir dirbantį administratorių A. A., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, A. A. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. gruodžio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2009-12-30 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint klube tvarką ir dirbantį administratorių M. K., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, M. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2010 m. sausio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2010-01-02 naktinį darbą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint klube tvarką ir dirbantį administratorių A. A., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, A. A. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2010 m. sausio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S. slapyvardžiu „G.“ 2010-01-04 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint klube tvarką ir dirbantį administratorių A. A., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, A. A. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2010 m. sausio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2010-01-11 naktinį darbą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių R. K., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, R. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2010 m. sausio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2010-01-15 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių M. K., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, M. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2010 m. sausio mėn. L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2010-01-18 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių A. A., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, A. A. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2010 m. sausio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2010-01-19 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių R. K., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas viešbučio „E. R. V.“, kambaryje ne mažiau kaip 3 valandas, R. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 3000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 1030 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 60 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 1910 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2010 m. sausio mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2010-01-26 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių R. K., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, R. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2010 m. vasario mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2010-02-02 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių M. K., klubo klientas pasirinko G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, M. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2009 m. lapkričio mėn. pabaigoje, L. D. atrinkus merginą V. S., slapyvardžiu „S.“, darbui naktiniuose klubuose ,,E. C.“, “E. C. G.“, „E. C. 3“, „W“, ir su ja pasirašius autorinę darbo sutartį ir pagal sudarytą darbo grafiką nustačius jos 2010-02-07 darbo vietą klube „W“, D. Č. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių A. Ž., klientui pasirinko merginą V. S., slapyvardžiu „S.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. V. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, A. Ž. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 370 Lt sumokėjo V. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 610 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2010 m. vasario mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius A. K. 2010-02-09 darbo vietą klube „E. C.“, E. J. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių M. K., klubo klientas pasirinko merginą A. K. seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. A. K. sutikus teikti seksualines paslaugas viešbučio ,,R. H. L.“ kambaryje ne mažiau kaip 4 valandas, M. K. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1800 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 36 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 1764 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2010 m. vasario mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2010-02-18 darbo vietą klube „W“, D. Č. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių P. Ž., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, P. Ž. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kurie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise;

tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2008 m. L. D. atrinkus merginą G. R. ir 2008-02-01 merginą V. S. darbui naktiniuose klubuose ,,E. C.“, “E. C. G.“, „E. C. 3“, „W“, su kuriomis pasirašė autorines darbo sutartis ir laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-01-28 pagal sudarytus darbo grafikus nustatė merginų G. R., slapyvardžiu „E.“, V. S., slapyvardžiu S.“, G. S. slapyvardžiu „G.“, K. T., slapyvardžiu „J.“, V. S., slapyvardžiu S.“, A. K., M. R. naktinį darbą klubuose „E. C.“, „E. C. G.“, „E. C. 3“, „W“. Laikotarpiu nuo 2008 m. pradžios iki 2010-01-28 A. A. nurodymu, E. J. ir D. Č. „E. C.“ , „E. C. G.“, „E. C. 3“, „W“, prižiūrėjo tvarką ir dirbančius administratorius, o P. Ž. su kitais administratoriais pagal jų darbo klubuose laiką, klubo klientams pasirinkus merginas G. R., slapyvardžiu „E.“, V. S., slapyvardžiu ,,S.“, G. S. slapyvardžiu „G.“, K. T., slapyvardžiu „J.“, V. S., slapyvardžiu „S.“, A. K., M. R. seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“, kurioje šios paslaugos užmaskuotai įvardintos kaip „privatus šokis“ ir „Escort“, rinko iš klientų pinigus už merginų suteiktas seksualines paslaugas:

2008 m. liepos 1 d. – 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigos laikotarpiu K. T., slapyvardžiu „J.“, ne mažiau 200 kartų klubų „E. C.“, „E. C. G.“, „E. C. 3“, „W“, privačiuose kambariuose, ne mažiau kaip po 1 valandą;

2008 m. pradžios – 2009 m. pabaigos laikotarpiu G. R., slapyvardžiu „E.“, ne mažiau 7 kartų klubo „E. C.“ privačiame kambaryje, ne mažiau kaip po 1 valandą, ne mažiau 2 kartų viešbutyje „B. W. V.“, ne mažiau kaip po 2 valandas, ne mažiau 1 karto viešbutyje „R. H. L.“, ne mažiau kaip 2 valandas;

2008 m. vasario 1 d. – 2008 m. gruodžio mėn. laikotarpiu V. S., slapyvardžiu „S.“, ne mažiau kaip po 1 valandą kiekvieną savaitę klubų „E. C.“ ir „E. C. 3“ privačiuose kambariuose;

2008 m. lapkričio mėn. vidurio – 2009 m. vasario mėn. vidurio laikotarpiu M. R. ne mažiau 59 kartų klubų „E. C.“ ir „E. C. 3“, „E. C. G.“, „W“ privačiuose kambariuose ne mažiau kaip po 1 valandą, ne mažiau 1 karto viešbutyje „C. P. V.“, ne mažiau kaip 2 valandas;

2009 m. lapkričio mėn. – 2009 m. gruodžio mėn. laikotarpiu V. S., slapyvardžiu „S.“, ne mažiau 3 kartų klubo „E. C.“ privačiame kambaryje, ne mažiau kaip po 1 valandą, ne mažiau 2 kartų viešbutyje „R. H. L.“, ne mažiau kaip po 1 valandą;

2009 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, A. K. ne mažiau 1 karto klubo „E. C.“ privačiame kambaryje, ne mažiau kaip 1 valandą.

Tokiu būdu A. Z., A. A., E. J., D. Č. ir P. Ž. už merginų seksualines paslaugas priėmė iš klientų atlygį, kuris bendroje sumoje sudarė ne mažiau kaip 325 000 Lt, iš kurių pagal A. A. nustatytą tvarką: bendroje sumoje ne mažiau kaip 119 880 Lt buvo grąžinta merginoms: K. T., A. K., G. S., V. S., M. R., G. R., V. S.; 6 500 Lt bendroje sumoje liko administratoriais dirbusiems organizuotos grupės nariams ir ne mažiau kaip 198 620 Lt buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise.

2. Be to, A. A., E. J., D. Č. ir O. Z. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingą vedė UAB ,,XXXXX” ir UAB ,,XXXXX” buhalterinę apskaitą, siekdami išvengti mokesčių valstybei. Šie nusikaltimai buvo padaryti tokiomis aplinkybėmis:

2.1. A. A., E. J. ir O. Z. veikdami organizuotoje grupėje, A. A. suorganizavus, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 vykdė UAB „XXXXX“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), apgaulingą apskaitos tvarkymą, tokiomis aplinkybėmis:

A. A. pavedimu, UAB „B.“ vyr. buhalteris O. Z., kuris dirbo UAB „XXXXX“ vyr. buhalteriu pagal bendradarbiavimo sutartį ir UAB „XXXXX“ direktorius E. J. apgaulingai, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, tvarkė UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą. Tuo pačiu metu V. R., kuris dirbo UAB „XXXXX“ be darbo sutarties (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), A. A. pavedimu, tvarkė „juodąją buhalteriją“ - vedant dvigubą UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą taip, kad būtų neregistruojama dalis ūkinių operacijų apskaitos registruose ir laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 nuslepiant ar neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose ne mažiau kaip 389 905 Lt pajamų už suteiktas teisėtas (229 105 Lt) ir neteisėtas (160 800 Lt) paslaugas, neapskaitant buhalterinėje apskaitoje iš teisėtai gautų lėšų išmokėto užmokesčio. Iš tų teisėtų ir neteisėtų pajamų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 bendrovės darbuotojams ir joje oficialiai neįdarbintiems asmenims, iš kurių dalis buvo įsijungę į organizuotos nusikalstamos grupės veiklą, buvo mokamas „neoficialus“ darbo užmokestis, o nuo jo iš teisėtos veiklos gautų pajamų dalies išmokėto darbo užmokesčio taip vadinamuose „vokeliuose“ neapskaičiuoti, nedeklaruoti ir į biudžetą nesumokėti mokesčiai: PVM, gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą, kuriuos nustatytu laiku privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti bendrovė UAB „XXXXX“. Todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Taigi A. A., E. J. ir O. Z., pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (toliau – BAĮ) 4 straipsnį - „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; ...; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2 dalį – „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalį – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nuostatas, 16 straipsnio 1 dalį - ,,(ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį ,,apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka“, neapskaitė buhalterinėje apskaitoje ne mažiau kaip 229 105 Lt iš teisėtos veiklos gautų, tačiau neapskaitytų pajamų ir darbo užmokesčio. Nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų: pardavimų ir pirkimų žurnalų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų žurnalų, bendrojo žurnalo, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir kitų dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 negalima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokiu būdu, A. A., O. Z. ir E. J. apgaulingai tvarkė UAB ,,XXXXX” buhalterinę apskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. A. A. laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 organizavo UAB „XXXXX“ apgaulingos apskaitos tvarkymą, pavesdamas laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009-06-30 UAB „XXXXX“ direktoriui D. Č. ir vyr. buhalteriui O. Z., o laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 UAB „XXXXX“ direktoriui D. Č. apgaulingai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tvarkyti UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą. Tuo pačiu metu pavesdamas V. R., kuris UAB „XXXXX“ dirbo be darbo sutarties, laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 tvarkyti „juodąją buhalteriją“ - vedant dvigubą UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą taip, kad būtų neregistruojama dalis ūkinių operacijų apskaitos registruose, o laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28, nuslepiant ar neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose ne mažiau kaip 383 278 Lt pajamų, jų tarpe: iš teisėtos veiklos (219 078 Lt) ir neteisėtos veiklos (164 200 Lt) už suteiktas paslaugas, kurių „juodojoje buhalterijoje“ apskaičiavimą ir išmokėjimo apskaitą tvarkė V. R.. Iš šių teisėtų ir neteisėtų pajamų laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 darbuotojams buvo išmokėtas „neoficialus“ darbo užmokestis, nuo jo neapskaičiuoti, nedeklaruoti ir į biudžetą nesumokėti mokesčiai: PVM, gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 liepos mėn., A. A. pavedimu, UAB „XXXXX“ direktorius D. Č. ir vyr. buhalteris O. Z., o laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 vasario mėn. - UAB „XXXXX“ direktorius D. Č., pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ 4 straipsnį - „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; ...; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2 dalį – „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, 4 dalį – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nuostatas, 16 straipsnio 1 dalį - ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį - ,,apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka“, neapskaitė ne mažiau kaip 219078 Lt neapskaitytų iš teisėtos veiklos gautų pajamų ir darbo užmokesčio, nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų: pardavimų ir pirkimų žurnalų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų žurnalų, bendrojo žurnalo, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir kitų dokumentų, nepateikė dokumentų, patvirtinančių pinigų likučio – 256 736, 53 Lt, nurodyto buhalterinės apskaitos registre „Kasa“ 2009-04-30, panaudojimą pateisinančių dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės ūkinės - komercinės veiklos rezultatų, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus. Tokiu būdu A. A., O. Z. ir D. Č. apgaulingai tvarkė UAB ,,XXXXX” buhalterinę apskaitą.

3. A. Z. taip pat buvo kaltinama ir perduota teismui dėl 2 nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t.y. ji buvo kaltinama tuo, kad veikdama organizuotoje grupėje su A. A., E. J., D. Č. ir O. Z., kartu su A. A. suorganizavo UAB „XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ apgaulingos apskaitos tvarkymą. Šių nusikalstamų veikų inkriminuotų A. Z. padarymo aplinkybės detaliai nurodomos šio procesinio dokumento motyvuojamoje dalyje 24.1 ir 24.2 punktuose.

3.1. Vilniaus apygardos teismas 2015-07-27 nuosprendžiu A. Z. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 5 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,XXXXX“ apgaulingos apskaitos) ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 5 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,XXXXX“ apgaulingos apskaitos) išteisino, neįrodžius, kad ji dalyvavo šių nusikaltimų padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad A. Z. pareikštas kaltinimas dėl apgaulingos UAB „XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ apskaitos tvarkymo (dvi nusikalstamos veikos) nepasitvirtino. Byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų, kad A. Z. pavedė E. J., D. Č. ir O. Z. apgaulingai tvarkyti oficialią UAB „XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ buhalterinę apskaitą.

4. A. Z. ir A. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, kaltinant juos tuo, kad jie laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-02-18, siekdami nuslėpti ne mažiau kaip 816 482,79 Lt, žinodami, kad jie įgyti nusikalstamu būdu – ne mažiau kaip 368 300 Lt, gautų iš merginų K. T., A. K., V. S., G. S., M. R., G. R. ir V. S. prostitucijos, kurios teikė seksualines paslaugas už atlygį UAB „XXXXX“ priklausančiuose naktinių klubų „E. C.“, ,,E. C. G.“, „E. C. 3“, ir UAB „XXXXX“ priklausančiame naktinio klubo „W“ privačiuose kambariuose ar viešbučiuose – ,,R. H. L.“, „C. P. V.“, „B. W. V.“, ne mažiau kaip 389 905 Lt, gautų iš apgaulingos UAB „XXXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kurią A. Z. ir A. A. nurodymu, tvarkė UAB „XXXXX“ direktorius E. J. ir UAB „B.“ vyr. buhalteris O. Z., kuris dirbo UAB „XXXXX“ vyr. buhalteriu pagal bendradarbiavimo sutartį, ne mažiau kaip 426 577,79 Lt iš apgaulingos UAB „XXXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kurią A. Z. ir A. A. nurodymu, tvarkė UAB „XXXXX“ direktorius D. Č. ir vyr. buhalteris O. Z., laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-02-18 nustatė ne mažiau kaip 816 482,79 Lt legalizavimo sistemą, naudodami juos UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ ūkinėje komercinėje veikloje – pavedė V. R. juos kaupti neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise, vesti jų apskaitą „juodojoje“ buhalterijoje, kiekvieną mėnesį apskaičiuoti ir išmokėti UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ darbuotojams atlyginimus ir laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-02-18 buvo legalizuoti nusikalstamu būdu įgyti ne mažiau kaip 816 482,79 Lt, iš kurių UAB „XXXXX“ darbuotojams buvo išmokėti atlyginimai – A. A. ne mažiau kaip 21 600 Lt, R. K. ne mažiau kaip 19 631,12 Lt, D. Z. ne mažiau kaip 16 800 Lt, E. J. ne mažiau kaip 50 995,90 Lt, L. S. ne mažiau kaip 700 Lt, B. D. ne mažiau kaip 39 160,93 Lt, V. R. ne mažiau kaip 24 000 Lt, D. Č. ne mažiau kaip 31 268, 18 Lt, UAB „XXXXX“ darbuotojams buvo išmokėti atlyginimai – D. Č. ne mažiau kaip 21 539,81 Lt, D. G. ne mažiau kaip 33 600 Lt, L. D. ne mažiau kaip 45 916,51 Lt, A. Ž. ne mažiau kaip 5 188,79 Lt, O. Z. ne mažiau kaip 5 531,14 Lt, R. J. ne mažiau kaip 2 250 Lt, V. G. ne mažiau kaip 1 072 Lt, V. T. – V. ne mažiau kaip 2 702 Lt, A. N. ne mažiau kaip 926 Lt, K. P. ne mažiau kaip 831 Lt, V. B. ne mažiau kaip 608 Lt, K. S. ne mažiau kaip 748 Lt, I. R. ne mažiau kaip 2 301 Lt, K. S. ne mažiau kaip 378 Lt, A. K. ne mažiau kaip 6 639 Lt, V. S. ne mažiau kaip 5 250 Lt, G. S. ne mažiau kaip 18 899 Lt, E. V. ne mažiau kaip 11 079 Lt, G. R. ne mažiau kaip 5 516 Lt, K. T. ne mažiau kaip 70 000 Lt, V. P. ne mažiau kaip 4 735 Lt, Ž. L. ne mažiau kaip 1661 Lt, M. R. ne mažiau kaip 17 900 Lt, J.G. ne mažiau kaip 8 100 Lt, D. M. ne mažiau kaip 2 189 Lt, A. M. ne mažiau kaip 2 270 Lt, J. V. ne mažiau kaip 6 054 Lt, J. B. ne mažiau kaip 2 033 Lt, J. K. ne mažiau kaip 1 622 Lt, J. K. ne mažiau 11 166 Lt.

4.1. Vilniaus apygardos teismas 2015-07-27 nuosprendžiu A. Z. ir A. A. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį išteisino, nesant šio nusikaltimo įvykio (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad kaltinimas nepasitvirtino. Byloje nesurinkta objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji siekė įteisinti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar turtą. Neoficialių atlyginimų išmokėjimas naktinių klubų darbuotojams ar iš nusikalstamos veikos gautų pinigų pasidalijimas tarp organizuotos grupės narių, negali būti vertinamas kaip A. A. ir A. Z. tikslas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, siekiant nuslėpti jų kilmę. Todėl A. Z. ir A. A. inkriminuoti veiksmai nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Šalies argumentai

5. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015-07-27 nuosprendį pakeisti:

Žemesnės instancijos teismas

A. Z. pripažinti kalta ir nuteisti:

- pagal BK 25 straipsnio3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ apgaulingos apskaitos) 100 MGL (3 766 EUR) dydžio bauda;

- pagal 25 straipsnio3 dalį ir BK 216 straipsnio1 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir sudėjimo būdu su kitomis Vilniaus apygardos teismo 2015-07-27 nuosprendžiu A. Z. paskirtomis bausmėmis, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 metams, ją atliekant pataisos namuose, ir 100 MGL (3 766 EUR) dydžio baudą.

A. A. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio3 dalį ir 216 straipsnio1 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir sudėjimo būdu su kitomis Vilniaus apygardos teismo 2015-07-27 nuosprendžiu A. A. paskirtomis bausmėmis, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams, ją atliekant pataisos namuose, ir 100 MGL (3 766 EUR) dydžio baudą.

Tenkinti Vilniaus AVMI pareikštus civilinius ieškinius ir valstybės naudai priteisti: solidariai iš A. Z., A. A., E. J. ir O. Z. 110 569 Lt (32 023,00 eurų) (ši suma prokuroro skunde nurodyta klaidingai, turi būti 92 837 Lt (26 887,45 €)) UAB ,,XXXXX“ nesumokėtų mokesčių valstybei ir solidariai iš A. Z., A. A., D. Č. ir O. Z. 110 569 Lt (32 023,00 €) UAB ,,XXXXX“ nesumokėtų mokesčių valstybei.

Tenkinti VSDFV Vilniaus skyriaus pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti VSDFV Vilniaus skyriui: solidariai iš A. Z., A. A., E. J. ir O. Z. 100 112 Lt (28 994, 44 €) bei solidariai iš A. Z., A. A., D. Č. ir O. Z. 146 753,32 Lt (42 502,70 €).

5.1. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės bei nepagrįstai paliktų nenagrinėtų Vilniaus AVMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus pareikštų civilinių ieškinių.

Šalies argumentai

5.2. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai išteisino A. Z. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai patikėjo A. Z. versija, kad ji nežinojo apie įmonėse vedamą dvigubą buhalterinę apskaitą ir be pagrindo atmetė V. R. parodymus. V. R. parodė, kad jis nuolat teikė ataskaitas apie legalią ir nelegalią klubų finansinę veiklą A. Z., kuri ir pati vedė tokius užrašus. Tokius V. R. parodymus patvirtino telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai. V. R., perklausęs telefoninių pokalbių garso įrašus, parodė, kad jis telefonu kalbasi su A. Z., kurios paliepimu buvo tvarkomi finansiniai reikalai susiję su visų keturių klubų veikla ir juose dirbančiomis merginomis. V. R. patvirtino, kad A. Z. atliko vadovaujantį vaidmenį klubų veikloje, vadovavo visiems darbuotojams, tame tarpe ir jam. Šią aplinkybę patvirtina garso įrašai ir 2010-02-20 kratos metu rasti ir paimti užrašai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. Z. veikė organizuotoje grupėje ir kartu su A. A. jai vadovavo, vedė analogiškus UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ juodosios buhalterijos užrašus, kaip ir V. R., kontroliavo pirminį pinigų gavimo iš klientų už seksualines paslaugas mechanizmą, todėl ji taip pat kalta dėl apgaulingos UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ apskaitos tvarkymo.

5.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. Z. ir A. A. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad neoficialioje kasoje sukaupti pinigai - 816 482, 79 Lt buvo pasiekto rezultato – pajamų, gautų iš kitų asmenų prostitucijos, pasidalinimas. Apelianto teigimu, 816 482, 79 Lt sumą sudarė iš anksto sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį, kuri nebuvo tinkamai atvaizduojama įmonių buhalterinėje apskaitoje, skirtą direktoriams, administracijos darbuotojams bei kitiems asmenims. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji slėpė pinigus, jų gavimo šaltinius, žinodami, kad jie gauti iš apgaulingos apskaitos, prostitucijos ir naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje, išmokant įmonių darbuotojams iš anksto aptartą atlyginimą. Visi šie pinigai kaip atlygis už darbą pateko į civilinę teisėtą apyvartą ir tapo teisėtais. Pinigai gauti iš apgaulingos apskaitos tvarkymo savo prigimtimi nėra neteisėti, todėl neteisinga teismo formuluotė, kad pinigai kaip buvo neteisėti taip ir liko neteisėtais. Apelianto teigimu, tokie pinigai yra teisėti, nes gauti iš įmonių teisėtos veiklos, tačiau neapskaityti įmonių buhalterinėje apskaitoje. Tikslas nuslėpti nusikalstamu būdu įgytus pinigus yra akivaizdus, nes jiems surinkti, padalinti buvo vedama dviguba buhalterinė apskaitą, ją vykdė ne įstaigos darbuotojas V. R.. Todėl A. Z. ir A. A. turi atsakyti ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį.

5.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimus, susijusius su baudžiamojoje byloje pareikštais Vilniaus AVMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus civiliniais ieškiniais, palikdamas juos nenagrinėtus. Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus AMVI ir VSDFV Vilniaus skyriaus pareikšti civiliniai ieškiniai susiję su nuteistiesiems pareikštais kaltinimais pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog neigiami padariniai – turtinė žala valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams buvo padaryta ne vien tik nuteistųjų galimais neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais neteisingų duomenų apie UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ pajamas, turtą, jų panaudojimą įrašymu į atitinkamus dokumentus ir jų pateikimu valstybės įgaliotoms institucijoms, inkriminuotais kaip nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios baudžiamasis procesas nuosprendžiu buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, bet visa sistema tęstinių, betarpiškai tarpusavyje susijusių tyčinių neteisėtų nuteistųjų veiksmų. Neigiamų padarinių (žalos) atsiradimą sąlygojo visų pirma neteisėti nuteistųjų veiksmai, pasireiškę teismo konstatuotu apgaulingu UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu. Byloje esančiose Specialistų išvadose Nr. (21.26)-86-42 dėl UAB „XXXXX” ūkinės finansinės veiklos ir Nr. (21.26)-86-41 dėl UAB „XXXXX“ finansinės veiklos konstatuota, kad UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ papildomai išmokėtas darbo užmokestis buvo neįformintas apskaitos dokumentais, šis užmokestis buvo neapskaitytas ir neparodytas bendrovės tvarkytoje buhalterinėje apskaitoje, tuo buvo pažeisti atitinkami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo normų reikalavimai. Dėl tokių tyčinių neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų buvo iškreipta reali situacija apie bendrovių pajamas, turtą, įsipareigojimus, privalomus mokėti mokesčius. Nuteistiesiems pažeidus Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų reikalavimus, buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, dėl nuteistųjų bendrų, tęstinių ir tarpusavyje susijusių veiksmų UAB „XXXXX” nesumokėjo Vilniaus AVMI iš viso 92 837 Lt (26 887,45 eurų) mokesčių ir įmokų, o UAB „XXXXX“ nesumokėjo iš viso 110 569 Lt (32 023,00 Eurų) mokesčių ir įmokų ir valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetai neteko 100 112 Lt (28 994,44 eurų) dėl apgaulingos UAB „XXXXX” buhalterinės apskaitos tvarkymo ir 146 753,32 Lt (42 502,70 eurų) dėl apgaulingos UAB „XXXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tokiu būdu patyrė turtinę žalą. Todėl laikytina, jog tarp nuteistųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios padarymu A. A., E. J., D. Č. ir O. Z. yra pripažinti kaltais ir nuteisti, o A. Z. nepagrįstai išteisinta, ir dėl šios veikos atsiradusios valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl nuteistieji A. A., E. J., D. Č., O. Z. ir A. Z., ją pripažinus kalta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą Vilniaus AVMI ir VSDFV Vilniaus skyriui.

6. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl Vilniaus AVMI civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtais pakeisti: Vilniaus AVMI civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš nuteistųjų A. Z., A. A., E. J., O. Z. ir D. Č. valstybės naudai 26 887, 45 EUR ir 32 022,99 EUR dydžio turtinės žalos atlyginimą.

6.1. Civilinis ieškovas nesutinka su skundžiamo teismo nuosprendžio dalimi, kuria palikti nenagrinėti Vilniaus AVMI baudžiamojoje byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai. Apelianto nuomone, teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, turėtų vadovautis ne tik baudžiamojo proceso teisės (BPK 109 straipsnis), bet ir civilinės, civilinio proceso teisės normomis, t.y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245-6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263-6.291 straipsniai) ir kt.

6.2. Byloje nustatyta, kad valstybės biudžetui buvo padaryta turtinė žala nusikalstamais fizinių asmenų, apgaulingai tvarkiusių UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX” buhalterinę apskaitą, veiksmais. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. A., E. J., O. Z. ir D. Č. veikė žinodami apie vienas kito veiksmus, suderintai apgaulingai tvarkė UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX” buhalterinę apskaitą toje pačioje vietoje su tais pačiais buhalteriais, siekdami neoficialaus pelno. Todėl teismui pripažinus A. A., E. J. O. Z. ir D. Č. kaltais pagal BK 222 straipsnį, šie asmenys turi atsakyti ir už valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą bei ją atlyginti.

6.3. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad mokesčius turėjo mokėti ūkio subjektai, vykdę veiklą ir gavę neapmokestintas pajamas, t.y. UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX”. Apeliantas pažymi, kad Vilniaus AVMI civiliniai ieškiniai pareikšti kaltinimo ribose. Kaltinimai buvo pareikšti ne juridiniams asmenims UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX”, kurie yra likviduoti, o fiziniams asmenims: A. Z., A. A., E. J., O. Z. ir D. Č., todėl jiems buvo pareikšti ir civiliniai ieškiniai.

6.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2014-05-12 specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-50 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-18 UAB „XXXXX” gavo 160 800 Lt pajamų, o UAB „XXXXX“ 207 500 Lt pajamų iš seksualinių paslaugų, t.y. iš veiklos, kuri Lietuvos Respublikoje laikoma neteisėta, todėl teismas pagrįstai šias bendrovių gautas pajamas konfiskavo. Tačiau nuo kitų UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ gautų, tačiau neapskaitytų pajamų (už parduotas prekes (maistą, gėrimus) ir paslaugas (šokius, erotinius masažus)) bendrovės turėjo apskaičiuoti ir mokėti mokesčius, tačiau to nepadarė, todėl valstybei buvo padaryta - 58 910,44 eurų (26 887,45 €+ 32 022,99 €) turtinė žala. Tokia žala buvo padaryta nuteistųjų veiksmais, nes jie savo valia organizuodami ir vadovaudami UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ veiklai bei tvarkydami bendrovių buhalterinę apskaitą, prisiėmė pareigą tinkamai organizuoti bendrovių darbą ir tvarkyti buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat atsakomybę už įstatymų pažeidimus. Nuteistiesiems padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, valstybė patyrė turtinę žalą, t.y. UAB ,,XXXXX“ į valstybės biudžetą nesumokėjo: 11 238, 42 € PVM, 15 542,46 € GPM ir 106,58 € įmokų į Garantinį fondą (2014-09-16 civilinis ieškinys Nr. (12.14-30-8.)-46-KD-6130)), o UAB ,,XXXXX“ nesumokėjo: 12 238,1 € PVM, 19 671,28 € GPM ir 113,53 € įmokų į Garantinį fondą (2014-09-16 civilinis ieškinys Nr. (12.14-30-8.)-46-KD-6146)). Tarp nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl, vadovaujantis BPK 109, 110 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytą žalą privalo atlyginti fiziniai asmenys savo veiksmais solidariai padarę tokią žalą valstybės biudžetui.

7. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, pakeisti: tenkinti VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti VSDFV Vilniaus skyriui solidariai iš A. A., D. Č. ir O. Z. 42 502,70 Eur (146 753,32 Lt) turtinei žalai atlyginti dėl apgaulingos UAB „XXXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymo bei solidariai iš A. A., E. J. ir O. Z. 28 994,44 Eur (100 112,00 Lt) turtinei žalai atlyginti dėl apgaulingos UAB „XXXXX” buhalterinės apskaitos tvarkymo.

7.1. Civilinio ieškovo nuomone, apygardos teismas, palikdamas nenagrinėtą baudžiamojoje byloje pareikštą VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį, netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.

7.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose, padaryta žala valstybei atlyginama ne ginčo tvarka vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu tais atvejais, kai kaltininkas yra mokesčių teisinių santykių subjektas, t.y. mokesčių mokėtojas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį mokesčių mokėtojas yra asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, t.y. šio įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Šio įstatymo 40 straipsnio 6 punkte numatyta mokesčių mokėtojo pareiga teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus.

7.2. Byloje nustatyta, kad UAB „XXXXX” apskaitą tvarkyti, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, o taip pat ir kitus dokumentus, pareigą turėjo UAB „XXXXX” direktorius E. J., buhalterio pareigas vykdęs O. Z. ir juridinis asmuo UAB „XXXXX”, o UAB „XXXXX“ atveju – direktorius D. Č., buhalterio pareigas vykdęs O. Z. ir juridinis asmuo UAB „XXXXX“, o taip pat organizuotos grupės organizatoriai A. Z. ir A. A.. Juridiniai asmenys UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ šioje byloje nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes buvo likviduoti, todėl VSDFV Vilniaus skyrius civilinio proceso tvarka negali reikšti reikalavimų likviduotoms bendrovėms.

7.3. 2010-12-31 specialisto išvadoje Nr. (21.26)-86-42 dėl UAB „XXXXX” ūkinės finansinės veiklos ir 2010-12-31 specialisto išvadoje Nr. (21.26)-86-41 dėl UAB „XXXXX“ finansinės veiklos nustatyta, kad UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ buhalterinėje apskaitoje neįformino apskaitos dokumentais papildomai išmokėto darbo užmokesčio ir tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai. Dėl tokių tyčinių neteisėtų veiksmų buvo iškreipta reali situacija apie bendrovių pajamas, turtą, įsipareigojimus, privalomus mokėti mokesčius. Byloje nustatyta, kad Specialisto išvadose nurodytų teisės aktų reikalavimus ir buhalterinės apskaitos vedimo tvarką pažeidė A. A., E. J., O. Z. ir D. Č., dėl kurių bendrų, tęstinių, tarpusavyje susijusių veiksmų UAB „XXXXX” išvengė sumokėti 100 112,00 Lt (28 994,44 €), o UAB „XXXXX” –146 753,32 Lt (42 502,70 €) valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžiamos kaip turtinė žala. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. A., E. J., O. Z. ir D. Č. padarė BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios Fondo biudžetui buvo padaryta 71 497,14 Eur (246 865,32 Lt) turtinė žala, t.y. į Fondo biudžetą nesumokėta 71 497,14 Eur (246 865,32 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tarp byloje nuteistųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir Fondo biudžetui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nuteistieji privalo atlyginti Fondo biudžetui padarytą turtinę žalą.

7.4. Be to, civilinis ieškovas prašo teismo atsižvelgti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-05-30 civilinio ieškinio Nr. (1.21) 3-34954 3 lape 2 ir 3 punktuose yra techninė klaida, nurodant asmenis, iš kurių VSDFV Vilniaus skyrius prašo solidariai priteisti žalos atlyginimą. Apeliantas prašo VSDFV Vilniaus skyriui priteisti: solidariai iš A. Z., A. A., D. Č. ir O. Z. 146 753,32 Lt žalos, padarytos Fondo biudžetui dėl apgaulingos UAB „XXXXX” buhalterinės apskaitos tvarkymo, atlyginimui bei solidariai iš A. Z., A. A., E. J. ir O. Z. 100 112,00 Lt žalos, padarytos Fondo biudžetui dėl apgaulingos UAB „XXXXX” buhalterinės apskaitos tvarkymo, atlyginimui.

8. Nuteistoji A. Z. apeliaciniu skundu prašo:

Žemesnės instancijos teismas

- panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį dalyje ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių;

- nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti tik pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį;

- konstatuoti, kad ji buvo nusikalstamų veikų vykdytoja, o ne organizatorė;

- konstatuoti, kad iš A. K., V. S., G. S. ir M. R. prostitucijos buvo gauta 45 930 Lt;

- sumažinti iš jos konfiskuotino turto sumą iki 1 109,52 eurų.

Taip pat apeliantė prašo panaikinti jai paskirtą BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

8.1. Apeliantė, nesutikdama su jos nuteisimu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad ji organizavo ir vadovavo nepilnametės M. R. prostitucijai. Apeliantė tvirtina, kad ji M. R. įdarbinime nedalyvavo, todėl jos amžiaus nežinojo ir negalėjo žinoti. Jos kaltė grindžiama vieninteliu įrodymu - M. R. parodymais, kurie proceso metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi, be to, jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Apeliantė teigia, kad ji M. R. įdarbinimo metu buvo išvykusi į Braziliją, tai patvirtina jos paso duomenys, liudytojų R. I. ir O. Z. parodymai. Ji su M. R. susipažino, kai ši jau buvo įdarbinta, tai 2012-08-30 teisme patvirtino ir M. R.. Apeliantė atkreipia dėmesį į M. R. pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2010-03-26 ir 2010-04-14, kuriuose M. R. nurodė, kad klubuose „E.“ ji įsidarbino per pažįstamą „M“ (kaip nustatyta R. I.), o dėl darbo klubuose ji buvo susitikusi su personalo vadove L., su kuria ir pasirašė trijų mėnesių autorinę sutartį, o su apeliante susipažino, kai jau dirbo klube. Tokie M. R. parodymai iš esmės atitinka jos (apeliantės) ir liudytojų O. Z. ir R. I. parodymus apie M. R. įdarbinimo aplinkybes ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji (apeliantė) M. R. amžiaus nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl jos veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 307 straipsnio 3 dalį. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad jai inkriminuota BK 307 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika negalėjo būti kvalifikuota kaip padaryta organizuotoje grupėje, nes ji vienintelė šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinama BK 307 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

8.2. Apeliantė neigia įtraukusi K. T. ir V. S. į prostituciją. Jos kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo grindžiama tik K. T. ir V. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui. K. T. ir V. S. pirmosios instancijos teisme ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos nebuvo, todėl jų parodymai negali būti savarankiškais įrodymais. Jokių kitų patikimų įrodymų, kad apeliantė įtraukė K. T. ir V. S. į prostituciją, byloje nesurinkta, todėl jai pareikštas kaltinimas pagal BK 308 straipsnio 1 dalį (du epizodai) nepasitvirtino ir dėl to ji pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (du epizodai) nuteista nepagrįstai.

Šalies argumentai

8.3. Apeliantė teigia, kad teismas, nuteisdamas ją pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį bei BK 25 straipsnio 1 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį, padarė esminių BPK pažeidimų, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal Lietuvos teismų praktiką, nustačius, kad yra padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 307 straipsnio 2 dalį, kaltininko veiksmai pagal BK 307 straipsnio 1 dalį atskirai nekvalifikuotini. Tais atvejais, kai asmens įtraukimas į prostituciją buvo sudedamoji prostitucijos organizavimo veikos dalis, veika kvalifikuojama taip pat tik pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-277/2012, kasacinė nutartis Nr. 2K-227/2012). Todėl pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog ji (apeliantė) padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad ji organizavo ir vadovavo prostitucijai, ką apeliantė pilnai pripažįsta, jos veiksmų kvalifikavimas papildomai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalį, o taip pat ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (V. S. ir K. T. įtraukimo į prostituciją epizodai) yra perteklinis.

8.4. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarė nepagrįstas išvadas dėl pajamų, gautų už merginų teiktas seksualines paslaugas, dydžio ir dėl to netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Apeliantės teigimu, 2014-05-12 Vilniaus AVMI specialisto išvadoje yra neteisingai apskaičiuotas iš UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX” naktiniuose klubuose dirbusių septynių merginų gautų pajamų dydis - 368 300 Lt. Apeliaciniame skunde apeliantė pateikia savo skaičiavimus, nurodydama kiek kiekviena iš septynių merginų galėjo uždirbti, teikdama seksualines paslaugas, ir remiantis savo paskaičiavimais teigia, šioje baudžiamojoje byloje teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais yra patvirtinta, kad iš A. K., V. S., G. S. ir M. R. prostitucijos buvo gauta 45 930 Lt pajamų. Apeliantės teigimu, ši suma kartu su pajamomis, gautomis iš kitų įstatymais neuždraustų UAB „XXXXX” ir „XXXXX” veiklos rūšių (konsumacijos, arbatpinigių, erotinių šokių), buvo panaudota mokant neoficialius priedus prie atlyginimų organizuotos grupės nariams bei tik neoficialius atlyginimus jai (apeliantei) ir V. R.. Kadangi nustatyti kokią konkrečiai dalį neoficialiame atlyginime ar priede prie atlyginimo sudarė pajamos iš prostitucijos nėra galimybės, teismas, vadovaujantis LAT praktika (kasacinė byla Nr. 2K-68/2010) ir BK 72 straipsnio 5 dalimi privalėjo iš nusikalstamos veikos gautą konfiskuotiną sumą padalinti po lygiai visiems organizuotos grupės nariams, ir tokiu būdu sumažinti iš jos konfiskuotino turto sumą iki 3 827,5 Lt (1 109,52 EUR).

8.5. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos kaip organizatorės vaidmens organizuotoje grupėje. Apeliantė pažymi, kad visi tariamos organizuotos grupės nariai, išskyrus ją, dirbo pagal darbo sutartis ir į bendroves „XXXXX“ ir „XXXXX” juos priėmė dirbti ne apeliantė, todėl organizuotos grupės susibūrimą sieti su asmenų teisėtu įsidarbinimu yra nelogiška ir nepagrįsta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji kitiems bendrininkams jokių privalomų nurodymų neduodavo, bendrininkų veiksmų nekoordinavo. Jos veiksmai, susiję su organizavimu ir vadovavimu prostitucijai, atitinka BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyto prostitucijos organizatoriaus ir vadovo požymius, o ne BK 24 straipsnio 4 dalyje numatytus organizuotos grupės organizatoriaus požymius. Todėl teismo išvada dėl jos kaip organizatorės vaidmens BK 24 straipsnio 4 dalies prasme yra nepagrįsta.

8.6. Apeliantė mano, kad teismas, taikydamas jai BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nepagrįstai jai paskyrė įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Apeliantė nurodo, jog ji dirba UAB „Alsunga” konsultante, šios bendrovės veikla yra nekilnojamojo turto nuoma, pirkimas, pardavimas, todėl jai paskirta pareiga trukdo atlikti tiesiogines darbines funkcijas. Ji augina du nepilnamečius vaikus, praeityje nėra teista, nusikalstamos veikos, už kurias ji yra nuteista, nesusijusios nei su neteisėtais veiksmais užsienyje, nei už Vilniaus miesto ribų, todėl apeliantė mano, kad teismo paskirtas, BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas įpareigojimas yra perteklinis ir nepagrįstas, todėl prašo jį panaikinti.

9. Nuteistasis E. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį jo nuteisimo dalyje panaikinti ir priimti naują nuosprendį: jį pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes jo veiksmuose nėra šių nusikaltimų požymių.

9.1. Apelianto teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas buvo šališkas, netinkamai vertino bylos įrodymus, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių BPK pažeidimų.

9.2. Apeliantas nesutinka su teismo pateiktu jo parodymų vertinimu. Jis teigia, kad teismas jo duotus sąžiningus ir nuoširdžius parodymus vertino selektyviai: dalį parodymų, kurie patvirtindavo kitų asmenų kaltę, pripažindamas teisingais, o kitą dalį įvardindamas kaip neįtikinančius. Apeliantas teigia, kad jo tariama kaltė grindžiama ne konkrečiais įrodymais, bet jo išsilavinimu, žinojimu, jog prostitucija Lietuvoje yra uždrausta veikla. Apelianto nuomone, aplinkybė, jog jis yra girdėjęs, kad kai kurios merginos teikia lytines paslaugas, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

9.3. Apeliantas teigia, kad jam nepagrįstai inkriminuotas dalyvavimas organizuotoje grupėje. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių susitarimą daryti nusikaltimus. Jis iš A. A. ir A. Z. jokių nurodymų daryti nusikaltimus negavo. Jis jokių galių merginoms neturėjo, negalėjo nei jų kontroliuoti, nei duoti joms kokius nors nurodymus, nei uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus. Merginos, teikusios seksualines paslaugas, nurodė, kad tai darė savo noru, o tai paneigia išankstinio susitarimo ir organizuotos grupės požymių buvimą. Jis, įsidarbindamas UAB „XXXXX” ir dirbdamas joje direktoriumi, nesiekė pelnytis iš kito asmens prostitucijos ar organizuoti apgaulingą buhalterinę apskaitą, niekada nelaikė savęs organizuotos ar kurios nors kitos grupės nariu. Jis, vykdydamas savo tiesiogines darbines funkcijas, kontroliuodamas, kad administratoriai, barmenai laiku ateitų į darbą, nemanė, kad daro nusikaltimą. Jo veiksmai (ar neveikimas) negalėjo įtakoti nei merginų, nei administratorių veiksmų ir sprendimų. Jo priklausymą organizuotai grupei paneigia ir kaltinimo formuluotė, kad organizuota grupė susibūrė daryti kelis nusikaltimus, siekiant bendro nusikalstamos veikos rezultato – pajamų iš kitų asmenų prostitucijos. Tokia kaltinimo konstrukcija, apelianto nuomone, reiškia, kad visi daromi nusikaltimai, tarp jų ir apgaulingas apskaitos tvarkymas, turėjo būti nukreiptas padėti gauti pajamas iš kitų asmenų prostitucijos. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „XXXXX” buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė ir konkretus jos darbuotojas, bet ne apeliantas, todėl susitarimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, tikslu gauti pajamas iš kitų asmenų prostitucijos, turėjo būti tarp grupės organizatorių ir buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės. Apeliantas pažymi, kad O. Z. ir V. R. vedama apskaita buvo siekiama ne tik galimai nuslėpti juridinio asmens pajamas iš kitų asmenų prostitucijos, bet ir pajamas iš klubo teisėtos veiklos, t.y. gėrimų pardavimo, šokių ir pan. Šios teismo nustatytos aplinkybės paneigia jo (apelianto) ir kitų asmenų išankstinį susitarimą susiburti kelių nusikaltimų darymui. Apeliantas nurodo, kad byloje įvardinti organizuotos grupės nariai disponavo tik tokio turinio informacija, kuri būtina jų tarnybinėms funkcijoms vykdyti, bet nežinojo, kokie nurodymai duodami ar apskritai duodami kitiems darbuotojams, t.y. valdė ribotą informaciją, o tai paneigia organizuotos grupės buvimą. Be to, visiems organizuotos grupės nariams inkriminuoti skirtingi nusikaltimai, kas prieštarauja organizuotos grupės sąvokai, kriterijams ir paneigia organizuotos grupės buvimą. Šiame kontekste apeliantas pastebi, kad nuosprendyje organizuotos grupės organizatoriui įvardintam A. A. teismas neskyrė turto konfiskavimo, nors teismas nurodė, kad visi organizuotos grupės nariai pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos.

9.4. Apeliantas teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas už pelnymąsi iš kitų asmenų prostitucijos. Byloje nustatyta, kad visos bendrovėse gautos pajamos grynaisiais pinigais (tai buvo ir pajamos už privačius šokius, ir pajamos, gautos iš gėrimų pardavimo, ir pan.) buvo kaupiamos neoficialioje kasoje. Todėl į neteisėtas pajamas buvo įtrauktos ir oficialiai neapskaitytos, tačiau iš teisėtos veiklos gautos pajamos, ir atvirkščiai, dalis neteisėtų pajamų buvo įnešta į bendrovių banko sąskaitas, iš kurių buvo mokamas atlyginimas tiek UAB „XXXXX”, tiek UAB „XXXXX“ darbuotojams. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kokia dalis pajamų, gautų iš kitų asmenų prostitucijos, sudarė darbo užmokestį „vokelyje“ ar buvo įnešta į banko sąskaitą. Todėl apelianto nuomone, atlyginimo gavimas ,,vokelyje“ negali būti vertinamas kaip pelnymasis iš prostitucijos. Jis turėjo fiksuotą darbo užmokestį ir jokių kitų pajamų ar turtinės naudos nėra gavęs. Jo kaltę ir galimybę pelnytis iš prostitucijos paneigia M. K., R. K., D. G., D. Z. parodymai, užfiksuoti 2010-07-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme. Šie asmenys parodė, kad finansinę naudą iš kitų asmenų prostitucijos turėjo administratoriai, o kita dalis pinigų buvo kaupiama neoficialioje kasoje. Merginos – šokėjos, dirbusios UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ savo parodymuose, duotuose teisme, parodė, kad jos su E. J. jokių reikalų neturėjo, jį pažinojo tik iš matymo, nurodymų iš jo nėra gavusios, pinigų jis joms nemokėjo, jos jam jokių pinigų taip pat neduodavo, merginų darbo jis nekontroliavo, merginos nebuvo jam atskaitingos. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad visos merginos darbo teisinius santykius turėjo tik su UAB „XXXXX“, o UAB „XXXXX” dirbo su choreografinėmis kompozicijomis, pagal UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX” bendradarbiavimo sutartį. Liudytoja G. S. patvirtino, kad ji pažįsta E. J. ir D. Č. kaip direktorius, tačiau jie jos darbe jokio vaidmens nevaidino, nes visus reikalus ir klausimus, susijusius su merginomis, tvarkė Anželika, o jai padėdavo L. D.. Tokie parodymai, apelianto teigimu, patvirtina, kad jis jokios įtakos merginoms, dirbančioms klube, nepriklausomai nuo to, ar jos vertėsi prostitucija, ar ne, neturėjo ir negalėjo spręsti jų priėmimo/atleidimo klausimų, neaptarinėjo jų užmokesčio, paskatinimų ir baudų dydžio, ir jokio susitarimo tarp jo ir merginų dėl pinigų paskirstymo, atlygio už suteiktas paslaugas, apsaugos ar kitų garantijų merginoms suteikimo nebuvo, todėl jis neturėjo net teorinės galimybės pelnytis iš merginų prostitucijos. Apeliantas pažymi, kad teismo nuosprendyje nenurodyta, kokias konkrečias pajamas jis neva gavo iš kitų asmenų prostitucijos, tokių duomenų nenustatė ir specialistai, atlikę UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ ūkinės komercinės veiklos patikrą. Jo kaltumo dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nepatvirtina ir teismo nuosprendyje nurodomos konkrečios dienos, kuriomis kai kurios merginos teikė lytines paslaugas, nes byloje nėra duomenų, kad tą dieną ir tą valandą, kai buvo teikiamos lytinės paslaugos, jis (apeliantas) buvo klube ir prižiūrėjo dirbantį administratorių ar tvarką. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad apeliantas į klubus kartu su direktoriumi D. Č. atvažiuodavo 2-3 kartus per savaitę, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jo atvažiavimo į klubą dieną buvo teikiamos lytinės paslaugos ir vyko pinigų, gautų iš prostitucijos, paskirstymas. Taip pat apeliantas pažymi, kad visas klubų gautas pajamas apskaičiuodavo du buhalteriai: grynuosius pinigus – V. R., o atsiskaitymus banko kortele – O. Z. ir tik vėliau pinigai buvo paskirstomi A. A. ir A. Z. nurodymu. Iš jų paskirstytų pinigų buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais ūkio subjektais, mokami darbo užmokesčiai darbuotojams, mokesčiai į valstybės biudžetą. Todėl finansinę naudą ir pajamas turėjo ir juridiniai asmenys, t.y. UAB „XXXXX“ bei UAB „XXXXX”. Teismui išsamiai neįvertinus visų faktų, nebuvo tinkamai nustatyti objektyvūs jo nusikalstamos veikos padarymo požymiai, o tai neleido teismui įvertinti ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

9.5. Apeliantas nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigia, kad jis nėra šios nusikalstamos veikos subjektas ir jo veiksmuose nėra kaltės. Apeliantas nurodo, kad pagal galiojančią Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio redakciją, kuri galioja nuo 2012 metų, ūkio subjekto apskaitos tvarkyti subjekto vadovas negali, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualių įmonių apskaitą. Todėl ūkio subjekto vadovas negali atsakyti ir už apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Visus UAB ,,XXXXX“ buhalterinius klausimus tvarkė įgaliotas asmuo – O. Z., todėl jis ir yra atsakingas už UAB ,,XXXXX“ buhalterinę apskaitos tvarkymą. Apeliantas abejoja byloje pateiktų specialistų išvadų, remiantis kuriomis teismas nustatė buhalterinės apskaitos tvarkymo padarinius, pagrįstumu ir teisėtumu. Apeliantas pastebi, kad specialistės savo išvadas grindė ne buhalterinės apskaitos dokumentų analize, o liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo stadijoje, kurie teisminio nagrinėjimo stadijoje buvo pakeisti. Apeliantas abejoja ir dėl specialistų, teikusių išvadą, nešališkumo, nes jie darbiniais santykiais susiję su civiliniu ieškovu – Valstybine mokesčiu inspekcija.

9.6. Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme, teigdamas, kad ji yra neteisinga. Jis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl savo neapdairaus elgesio. Teismas šias aplinkybes pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis, tačiau į jas neatsižvelgė skirdamas galutinę bausmę. Be to, teismas, skirdamas galutinę bausmę ir turto konfiskaciją, neįvertino jo turtinės padėties, jog jis vienas išlaiko šeimą (nedirbančią žmoną, mažametę dukrą, invalidę motiną), dėl ko, paskyrus jam nepagrįstą baudą, jo šeima bus pasmerkta atsidurti už skurdo ribos. Be to, teismas į jam paskirtą bausmę neįskaitė jo laikiname sulaikyme išbūto laiko ir tuo pažeidė imperatyvias BK normas.

9.7. Apeliantas teigia, kad jam nepagrįstai taikytas turto konfiskavimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis gavo kokių nors pajamų ar turto iš kitų asmenų prostitucijos. Turto konfiskavimas nukreiptas į darbo užmokestį, o konfiskuotina suma nustatyta pagal VMI lentelę, kurioje ta pinigų suma įvadinta kaip neoficialus darbo užmokestis. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad neoficialus darbo užmokestis taip pat buvo mokamas ir V. R. ir B. D., tačiau šie asmenys nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl apelianto nuomone, teismo sprendimas konfiskuoti 50 995,90 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kaip pajamas, gautas iš kito asmens prostitucijos, yra nepagrįstas ir diskriminacinio pobūdžio.

10. Nuteistasis D. Č. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pakeisti: tinkamai įvertinti ir teisingai taikyti jam baudžiamojo įstatymo normas, panaikinti taikytą turto konfiskavimą, neįrodžius, kad 15 293,30 eurų yra jo nusikalstamos veikos rezultatas, t.y. pajamos gautos iš kitų asmenų prostitucijos.

10.1. Apeliantas teigia, jog teismo išvados, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, apgaulingai tvarkė UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą ir dalyvavo nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 307 straipsnio 1 dalyje, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismas jam netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus ir nepagrįstai taikė turto konfiskavimą.

10.2. Apelianto teigimu, teismo išvados dėl jo vaidmens UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkyme neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jis buhalterinėje apskaitoje nieko neišmanė, jos realiai netvarkė ir jokios įtakos jos tvarkymui neturėjo. Oficialų atlyginimą jam paskaičiuodavo O. Z., o neoficialų – V. R.. Šiems asmenims jis jokių nurodymų neduodavo ir pats jokių nurodymų iš kitų asmenų dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo negaudavo. Jo aktyvūs veiksmai, siekiant apgaulės, byloje nenustatyti, todėl jam pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnį nepasitvirtino.

10.3. Apeliantas nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį. Jis teigia, kad teismo išvada, kad jis, dirbdamas UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“, turėjo 52 807,81 Lt (15 293,30 €) pajamų iš prostitucijos, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir jų nepatvirtina bylos įrodymai. Apeliantas nurodo, jog jis jokių kontaktų su merginomis, teikiančiomis seksualines paslaugas, neturėjo, joms klientų neieškojo ir seksualinių paslaugų įkainių nenustatinėjo, pinigų iš merginų neėmė ir joms nemokėjo. Apie tai, kad merginos teikia seksualines paslaugas, sužinojo iš klubų administratorių, žinojo, kad klubuose teikiamos seksualinės paslaugos, kurių įkainiai yra 1000 Lt už paslaugą, kurie vadinosi „Privatus šokis“ ir 450 Lt už valandą teikiant paslaugą „Escort“. Tačiau jam nebuvo žinoma kiek, kada ir kuri mergina suteikė seksualinių paslaugų, kiek už tai gavo pinigų ir kokia dalis šių pinigų pateko į įmonės „juodąją kasą“. Jis, būdamas UAB „XXXXX” personalo direktoriumi, o vėliau UAB „XXXXX“ direktoriumi, prižiūrėjo naktiniuose klubuose dirbančius administratorius. UAB „XXXXX“ administracijos vadovu jis buvo tik formaliai, jokių administravimo funkcijų nevykdė. Apmokėjimo už darbą tvarka iki jo paskyrimo direktoriumi jau buvo nustatyta, visi UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ dirbantys asmenys gaudavo oficialų ir neoficialų atlyginimą. Tokį atlyginimą gaudavo ir jis. Atlyginimo dydis priklausė nuo susitarimo su faktiniais vadovais, jo atlyginimo dydis buvo nuo 1000 Lt iki 3500 Lt, įskaitant ir neoficialias išmokas. Jam nėra žinoma, kokį procentą įmonių nelegalių pajamų sudarė pajamos už seksualines paslaugas, nes niekas tokių duomenų jam niekada nebuvo pateikęs ir su juo tokie klausimai nebuvo derinami. Pinigų iš prostitucijos gavėjais buvo klubų administratoriai ir juridiniai asmenys UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“, pastarieji buvo likviduoti ikiteisminio tyrimo metu, neišsprendus jų baudžiamosios atsakomybės klausimo.

10.4. Apeliantas teigia, kad jo dalyvavimas organizuotoje grupėje su A. Z., A. A., E. J., P. Ž. ir O. Z. nepagrįstas bylos įrodymais, todėl jam netinkamai taikyta BK 25 straipsnio 3 dalies nuostata. Teismas nenurodė jo vaidmens organizuotoje grupėje, taip pat jo pagal išankstinį susitarimą atliktų veiksmų, o darbinius ryšius nepagrįstai įvertino kaip organizuotos grupės nusikalstamus ryšius. Jis jokiuose susitarimuose apgaulingai vesti buhalterinę apskaitą nedalyvavo ir jokios apskaitos nevedė. Jis pasirašinėjo UAB „XXXXX“ buhalterinės atskaitomybės dokumentus, kadangi tai daryti turėjo įmonės direktorius, tačiau į dokumentų turinį nesigilino, nes jis jam buvo nesuprantamas. Apie merginų teikiamas seksualines paslaugas jam buvo žinoma tik iš klubų administratorių, iš jų jam buvo žinomi ir tokių paslaugų apytikslūs įkainiai. Tačiau jokio susitarimo dėl jo dalyvavimo ar nedalyvavimo prostitucijos versle nebuvo. Apelianto nuomone, byloje nenustačius bendro susitarimo kartu veikti nusikalstamai, tarnybinė priklausomybė savaime negali būti laikoma organizuotos grupės požymiu.

10.5. Apeliantas mano, kad teismas nemotyvuotai jam taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai iš jo konfiskavo 52 807,81 Lt (15 293,30 Eur) kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Apeliantas pažymi, kad nuosprendyje nepateiktas aiškaus konfiskuotinos sumos paskaičiavimo mechanizmas, tuo buvo suvaržyta jo teisė į gynybą (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Apeliantas daro prielaidą, kad teismo nuosprendyje nurodyta iš jo konfiskuotina pinigų suma yra lėšos, neva jo gautos iš kitų asmenų prostitucijos, kurias teismas nustatė, remdamasis Specialisto išvadomis: 2010-12-31 Nr. (21.26)-89-42 ir Nr. (21.26)-89-41; 2014-05-12 Nr. (4.65)-86-50. Apelianto nuomone, teismas negalėjo minėtas Specialistų išvadas vertinti kaip įrodymus, nes jas pateikę specialistai aiškiai viršijo savo kompetenciją. Specialisto išvados sudarytos ir pateiktos vadovaujantis prielaidomis ir subjektyviu ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymų vertinimu. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu pavyko apklausti tik nukentėjusiąsias V. S., G. R. ir M. R., o A. K., G. S., K. T. ir V. S. parodymai buvo perskaityti, todėl jie teisme patikrinti nebuvo. Tuo buvo pažeisti BPK 242 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai. Apeliantas teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad jam išmokėti 52 807,81 Lt kaip neoficialus priedas prie atlyginimo buvo gauti vien tik iš už kitų asmenų seksualines paslaugas. Todėl teismo išvada, kad jis 52 807,81 Lt gavo, kaip savo dalį iš kitų asmenų prostitucijos, yra tik prielaida.

11. Nuteistasis P. Ž. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį.

11.1. Apeliantas neigia turėjęs pajamų iš kito asmens prostitucijos. Jis nedavė nurodymų nei vienai merginai teikti seksualines paslaugas ir nei su jokia mergina ar klientu tokių paslaugų nederino ir jokio atlygio iš klubo klientų už merginų seksualinių paslaugų teikimą negavo. Teisme apklaustos liudytojomis klubuose dirbusios merginos patvirtino, kad apeliantas joms asmeniškai nėra organizavęs seksualinių paslaugų teikimo, nėra joms nurodęs teikti seksualines paslaugas ir nėra už tai gavęs pinigų. Liudytojos nurodė tik aplinkybę, kad apeliantas dirbo administratoriumi. Jo pirminiai parodymai, kuriuose jis pripažino savo kaltę, buvo išgauti naudojant fizinę ir psichologinę prievartą. Operatyviniai darbuotojai A. B., A. Š., E. D. ir kiti pareigūnai jį mušė delnu per veidą, grasino užmauti ant galvos maišelį ir taip dusinti. Jis skundė pareigūnų veiksmus, reikalavo iškelti jiems baudžiamąją bylą, tačiau 2010-05-10 prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnų atžvilgiu. Jis prokuroro nutarimą apskundė teismui, tačiau jo skundas buvo atmestas. Jis išnaudojo visas procesines galimybes apskųsti pareigūnų veiksmus, todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad jis nepareiškė pastabų dėl jo pirminės apklausos. Be to, apeliantas pažymi, kad jo pirminiai parodymai yra nekonkretūs, nes tyrėja juos nurašė nuo kito asmens apklausos, o jam reikėjo juos tik patvirtinti, t.y. tyrėja pritaikė jam kito asmens parodymus, nors jie jam visiškai netinka. Apelianto nuomone, pareigūnų teisme duoti parodymai negali būti vertinami kaip jo teiginius dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų paneigiantys įrodymai, nes pareigūnai davė parodymus apie jų pačių galimai padarytą neteisėtą veiką, todėl jų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai. Taip pat teismas negalėjo vadovautis liudytojų, kurie nebuvo apklausti teisme, parodymais, tačiau jais vadovavosi ir tuo pažeidė jo teisę į teisingą procesą, nesuteikdamas jam galimybės užduoti liudytojams klausimų. Apeliantas pažymi, kad EŽTT sprendimuose aiškiai konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimų, parodymais ar kai tokie parodymai daug lemia asmenį pripažįstant kaltu. Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai yra įrodymai tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2007, 2K-128/2014). Apeliantas teigia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo tyčią pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos ir nėra įrodytas nė vienas konkretus tokio pinigų gavimo atvejis. Neįrodžius pajamų iš prostitucijos gavimo fakto, nebuvo pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, apeliantas nurodo, kad jis nuteistas už veikas, kurias padarė kiti administratoriai, nes jis administratoriumi dirbo laikotarpiu nuo 2009-06-15 iki 2010-02-18, o teismo nuosprendyje nurodyta, kad jis nusikalstamą veiką vykdė nuo 2009 m. birželio mėnesio pradžios iki 2010-02-18. Jis buvo kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, dirbdamas UAB „XXXXX” administratoriumi, tačiau tokiose pareigose jis niekada nedirbo. Jis faktiškai dirbo UAB „XXXXX“ administratoriumi, tačiau dėl jo veiklos UAB „XXXXX“ jam kaltinimas nebuvo pareikštas.

11.2. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai iš jo konfiskavo 762,31 EUR (2 630 Lt). Tokią sumą teismas nustatė, remiantis lygybės principu, t.y. bendrai visų administratorių galimai gautą sumą (6500 Lt) padalino lygiomis dalimis 7 administratoriams (6500/7=928,57 Lt). Tačiau byloje nėra duomenų, kad administratoriai dalinosi savo pinigais. Apelianto nuomone, teismas, neturėdamas konkrečių duomenų apie administratorių gautas pajamas iš prostitucijos, negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio dėl pelnymosi iš prostitucijos. Jo apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas kitų asmenų subjektyviu vertinimu ir nuomone (pvz. E. J.), o ne įrodymais ir konkrečiais faktais. Be to, apeliantas pažymi, kad teismo iš jo konfiskuota 762,31 € suma viršija sumą, nurodytą jam pareikštame kaltinime, todėl teismas nepaisė kaltinimo ribų.

12. Nuteistasis O. Z. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį O. Z. nuteisimo dalyje ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį bei panaikinti sprendimą konfiskuoti iš O. Z. 1 601,84 eurų.

12.1. Apeliantai mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis O. Z. nuteisimo dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių BPK pažeidimų.

12.2. Apeliantų teigimu, teismas buvo šališkas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio nuostatas ir teismo išvadas pagrindė prielaidomis ir spėjimais, o ne visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas vadovavosi G.S., A. K., V. S., K. T., R. L., Ž. L., V. P., I. A., G. S. parodymais, kurios nebuvo apklaustos teisme, ir tuo pažeidė BPK 276 straipsnio ir 301 straipsnio reikalavimus. Be to, nuosprendis grindžiamas O. Z. parodymais, duotais 2010-03-09 ir 2011-01-24, kurie buvo gauti, pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes O. Z. buvo apklaustas kaip liudytojas apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. O. Z. nebuvo išaiškinta teisė, numatyta BPK 82 straipsnio 3 dalyje, todėl grįsti apkaltinamąjį nuosprendį tokiais O. Z. parodymais negalima. Teismas, vadovaudamasis neteisėtu būdu gautais parodymais, pažeidė O. Z. teisę į nešališką teismą. Be to, teismas netenkino gynėjų prašymą paskirti byloje teismo kompleksinę ekonominę finansinę ekspertizę, o 2013-12-02 nutartimi paskirdamas papildomą tyrimą teismas neįtraukė visų advokatų ir jų ginamųjų pateiktų klausimų specialistams. Apeliantų teigimu, 2014-05-12 Specialisto išvada dėl UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX” ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-50 neatitinka specialistų išvadoms keliamų reikalavimų, o specialistų pateiktos išvados yra prieštaringos, nepagrįstos ir šališkos. Todėl teismas turėjo paskirti teismo ekspertizę, ją pavedant atlikti LTEC ekonominių ekspertizių skyriui. Apeliantai teigia, kad teismo šališkumą patvirtina dar ir tai, kad teismas selektyviai vertino proceso dalyvių prašymus. Apeliantas pažymi, kad teismas, cituodamas advokato N. Kuznecovo pateiktus prašymus 2013-11-21 teismo posėdyje, net nepaminėjo, kad advokatas prašė nušalinti specialistes, jei teismas skirtų papildomą tyrimą atlikti VMI ir VSDF specialistams.

12.3. Byloje nėra įrodymų, kad O. Z. veikė organizuotoje grupėje. Byloje nenustatyta, kad A. A. vadovavo nusikalstamai grupei apgaulingai tvarkiusiai buhalterinę apskaitą UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“. A. A. niekada nedirbo UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ ir nebuvo atsakingu asmeniu už minėtų bendrovių buhalterinę apskaitą. Taip pat nenustatyta, kad nusikalstamus nurodymus O. Z. davė nuteistieji E. J. ir D. Č.. Tokių aplinkybių nenurodė nei O. Z., nei liudytojas V. R., nei nuteistieji A. A., E. J., D. Č.. Teismo išvada, kad A. A. buvo tikrasis faktinis minėtų bendrovių vadovas, nepagrįsta objektyviais įrodymais, priešingai, bylos medžiaga liudija, kad UAB „XXXXX“ vieninteliu akcininku buvo N. Š..

12.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad O. Z. apgaulingai tvarkė UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą. Apeliantai teigia, kad tokia teismo išvada neteisėta ir nepagrįsta, teismas, darydamas tokią išvadą, nesilaikė teismų praktikos, t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ išdėstytų išaiškinimų. Senato nutarime nurodyta, kad tuo atveju, kai asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, buhalterinę apskaitą tvarko apgaulingai, jis atsako tik už nusikaltimus, kuriuos siekia padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą. Apeliantų teigimu, O. Z. neturėjo tikslios informacijos apie UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ pajamas. O. Z. reikalingą buhalterinei atskaitomybei tvarkyti informaciją teikdavo įmonių direktoriai: E. J. ir D. Č. bei administratorė B. D., todėl O. Z. žinojo tik tai, kad jam nurodydavo minėti asmenys. Teismas nustatė, kad už ,,juodosios buhalterijos“ tvarkymą buvo atsakingas kitas asmuo, kuris gaudavo, suskaičiuodavo ir paskirstydavo iš klubų gautas grynąsias pajamas. Nuteistojo D. Č. parodymai, kad neva O. Z. žinojo apie ,,juodąją buhalterija“ iš V. R., nes neva gaudavo iš jo neoficialų atlyginimą, paneigti nuteistojo E. J. ir liudytojų parodymais. Be to, nuteistieji D. Č. ir E. J. paliudijo, kad O. Z. buvo priimtas į darbą tvarkyti oficialią buhalterinę apskaitą, o ,,juodosios buhalterijos“ apskaitą tvarkė V. R.. Apeliantai pažymi, kad byloje nebuvo patvirtintas faktas, kad neteisėtos pajamos patekdavo į įmonių bendrąsias pajamas. Todėl apeliantai teigia, kad O. Z. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepagrįstai.

12.5. Apeliantai teigia, kad nemotyvuotas yra teismo sprendimas konfiskuoti iš O. Z. 1601,84 eurų kaip nusikalstamos veiklos rezultatą. Iš teismo nuosprendžio neaišku, kokia yra konfiskuotos pinigų sumos kilmė, t. y. ar ši suma yra neteisėtas atlygis, kurį O. Z. priėmė, ar tai pajamos iš kitų asmenų neteisėtos veiklos.

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas – prokuroras, prašydamas patenkinti jo apeliacinį skundą, patikslino apeliacinio skundo dalį dėl civilinių ieškinių dydžio ir prašo pilnai patenkinti Vilniaus AVMI pareikštą civilinį ieškinį ir iš A. Z., A. A., D. Č. ir O. Z. solidariai priteisti valstybei: 26 887,45 eurų UAB ,,XXXXX“ nesumokėtų mokesčių valstybei ir 32 022,99 eurų UAB ,,XXXXX“ nesumokėtų mokesčių valstybei. Taip pat prokuroras prašo tenkinti civilinių ieškovų Vilniaus AVMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus atstovų apeliacinius skundus bei atmesti nuteistųjų A. Z., D. Č., E. J., P. Ž. ir nuteistojo O. Z. bei jo gynėjo apeliacinius skundus.

Apeliantė nuteistoji A. Z. ir jos gynėjas prašė nuteistosios A. Z. apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą – atmesti.

Apeliantas nuteistasis D. Č. ir jo gynėjas prašė nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus – atmesti.

Apeliantas nuteistasis E. J. ir jo gynėja prašė nuteistojo E. J. apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus – atmesti.

Šalies argumentai

Apeliantas nuteistasis P. Ž. ir jo gynėjas prašė nuteistojo P. Ž. apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliantas nuteistojo O. Z. gynėjas prašė nuteistojo O. Z. ir jo apeliacinius skundus, o prokuroro ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus – atmesti.

Nuteistasis A. A. ir jo gynėjas prašė prokuroro ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus – atmesti.

14. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, civilinių ieškovų Vilniaus AVMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus atstovų apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistųjų A. Z., D. Č., E. J., P. Ž. ir nuteistojo O. Z. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl A. Z. ir A. A. taikyto BK 25 straipsnio 3 dalies ir 307 straipsnio 1 dalies, dėl A. Z., P. Ž. ir O. Z. taikytos BK 25 straipsnio 3 dalies, O. Z. ir P. Ž. taikyto BK 72 straipsnio ir E. J. netaikyto BK 66 straipsnio nuostatų, keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 320 straipsnio 5 dalis). Taip pat teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktai).

Motyvuojamoji dalis

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

15. Apeliantai – nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir pažeidė jų teisę į teisingą teismą, nes išvadas dėl nuteistųjų kaltumo grindė neleistinais ir nepatikimais įrodymais, netenkino gynybos prašymų, nemotyvavo turto konfiskavimo taikymo.

15.1. Apeliantų teiginiai dėl teismo šališkumo nepagrįsti. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t.y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t.y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010; 2K-225-895/2016). Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.

15.2. Aptariamu atveju apeliantai skunduose nenurodo, kokiu BPK 58 straipsnyje įtvirtintu pagrindu pirmosios instancijos teismas laikytinas šališku. Apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir padarė neteisingas išvadas dėl nuteistųjų kaltumo ir jų veiksmų teisinio vertinimo, nenurodė motyvų dėl turto konfiskavimo, nesietini su teismo šališkumu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su teismo padarytomis teisės aiškinimo ir taikymo klaidomis, priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015).

15.3. Teismo šališkumu nelaikytinas ir proceso dalyvių pareikštų prašymų atmetimas, jeigu jis yra motyvuotas. Teismas proceso dalyvių prašymus sprendžia laikantis BPK 238, 270, 292 straipsnyje numatytų reikalavimų ir vertina vadovaujantis vieninteliu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių išnagrinėjimui. Teismo nutartis dėl prašymo patenkinimo ar atmetimo turi būti motyvuota. Iš nagrinėjamos bylos teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad visi proceso dalyvių teisme pareikšti prašymai buvo svarstomi ir sprendžiami nepažeidžiant BPK reikalavimų. Vienus prašymus teismas tenkino, kitus atmetė ir tokius savo sprendimus išsamiai motyvavo. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių nenustatyta, todėl nuteistųjų skundų argumentai dėl jų teisės į nešališką teismą pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl įrodymų vertinimo

16. Visi apeliantai nesutinka su teismo byloje pateiktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis teismo išvadomis dėl jų kaltumo. Apeliantai skunduose teigia, kad teismas, pripažindamas patikimais įrodymais teisme neapklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus ir jais bei kai kurių nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio, 276 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų teiginiais sutinka iš dalies. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtinančius įrodymus bei jų vertinimo (priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie nėra savarankiškas įrodymų šaltinis (kasacinės nutartys 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-245-693/2016).

16.2. Nagrinėjamoje byloje visi nuteistieji buvo išsamiai apklausti pirmosios instancijos teisme. Nuteistieji P. Ž. ir O. Z. teisme nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, todėl teisme buvo perskaityti jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs nuteistųjų parodymų, duotų skirtingose proceso stadijose, turinį, sugretinęs juos su kitais bylos duomenimis ir įvertinęs jų visumą, išvadas dėl šių asmenų dalyvavimo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme pagrindė ne jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet visų byloje surinktų įrodymų analize. Todėl atmetami kaip nepagrįsti šių apeliantų teiginiai, kad teismas, vertindamas jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė ir dėl nuteistojo P. Ž. pirminių apklausų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nuteistasis P. Ž. savo apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, nenurodo, o tik atkartoja tas pačias aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistojo P. Ž. pirminių parodymų vertinimo, jų nekartoja.

16.3. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skundų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Z. kaltumo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 308 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir dėl pajamų, gautų iš K. T. ir V. S. prostitucijos, dydžio padarytos remiantis vien tik šių nukentėjusiųjų, kurios nebuvo apklaustos teisme, parodymais, ir tuo buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl šių pažeidimų, o taip pat byloje surinktų įrodymų vertinimo ir remiantis juo padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo teisėjų kolegija pasisakys, aptardama nuteistiesiems inkriminuotas konkrečias nusikalstamas veikas.

Dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį

17. Nuteistoji A. Z. nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdama organizuotoje grupėje, žinodama, kad M. R. yra nepilnametė, organizavo ir vadovavo jos prostitucijai ir turėjo iš šios nepilnametės prostitucijos pajamų. Pirmosios instancijos teismas A. Z. kaltumą dėl šios nusikalstamos veikos padarymo grindė nukentėjusiosios M. R. parodymais ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad A. Z. buvo viena iš pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos sumanytoja, organizatorė ir vadovė.

17.1. Apeliantė, nesutikdama su jos nuteisimu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ir prašydama ją dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad ji žinodama, jog M. R. yra nepilnametė, organizavo ir vadovavo jos prostitucijai. Apeliantė teigia, kad nukentėjusiosios M. R. parodymai nepatikimi, nes yra nenuoseklūs ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliantė teigia, kad ji M. R. amžiaus nežinojo ir jos įdarbinime nedalyvavo. M. R. sutartį dėl darbo klubuose pasirašė su personalo vadove L. D., ji tuo metu buvo išvykusi iš Lietuvos. Ji su nukentėjusiąja susipažino, kai ši jau dirbo klube, ir jos amžiumi nesidomėjo.

17.2. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir iš naujo įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendžia, jog apeliantės teiginiai, kad ji nežinojo nukentėjusiosios M. R. amžiaus, byloje surinktais įrodymais nepaneigti.

17.3. BK 307 straipsnio 3 dalyje numato pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėties požymius sudaro pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavimas ar vadovavimas nepilnamečio asmens prostitucijai arba gabenimas nepilnamečio asmens jo sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Šio straipsnio dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos itin didelį pavojingumą nulemia nukentėjusiojo asmens amžius, t.y. jo nepilnametystė, todėl taikant BK 307 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas žinojo, kad pelnosi (turi pajamų, organizuoja, vadovauja ar gabena) būtent iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba jei ir nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo tai suprasti ir numatyti.

Žemesnės instancijos teismas

17.4. Nagrinėjamoje byloje už pelnymąsi iš nepilnametės M. R. prostitucijos nuteista tik A. Z.. Teismas sprendė, kad tik ši nuteistoji žinojo nukentėjusiosios M. R. amžių, jai įsidarbinant ,,E. C.“, o kiti organizuotos grupės nariai šios aplinkybės nežinojo, todėl jie buvo nuteisti už pelnymąsi iš M. R. prostitucijos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį.

17.5. Byloje objektyviai M. R. įsidarbinimo klube ,,E. C.“ laikas nenustatytas. Nukentėjusioji teisme teigė tikslios įdarbinimo datos nurodyti negalinti, tai galėjo būti 2008 m. lapkričio vidurys (t. 29, b.l. 20-23 b.l.) arba lapkričio pabaiga (t., 29, b.l. 150-152). Byloje M. R. darbo sutarties nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos apie M. R. matyti, kad nuo 2008 m. lapkričio vidurio iki 2009 m. vasario mėn. įmonėse UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ M. R. valstybiniu socialiniu draudimu nebuvo drausta (30 t., b.l. 38). Taigi byloje rašytinių dokumentų, galinčių objektyviai patvirtinti nepilnametės M. R. įdabinimo ,,E. C.“ tikslų laiką (datą), nesurinkta. Todėl šios turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai aplinkybės nustatinėtinos subjektyvios kilmės įrodymais.

17.6. Pagal suformuotą teismų praktiką, subjektyvios kilmės įrodymų šaltinio patikimumui keliami papildomi reikalavimai. Išvada dėl asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų, kaltinamųjų) parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį (parodymų nuoseklumą, detalumą, logiškumą), jų davimo aplinkybes (duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių) ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinė praktika 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose).

17.7. Byloje surinktais subjektyvios kilmės įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji M. R., gim. 1991-07-23, klube ,,E. C.“ įsidarbino būdama nepilnametė ir jame dirbo nuo 2008 m. lapkričio mėn. tiksliai nenustatytos dienos iki 2009 m. vasario vidurio. Tiek nukentėjusioji M. R., tiek ir nuteistoji A. Z. viso proceso metu vienodai teigė, kad jos susipažino M. R. įsidarbinus ,,E. C.“, iki tol viena kitos nepažinojo. Tačiau nukentėjusioji ir nuteistoji skirtingai nurodė jų susipažinimo aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji M. R. teigė, kad ji su A. Z. susipažino įsidarbinimo ,,E. C.“ momentu. Nukentėjusioji parodė, kad kai ji ,,E. C.“ darbinosi 2008 m. lapkričio mėn. ir jos įdarbinime dalyvavo A. Z. ir L. D., jos matė jos asmens dokumentus, todėl žinojo, jog ji yra nepilnametė. Kiti klube dirbantys asmenys to nežinojo (29 t., b. l. 20-23; 150-152). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. R. nurodė kitokias jos įsidarbinimo ,,E. C.“ aplinkybes, o būtent: pirminiuose parodymuose ji parodė, kad dėl įsidarbinimo ,,E.“ striptizo klube kreipėsi į savo pažįstamą pravarde ,,M.“, kuris pažinojo klubo savininką O. A. (Z.), kadangi O. tuo metu buvo ne Lietuvoje, jis dėl jos įdarbinimo ,,E. C.“ susitarė su kažkuo iš klubo darbuotojų ir jai kitą dieną paskambino moteris, kuri prisistatė vardu L., ir pasiūlė atvykti į klubą. Ji atvykusi į klubą susitiko su L. (byloje nustatyta – D.), kuri paaiškino jai, kad ji turės dirbti šokėjos darbą, ir ji pasirašė sutartį 3 mėnesių laikotarpiui. Šiuose parodymuose nukentėjusioji apie A. Z. dalyvavimą jos įdarbinime neminėjo. Nukentėjusioji tik vėliau paminėjo, kad apie tai, jog ji nepilnametė, žinojo klubų savininkė A., o administratoriai, stebėtojai ir kitos šokėjos to nežinojo ir manė, kad jai 23 metai, nes ji visiems taip sakė (1 t. b.l. 74-77), tačiau kokiomis aplinkybėmis A. Z. tai sužinojo, nukentėjusioji nedetalizavo. Vėliau, papildydama savo pirminius parodymus, nukentėjusioji parodė, kad apie tai, jog ji nepilnametė žinojo ne tik A. Z., bet ir L. D. (1 t. b.l. 78-79). Šiame kontekste pažymėtina, kad L. D. nėra nuteista už pelnymąsi iš nepilnametės prostitucijos. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji M. R. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patikslindama, kad ją į darbo pokalbį ,,E. C.“ klube telefonu pakvietė L. D., bet jai įsidarbinant lapkričio viduryje ar pabaigoje buvo ne tik L. D., bet ir A. Z. ir abi jos matė jos dokumentus, todėl žinojo jos amžių. Ji įsidarbindama buvo pateikusi savo asmens dokumentą. Dėl jos, kaip nepilnametės, įdarbinimo L. D. ar tai A. Z. su kažkuo konsultavosi telefonu. Prieš pradedant darbą ,,E. C.“ jai buvo pateikta darbo sutartis, kurios ji neišsaugojo, ar joje buvo nurodytas jos amžius ji nepamena. Ji dirbo apie tris mėnesius, galimai iki 2009 m. vasario mėn., iš darbo išėjo, nes jos netenkino A. Z. elgesys (skiriamos baudos ir pan.), dėl to A. Z. ant jos pyko ir negrąžino jos paliktų asmeninių daiktų (suknelių, striptizo priemonių, DVD grotuvo) (t. 29, b. l. 20-23; 150-152).

Žemesnės instancijos teismas

17.8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nukentėjusiosios M. R. parodymų išsamumą ir nuoseklumą apie jos įsidarbinimo klube aplinkybes ir jos asmeninius santykius su A. Z., sprendžia, kad nukentėjusiosios parodymai apie jos įsidarbinimo ,,E. C.“ aplinkybes, kurios yra svarbios nuteistosios A. Z. veikos teisiniam vertinimui, nėra išsamūs ir nekintantys. Be to, iš nuketėjusiosios parodymų turinio matyti, kad ji turėjo asmeninių nesutarimų su A. Z., todėl vertinti nukentėjusiosios M. R. parodymus kaip besąlygiškai teisingus teismas negali.

17.9. Nuteistoji A. Z. viso proceso metu neigė dalyvavusi M. R. įdarbinime ir nurodė, kad ji negalėjo dalyvauti M. R. įdarbinime, nes nuo 2008 m. lapkričio vidurio kartu su vyru O. Z. buvo mėnesiui išvykusi į Braziliją. Nuteistoji teigė su nukentėjusiąja susipažinusi vėliau, kai ši jau dirbo klube, bet jos amžiumi nesidomėjusi, nes į striptizo klubą buvo priimamos dirbti tik pilnametės merginos, todėl buvo įsitikinusi, kad ir M. R. yra pilnametė. Nuteistoji A. Z. pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius įrodymus, kad ji kartu su sutuoktiniu O. Z. nuo 2008-11-17 iki 2008-12-11 buvo Brazilijoje (28 t., b. l. 113-114, 115-116). Šie rašytiniai bylos duomenys paneigia nukentėjusiosios M. R. teisme duotus parodymus, kad jai 2008 m. lapkričio pabaigoje įsidarbinant klube ,,E. C.“ dalyvavo A. Z., tačiau patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad tuo metu, kai ji dabinosi ,,E. C.“ šio klubo savininkas O. A. (Z.), buvo ne Lietuvoje.

17.10. Nukentėjusiosios M. R. parodymų apie tai, kad jos įdarbinime dalyvavo A. Z., nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Teisme apklaustas liudytojas R. I., nukentėjusiosios įvardintas pravarde ,,M.“, parodė, kad 2008 m. lapkričio mėn. viduryje jo pažįstama M. R. ieškojo striptizo šokėjos darbo ir paprašė jo pagalbos, apie tai, kad ji nepilnametė jis nežinojo, manė, kad jai 20 metų. Jis pažinojo O. Z., todėl paprašė šio pagalbos dėl M. R. įdarbinimo. Jis su O. Z. dėl M. R. įdarbinimo kalbėjo telefonu, su juo susitikęs nebuvo, nes šis su žmona turėjo kitą dieną išvykti į Braziliją. O. Z. jam davė L. (D.) telefono numerį ir jis šiai paskambinęs susitarė, kad pas ją ateis M. (R.) dėl darbo. Už keleto dienų M. (R.) nuėjo ir įsidarbino (29 t., b.l. 141-142). Iš teisme ištirtų nuteistosios L. D. parodymų matyti, kad ji apie nepilnametės M. R. įdarbinimą ,,E. C.“ jokių konkrečių faktinių aplinkybių nenurodė. Tačiau ši nuteistoji pripažino, kad ji dalyvaudavo pokalbiuose su merginomis joms įsidarbinant, surikdavo klubuose dirbančių merginų asmens dokumentų ir Sodros pažymėjimų kopijas, kurias pridėdavo prie jų autorinių sutarčių ir jas perduodavo D. Č., kuris pasirašinėjo parengtas sutartis. Nuteistasis D. Č. patvirtino, kad L. D. jam pateikdavo merginų duomenis (vardus, pavardes, asmens kodus), o jis surašydavo ir pasirašydavo su merginomis autorines sutartis, tačiau tokios aplinkybės, kad jis būtų surašęs ir pasirašęs sutartį su nepilnamete M. R. nepamena. Minėta, kad byloje M. R. darbo sutarties ir oficialių duomenų apie jos darbinę veiklą UAB ,,XXXXX“ ir ,,XXXXX“ nėra.

17.11. Taigi, teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktų įrodymų, susijusių su M. R. įdarbinumu klube ,,E. C.“ visumą, sprendžia, kad šioje byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad A. Z. dalyvavo nukentėjusiosios M. R. įdarbinimo procese, matė jos asmens dokumentus ir žinojo M. R. amžių.

Žemesnės instancijos teismas

17.12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kad A. Z. nuolat bendravo su L. D., asmeniškai kontroliavo merginų - šokėjų, tame tarpe ir teikiančių seksualines paslaugas, elgesį, skyrė joms baudas, domėjosi apie merginų suteiktas paslaugas ir jų uždarbį, pačios savaime neįrodo, kad A. Z. žinojo nukentėjusiosios M. R. amžių. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistoji A. Z. nukentėjusiosios M. R. amžių galėjo sužinoti bet kuriuo šios merginos darbo klube metu, vertinama kaip prielaida, kuriomis grįsti asmens kaltumą draudžia įstatymas.

17.13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad A. Z. žinojo ,,E. C.“ dirbančios M. R. amžių, t.y., kad ji nepilnametė. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. Z. nepagrįstai nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir šioje dalyje jai priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį

18. Nagrinėjamoje byloje A. Z. nuteista už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 1 dalyje ir 308 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t.y. už nukentėjusiųjų K. T. ir V. S. įtraukimą į prostituciją, veikiant organizuotoje grupėje.

18.1. Apeliantė nuteistoji A. Z. teigia, kad jos kaltumas dėl nukentėjusiųjų K. T. ir V. S. įtraukimo į prostituciją neįrodytas leistinais įrodymais, nes grindžiamas tik nukentėjusiųjų, kurios nebuvo apklaustos teisme ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais, todėl prašo ją pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) išteisinti. Be to, apeliantė pažymi, kad teismui pripažinus, kad įtraukimas į prostituciją buvo sudedamoji prostitucijos organizavimo veiklos dalis, tokia veika kvalifikuojama tik pagal BK 307 straipsnio 2 dalį. Apeliantės prašymas – išteisinti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) - tenkintinas.

18.2. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2014, 2K-455/2014). Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-245-693/2016).

18.3. Nuteistosios A. Z. kaltumas dėl nukentėjusiųjų K. T. ir V. S. įtraukimo į prostituciją grindžiamas išimtinai šių nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Nukentėjusiosios K. T. ir V. S. nagrinėjamoje byloje nei pirmosios instancijos teisme, nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad nukentėjusiosios K. T. ir V. S. būtų apklaustos teisme, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių. Vykdant teismo pavedimus buvo nustatyta, kad nukentėjusioji K. T. gyvena Švedijoje ir neturi galimybių grįžti į Lietuvą. Nukentėjusioji telefonu išreiškė prašymą pagarsinti jos parodymus ir nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (t. 27, b.l. 68, 75). Patikrinus VRM CDB duomenis nustatyta, kad nukentėjusioji V. S. išvykusi į Jungtinę Karalystę (t. 27, b. l. 109). Iš byloje esančio Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo 1-oios valdybos prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus viršininko 2012-09-06 tarnybinio pranešimo matyti, kad V. S. neturi galimybės atvykti į teismo posėdį dėl šeiminių aplinkybių. V. S. raštu informavo teismą apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį ir prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 27, b. l. 97, 98). Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūno surašytame 2012-11-19 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad V. S. išvykusi gyventi į Jungtinę Karalystę, surasti ją ir įpareigoti atvykti į teismo posėdį nėra galimybės (t. 27, b. l. 142). Taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios K. T. ir V. S. teisme apklaustos nebuvo. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti nukentėjusiųjų K. T. ir V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ir jais teismas vadovavosi nuteistajai A. Z. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl K. T. ir V. S. įtraukimo į prostituciją.

Žemesnės instancijos teismas

18.4. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 301 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir suformuota teismų praktika, kad nukentėjusiojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, konstatuoja, kad šioje byloje grįsti asmens kaltumą tik nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nebuvo patikrinti teisme, negalima. Šioje byloje jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. Z. savo veiksmais skatino K. T. ir V. S. pradėti verstis prostitucija, nesurinkta. Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodomas telefoninis pokalbis tarp nuteistosios A. Z. ir nukentėjusiosios K. T., kuriame nuteistoji įkalbinėja K. T. suteikti seksualines paslaugas jų pageidaujančiam asmeniui, užfiksuotas jau po to, kai nukentėjusioji K. T. tokias paslaugas teikė, todėl tokie nuteistosios veiksmai nesudaro BK 308 straipsnio 1 dalies sudėties.

18.5. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad nuteistoji A. Z. įtraukė į prostituciją K. T. ir V. S.. Ji pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dėl K. T. įtraukimo į prostituciją) bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. įtraukimo į prostituciją) išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (BK 307 straipsnis)

19. BK 307 straipsnio (,,Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos“) 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis: 1) pajamų turėjimu iš kito asmens prostitucijos; 2) sąvadavimu prostitucijai. Prostitucija – tai veikla už pinigus arba kitokia turtinė nauda lytiškai santykiaujant ar kitaip tenkinant kitų asmenų lytinę aistrą. BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Nagrinėjamoje byloje aktualus BK 307 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, už vežimą, patalpų suteikimą ir pan. BK 307 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį. Šios nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra trys alternatyvios veikos: 1) prostitucijos organizavimas; 2) vadovavimas prostitucijai; 3) asmens gabenimas šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamoje byloje aktualūs BK 307 straipsnio 2 dalies sudėties objektyvieji požymiai: prostitucijos organizavimas ir vadovavimas. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant bei kontroliuojant jų darbą ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, priimant į grupę naujus asmenis arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas. Vadovavimas prostitucijai reiškiasi kaip asmenų, organizuojančių prostituciją, veiksmų koordinavimas, jų vaidmenų ir funkcijų nustatymas, konkrečių užduočių jiems skyrimas, pelno, gauto iš prostitucijos, skirstymas, lemiamo žodžio teisės turėjimas sprendžiant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus ir pan. Visos BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos.

19.1. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nuteistieji A. A., A. Z., D. Č. E. J. ir P. Ž., veikdami A. A. ir A. Z. suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su įsiteisėjusiu 2010-07-26 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistais: L. D., M. K., A. Ž., A. A., D. G., D. Z., R. K., visi būdami organizuotos grupės nariais, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – pajamų iš kitų asmenų prostitucijos, kurią organizavo ir jai vadovavo A. A. ir A. Z., laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-02-18 padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnyje, kurią sudaro 41 nusikalstamos veikos epizodas. Atsižvelgiant į nuteistųjų vaidmenis nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnyje, padaryme, teismas nuteistųjų A. A. ir A. Z. nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką atitinkančią BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalių sudėtis, o nuteistųjų E. J., D. Č. ir P. Ž. – kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 307 straipsnio 1 dalies sudėtį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad kaltinimai pareikšti A. Z., kad ji, veikdama organizuota grupe, įtraukė į prostituciją dvi merginas (K. T. ir V. S.) ir turėjo pajamų iš nepilnametės M. R. prostitucijos, pasitvirtino ir tokias A. Z. įvykdytas nusikalstamas veikas kvalifikavo atitinkamai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį.

19.2. Nuteistoji A. Z. neskundžia jos nuteisimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinka su nuteisimu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį ir prašo nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 1 dalyje bei BK 307 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuoti tik pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, o nuteistieji E. J. ir D. Č. bei P. Ž. neigia dalyvavę organizuotoje grupėje ir gavę pajamų iš kitų asmenų prostitucijos, todėl prašo juos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį išteisinti.

19.3. Apeliantės nuteistosios A. Z. prašymas – nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 1 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuoti tik pagal BK 307 straipsnio 2 dalį tenkintinas ir skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Nuteistųjų E. J., D. Č. ir P. Ž. prašymas juos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį išteisinti – atmestinas, tačiau skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl E. J., D. Č., P. Ž. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį, o taip pat ir A. Z. bei A. A. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį, keistina dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (dėl iš nusikalstamos veikos gautų pajamų dydžio, nuteistojo A. Ž. nusikalstamų veiksmų apimties) (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 ir 2 dalis

20. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų ir patikrintų įrodymų visumą, nustatė, kad A. Z. ir A. A. organizavo septynių merginų: K. T., A. K., V. S., G. S., G. R., V. S. ir M. R. prostituciją ir jai vadovavo, ir taip turėjo pajamų iš jų prostitucijos. Tokią A. Z. ir A. A. nusikalstamą veiką teismas teisiškai įvertino pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 307 straipsnio 1 dalį.

20.1. Nuteistoji A. Z. apeliaciniame skunde neneigia organizavusi skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytų 7 merginų prostituciją ir jai vadovavusi, bei turėjusi pajamų iš jų prostitucijos, tačiau nesutinka su tokios jos įvykdytos nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu pagal dvi BK 307 straipsnio normas, t.y. 1 ir 2 dalis. Už analogiškas nusikalstamas veikas nuteistas ir A. A., tačiau jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė.

Žemesnės instancijos teismas

20.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nuteistosios A. Z. apeliacinio skundo teiginiais, kad jai netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Z. ir A. A. pelnėsi iš kito asmens prostitucijos ir buvo tokios tęstinės nusikalstamos veikos iniciatoriai ir organizatoriai, t.y. jų veiksmuose buvo nustatyti BK 307 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kvalifikuojantys požymiai. Pagal teismų praktiką nustačius BK 307 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kvalifikuojančius požymius (aptariamu atveju nustatyti požymiai: prostitucijos organizavimas ir vadovavimas prostitucijai), tokia veika kvalifikuojama pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-623/2010; 2K-84/2011; 2K-227/2012). Todėl atsižvelgiant į teismų praktiką ir į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad A. Z. ir A. A. pelnėsi iš kito asmens prostitucijos, organizuodami jų prostituciją ir jai vadovaudami, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia A. Z. ir A. A. nusikalstama veika atitinka BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir papildomas jos kvalifikavimas pagal BK 307 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 307 straipsnio 1 dalies – taikymo nuteistajai A. Z. keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir byloje pripažinta įrodyta nuteistosios A. Z. padaryta nusikalstama veika – pelnymasis iš kito asmens prostitucijos, ją organizuojant ir jai vadovaujant – kvalifikuotina tik pagal BK 307 straipsnio 2 dalį.

20.3. Netinkamas baudžiamojo įstatymo – BK 307 straipsnio 1 dalies – pritaikymas šioje byloje turi įtakos ir nuteistajam A. A.. Nors nuteistasis A. A. apygardos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė, tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais kitiems nuteistiesiems, nuosprendį keičia ir dėl jo nuteisimo netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą - BK 307 straipsnio 1 dalį.

Dėl E. J. ir D. Č. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį

21. Nuteistieji E. J. ir D. Č. apeliaciniuose skunduose iš esmės neneigia žinoję, kad jų bendrovėms priklausančiuose naktiniuose klubuose dirbusios kai kurios šokėjos teikė ir seksualines paslaugas, tačiau neigia gavę pajamų iš kitų asmenų prostitucijos. Tokie apeliantų teiginiai prieštarauja bylos medžiagai.

21.1. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistieji A. A. ir A. Z., siekdami pajamų iš kitų asmenų prostitucijos, organizavo 7 merginų prostituciją ir jai vadovavo. Tokios nusikalstamos veikos įgyvendinimui buvo pasitelktos veikiančias bendrovės ,,XXXXX“ ir ,,XXXXX“ ir į nusikalstamą veiką įtraukti nuteistojo A. A. UAB ,,XXXXX“ bei UAB ,,XXXXX“ direktoriais paskirti asmenys: A. J. ir D. Č.. Byloje nustatyta, kad UAB „XXXXX“ priklausė naktiniai klubai „E. C.“, ,,E. C. G.“ ir „E. C. 3“, o UAB „XXXXX“ – naktinis klubas „W“, kurių oficiali veikla buvo pramogų, poilsio organizavimas, gėrimų pardavimas vartoti vietoje ir kita veikla. Tarp UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ 2007-03-15 buvo pasirašyta partnerystės sutartis, pagal kurią sutarties šalys susitarė veikti bendrai, organizuojant, plėtojant bei vykdant bendrą veiką, pasidalijant patirtimi ir kuriant choreografines kompozicijas ir bendrą reklamą. Šia sutartimi ,,XXXXX“ įsipareigojo paskirstyti šios sutarties pagrindu įgytas pajamas, jei šalių susitarimuose nenumatyta kitaip (9 t. b. l. 54-56). Į UAB ,,XXXXX“ direktoriaus pareigas pagal darbo sutartį buvo priimtas E. J. ir šiose pareigose jis dirbo nuo 2008-01-10 iki 2010-11-10. Nuteistasis D. Č. nuo 2008-01-10 dirbo UAB ,,XXXXX“ personalo vadovu, o nuo 2008-07-10 iki 2010-11-10 buvo UAB ,,XXXXX“ direktoriumi. UAB ,,XXXXX” ir UAB ,,XXXXX” direktoriams E. J. ir D. Č. buvo pavesta organizuoti klubų veiklą, prižiūrėti ir kontroliuoti naktiniuose klubuose tvarką ir juose dirbančius administratorius. Teisiamajame posėdyje apklausti nuteistieji E. J. ir D. Č. parodė, jog juos į darbą priėmė A. A., su kuriuo jie aptarė darbo pobūdį, atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji A. A. ir A. Z. buvo jiems inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 307 straipsnyje, iniciatoriai, organizatoriai ir pagrindiniai vykdytojai, o kiti asmenys, tarp jų ir A. J. bei D. Č. – vykdytojai.

Žemesnės instancijos teismas

21.2. Nuteistieji E. J. ir D. Č. apeliaciniuose skunduose teigia, kad jie tik iš kitų asmenų buvo girdėję apie galimai jų vadovaujamų bendrovių priklausančiuose naktiniuose klubuose merginų teikiamas seksualines paslaugas, tačiau patys tuo įsitikinę nebuvo, ir nežinojo, kad jiems mokamą neoficialų atlyginimą sudarė ir iš nusikalstamos veikos gautos pajamos. Tokie apeliantų teiginiai yra paneigti byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma. Nukentėjusiosiomis byloje pripažintos A. K., V. S., G. S., G. R., K. T., M. R. ir V. S. prisipažino, kad jos, dirbdamos UAB ,,XXXXX” ir UAB ,,XXXXX” priklausančiuose naktiniuose klubuose šokėjomis, pagal klubuose egzistavusį specialų meniu teikė ir seksualines paslaugas, kurios buvo įvardintos kaip: ,,Privatus šokis“, ,,Privatus šokis su džakuzi vonia“, ,,Relax“, ,,Escort“, ,,Full“, ,,Erotinis masažas“. Pagal išskirtoje byloje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-26 baudžiamuoju įsakymu nuteistų UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ administratoriais dirbusių M. K., A. Ž., A. A., R. K., D. G., D. Z. ir UAB ,,XXXXX“ personalo vadovės pareigose dirbusios L. D. parodymus nustatyta, kad jiems dirbant naktiniuose klubuose ,,E.“ ir ,,W“ merginos A. K., V. S., G. S., G. R., K. T., M. R. ir V. S. teikė ir seksualines paslaugas. Byloje nustatyta, to neneigia ir apeliantai, kad jų pareiga naktiniuose klubuose buvo prižiūrėti administratorius. Byloje apklausti klubuose administratoriais dirbę M. K., A. Ž., A. A., R. K., D. G., D. Z. parodė, kad jie pildė ataskaitas apie merginų suteiktas paslaugas ir iš jų klientų rinko pinigus, grynuosius pinigus gautus per darbo dieną pateikdavo į UAB ,,XXXXX“ ofisą. Byloje nustatyta, kad už neoficialią UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ buhalterinę apskaitą buvo atsakingas V. R. (šis liudytojas tokią aplinkybę pripažino) ir būtent jis nuteistiesiems E. J. ir D. Č. apskaičiuodavo ir mokėdavo neoficialius atlyginimus. Apeliacinės instancijos teisme gautas Ekspertizės aktas patvirtina, kad nuo 2010 m. sausio 2 d. iki vasario 19 d. UAB ,,XXXXX“ turėjo 131 050 Lt (37 954,70 €) pajamų iš paslaugų įvardintų ,,Erotinis masažas“, ,,Privatus šokis“, ,,Relax“, ,,Džakuzi“, ,,Escort“, ,,Full“, o UAB ,,XXXXX“ 2010-01-31/01 – 2010-02-18/19 laikotarpiu turėjo 2 000 Lt (579,24 €) pajamų iš paslaugų, įvardintų ,,Erotinis masažas“ ir ,,Privatus šokis“. Ekspertizės aktu taip pat nustatyta, kad UAB ,,XXXXX“ ir ,,XXXXX“ direktoriams E. J. ir D. Č. visą jų vadovavimo bendrovėms laikotarpį buvo mokamas neoficialus atlyginimas: E. J. nuo 2008-01-01 – 2010-02-28 laikotarpiu buvo išmokta 52 948, 75 (15 335,02 €), o D. Č. nuo 2008-07-01 – 2010-02-28 laikotarpiu sumokėta 52 734,65 (15 273,01 €) neoficialaus darbo užmokesčio. Taigi, visi paminėti bylos įrodymai sudaro įrodymų visumą, kuri įrodo, kad UAB ,,XXXXX“ ir ,,XXXXX“ priklausančiuose naktiniuose klubuose buvo teikiamos seksualinės paslaugos ir nuteistieji A. J. ir D. Č., būdami pakankamai ilgą laiką nuolatinai bendrovių direktoriai (E. J. nuo 2008-01-10 iki 2010-11-10; D. Č. nuo 2008-07-10 iki 2010-11-10), nuolat lankydamiesi jų bendrovėms priklausančiuose klubuose, kontroliuodami naktiniuose klubuose dirbusių administratorių, kurie rinko pinigus už klubuose dirbusių merginų seksualines paslaugas, gaudami pastoviai neoficialius atlyginimus, ne tik žinojo apie jų vadovaujamose bendrovėse vykdomą neteisėtą veiklą (prostituciją), bet iš tokios neteisėtos veiklos gavo finansinę naudą.

21.3. Todėl pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes E. J. ir D. Č. tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 307 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuteistųjų iš prostitucijos gautų pajamų dydžio

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Z., A. A., E. J., D. Č., o taip pat ir P. Ž., nuo 2008 m. pradžios iki 2010-02-18 už 7 merginų seksualines paslaugas priėmė iš klientų atlygį, kuris bendroje sumoje sudarė ne mažiau kaip 325 000 Lt (94 126,51 €). Šiuos pinigus paskirsčius pagal A. A. nustatytą tvarką, merginoms, teikusioms seksualines paslaugas sugrąžinus ne mažiau 119 880 Lt (34 719,65 €), kita šių pinigų dalis – ne mažiau kaip 205 125 Lt (59 422,07€) (198 620 Lt (57 537,66 €) + 6 500 Lt (1 882,53€) – procentai administratoriams) buvo sukaupti klubo ,,E. C. G.” patalpose esančioje neoficialioje UAB ,,XXXXX” kasoje ir ši pinigų suma sudarė organizuotos grupės pajamas, gautas iš A. K., V. S., G. S., G. R., K. T., M. R., V. S. prostitucijos, t.y. uždraustos veiklos.

22.1. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje A. A., A. Z., E. J., D. Č., o taip pat ir P. Ž., yra nuteisti už vieno tęstinio nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnyje, kurį sudaro 41 epizodas, padarymą. Skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyta 40 nusikalstamų veikų epizodų, kuriose nurodytos teismo, remiantis byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu, nustatytos konkrečios 1) K. T. (1 epizodas), 2) M. R. (1 epizodas), 3) A. K. (3 epizodai), 4) G. S. (34 epizodai) ir 5) V. S. (1 epizodas) suteiktų seksualinių paslaugų aplinkybės, t.y. tokių paslaugų suteikimo laikas, vieta, klube tvarką prižiūrėjęs asmuo ir dirbęs administratorius, iš kliento gautas piniginis atlygis ir gautų pinigų paskirstymas. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. vasario mėn. iš: K. T. (1 epizodas), M. R. (1 epizodas), A. K. (3 epizodai), G. S. (34 epizodai) ir V. S. (1 epizodas) seksualinių paslaugų buvo gauta ne mažiau kaip 12 540, 55 € (43 300 Lt) pajamų. Iš jų, ne mažiau kaip 4 671,57 € (16 130 Lt) buvo sumokėta seksualines paslaugas teikusioms merginoms, ne mažiau kaip 7 984,82 € atiteko klubams (233,43 € (806 Lt) klubuose dirbusiems administratoriais + 7 751,39 € (26 764 Lt) ir buvo sukaupti neoficialioje UAB ,,XXXXX“ kasoje).

Žemesnės instancijos teismas

22.2. Be to, aptariamoje byloje minėtiems nuteistiesiems inkriminuotas dar vienas tęstinę veiką sudarantis sudėtinis nusikalstamos veikos epizodas, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2008 m. pradžios iki 2010-01-28 A. A. nurodymu, E. J. ir D. Č. „E. C.“, „E. C. G.“, „E. C. 3“, „W“, prižiūrėjo tvarką ir dirbančius administratorius, o klubuose dirbę administratoriai pagal jų darbo klubuose laiką, klubo klientams pasirinkus merginas 1) K. T., slapyvardžiu „J.“, 2) G. R., slapyvardžiu „E.“, 3) V. S., slapyvardžiu S,,.“, 4) M. R., 5) V. S., slapyvardžiu „S.“, ir 6) A. K. seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“, kurioje šios paslaugos užmaskuotai įvardintos kaip „Privatus šokis“ ir „Escort“, rinko iš klientų pinigus už merginų suteiktas seksualines paslaugas, kurias G. R., V. S., K. T., V. S., A. K. ir M. R. suteikė: 1) 2008 m. liepos 1 d. – 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigos laikotarpiu K. T., slapyvardžiu „J.“, ne mažiau 200 kartų klubų „E. C.“, „E. C. G.“, „E. C. 3“, „W“, privačiuose kambariuose, ne mažiau kaip po 1 valandą; 2) 2008 m. pradžios – 2009 m. pabaigos laikotarpiu G. R., slapyvardžiu „E.“, ne mažiau 7 kartų klubo „E. C.“ privačiame kambaryje, ne mažiau kaip po 1 valandą, ne mažiau 2 kartų viešbutyje „B. W. V.“, ne mažiau kaip po 2 valandas, ne mažiau 1 karto viešbutyje „R. H. L.“, ne mažiau kaip 2 valandas; 3) 2008 m. vasario 1 d. – 2008 m. gruodžio mėn. laikotarpiu V. S., slapyvardžiu „S.“, ne mažiau kaip po 1 valandą kiekvieną savaitę klubų „E. C.“ ir „E. C. 3“ privačiuose kambariuose; 4) 2008 m. lapkričio mėn. vidurio – 2009 m. vasario mėn. vidurio laikotarpiu M. R. ne mažiau 59 kartų klubų „E. C.“ ir „E. C. 3“, „E. C. G.“, „W“ privačiuose kambariuose ne mažiau kaip po 1 valandą, ne mažiau 1 karto viešbutyje „C. P. V.“, ne mažiau kaip 2 valandas; 5) 2009 m. lapkričio mėn. – 2009 m. gruodžio mėn. laikotarpiu V. S., slapyvardžiu „S.“, ne mažiau 3 kartų klubo „E. C.“ privačiame kambaryje, ne mažiau kaip po 1 valandą, ne mažiau 2 kartų viešbutyje „R. H. L.“, ne mažiau kaip po 1 valandą; 6) 2009 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, A. K. ne mažiau 1 karto klubo „E. C.“ privačiame kambaryje, ne mažiau kaip 1 valandą. Iš tokių paslaugų buvo gauta ne mažiau kaip 81 585,96 € (281 700 Lt) pajamų, iš jų 30 048,08 € (103 750 Lt). buvo sumokėta seksualines paslaugas teikusioms merginoms, 1 649,10 € (5 694 Lt) atiteko klubuose dirbusiems administratoriais asmenims ir 49 888,78 € (176 007,62 Lt) buvo sukaupti neoficialioje UAB ,,XXXXX“ kasoje. Pirmosios instancijos teismas tokį kaltinimą taip pat pripažino įrodytu.

22.3. Nuteistieji A. Z., E. J., D. Č. ir P. Ž. apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino tokį kaltinimą įrodytu, remiantis nepatikimais įrodymais, t.y. teisme nepaklaustų nukentėjusiųjų parodymais, todėl teigia, kad teismo išvados dėl iš neteisėtos veikos gautų pajamų nepagrįstos objektyviais bylos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantų teiginiais sutinka iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

22.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisme buvo apklaustos trys nukentėjusiosios, t.y. V. S., M. R. ir G. R.. Kitų nukentėjusiųjų teisme apklausti nepavyko dėl aukščiau paminėtų objektyvių aplinkybių. Teisme apklaustos nukentėjusiosios V. S. ir M. R. parodė, kad jos pažįsta A. Z., A. A., E. J., D. Č., P. Ž. ir O. Z., nes dirbo ,,E.“ klubuose, kuriems vadovavo arba dirbo minėti asmenys. Nukentėjusiosios patvirtino, kad jos dirbdamos naktiniuose klubuose šokėjomis, teikė ir seksualines paslaugas klubų klientams. Nukentėjusioji V. S. parodė, kad 2009 m. lapkričio ar gruodžio mėn. jai teko aptarnauti klientus privačiuose kambariuose ir teikti jiems seksualines paslaugas ne mažiau tris kartus. Tokias paslaugas ji suteikė ,,E. C.“ patalpose. Visais trimis atvejais klientai klubo administratoriui sumokėjo grynais po 1 000 litų. Jai už šiuos tris kartus administratorius kiekvieną kartą sumokėjo grynais po 370 litų, ji iš viso gavo 1100 litų. Be to, ji ne mažiau dviejų kartų su klientais iš klubo važiavo teikti jiems seksualinių paslaugų į viešbutį ,,R. H.“, klientai abiem atvejais sumokėjo klubo administratoriui po 1000 litų, tačiau jai klubo administratorius už šias paslaugas jokių pinigų nesumokėjo. Nukentėjusioji M. R. teisme taip pat tvirtino, jog ji 2008 m. lapkričio mėn. vidurio – 2009 m. vasario mėn. laikotarpiu suteikė paslaugų už 60 000 Lt, iš kurių jai faktiškai buvo sumokėta – 17 900 Lt, o klubams, kuriuose ji teikė seksualines paslaugas, atiteko 42 100 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiųjų V. S. ir M. R. parodymais, nes jie iš esmės viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekintantys, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (klubuose dirbusių administratorių, UAB ,,XXXXX“ personalo vadovės pareigose dirbusios L. D. parodymai). Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad 2008 m. lapkričio mėn. vidurio – 2009 m. vasario mėn. vidurio laikotarpiu M. R. ne mažiau 59 kartų klubų „E. C.“ ir „E. C. 3“, „E. C. G.“, „W“ privačiuose kambariuose ne mažiau kaip po 1 valandą, ne mažiau 1 karto viešbutyje „C. P. V.“, ne mažiau kaip 2 valandas teikė seksualines paslaugas ir už tokias paslaugas buvo gauta 17 377,20 € (60 000 Lt) pajamų, iš kurių M. R. buvo sumokėta – 5 184,20 € (17 900 Lt), o klubams atiteko 12 193 € (42 100 Lt). Taip pat byloje pakanka įrodymų iš skirtingų šaltinių, kad 2009 m. lapkričio mėn. – 2009 m. gruodžio mėn. laikotarpiu V. S., slapyvardžiu „S.“, ne mažiau 3 kartų klubo „E. C.“ privačiame kambaryje, ne mažiau kaip po 1 valandą, ne mažiau 2 kartų viešbutyje „R. H. L.“, ne mažiau kaip po 1 valandą teikė seksualines paslaugas ir už jas buvo gauta 1 448,10 € (5 000 Lt) pajamų, iš kurių jai buvo sumokėta 318,58 € (1100 Lt), o likusieji –1129,52 € (3 900 Lt) atiteko klubams. Tačiau nukentėjusieji G. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi kad, dirbant „E.“ klube, jai teko apie 10 kartų teikti seksualines paslaugas už atlygį, maždaug 5 kartus 2008 m. ir 5 kartus 2009 m., tačiau ji negali konkretizuoti datų, kada buvo suteiktos tokios paslaugos, teisme pakeitė parodymus ir teigė, kad ji tokių paslaugų neteikė ir jokių pajamų iš jos prostitucijos niekas negavo. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji G. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė neteisingus parodymus dėl jai pareigūnų daryto poveikio. Byloje esančiose administratorių pildytose ataskaitose yra užfiksuotas vienas G. R. seksualinių paslaugų teikimo atvejis – 2010-02-12 pavadintas ,,Privat“ už kurį buvo sumokėta 453,51 € (1 600 Lt), iš kurių jai buvo sumokėta 102,24 € (353 Lt). Kadangi G. R. teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai patvirtinti tik viena administratoriaus ataskaita, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodyta, kad G. R., slapyvardžiu „E.“, 2010-02-12 klubo „E. C.“ privačiame kambaryje, ne mažiau kaip 1 valandą, už 453,51 € (1 600 Lt) suteikė seksualinių paslaugų, iš kurių jai buvo sumokėta 102,24 € (353 Lt) ir 361,24 € (1 247 Lt) liko klubui ,,E. C.“.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad už V. S., M. R. ir G. R. suteiktas seksualines paslaugas buvo gauta iš viso 19 288,69 € (66 600 Lt) pajamų, iš jų V. S., M. R. ir G. R. atiteko – 5 485,54 € (19 353 Lt), o likusieji – 13 683,68 € (47 247 Lt) buvo sukaupti neoficialioje kasoje, esančioje UAB ,,XXXXX“ ofise.

22.5. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios K. T. ir V. S. teisme nebuvo apklaustos, o tai reiškia, kad jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu BPK 20 straipsnio prasme nėra įrodymai, todėl vien tik jais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžiama. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Specialisto išvadą dėl UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ ūkinės finansinės veiklos (28 t. b. l. 147-156), remiantis kuria pirmosios instancijos teismas, nustatė iš prostitucijos gautas pajamas, sutinka su apeliantų – nuteistųjų argumentais, kad teismo nuosprendyje nurodytos iš K. T. 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu ir iš V. S. 2008 m. vasario 1 d. – 2008 m. gruodžio mėn. laikotarpiu seksualinių paslaugų gautos pajamos nustatytos išimtinai tik pagal nukentėjusiosiomis byloje pripažintų K. T. ir V. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, kurie pagal teismų praktiką nepripažįstami savarankišku įrodymų šaltiniu (kasacinės nutartys 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-245-693/2016).

22.6. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. T. nurodė, kad laikotarpyje nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigos ji teikė seksualines paslaugas ne mažiau kaip 200 kartų privačiuose klubų kambariuose. Nukentėjusioji negalėjo nurodyti kada tiksliai ir kokiuose klubuose ji teikė seksualines paslaugas, tačiau teigė, kad tokias paslaugas teikė visuose keturiuose klubuose. Seksualines paslaugas ji teikė ne mažiau kaip po 1 valandą, kurios kaina buvo ne mažiau kaip 1 000 Lt, iš kurių jai tekdavo apie 350 Lt, kuriuos jai sumokėdavo tą dieną dirbantis administratorius. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad ji vieną kartą seksualines paslaugas suteikė už 1500 Lt klube ,,W“, priklausiančiame UAB ,,XXXXX“. Specialistė, atlikusi papildomą UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimą, teisėjų kolegijos vertinimu, peržengdama specialisto kompetencijos ribas, padarė išvadą, kad visas seksualines paslaugos K. T. suteikė klube ,,W“ priklausančiame UAB ,,XXXXX“, nes su šia bendrove buvo pasirašiusi darbo sutartį, ir atlikusi matematinius skaičiavimus paskaičiavo (1000 Lt×200 kartų+1500 Lt), nustatė, kad iš K. T. seksualinių paslaugų buvo gauta – 201 500 Lt pajamų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje patikimais įrodymais nustatytas tik vienas K. T. nurodytas seksualinių paslaugų teikimo atvejis – 2008-10-17 klube ,,W“, kur ji teikė seksualines paslaugas privačiame kambaryje su džiakuzi vonia ne mažiau kaip 1 valandą. M. K. už tokias K. T. paslaugas priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 434,43 € (1 500 Lt) ir pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 8,69 € (30 Lt) pasiliko sau ir ne mažiau kaip 425,74 € (1 470 Lt) liko klubo ,,E. C. G.“ patalpose. Šias aplinkybes patvirtino nuteistasis M. K., kurio atžvilgiu yra įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje leistinais ir patikimais įrodymais nustatyta, kad iš K. T. laikotarpyje nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. prostitucijos buvo gauta pajamų - ne mažiau kaip 434,43 € (1 500 Lt), o likusi specialisto išvadoje nurodyta ir nuteistiesiems inkriminuota iš K. T. prostitucijos gauta pajamų suma – 57 924 € (200 000 Lt) byloje patikimais įrodymais neįrodyta. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvada, kad iš K. T. prostitucijos buvo gauta pajamų suma – 57 924 € (200 000 Lt) neatitina bylos aplinkybių, todėl ši aplinkybė iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikotarpyje nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iš K. T. prostitucijos buvo gauta ne mažiau 434,43 € (1 500 Lt) pajamų.

Žemesnės instancijos teismas

22.7. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji V. S. teisme apklausta taip pat nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. vidurio dirbo ,,E. C.“ ir klube, esančiame (duomenys neskelbtini) ir teikė paslaugas, privačiuose kambariuose ir kad jai asmeniškai klube, esančiame (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį vidutiniškai po 1 val. per savaitę tekdavo privačiame kambaryje teikti seksualines paslaugas klientams. Specialistė, įvertinusi tokius V. S. parodymus ir pagal juos atlikusi matematinius skaičiavimus, nustatė, kad V. S. teikė seksualines paslaugas ne mažiau kaip 44 kartus, už kurias klientai sumokėjo viso 44 000 Lt. Tokie specialistės padaryti nukentėjusiosios parodymų, kurie nebuvo patikrinti, vertinimai padaryti pažeidžiant specialistės kompetencijos ribas, o atlikti paskaičiavimai yra prielaidų pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kad iš V. S. prostitucijos buvo gauta pajamų suma 44 000 Lt ir todėl nuosprendyje teismo išvada, kad iš V. S. prostitucijos buvo gauta pajamų suma – 12 743,28 € (44 000 Lt) nepagrįsta, neatitina bylos aplinkybių, ir ši aplinkybė iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina.

22.8. Teisme nebuvo apklausta ir nukentėjusioji A. K., kuri ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji 3 kartus: 2009 m. vasario, birželio ir lapkričio mėn., klubo ,,E.“ patalpose teikė seksualines paslaugas ir už jas klientai klubui sumokėjo po 298,62 € (1 000 Lt) už val., jai už seksualinių paslaugų teikimą nuo 1000 Lt atitekdavo apie 78,20 € (270 Lt). Ji vieną kartą tokias paslaugas teikė 2010 m. vasario mėn. ,,Reval“ viešbutyje (paslauga vadinama ,,Eskort“) ir už tokią paslaugą buvo sumokėta 521,32 € (1 800 Lt). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. parodymus apie jos suteiktas seksualines paslaugas 2009-11-11 ,,E.“ klube patvirtino liudytojo V. A. parodymai, parodymus apie jos suteiktas paslaugas ,,Privat“ 2009 m. vasario ir ,,Escort“ paslaugas, suteiktas 2010 m. vasario mėn., patvirtina byloje esančios administratorių neoficialios ataskaitos. Tačiau tik pagal nukentėjusiosios A. K. parodymus nustatytas jos suteiktos seksualinės paslaugos 2009 m. birželio mėn. už 298,62 € (1000 Lt). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje leistinais ir patikimais įrodymais nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2009-02 iki 2010-02 iš A. K. prostitucijos buvo gauta pajamų ne mažiau kaip 1 077,10 € (3 800 Lt), o likusi skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta iš A. K. prostitucijos gauta pajamų dalis – 298,62 € (1 000 Lt) byloje neįrodyta. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikotarpyje nuo 2009-02 iki 2010-02 iš A. K. prostitucijos buvo gauta ne mažiau 1 077,10 € (3 800 Lt) pajamų, iš kurių A. K. buvo sumokėta ne mažiau kaip 156,40 € (540 Lt).

22.9. Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame teismo nuosprendyje padaryta teismo išvada, kad A. Z., A. A., E. J., D. Č., o taip pat ir P. Ž., nuo 2008 m. pradžios iki 2010-02-18 už 7 merginų seksualines paslaugas priėmė iš klientų atlygį, kuris bendroje sumoje sudarė ne mažiau kaip 94 126,51 € (325 000 Lt), iš kurių ne mažiau (34 719,65 €) (119 880 Lt) buvo sumokėta merginoms už jų suteiktas seksualines paslaugas, o kita šių pinigų dalis – ne mažiau kaip 59 422,07 € (205 125 Lt) buvo sukaupti klubo ,,E. C. G.” patalpose esančioje neoficialioje UAB ,,XXXXX” kasoje ir ši pinigų suma sudarė organizuotos grupės pajamas, gautas iš A. K., V. S., G. S., G. R., K. T., M. R., V. S., prostitucijos, t.y. uždraustos veiklos, nepagrįsta patikimais bylos įrodymais, todėl pripažįstama kaip neatitinkanti bylos aplinkybių.

22.10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visetą, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje patikimais įrodymais nustatyta, kad A. Z., A. A., E. J., D. Č. laikotarpiu nuo 2008 m. pradžios iki 2010-02-18 turėjo pajamų iš: K. T., M. R., A. K., G. S., V. S., G. R. prostitucijos, kurios sudarė ne mažiau kaip 33 340,77 € (115 119 Lt), iš kurių pagal A. A. nustatytą tvarką ne mažiau kaip 10 313,51 € (35 610 Lt) buvo grąžinta seksualines paslaugas teikusioms merginoms (K. T., A. K., G. S., V. S., M. R., G. R.), 233,43 € (806 Lt) bendroje sumoje liko klubuose dirbusiems ir iš merginų klientų pinigus priėmusiems administratoriams, o kita dalis – ir ne mažiau kaip 22 793,83 € (78 702 Lt) buvo sukauti neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise.

Dėl nuteistojo P. Ž. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį

23. Skundžiamu teismo nuosprendžiu P. Ž. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas organizuota grupe su šioje byloje nuteistais organizuotos grupės nariais A. A., A. Z., E. J. ir D. Č., bei įsiteisėjusiu 2010-07-26 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistais L. D., M. K., A. Ž., A. A., D. G., D. Z., R. K., turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į organizuotos grupės veiklą įtrauktas P. Ž., veikdamas ir su asmenimis, kurių atžvilgiu 2010-07-26 priimtas Vilniaus apylinkės teismo įsakymas: M. K., A. Ž., A. A., D. G., D. Z., R. K., A. A. nurodymu, prisiėmė nusikalstamus įsipareigojimus, t.y., kad jis sutikęs dirbti administratorium UAB „XXXXX“ priklausančiuose naktiniuose klubuose „E. C.“, ,,E. C. G.“, „E. C. 3“ ir UAB „XXXXX“ priklausančiame naktiniame klube „W“, laikotarpiu nuo 2009 metų birželio mėn. pradžios iki 2010-02-18, prižiūrimas UAB „XXXXX“ direktoriaus E. J. ir UAB „XXXXX“ direktoriaus D. Č., kartu su kitais administratoriais rinko pinigus iš klientų, kuriems merginos K. T., A. K., V. S., G. S., M. R., G. R. ir V. S., teikė seksualines paslaugas už atlygį šių naktinių klubų privačiuose kambariuose ar viešbučiuose - ,,R. H. L.“, „C. P. V.“, „B. W. V.“ ir pinigus, gautus iš šių merginų prostitucijos, paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – dalį atskaičiavo merginoms, teikiančioms seksualines paslaugas, ne mažiau kaip 2 procentus pasiliko sau, likusią atlygio dalį paliko klubo „E. C. G.“ patalpose, kur jie buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise. Tokiu būdu P. Ž. kartu su organizuotos grupės nariais įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 1 dalyje, kurią sudaro 41 nusikalstamos veikos epizodas.

23.1. Nuteistasis P. Ž. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas, nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų jo kaltumui pagrįsti, jo kaltė grindžiama prielaidomis, o ne objektyviais bylos įrodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo tyčią pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, byloje neįrodytas nė vienas konkretus tokio pinigų gavimo atvejis.

23.2. Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad P. Ž. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už dviejų pavienių nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t.y. jis buvo kaltinamas tuo, kad: 1) siekdamas pelnytis iš asmenų prostitucijos, dirbo UAB ,,XXXXX“ administratoriumi ir veikdamas kartu su organizuotos grupės nariais, A. A., A. Z., UAB ,,XXXXX“ direktoriumi D. Č., personalo vadove L. D., turėjo pajamų iš merginos G. S. prostitucijos. Kaltinime buvo nurodytos tokios šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: 2010 m. vasario mėn., L. D. pagal sudarytą darbo grafiką nustačius G. S., slapyvardžiu „G.“, 2010-02-18 darbo vietą klube „W“, D. Č. prižiūrint tvarką ir dirbantį administratorių P. Ž., klubo klientas pasirinko merginą G. S., slapyvardžiu „G.“, seksualinių paslaugų teikimui pagal meniu „E. C. N. klubas“. G. S. sutikus teikti seksualines paslaugas klubo privačiame kambaryje ne mažiau kaip 1 valandą, P. Ž. priėmė iš kliento atlygį ne mažiau kaip 1000 Lt už jos teikiamas seksualines paslaugas, pinigus paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką – ne mažiau kaip 400 Lt sumokėjo G. S., ne mažiau kaip 20 Lt pasiliko sau ir ne mažiau kaip 580 Lt paliko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kur pinigai buvo kaupiami neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise; 2) siekdamas pelnytis iš asmenų prostitucijos, dirbo UAB ,,XXXXX“ administratoriumi ir veikdamas su organizuotos grupės nariais A. A., A. Z., D. Č., personalo vadove L. D., UAB ,,XXXXX“ direktoriumi E. J. ir administratoriais A. Ž., A. A., R. K. D. G., D. Z., M. K., laikotarpiu nuo 2008 m. pradžios iki 2010-01-28 pelnėsi iš merginų G. R., V. S., G. S. K. T., V. S., A. K., M. R. prostitucijos, priėmė iš klientų atlygį bendroje sumoje ne mažiau kaip 325 000 Lt, kurį paskirstė pagal A. A. nustatytą tvarką: bendroje sumoje ne mažiau kaip 119 880 Lt buvo grąžinta merginoms: K. T., A. K., G. S., V. S., M. R., G. R., V. S.; bendroje sumoje ne mažiau kaip 6 500 Lt administratoriai pasiliko sau ir bendroje sumoje ne mažiau kaip 198 620 Lt liko klubo ,,E. C. G.“ patalpose, kur buvo kaupiami neoficialioje kasoje.

Žemesnės instancijos teismas

23.3. Pirmosios instancijos teismas, sugretinęs teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo P. Ž. parodymus, kuriuose jis iš esmės pripažino žinojęs, kad klubuose, kuriuos jis dirbo administratoriumi, merginos teikė ir seksualines paslaugas, palyginęs juos su kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, sprendė, kad P. Ž. pareikštas kaltinimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį pasitvirtino visiškai. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų E. J., D. Č. ir P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiųjų paaiškinimai apie įvykių aplinkybes, kitų administratorių parodymai, juodosios apskaitos dokumentai ir telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad seksualinės paslaugos už atlygį inkriminuotu laikotarpiu buvo teikiamos nevienkartiniai, visi administratoriai apie tai žinojo, todėl teismas sprendė, kad susitarimas tarp organizuotos grupės narių ir nukentėjusiųjų dėl seksualinių paslaugų teikimo klientams už atlygį turėjo tęstinį pobūdį, visi organizuotos grupės nariai turėjo bendrą tikslą – pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, todėl teismas visus organizuotos grupės nariams inkriminuotus pavienius pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos epizodus apjungė į vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir konstatavo, kad visų kaltinamųjų nusikalstami veiksmai atitinka vieno tęstinio nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl A. A., A. Z., E. J., D. Č. ir P. Ž. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus dėl pelnymosi iš K. T., A. K., V. S., G. S., G. R., V. S. ir M. R. prostitucijos, kurie kaltinamiesiems buvo inkriminuoti kaip atskiri nusikaltimai, perkvalifikavo į vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Tokiu būdu teismas P. Ž. papildomai inkriminavo 39 nusikalstamos veikos epizodus, dėl kurių padarymo jis nebuvo kaltinamas, ir tokiu būdu padidino veikos apimtį. Teismų praktikoje laikoma, kad nusikalstamos veikos apimties padidinimas, nors tai nelemia kitokio veikos kvalifikavimo, reikalauja BPK nustatytos esminių kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo procedūros, numatytos BPK 256 straipsnio 1 dalyje, laikymosi. Šios procedūros teisme nebuvo laikomasi, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė minėto BPK straipsnio nuostatas ir nuteistojo teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas šalina iš skundžiamo teismo nuosprendžio nustatytą aplinkybę, kad P. Ž., veikdamas organizuota grupe su byloje įvardintais organizuotos grupės nariais įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką, kurią sudaro 41 epizodas, ir tikrina skundžiamo teismo nuosprendžio pagrįstumą tik dėl P. Ž. kaltinime inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų šio procesinio dokumento 23.2 punkte.

23.4. Pirmosios instancijos teisme P. Ž. dėl jam pateiktų kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalį kaltės nepripažino ir parodė, kad jis apie pusę metų dirbo klubuose ,,E. G.“ ir ,,W“ administratoriumi. Jis buvo pavaldus UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ direktoriams E. J. ir D. Č.. Jis, kaip administratorius, turėdavo prižiūrėti, kad klubuose dirbančios merginos gražiai elgtųsi su klientais, pildyti ataskaitas apie merginų suteiktas paslaugas, kurios buvo nurodytos meniu, surinkti iš merginų pinigus. Tačiau nuteistasis neigė žinojęs, kad klubuose buvo teikiamos ir lytinės paslaugos, ir gavęs iš tokių merginų paslaugų atlygį (29 t. b. l. 44-47).

23.5. Apeliaciniame skunde apelianto nurodomi teiginiai, kad jis nežinojo, kad klubuose dirbančios merginos teikia ir seksualines paslaugas yra paneigti byloje surinktų ir teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma, kurią sudaro: iš dalies paties nuteistojo P. Ž. parodymai, nuteistųjų A. Z., E. J., D. Č., nukentėjusiųjų, klubuose dirbusių administratorių, kurie buvo nuteisti išskirtoje byloje, parodymai, rašytiniai dokumentai (administratorių ataskaitos). Pats nuteistasis P. Ž. parodė, kad iki darbo klube administratoriumi jis klubuose dirbo stebėtoju, taigi jam darbinė veikla klubuose nebuvo nauja. Taip pat nuteistasis P. Ž. patvirtino, kad jis, dirbdamas administratoriumi, iš klientų rinko pinigus už merginų teikiamas paslaugas. Nors nuteistasis teigia nežinojęs, kokios tai buvo paslaugos, tokie jo parodymai paneigti nukentėjusiųjų, teikusių seksualines paslaugas, parodymais. Byloje visos nukentėjusiosios vienodai ir nuosekliai parodė, kad pinigus iš klientų už jų teikiamas seksualines paslaugas rinkdavo administratoriai, kurie pildė atskaitas apie merginų suteiktas paslaugas ir gautas pajamas. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. R., kuris vykdė iš merginų prostitucijos gautų pajamų apskaitą, bei tuo pačiu metu, kaip ir P. Ž., dirbę administratoriai M. K., A. A., R. K.. Liudytoja L. D., nuteistieji E. J. ir D. Č. taip pat patvirtino, kad klubuose dirbančias merginas prižiūrėjo, neoficialias ataskaitas pildė ir iš merginų paslaugų gautas pajamas rinkdavo ir apskaičiuodavo klubuose dirbę administratoriai. Byloje yra ir 2010 m. vasario mėn. pildytos P. Ž. ataskaitos (9 t. b. l. 126-129; 138, 139, 146, 151, 154). Iš 2010-01-22/23 ataskaitos matyti, kad P. Ž. darbo metu 3 merginos suteikė ,,Escort“ paslaugą ir už tokias paslaugas buvo gauta 1 200 Lt (9 t. b. l. 138). Taigi visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis P. Ž. žinojo apie naktiniuose klubuose dirbančių šokėjų teikiamas seksualines paslaugas, pats pildė ataskaitas apie tokio pobūdžio suteiktas paslaugas, priiminėjo iš klientų pinigus ir tokiu būdu dalyvavo su kitais nuteistaisiais bendroje nusikalstamoje veikoje ir norėjo taip veikti, siekdamas iš to gauti papildomų pajamų, ir tokių pajamų gavo. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiųjų ir administratorių M. K., A. A., R. K. parodymai. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nepakanka įrodymų, kurie patvirtintų tikslų nuteistojo P. Ž. iš kito asmens prostitucijos gautų pajamų dydį. P. Ž. buvo pareikštas vienas konkretus finansinės naudos gavimo iš kito asmens prostitucijos faktas, o būtent kad jis 2010-02-18 dirbdamas klube „W turėjo pajamų – 20 Lt iš merginos G. S. prostitucijos, tačiau šis faktas iš esmės grindžiamas tik nukentėjusiosios G. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji G. S., duodama parodymus apie 2010-02-18 jos suteiktas seksualines paslaugas, nurodė, kad klube tą dieną ,,greičiausiai dirbo Petras“. Kitų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų faktą, kad 2010-02-18 iš G. S. prostitucijos P. Ž. gavo kaltinime nurodomus 20 Lt, byloje nesurinkta.

23.6. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos pripažįsta, kad byloje pakanka įrodymų iš skirtingų šaltinių, kad P. Ž., veikdamas bendrai su A. A., E. J., D. Č. ir A. Z., turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos, todėl jis pagrįstai nuteistas pagal BK 307 straipsnio 1 dalį. Tačiau byloje nenustačius tikslios iš tokios nusikalstamos veikos gautos finansinės naudos, sprendžia, kad P. Ž. iš pelnymosi iš kito asmens prostitucijos gavo tiksliai nenustatytą pajamų dydį. Dėl to skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl P. Ž. nuteisimo keičiama dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (mažinama nuosprendžiu nustatyta nuteistojo P. Ž. nusikalstamų veiksmų apimtis) ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (naikinamas P. Ž. taikytas turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis) (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).

Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis)

24. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai, yra 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – ir BAĮ) su pakeitimais. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012, 2K-33-303/2017). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, t. y. mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti tos bendrijos narys, o individualios įmonės apskaitą – tos įmonės savininkas. BAĮ 11 straipsnis nustato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t.y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017; 2K-71-976/2017). Įstatymas reikalauja tiesioginės ar netiesioginės tyčios dėl BK 222 straipsnyje numatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, t.y. reikalaujama, kad kaltininkas suvoktų, jog jis apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą (pvz. nepateikia buhalterei duomenų apie įmonės sandorius, pajamas ir išlaidas), numato, kad tai iškreipia buhalterinę apskaitą ir dėl jo veikos bus neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori (tiesioginės tyčios forma) arba tiesiog yra abejingas dėl jų kilimo (netiesioginės tyčios forma).

24.1. Nagrinėjamoje byloje A. A., A. Z., E. J. ir O. Z. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad:

A. Z. ir A. A. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 organizavo UAB „XXXXX” apgaulingos apskaitos tvarkymą, pavesdami UAB „B.“ vyr. buhalteriui O. Z., kuris dirbo UAB „XXXXX” vyr. buhalteriu pagal bendradarbiavimo sutartį, ir UAB „XXXXX” direktoriui E. J. apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „XXXXX” buhalterinę apskaitą, o V. R., kuris dirbo UAB „XXXXX” be darbo sutarties (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), tvarkyti ,,juodąją buhalteriją“ - vedant dvigubą UAB „XXXXX” buhalterinę apskaitą, neregistruojant dalies ūkinių operacijų apskaitos registruose, ir taip laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 nuslepiant ir neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose ne mažiau kaip 389 905 Lt pajamų už suteiktas paslaugas, kurių „juodojoje buhalterijoje“ apskaičiavimą ir išmokėjimo apskaitą tvarkė V. R. ir iš kurių laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 darbuotojams buvo išmokėtas „neoficialus“ darbo užmokestis, nuo jo neapskaičiuoti, nedeklaruoti ir į biudžetą nesumokėti mokesčiai: PVM, gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX” turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2010 vasario mėn. UAB „XXXXX” direktorius E. J. ir vyr. buhalteris O. Z., valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijose deklaravo 329 6850 Lt PVM apmokestinamosios vertės, 612 704 Lt pardavimo PVM, 525 580 Lt pirkimo PVM ir 87 124 Lt mokėtino į biudžetą PVM, tokiu būdu nuslėpė ir neapskaitė visų UAB „XXXXX” gautų pajamų, kurios buvo fiksuojamos V. R. vedamojoje „juodojoje buhalterijoje" ir kurios turėjo būti apskaitytos bendrovės elektroniniuose kasos aparatuose bei įrašytos į apskaitos registrus;

- laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki vasario 19 d. E. J. ir O. Z. nuslėpė ir neapskaitė ne mažiau kaip 185 748,93 Lt (neatskaičius PVM) iš klientų gautų pajamų už suteiktas paslaugas, kurios buvo fiksuojamos ir apskaičiuojamos V. R. vedamojoje „juodojoje buhalterijoje“;

- laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 E. J. ir O. Z. nuslėpė ir neapskaitė ne mažiau kaip 204 156,13 Lt. pajamų (neatskaičius PVM), kurios buvo fiksuojamos ir apskaičiuojamos V. R. vedamojoje „juodojoje buhalterijoje“ ir kurios buvo mokamos kaip neoficialus darbo užmokestis UAB „XXXXX” darbuotojams: 113 188 Lt už 2008 m., 90 968,13 Lt už 2009 m.

Iš viso laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 UAB „XXXXX” direktorius E. J. ir vyr. buhalteris O. Z., pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - BAĮ) 4 straipsnį - „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; ...; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2 dalį - „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalį - „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nuostatas, 16 straipsnio 1 dalį (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), 3 dalį (apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka), nepildė ne mažiau kaip 389 905 Lt neapskaitytų pajamų ir darbo užmokesčio privalomų buhalterinės apskaitos registrų: pardavimų ir pirkimų žurnalų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų žurnalų, bendrojo žurnalo, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir kitų dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės ūkinės – komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus ir neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose ne mažiau kaip 389 905 Lt pajamų ir darbo užmokesčio, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 negalima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX” turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 dėl ne mažiau kaip 389 905 Lt neapskaitytų pajamų ir darbo užmokesčio, UAB „XXXXX” direktorius E. J. ir vyr. buhalteris O. Z. pažeisdami 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį (Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos...) nuostatas, neapskaičiavo ir nedeklaravo 325 507 Lt pajamų (be PVM), iš jų 2008 m. - 95 923 Lt, 2009 m. - 76 073 Lt, 2010 m. sausio - vasario mėn. - 153 511 Lt), pažeisdami 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį (nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas..., kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms) ir 23 straipsnio 3 dalį (nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas...,, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos) nuostatas, nuo 273 474 Lt (2008 m. - 153 780 Lt, 2009 m. - 119 694 Lt) neapskaityto darbo užmokesčio neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo 53 665 Lt (2008 m. - 35 976 Lt, 2009 m. - 17 689 Lt) gyventojų pajamų mokesčio, pažeisdami 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 89 straipsnio 1 dalies (apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti nuo prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos...) nuostatas, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 64398 Lt (2008 m. - 17 265 Lt, 2009 m. - 14 895 Lt, 2010 m. - 32 238 Lt) pardavimo PVM, pažeisdami 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-I-1336 5 straipsnio 1 dalį (asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai), 7 straipsnio 1 dalį (apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos...), 9 straipsnio 1 dalį (draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti) nuostatas, neapskaičiavo ir nesumokėjo į Fondo biudžetą 100 12 Lt VSD ir PSD įmokų (2008 m. - 52 256 Lt, 2009 m. - 47 856 Lt) nuo išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio bei pažeisdami 2000-09-12 Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo Nr. 1-1926 4 straipsnio 1 dalį, neapskaičiavo ir nesumokėjo 368 Lt (2008 m. - 248 Lt, 2009 m. - 120 Lt) įmokų į garantinį fondą, tuo padarė Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 218 543 Lt žalą ir dėl to laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 negalima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX” turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

24.2. Taip pat nagrinėjamoje byloje A. A., A. Z., D. Č. ir O. Z. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad:

A. Z. ir A. A. laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 organizavo UAB „XXXXX“ apgaulingos apskaitos tvarkymą, pavesdami laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009-06-30 UAB „XXXXX“ direktoriui D. Č., vyr. buhalteriui O. Z. laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą, o V. R., kuris dirbo UAB „XXXXX“ be darbo sutarties (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 tvarkyti „juodąją buhalteriją“ - vedant dvigubą UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą, neregistruojant dalies ūkinių operacijų apskaitos registruose ir taip laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 nuslepiant ir neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose ne mažiau kaip 426 577,79 Lt pajamų už suteiktas paslaugas, kurių ,,juodojoje buhalterijoje“ apskaičiavimą ir išmokėjimo apskaitą tvarkė V. R. ir iš kurių laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 darbuotojams buvo išmokėtas „neoficialus“ darbo užmokestis, nuo jo neapskaičiuoti, nedeklaruoti ir į biudžetą nesumokėti mokesčiai: PVM, gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 liepos mėn. UAB „XXXXX“ direktorius D. Č. ir vyr. buhalteris O. Z. valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijose deklaravo 411 969 Lt PVM apmokestinamosios vertės, 70 795 Lt pardavimo PVM, 27 495 Lt pirkimo PVM ir 42 300 Lt mokėtino į biudžetą PVM, tokiu būdu nuslėpė ir neapskaitė visų UAB ,,XXXXX“ gautų pajamų, kurios buvo fiksuojamos „juodojoje buhalterijoje“ ir kurios turėjo būti apskaitytos bendrovės elektroniniuose kasos aparatuose bei įrašytos į apskaitos registrus;

- laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 liepos mėn. UAB „XXXXX“ direktorius D. Č. ir vyr. buhalteris O. Z. nuslėpė ir neapskaitė ne mažiau kaip 318 193, 12 Lt (neatskaičius PVM) iš klientų gautų pajamų už suteiktas paslaugas;

- laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 vasario mėn. D. Č. valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijose deklaravo 177 213 Lt PVM apmokestinamosios vertės, 36 175 Lt pardavimo PVM, 20 614 Lt pirkimo PVM ir 15 561 Lt mokėtino į biudžetą PVM, tokiu būdu nuslėpė ir neapskaitė visų UAB „XXXXX“ gautų pajamų, kurios buvo fiksuojamos „juodojoje buhalterijoje“ ir kurios turėjo būti apskaitytos bendrovės elektroniniuose kasos aparatuose bei įrašytos į apskaitos registrus;

- laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 vasario mėn. D. Č. nuslėpė ir neapskaitė ne mažiau kaip 108 384,67 Lt (neatskaičius PVM) iš klientų gautų pajamų už suteiktas paslaugas.

Iš viso laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 liepos mėn. UAB „XXXXX“ direktorius vyr. buhalteris O. Z., laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 vasario mėn. UAB ,,XXXXX“ direktorius D. Č., pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - BAĮ) 4 straipsnio - „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; ...; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti kaitos dokumentais... apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2 dalį - „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti kaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalį - „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padalyti“, nuostatas, 16 straipsnio 1 dalį (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), 3 dalį (apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka), nepildė ne mažiau kaip 426 577,79 Lt neapskaitytų pajamų ir darbo užmokesčio privalomų buhalterinės apskaitos registrų: pardavimų ir pirkimų žurnalų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų žurnalų, bendrojo žurnalo, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir kitų dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės ūkinės - komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus ir neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose ne mažiau kaip 426 577,79 Lt pajamų ir darbo užmokesčio, bei nepateikdami buhalterinės apskaitos registre „Kasa“ 2009-04-30 įrašyto 256 736,53 Lt pinigų likučio išlaidų dokumentų pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių II dalies 4 punktą „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės (ūkio subjekto) vadovas, vyriausiasis buhalteris ir kasininkas“ ir III dalies 11 punktą („Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“) reikalavimus ir Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <.„> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuostatas, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 negalima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 liepos mėn. dėl ne mažiau kaip 318 193, 12 Lt neapskaitytų pajamų ir darbo užmokesčio UAB „XXXXX“ direktorius D. Č. ir vyr. buhalteris O. Z., pažeisdami 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas - „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos <...>“ neapskaičiavo ir nedeklaravo 268 516,73 Lt pajamų (be PVM), pažeisdami 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007 23 straipsnio 1 dalį – „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas <...>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms“ ir 23 straipsnio 3 dalį – „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas <...>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“ nuostatas, nuo 147 083,12 Lt neapskaityto išmokėto darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 38 811,58 Lt gyventojų pajamų mokesčio, pažeisdami 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 89 straipsnio 1 dalies nuostatas - „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti nuo prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, <...>“, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 49 676,39 Lt pardavimo PVM, pažeisdami 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-I-1336 5 straipsnio 1 dalį – „Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai“, 7 straipsnio 1 dalį – „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <...>; 9 straipsnio 1 dalį – „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...>“ nuostatas, neapskaičiavo ir nesumokėjo į Fondo biudžetą 72 211,70 Lt VSD ir PSD įmokų bei pažeisdami 2000- 09-12 Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalį, neapskaičiavo ir nesumokėjo 205 99 Lt įmokų į garantinį fondą, tuo padarė Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 160 905,66 Lt žalą ir dėl to laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 liepos mėn. negalima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį.

Laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. vasario mėn. dėl ne mažiau kaip 108 384,67 Lt neapskaitytų pajamų ir darbo užmokesčio UAB „XXXXX“ direktorius D. Č., pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas – „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos <...>“ neapskaičiavo 90 185,07 Lt pajamų (be PVM), pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį – „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas <...>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms“ ir 23 straipsnio 3 dalį – „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas <...>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“ nuostatas, nuo 141 698 Lt neapskaityto išmokėto darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 29 109,35 Lt gyventojų pajamų mokesčio, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 89 straipsnio 1 dalies nuostatas – ,,Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti nuo prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 18 199,6 Lt pardavimo PVM, pažeisdamas 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-I-1336 5 straipsnio 1 dalį – „Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai“, 7 straipsnio 1 dalį – „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <...>“, 9 straipsnio 1 dalį – „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...>“ nuostatas, neapskaičiavo ir nesumokėjo į Fondo biudžetą 74 541 62 Lt VSD ir PSD įmokų bei pažeisdamas 2000-09-12 Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalį, neapskaičiavo ir nesumokėjo 186,39 Lt įmokų į garantinį fondą ir tuo padarė Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 122 036 96 Lt žalą ir dėl to laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. vasario mėn. negalima iš dalies nustatyti UAB ,,XXXXX“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

24.3. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tokius kaltinimus konstatavo, kad kaltinimai dėl UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ apgaulingos apskaitos tvarkymo pasitvirtino kaltinamiesiems A. A., E. J., D. Č. ir O. Z. ir visus juos teismas pripažino kaltais bei nuteisė pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Dėl kaltinamajai A. Z. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) teismas nusprendė, kad A. Z. dalyvavimas UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ apgaulingos apskaitos tvarkyme neįrodytas, todėl ją pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) išteisino, neįrodžius, jog ji dalyvavo šių nusikalstamų veikų padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

24.4. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį skundžia nuteistieji E. J., D. Č., O. Z. ir pastarojo gynėjas, o nuosprendžio dalį dėl A. Z. išteisinimo – prokuroras.

Dėl nuteistųjų E. J., D. Č. ir O. Z. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje pagrįstumo

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias A. A., E. J., D. Č. ir O. Z. dalyvavimo nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes:

A. A., E. J. ir O. Z., veikdami organizuotoje grupėje, organizuojant A. A., laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 vykdė UAB „XXXXX“ apgaulingos apskaitos tvarkymą. A. A. pavedimu, UAB „B.“ vyr. buhalteris O. Z., kuris dirbo UAB „XXXXX“ vyr. buhalteriu pagal bendradarbiavimo sutartį, ir UAB „XXXXX“ direktorius E. J. apgaulingai, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, tvarkė UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą. Tuo pačiu metu V. R., kuris dirbo UAB „XXXXX“ be darbo sutarties (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) ir kuriam A. A. buvo pavedęs tvarkyti „juodąją buhalteriją“ – vedant dvigubą UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą taip, kad būtų neregistruojama dalis ūkinių operacijų apskaitos registruose ir laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 nuslepiant ar neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose ne mažiau kaip 389 905 Lt (112 924, 29 €) pajamų už suteiktas teisėtas (229 105 Lt) ir neteisėtas (160 800 Lt) paslaugas, neapskaitant buhalterinėje apskaitoje iš teisėtai gautų lėšų išmokėto užmokesčio. Iš tų (teisėtų ir neteisėtų) pajamų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 bendrovės darbuotojams ir joje oficialiai neįdarbintiems asmenims, iš kurių dalis buvo įsijungę į organizuotos nusikalstamos grupės veiklą, buvo mokamas „neoficialus“ darbo užmokestis, o nuo jo iš teisėtos veiklos gautų pajamų dalies išmokėto darbo užmokesčio, taip vadinamuose „vokeliuose“, neapskaičiuoti, nedeklaruoti ir į biudžetą nesumokėti mokesčiai: PVM, gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą, kuriuos nustatytu laiku privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti bendrovė UAB „XXXXX“. Todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi A. A., E. J. ir O. Z., pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001-11-16 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (toliau – BAĮ) 4 straipsnį - „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; ...; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2 dalį – „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalį – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nuostatas, 16 straipsnio 1 dalį (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), 3 dalį (apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka), neapskaitė buhalterinėje apskaitoje ne mažiau kaip 229 105 Lt (66 353,39 €) iš teisėtos veiklos gautų, tačiau neapskaitytų pajamų ir darbo užmokesčio. Nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų: pardavimų ir pirkimų žurnalų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų žurnalų, bendrojo žurnalo, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir kitų dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės ūkinės - komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 negalima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokiu būdu, A. A., O. Z. ir E. J. apgaulingai tvarkė UAB ,,XXXXX“ buhalterinę apskaitą;

taip pat A. A. laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 organizavo UAB „XXXXX“ apgaulingos apskaitos tvarkymą, pavesdamas laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009-06-30 UAB „XXXXX“ direktoriui D. Č. ir vyr. buhalteriui O. Z., o laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 UAB „XXXXX“ direktoriui D. Č., apgaulingai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tvarkyti UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą. Tuo pačiu metu pavesdamas V. R., kuris UAB „XXXXX“ dirbo be darbo sutarties (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 tvarkyti „juodąją buhalteriją“ - vedant dvigubą UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą taip, kad būtų neregistruojama dalis ūkinių operacijų apskaitos registruose, o laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28, nuslepiant ar neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose ne mažiau kaip 383 278 Lt (108 638,89 €) pajamų, jų tarpe: iš teisėtos veiklos (219 078 Lt) ir neteisėtos veiklos (164 200 Lt) už suteiktas paslaugas, kurių „juodojoje buhalterijoje“ apskaičiavimą ir išmokėjimo apskaitą tvarkė V. R.. Iš šių teisėtų ir neteisėtų pajamų laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 darbuotojams buvo išmokėtas „neoficialus“ darbo užmokestis, nuo jo neapskaičiuoti, nedeklaruoti ir į biudžetą nesumokėti mokesčiai: PVM, gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 liepos mėn. A. A. pavedimu UAB „XXXXX“ direktorius D. Č. ir vyr. buhalteris O. Z., o laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 vasario mėn. UAB „XXXXX“ direktorius D. Č., A. A. nurodymu, pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (toliau – BAĮ) 4 straipsnio - „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; ...; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2 dalį – „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalį – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nuostatas, 16 straipsnio 1 dalį (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), 3 dalį (apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka), neapskaitė ne mažiau kaip 219 078 Lt (63 449,37 €) neapskaitytų iš teisėtos veiklos gautų pajamų ir darbo užmokesčio, nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų: pardavimų ir pirkimų žurnalų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų žurnalų, bendrojo žurnalo, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir kitų dokumentų, nepateikė dokumentų, patvirtinančių pinigų likučio – 256 736, 53 Lt (74 356,04 €), nurodyto buhalterinės apskaitos registre „Kasa“ 2009-04-30, panaudojimą pateisinančių dokumentų, dėl ko negalima nustatyti bendrovės ūkinės - komercinės veiklos rezultatų, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus. Tokiu būdu A. A., O. Z. ir D. Č. apgaulingai tvarkė UAB ,,XXXXX” buhalterinę apskaitą.

25.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs aukščiau nurodytas UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ apgaulingos apskaitos tvarkymo aplinkybes, konstatavo, kad A. A., O. Z., E. J. ir D. Č. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalies ir 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Teismas E. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB ,,XXXXX“ apskaitos tvarkymo), o D. Č. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB ,,XXXXX“ apskaitos tvarkymo). Dėl O. Z. ir A. A. nusikalstamų veiksmų, susijusių su UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad teismo nustatyti O. Z. ir A. A. veiksmai kvalifikuotini kaip viena testinė nusikalstama veika, numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, nes O. Z. ir A. A. nusikalstamus veiksmus jungė vienas ir tas pats sumanymas, kurį jie realizavo tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tarpusavyje suderintais veiksmais ir jų tyčia apėmė abiejų bendrovių apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, siekiant to paties nusikalstamos veiklos rezultato.

25.2. Nuteistieji E. J., D. Č. ir O. Z. bei pastarojo gynėjas nesutinka su nuteistųjų E. J., D. Č. ir O. Z. nuteisimu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistieji E. J., D. Č. ir O. Z. bei pastarojo gynėjas prašo nuteistuosius E. J., D. Č. ir O. Z. pagal BK 25 straipsnio 3 dalies ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti. Tokie prašymai atmestini.

25.3. Pirmosios instancijos teismas, remiantis byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visetu, kurį sudaro: nuteistųjų A. A., A. Z., E. J., D. Č., O. Z., liudytojų V. R., B. D., A. O. parodymai, Specialistų išvados dėl UAB „XXXXX“ ir „XXXXX“ ūkinės – finansinės veiklos ir kiti rašytiniai dokumentai, nustatė, kad UAB „XXXXX“ ir „XXXXX“ buhalterinė apskaita buvo vedama, pažeidžiant buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus ir už tokios neteisėtos veikos padarymą yra atsakingi A. A., E. J., D. Č., O. Z..

25.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą, dar kartą išanalizavusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad tokia teismo išvada yra teisinga ir pagrįsta.

25.5. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad UAB „XXXXX“ ir „XXXXX“ apgaulingą apskaitos tvarkymą organizavo nuteistasis A. A., kuris ir buvo faktinis abiejų bendrovių savininkas. Šiame kontekste pažymėtina, kad šios teismo nustatytos aplinkybės A. A. neskundžia, todėl nuteistojo O. Z. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad byloje nenustatyta, kad A. A. vadovavo nusikalstamai grupei apgaulingai tvarkiusiai buhalterinę apskaitą UAB „XXXXX“ ir „XXXXX“, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

25.6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis A. A. pavedė kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB ,,XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ direktoriams E. J. ir D. Č., kuriuos jis pats ir paskyrė į direktorių pareigas minėtose bendrovėse, nesilaikant teisės aktų reikalavimų tvarkyti minėtų bendrovių buhalterinę apskaitą. Bylos įrodymai patvirtina, kad UAB ,,XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ buvo vedama dviguba buhalterinė apskaita, t.y. oficiali ir neoficiali (,,juodoji buhalterija“). Nustatyta, kad UAB „XXXXX“ oficialią buhalterinę apskaitą nuo 2005-12-15 iki 2008-04-01 pagal sutartį tvarkė UAB ,,Vilniaus apskaitos namai”, nuo 2008-04-01 iki 2010-05-01 UAB ,,B.”, kurioje pagal darbo sutartį dirbo O. Z. (nuo 2008-04-22 iki 2010-03-01). UAB „XXXXX“ oficialią buhalterinę apskaitą tvarkė: nuo 2007-03-01 iki 2008-06-30 vyr. buhalterė L. P., nuo 2008-09-02 iki 2009-05-03 vyr. buhalteris O. Z., o nuo 2009-05-04 IĮ (nuo 2010-04-13 UAB) „S. C.“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad 2009-05-04 buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartyje, sudarytoje su IĮ „S. C.“, 5 dalyje, buvo nurodyta, kad „Vykdytojas atsako už savo sudarytų buhalterinių dokumentų apskaičiavimus bei finansinės ir mokestinės atskaitomybės teisingą užpildymą pagal Užsakovo pateiktus dokumentus. Vykdytojas neatsako už ūkinės finansines operacijas neatvaizduotas užsakovo pateiktuose dokumentuose, taip pat už operacijas, kurių dokumentai nebuvo pateikti, ir už savo atliktus skaičiavimus, kurie buvo atlikti remiantis klaidingais užsakovo dokumentais. Vykdytojas atsako už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, suteiktas sutarties galiojimo laikotarpiu.“. Už UAB ,,XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ neoficialią apskaitą buvo atsakingas UAB ,,XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ be darbo sutarties dirbęs V. R.. Šią aplinkybę V. R. pripažino ir apie tokią neteisėtą savo veiklą byloje davė pakankamai išsamius parodymus, kuriuos patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – kratos metu išimti dokumentai - sąsiuviniai, administratorių neoficialios ataskaitos, remiantis kuriais V. R. ir tvarkė neoficialią UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ buhalterinę apskaitą. Liudytojas V. R. parodė, kad jis neoficialiai įsidarbino UAB ,,XXXXX“ buhalteriu. Neoficialaus darbo UAB ,,XXXXX“ sistemą jam paaiškino UAB ,,XXXXX“ direktorius E. J.. Vėliau jis tvarkė ir UAB ,,XXXXX“ ,,juodąją buhalteriją“. Jis buvo pavaldus UAB ,,XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ direktoriams, būtent iš jų jis gaudavo administratorių neoficialias ataskaitas ir jų nurodymu apskaičiuodavo UAB ,,XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ darbuotojams neoficialų atlyginimą, o atlyginimus išmokėdavo patys bendrovių direktoriai. Liudytojas V. R. nurodė pažinojęs ir A. A. bei A. Z. ir iš jų elgesio supratęs, kad jie yra kažkokie viršininkai, tačiau nežinojo, kad jie bendrovių savininkai. Liudytojas neneigė bendravęs su šiais asmenimis dėl jo neoficialiai apskaitomų UAB ,,XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ piniginių lėšų. Tokius liudytojo V. R. parodymus patvirtina byloje esantys telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo turinys.

25.7. Nuteistieji E. J. ir D. Č. neneigia žinojęs apie jų vadovaujamose bendrovėse egzistavusią neteisėtą dvigubą buhalterinę apskaitą ir pripažino patys nuolat gavę neoficialius atlyginimus (,,vokelyje“), tačiau teigia nežinoję, kad ir oficiali bendrovių buhalterinė apskaita vedama apgaulingai. Tačiau toks nuteistųjų teiginys yra nelogiškas. Byloje nustatytas ir nuteistųjų E. J. ir D. Č. pripažintas faktas, kad jų vadovaujamose bendrovėse buvo vedama dviguba buhalterinė apskaita ir kad jie gaudavo neoficialų atlyginimą, liudija apie jų kaip bendrovių direktorių neteisėtą veiklą, organizuojant bendrovių buhalterinę apskaitą. Minėta, kad pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį būtent įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Byloje nustatyta, kad UAB „XXXXX“ ir „XXXXX“ oficialią buhalterinę apskaitą kaltinime nurodytu laikotarpiu tvarkė O. Z., kuris kartu su gynėju apeliaciniame skunde teigia, kad O. Z. neturėjo tikslios informacijos apie UAB ,,XXXXX“ ir ,,XXXXX“ pajamas, O. Z. reikalingą buhalteriniai atskaitomybei tvarkyti informaciją teikdavo įmonių direktoriai E. J. ir D. Č. bei administratorė B. D., todėl jis žinojo tik tai, ką jam pateikdavo minėti asmenys. Teisėjų kolegija tokius apeliantų teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis O. Z. parodė, kad jis, tvarkydamas UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ buhalterijas buvo pavaldus šių bendrovių vadovams E. J. ir D. Č. ir su jais derino visus buhalterinius klausimus, iš jų gaudavo duomenis, kuriuos turėdavo suvesti į apskaitos programą ir teikė ataskaitas VMI. Nuteistasis O. Z. taip pat pripažino, kad jis su grynaisiais pinigais nedirbo, nors žinojo, kad bendrovėse yra gaunami ir grynieji pinigai, tačiau teigė, kad visi grynieji pinigai ,,suplaukdavo“ pas V. R.. Tokie nuteistojo O. Z. parodymai paneigia ir jo parodymus, kad jis nežinojo, kad V. R. tvarkė neoficialią UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ buhalterinę apskaitą. Tokios nuteistojo O. Z. nurodytos aplinkybės, įvertinus jas kartu su V. R. duotais parodymais, kad būtent jis tvarkė UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ neoficialią buhalterinę apskaitą, susijusią su grynaisiais pinigais, mokėjo neoficialius atlyginimus, taip pat nuteistojo E. J. teisme duoti parodymai, kad O. Z. UAB ,,XXXXX“ atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais ir tokį atlyginimą jam, kaip ir E. J., mokėjo V. R., o O. Z. žinojo, kad jam yra mokamas neoficialus atlyginimas bendrovėje, kurioje jis pats dirbo vyr. buhalteriu, liudija, kad O. Z. buvo informuotas apie UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ egzistuojančią dvigubą buhalterinę apskaitą ir jis, prisiimdamas įsipareigojimus tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą, kurioje egzistuoja tokia BAĮ neatitinkanti buhalterinė apskaita, kartu su UAB „XXXXX“ direktoriumi E. J. ir UAB „XXXXX“ direktoriumi D. Č., veikė neteisėtai ir tai, turėdamas universitetinį finansinį išsilavinimą, suprato ir numatė, kad dėl tokių veiksmų bendrovių buhalterinė apskaita vedama neteisingai ir joje neatvaizduojamos visos ūkinės operacijos ir įvykiai.

Žemesnės instancijos teismas

25.8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejojus ikiteisminio tyrimo metu atliktų UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ ūkinės finansinės veiklos specialistų tyrimo išvadomis, kurios buvo iš esmės pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, o ne bendrovių dokumentais, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ ekonominė (finansų, buhalterinė) ekspertizė (2017-05-29 Ekspertizės aktas Nr. 11-2261 (16) su priedais (34 t. b. l. 12-57)), kurios metu buvo analizuojami UAB „XXXXX“ ir „XXXXX“ dokumentai. Šio ekspertinio tyrimo metu buvo nustatytos sekančios aplinkybės, susijusios su UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ buhalterinė apskaita.

25.9. Ekspertė, susipažinusi su pateiktais tyrimui UAB ,,XXXXX“ dokumentais, nustatė, kad ekspertiniam tyrimui nepateikti UAB ,,XXXXX“ 2008-01-01 – 2010-02-28 laikotarpio dokumentai: apskaitos registras Didžioji knyga, buhalterinės apskaitos registrai pagal balansines sąskaitas, gaunamų ir išrašomų PVM apskaitos registras, inventorizacijos aprašai. Taip pat nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai: balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, nuosavo pokyčio ataskaita, aiškinamasis raštas. Ekspertė, ištyrusi pateiktus UAB ,,XXXXX“ dokumentus: kasos dokumentus su pateisinamais dokumentais, kasos operacijų žurnalus, banko dokumentus, avanso apyskaitas, pirkimo dokumentus, PVM deklaracijas, PVM sąskaitas faktūras, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, Vilniaus AVMI mokesčio mokėtojo 2009-09-25 dienos balansą, o taip pat tyrimui pateiktus spalvotus segtuvus, kurie priklausė UAB ,,XXXXX“ klubams: ,,E. C.“ (2 mėlyni segtuvai), ,,E. C. G.“ (2 geltoni segtuvai) ir ,,E. C. 3“ (2 žali segtuvai), kuriuos buvo kaupiamos klubuose dirbusių administratorių pildomos neoficialios ataskaitos (lentelės), be kita ko, ir apie atitinkamo UAB ,,XXXXX“ klubo kiekvieną dieną nuo 2010-01-01 iki 2010-02-19 gautas pajamas (grynais ir kreditu), konstatavo, kad pagal ekspertiniam tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti gautų pajamų tikslių šaltinių, nes ekspertiniam tyrimui pateiktuose UAB ,,XXXXX“ kasos žurnaluose yra apskaitoma bendra dienos įplaukų suma (grynais ir be grynųjų pinigų/kortelėmis ir pan.), neišskiriant už ką buvo gautos įplaukos. Ekspertiniam tyrimui pateiktuose UAB ,, XXXXX“ buhalteriniuose dokumentuose nėra atskirai užfiksuota pajamos gautos už alkoholinius gėrimų ir tabako pardavimus, už įėjimą į klubus, arbatpinigius, šokius, konsumacijos paslaugas ir paslaugas įvardintas: privatus šokis“, ,,privatus šokis su džakuzi vonia“, ,,Escort“, Full“, ,,Erotinis masažas“. Pagal pateiktus dokumentus ekspertė nustatė, kad UAB ,,XXXXX“ 2010 m. sausio 1 d. – vasario 19 d. iš viso gavo 277 056,85 Lt (80 241,21 €) pajamų ir 1 050 Lt (304,10 €) arbatpinigių, kurie bendrovės apskaitoje neapskaityti. Ekspertė, palyginusi UAB ,,XXXXX“ neoficialiose ataskaitose užfiksuotas pajamas su UAB ,,XXXXX“ kasos operacijų žurnaluose apskaitytomis pajamomis ir tyrimui pateiktas PVM deklaracijas, nustatė, kad bendrovės operacijų žurnaluose apskaityta 159 963, 53 Lt (46 328,64 €) mažiau gautų pajamų (su PVM), iš jų 27 453,70 Lt (7 781,66 €) PVM, ir tuo galimai padaryta žala valstybės biudžetui. Ekspertė ištyrusi pateiktus UAB ,,XXXXX“ dokumentus: darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, išmokėjimo žiniaraščius, banko išrašus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, netikslumų, apskaičiuojant bendrovės darbuotojams darbo užmokestį ir išskaičiuojant mokesčius nenustatė. Iš pateiktų tyrimui rašytinių dokumentų - pagal žalios spalvos sąsiuvinį su langeliais ir šį dokumentą pildžiusio V. R. parodymus ekspertė nustatė, kad UAB ,,XXXXX“ E. J. 2008-01-01 – 2010-02-28 laikotarpiu neoficialiai išmokėjo 52 948, 75 Lt (15 335, 02 €) darbo užmokesčio ir dėl to bendrovės buhalterinėje apskaitoje neparodė 71 094, 97 Lt (20 590,53 €) apskaičiuoto darbo užmokesčio, dėl to mažiau buvo sumokėta 13 914, 57 Lt (4 029, 94 €) gyventojų pajamų mokesčio, 4 231, 65 Lt (1 225,57 €) ir 22 025,27 (6 378,96 €) įmokų į Sodra ir 71,11 (20,59) įmokų į Garantinį fondą. Remiantis ekspertiniam tyrimui pateiktų ir ekspertinio tyrimo metu ištirtų dokumentų visetu ekspertė nustatė, kad tvarkant UAB ,,XXXXX“ 2008-01-01 – 2010-02-28 laikotarpio apskaitą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 su pakeitimais) 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 17 straipsnio (ekspertė klaidingai išvadoje nurodė 7 straipsnį, nes iš tiriamosios ekspertizės akto dalies matyti, kad turi būti 17 straipsnis) nuostatų, Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 15 dalies 1 dalies, 10 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 78 straipsnio 5 dalies nuostatų. UAB ,,XXXXX“ 2008-01-01 – 2010-02-28 laikotarpiu bendrovės ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neužregistravusi apskaitos registruose: apskaitos registras Didžioji knyga, buhalterinės apskaitos registrai pagal balansines sąskaitas, išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų – faktūrų registras, bendrovei nesudarius finansinių ataskaitų, neatlikus turto ir įsipareigojimų inventorizacijos, nepaskaičius visų pajamų nurodytų mėlynos, geltonos ir žalios spalvos segtuvuose ir E. J. sumokėjus neoficialų darbo užmokestį UAB ,,XXXXX“ 2008-01-01 – 2010-02-28 laikotarpio veiklą, turtą nuosavą kapitalą at įsipareigojimų dydį ir struktūrą galima nustatyti tik iš dalies.

25.10. Ekspertė, susipažinusi su pateiktais tyrimui UAB ,,XXXXX“ dokumentais, nustatė, kad ekspertiniam tyrimui nepateikti UAB „XXXXX“ 2008-07-01 – 2010-02-28 laikotarpio dokumentai: apskaitos registras Didžioji knyga, buhalterinės apskaitos registrai pagal balansines sąskaitas, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras, inventorizacijos aprašai bei 2009 m. birželio mėn. - 2010 m. vasario mėn. laikotarpio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos. Taip pat nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai: balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas. Ekspertė, ištyrusi ekspertiniam tyrimui pateiktus UAB ,,XXXXX“ kasos operacijų žurnalus konstatavo, kad ekspertiniam tyrimui pateiktuose UAB ,,XXXXX“ kasos žurnaluose yra apskaitoma bendra dienos įplaukų suma (grynais ir be grynųjų pinigų/kortelėmis ir pan.), neišskiriant už ką buvo gautos įplaukos. Ekspertiniam tyrimui pateiktuose UAB ,,XXXXX“ buhalteriniuose dokumentuose nėra atskirai užfiksuota pajamos gautos už alkoholinius gėrimų ir tabako pardavimus, už įėjimą į klubus, arbatpinigius, šokius, konsumacijos paslaugas ir paslaugas įvardintas: privatus šokis“, ,,privatus šokis su džakuzi vonia“, ,,Escort“, Full“, ,,Erotinis masažas“. Ekspertė, ištyrusi pateiktus UAB „XXXXX“ dokumentus: kasos dokumentus su pateisinamaisiais dokumentais, banko dokumentus, avanso apyskaitas, pirkimo dokumentus, PVM deklaracijas, PVM sąskaitas faktūras, sąskaitos 243 Gautinas PVM apyvartą, Vilniaus AVMI mokesčių mokėtojo 2009-06-19 dienos balansą, mokesčių mokėtojo kortelę (2009-06-19), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, priskaičiuoto darbo užmokesčio žurnalus, darbuotojų asmens sąskaitas, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir raudonos spalvos segtuve, kuriame surinkta klubo ,,W“, kuris priklausė UAB ,,XXXXX“, administratorių neoficiali ataskaita apie pajamas 2010 m. vasario mėn. 01-17 d. laikotarpiu, nustatė, kad pagal raudonos spalvos segtuvo duomenis bendrovė 2010 m. vasario mėn. 01-17 d. laikotarpiu gavo 19 826, 75 Lt (5 742,22 €) pajamų (su PVM), iš jų ir 2 010 Lt (582,14 €) arbatpinigių, kurie bendrovės apskaitoje neapskaityti. UAB ,,XXXXX“ 2010 m. vasario mėn. 01-17 d. pajamos apskaičiavus pagal raudonos spalvos segtuvo duomenis buvo netiksliai, 377,83 Lt (109,43 €) mažiau apskaičiuotas ir mokėtinas PVM, ir tuo padaryta turtinė žala valstybės biudžetui. Ekspertė ištyrusi ekspertiniam tyrimui pateiktus UAB ,,XXXXX“ 2008 m. 07 mėn. – 2010 m. 02 mėn. buhalterinės apskaitos dokumentus – darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ir priskaičiuoto darbo užmokesčio žurnalus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, bendrovės darbuotojų asmeninės sąskaitas (2008-2009 m.), netikslumų, apskaičiuojant bendrovės darbuotojams darbo užmokestį ir išskaičiuojant mokesčius nenustatė. Iš pateiktų tyrimui rašytinių dokumentų - pagal žalios spalvos sąsiuvinį su langeliais ir šį dokumentą pildžiusio V. R. parodymus ekspertė nustatė, kad UAB ,,XXXXX“ 2008-07-01 – 2010-02-28 laikotarpiu D. Č. neoficialiai buvo išmokėta 52 734,65 Lt (15 273,01 €) darbo užmokesčio, dėl to bendrovės buhalterinėje apskaitoje neparodė 70 311,23 (20 363,54 €) apskaičiuojamojo darbo užmokesčio, dėl to mažiau sumokėta 12 652,43 Lt (3 664,40 €) gyventojų pajamų mokesčio, 4 924,15 Lt (1 426,46 €) ir 21 757,40 Lt (6 301,38 €) įmokų į Sodra ir 74,95 (21,71 €) įmokų į Garantinį fondą. Remiantis ekspertiniam tyrimui pateiktų ir ekspertinio tyrimo metu ištirtų dokumentų visetu ekspertė nustatė, kad tvarkant UAB „XXXXX“ 2008-07-01 - 2009-06-30 ir 2009-07-01 - 2010-02-28 laikotarpio apskaitą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 su pakeitimais) 6 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio l, 3, 4 dalies, 17 straipsnio (ekspertė klaidingai išvadoje nurodė 8 straipsnį, nes iš tiriamosios ekspertizės akto dalies matyti, kad turi būti 17 straipsnis) ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575 su pakeitimais) 15 straipsnio bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751 su pakeitimais) 78 straipsnio 5 dalies reikalavimus. UAB „XXXXX“ neužregistravus ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos registruose: apskaitos registras Didžioji knyga, buhalterinės apskaitos registrai pagal balansines sąskaitas, pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų registras; nesudarius finansinių ataskaitų; neatlikus turto ir įsipareigojimų inventorizacijos bei neapskaičius nepaskaičius visų pajamų nurodytų raudonos spalvos segtuve ir D. Č. sumokėjus neoficialų darbo užmokestį, UAB „XXXXX“ 2008-07-01 - 2009-06-30 ir 2009-07-01 - 2010-02-28 laikotarpio veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą galima nustatyti iš dalies.

25.11. Aptartas ekspertizės aktas, skundžiamame teismo nuosprendyje aptarti nuteistųjų ir liudytojų parodymai, leidžia teismui daryti išvadą, kad dėl nuteistųjų E. J., D. Č., O. Z. neteisėtos veikos kilę padariniai visiškai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytus padarinius.

25.12. Minėta, kad įstatymas reikalauja tiesioginės ar netiesioginės tyčios dėl BK 222 straipsnyje numatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, t.y. reikalaujama, kad kaltininkas suvoktų, jog jis apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, numato, kad tai iškreipia buhalterinę apskaitą ir dėl jo veikos bus neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba tiesiog yra abejingas dėl jų kilimo. Ekspertizės aktu nustatyti daugybiniai buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, kurių nežinoti apeliantai negalėjo, pažeidimai, jų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji E. J. ir D. Č., būdami bendrovių direktoriais, ir O. Z., būdamas bendrovių vyr. buhalteriu, suprato, kad neregistruojami dalies ūkinių operacijų ir įvykių apskaitos registruose, nuslėpdami ir neapskaitydami buhalterinės apskaitos registruose visų bendrovių gaunamų pajamų ir išmokamų lėšų (darbo užmokesčio), tokia savo veika pažeidžia buhalterinės apskaitos reikalavimus, numatė, kad tai iškreips įmonės buhalterinę apskaitą ir sukliudys tinkamai nustatyti įmonės rodiklius, ir to norėjo. Taigi nuteistieji veikė tiesioginės tyčios forma. Bylos medžiaga rodo, kad tai buvo daroma tam, kad būtų iškreipta įmonės atskaitomybė ir sumažinti mokesčiai valstybei.

25.13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios teismas tinkamai nustatė nuteistųjų E. J., D. Č. ir O. Z. nusikalstamų veikų aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl visų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo sudėties požymių buvimo jų padarytoje veikoje, taigi tinkamai jiems pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

25.14. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Ekspertizės akte nustatytą UAB „XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų dydį, ir nesant galimybės nustatyti tikslų pajamų dydį, gautą iš UAB ,,XXXXX“ ir ,,XXXXX“ teisėtos ir neteisėtos veikos, skundžiamą teismo nuosprendį keičia dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas): šalina iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies teismo nustatytas aplinkybes apie UAB „XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ iš teisėtos ir neteisėtos veiklos gautas pajamas, ir nustato bendrą dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos UAB ,,XXXXX“ ir ,,XXXXX“ buhalterinėse apskaitose neapskaitytų pajamų dydį, jo nediferencijuodama į gautas iš teisėtos ir neteisėtos veiklos, t.y. teisėjų kolegija n u s tato, kad:

- dėl A. A., E. J. ir O. Z. bendrų nusikalstamų veikų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 UAB „XXXXX“ buhalterinėje apskaitoje, nuslepiant ar neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose, buvo neapskaityta ne mačiau kaip 101 135, 74 € pajamų, gautų iš teisėtos ir neteisėtos UAB „XXXXX“ veiklos, ir darbo užmokesčio;

- dėl A. A., D. Č. ir O. Z. bendrų nusikalstamų veikų laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 UAB „XXXXX“ buhalterinėje apskaitoje, nuslepiant ar neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose, buvo neapskaityta ne mažiau kaip 26 332, 75 € pajamų, gautų iš teisėtos ir neteisėtos veiklos UAB ,,XXXXX“ veiklos, ir darbo užmokesčio.

Dėl prokuroro prašymo

26. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ apgaulingos apskaitos organizavimo (dvi nusikalstamos veikos) buvo kaltinama ir perduota teismui ir A. Z.. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tokius kaltinimus, konstatavo, kad jie nepasitvirtino ir A. Z. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų: 1) dėl UAB „XXXXX” ir 2) UAB „XXXXX“ apgaulingos apskaitos tvarkymo išteisino, nusprendęs, kad byloje neįrodyta, kad nuteistoji A. Z. dalyvavo šių nusikalstamų veikų padaryme.

26.1. Prokuroras nesutinka su tokia teismo išvada ir prašo šią teismo nuosprendžio dalį panaikinti ir A. Z. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už vienos tęstinės nusikalstamos veikos padarymą, t.y. už UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta tokį apelianto – prokuroro prašymą kaip nepagrįstą.

26.2. Prokuroras apeliaciniame skunde naujų ar teismo neįvertintų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos išvadą dėl duomenų A. Z. kaltumui pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pagrįsti nepakankamumo, nenurodo. Prokuroras tik pateikia savitą teismo ištirtų ir nuosprendyje išanalizuotų bylos įrodymų vertinimo versiją, remiantis kuria ir prašo A. Z. pripažinti kalta ir nuteisti už apgaulingos UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą. Prokuroras nenurodo, kokiais konkrečiais veiksmais A. Z. organizavo oficialios UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ buhalterinės apskaitos apgaulingą tvarkymą, o nuteistosios kaltumą dėl tokios tęstinės nusikalstamos veikos padarymo grindžia išimtinai liudytojo V. R. parodymais apie UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ egzistavusią dvigubą buhalteriją ir byloje esančiais, teismo ištirtais bei įvertintais šio liudytojo ir nuteistosios A. Z. pokalbių garso įrašais. Dėl šių įrodymų įrodomosios reikšmės pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė pakankamai išsamius motyvus, kurių prokuroro skundo teiginiai nepaneigia.

26.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ A. Z. oficialiai nedirbo ir šių bendrovių akcijų neturėjo. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistoji A. Z. UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ priklausančiuose klubuose kontroliavo juose dirbančias merginas ir žinojo, kad už šių merginų suteiktas paslaugas gautus pinigus apskaito V. R., todėl su juo pakankamai dažnai bendraudavo ir finansiniais klausimais, susijusiais su jos nelegalia veikla, kontroliuojant naktiniuose klubuose dirbančias merginas. Byloje taip pat nustatyta, kad V. R. UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ oficialiai nedirbo, tačiau apskaitė UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ grynuosius pinigus, gautus iš šių bendrovių teisėtos ir neteisėtos veiklos, t.y. jis buvo atsakingas už ,,juodąją“ minėtų bendrovių buhalterinę apskaitą. Už UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ oficialios buhalterinės apskaitos organizavimą buvo atsakingi šių bendrovių direktoriai E. J. ir D. Č.. Pastarieji už savo vadovaujamų bendrovių ūkinę finansinę veiklą buvo atsakaitingi faktiniam šių bendrovių savininkui A. A.. Už oficialios UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakingas O. Z., kuris viso proceso metu tvirtino, kad jam nurodymus duodavo ir jis buvo atskaitingas UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ direktoriams E. J. ir D. Č.. Nei byloje apklausti UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ direktoriai E. J. ir D. Č., nei šių bendrovių oficialią apskaitą tvarkęs vyr. buhalteris O. Z. nedavė parodymų, kad jiems kokius nors nurodymus dėl oficialios UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymo būtų davusi A. Z.. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių A. Z. įtaką UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ buhalterinei apskaitai, byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad A. Z. kokiu nors būdu dalyvavo kartu su A. A. organizuojant apgaulingą UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą.

26.4. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. Z. pagrįstai išteisinta dėl UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ apgaulingos apskaitos tvarkymo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Tenkinti prokuroro prašymą – pripažinti nuteistąją A. Z. kalta ir nuteisti dar ir dėl UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimo, nėra teisinio pagrindo, todėl toks prokuroro prašymas atmetamas.

Dėl BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo

27. A. Z. ir A. A. buvo kaltinami ir atiduoti teismui dar ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jie laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-02-18, siekdami nuslėpti ne mažiau kaip 816 482,79 Lt, žinodami, kad jie įgyti nusikalstamu būdu - ne mažiau kaip 368 300 Lt, gautų iš 7 merginų prostitucijos, ir ne mažiau kaip 389 905 Lt, gautų iš apgaulingos UAB „XXXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kurią A. Z. ir A. A. nurodymu, tvarkė UAB „XXXXX“ direktorius E. J. ir vyr. buhalteris O. Z., ir ne mažiau kaip 426 577,79 Lt iš apgaulingos UAB „XXXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kurią A. Z. ir A. A. nurodymu, tvarkė UAB „XXXXX“ direktorius D. Č. ir vyr. buhalteris O. Z., laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-02-18 nustatė ne mažiau kaip 816 482,79 Lt legalizavimo sistemą naudodama juos UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ ūkinėje komercinėje veikloje - pavedė V. R. juos kaupti neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise, vesti jų apskaitą „juodojoje“ buhalterijoje, kiekvieną mėnesį apskaičiuoti ir išmokėti UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ darbuotojams atlyginimus ir laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010-02-18 buvo legalizuoti nusikalstamu būdu įgyti ne mažiau kaip 816 482,79 Lt, iš kurių UAB „XXXXX“ darbuotojams buvo išmokėti atlyginimai.

27.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu, ištyrus visus byloje esančius įrodymus, kaltinimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, pareikštas A. Z. ir A. A., nepasitvirtino. Teismas kaltinamųjų veiksmus iš kitų asmenų prostitucijos sukaupto fondo išmokant nusikalstamu būdu gautų pinigų dalį, įvertino, kaip pasiekto rezultato – pajamų, gautų iš kitų asmenų prostitucijos, pasidalinimą, o ne kaip šių pinigų legalizavimą. Be to, teismas sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamieji siekė įteisinti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar turtą. Todėl neoficialių atlyginimų išmokėjimas naktinių klubų darbuotojams ar iš nusikalstamos veikos gautų pinigų pasidalijimas tarp organizuotos grupės narių, negali būti vertinamas kaip A. A. ir A. Z. tikslas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, siekiant nuslėpti jų kilmę. Todėl teismas kaltinamuosius A. A. ir A. Z. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį išteisino, nesant šio nusikaltimo įvykio (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

27.2. Apeliantas – prokuroras, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, skundžia nuosprendį šioje dalyje. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. Z. ir A. A. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir prašo juo pripažinti kaltais ir nuteisti už šios nusikalstamos veikos padarymą. Apelianto nuomone, byloje nustatyta, kad kaltinamieji slėpė pinigus, jų gavimo šaltinius, žinodami, kad jie gauti iš apgaulingos apskaitos, prostitucijos ir naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje, išmokant įmonių darbuotojams iš anksto aptartą atlyginimą. Apelianto teigimu, visi neoficialioje kasoje sukaupti pinigai - 816 482, 79 Lt sudarė iš anksto sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį, kuri nebuvo tinkamai atvaizduojama įmonių buhalterinėje apskaitoje, skirtą direktoriams, administracijos darbuotojams bei kitiems asmenims. Šiems pinigams kaip atlygiui už darbą patekus į civilinę teisėtą apyvartą, jie tapo teisėtais. Apelianto teigimu, tikslas nuslėpti nusikalstamu būdu įgytus pinigus yra akivaizdus, nes jiems surinkti, padalinti buvo vedama dviguba buhalterinė apskaitą, ją vykdė ne įstaigos darbuotojas V. R.. Todėl A. Z. ir A. A. turi atsakyti ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį. Prokuroro prašymas – A. Z. ir A. A. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį – netenkintinas.

27.3. Pagal BK 216 straipsnį atsakomybė kyla tam asmeniui, kuris, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Ši BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje ir jos objektas yras valstybės finansų ir kredito sistema, jos stabilumas. BK 216 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2014-01-08) numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu gautais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu gauti pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veikos. Šio nusikaltimo sudėtis formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.), siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Šios nusikalstamos veikos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais legalizuoja nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą, ir to siekia. Būtinas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą.

27.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji A. Z. ir A. A., kartu su UAB ,,XXXXX“ direktoriumi E. J. ir UAB ,,XXXXX“ direktoriumi D. Č., turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos. Taip pat byloje nustatyta, kad UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita ir už tai byloje nuteisti A. A., E. J. ir D. Č. bei O. Z.. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad iš nusikalstamų veikų: pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir apgaulingai tvarkomos UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ apskaitos neoficialioje bendrovių kasoje buvo sukaupta – 816 482,79 Lt, kurie visi buvo panaudoti neoficialių atlyginimų mokėjimui ir tokiu būdu legalizuoti, ir už tokią nusikalstamą veiką yra atsakingi A. Z. ir A. A..

27.5. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja šiame procesiniame dokumente aptartiems bylos įrodymams. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nepavyko nustatyti, kiek UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ ūkinėje komercinėje veikloje buvo panaudota pajamų gautų iš teisėtos ir neteisėtos veiklos. Be to, byloje nustatyta, kad nuteistieji A. A. ir A. Z. oficialiai UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ nedirbo, šių bendrovių buhalterinės apskaitos netvarkė ir atlyginimų UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ dirbusiems asmenims nemokėjo, todėl jie tiesiogiai UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ ūkinėje komercinėje veikloje panaudoti iš neteisėtos veikos gautų pajamų negalėjo. Nuteistieji A. A. ir A. Z. kaltinami organizavę nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (BK 24 straipsnio 4 dalis), tačiau tokios nusikalstamos veikos vykdytojui (-ams) kaltinimai nepareikšti. Todėl byloje nesant nusikaltimo vykdytojo, negalimas apkaltinamasis nuosprendis ir bendrininkų atžvilgiu.

27.6. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas A. A. ir A. Z. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, įvykis, todėl jie pagrįstai dėl tokio kaltinimo išteisinti.

Dėl organizuotos grupės

28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir teismų praktiką, konstatavo, kad A. A., A. Z., E. J., D. Č., o taip pat P. Ž. ir O. Z., padarydami jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikė organizuotoje grupėje, kiekvienas darydamas nusikalstamus veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia.

28.1. Apeliantai – nuteistieji ir nuteistojo O. Z. gynėjas ginčija šią teismo nustatytą aplinkybę, teigdami, kad byloje neįrodytas nuteistųjų dalyvavimas organizuotoje grupėje. Su tokiais apeliantų teiginiais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

28.2. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad A. A. ir A. Z. organizuotoje prostitucijos veikloje nuolat dalyvavo UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ direktoriai E. J. ir D. Č., tarp šių nuteistųjų buvo vaidmenų pasiskirstymas, o sutinkančios teikti lytines paslaugas moterys prostitucijai buvo organizuojamos veikiant pagal vieną schemą, sistemingai. Nors nagrinėjamoje byloje skiriasi nusikalstamų veikų darymo laikas, bendrininkų veiksmų apimtis, tačiau nustatyta, kad pelnymasis iš prostitucijos buvo organizuojamas pagal vienodą schemą, tapačiais veiksmais, įgyvendinant vieną sumanymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kai kurių moterų prostitucija buvo organizuota net po kelis kartus. Atskirais laikotarpiais padaryti, tačiau dėl nuolatinio prostitucijos verslo sąlygų atnaujinimo (naujų ar tų pačių moterų pakartotinio organizavimo prostitucijai) besitęsiantys nuteistųjų veiksmai buvo nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – visuomenėje priimtas seksualinių santykių normas, dorovę. Bendrininkus A. A., A. Z., E. J., D. Č. siejo vienas bendras sumanymas ir tyčia, jie siekė to paties rezultato – pasipelnyti iš moterų, sutikusių verstis prostitucija ir taip gauti pajamų iš bendromis pastangomis sukurto nusikalstamo verslo. Todėl tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų A. A., A. Z., E. J., D. Č. padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintos tęstiniu nusikaltimu, A. A. ir A. Z. atveju kvalifikuojamu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, o nuteistųjų E. J. ir D. Č. atveju – tęstiniu nusikaltimu, kvalifikuojamu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį. Tokios vaikų kvalifikavimo praktikos laikosi ir Lietuvos A. T. (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2011, 2K-227/2012). Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. A., E. J., D. Č. bei O. Z. vykdė apgaulingą UAB. XXXXX“ ir ,,XXXXX“ buhalterinę apskaitą. Nagrinėjamoje byloje nustatytas tokios nusikalstamos veikos laikotarpis, nuteistųjų tarpusavio nuolatiniai ryšiai ir vaidmenų pasiskirstymas, iš tokios veiklos gautų pajamų dydis ir pasidalinimas tarp bendrininkų liudija, kad ir ši nusikalstama veika buvo vykdoma pagal iš anksto sugalvotą schemą, siekiant išvengti mokesčių ir turėti neapskaitytų pajamų.

28.3. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, galiojusią nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, organizuota grupė buvo apibrėžiama kaip viena iš bendrininkavimo formų, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

28.4. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes A. A. E. J., D. Č. padarė po du apysunkius nusikaltimus. Skundžiamame nuosprendyje teismas detaliai ir motyvuotai nurodė šių nusikalstamų veikų pobūdį, jų darymo mechanizmą, organizuotos grupės narių vaidmenų pasiskirstymą ir konkrečius jų atliktus veiksmus, jų susietumą (ryšį), kurie patvirtina jų susitarimą bendrai tiek pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, tiek ir apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterines apskaitas, ir šių nusikalstamų veikų darymą, o tai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytus organizuotos grupės požymius. Todėl nuteistiesiems A. A., E. J., D. Č. pagrįstai taikyta BK 25 straipsnio 3 dalies norma. Pagal teismų praktiką visi organizuotos grupės nariai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimų vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2013, 2K-284-696/2015).

28.5. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad A. Z. už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 3 dalyje, padarymą bei už dviejų apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 308 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteista nepagrįstai, taip pat nusprendus, kad nuteistųjų A. Z. ir A. A. nusikalstamos veikos, teismo kvalifikuotos pagal BK 307 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį, kvalifikuotinos tik pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, ir pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nuteistieji P. Ž. ir O. Z. padarė tik po vieną apysunkį nusikaltimą, nors jie ir veikė kartu su A. A. E. J., D. Č. organizuotai, atliko skirtingas užduotis, nelieka BK 25 straipsnio 3 dalyje visų numatytų sąlygų pripažinti nuteistuosius A. Z., P. Ž. ir O. Z. veikus organizuota grupe. Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia minėtų nuteistųjų veiksmus vertinti kaip atliktus jiems veikiant bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais.

28.6. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš pirmosios instancijos nuosprendžio šalintina aplinkybė, kad nuteistieji A. Z., P. Ž. ir O. Z. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, ir nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistieji A. Z., P. Ž. ir O. Z. veikė bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais. Todėl naikinama nuteistųjų A. Z., P. Ž. ir O. Z. atsakomybę sunkinančia pripažinta aplinkybė, kad jie veikė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir konstatuojama, kad nuteistieji, jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, padarė veikdami bendrininkų grupe ir ši aplinkybė pripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistiesiems paskirtų/skirtinų bausmių

29. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

29.1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytų reikalavimų nepažeidė.

29.2. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus A. Z., E. J., D. Č. ir P. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtį, paliekamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nuteistiesiems A. Z., E. J., D. Č., P. Ž. už jų įvykdytas apysunkius nusikaltimus paskirtos bausmės: nuteistajai A. Z. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 307 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų), kurios vykdymas nuteistajai atidėtinas (BK 75 straipsnis); nuteistiesiems E. J. ir D. Č. paskirtos baudos bei jų nustatyti dydžiai: E. J. ir D. Č. pagal BK 307 straipsnio 1 dalį paskirta 60 MGL, o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio baudos, nuteistajam P. Ž. pagal BK 307 straipsnio 1 dalį paskirta 20 MGL dydžio bauda yra mažesnės nei jiems parinktų bausmių vidurkiai (BK 47 straipsnio (2004-09-26 redakcija) už apysunkio nusikaltimo padarymą nustatė baudą iki 200 MGL dydžio).Teisėjų kolegijos vertinimu, todėl net ir sumažinus nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtį, šios bausmės nėra aiškiai per griežtos ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nuteistajam O. Z. nusikalstamos veikos apimtis nesikeičia, o pasikeitusi bendrininkavimo forma esminės įtakos bausmės dydžiui neturi. Nuteistajam O. Z. už jo įvykdytą apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė – bauda ir nustatytas jos dydis 50 MGL yra žymiai mažesnis nei tokios bausmės vidurkis ir nėra aiškiai per griežta.

29.3. Tačiau pagrįstas apelianto nuteistojo E. J. apeliacinio skundo teiginys, kad jam be pagrindo nebuvo į bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. J. buvo laikinai sulaikytas 2010-02-23 14.20 val. (22 t. b.l. 2), o iš laikino suėmimo buvo paleistas 2010-02-24 15 val. (22 t. b.l. 92), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-02-23 iki 2010-02-24 (2 dienos) prilygintinas 4 MGL dydžio baudai ir vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaitytinas į paskirtą bausmę. Todėl šioje dalyje teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo nuteistajai A. Z.

30. Apeliantė nuteistoji A. Z. mano, kad teismas, taikydamas jai BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nepagrįstai jai paskyrė įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Apeliantė nurodo, jog ji dirba UAB „Alsunga” konsultante, šios bendrovės veikla yra nekilnojamojo turto nuoma, pirkimas, pardavimas, todėl jai paskirtas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas įpareigojimas trukdo atlikti tiesiogines darbines funkcijas, todėl prašo jį panaikinti. Toks apeliantės prašymas tenkintinas.

30.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, kad iš dalies tenkinamas nuteistosios A. Z. apeliacinis skundas ir dėl to sumažėja jos nusikalstamų veiksmų apimtis ir jos pavojingumas, bei įvertina tai, kad pakankamai ilgą laiką nuteistajai buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir pranešimų apie šios kardomosios priemonės pažeidimą nebuvo gauta. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistajai A. Z. pritaikytas įpareigojimas - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra perteklinis, dėl to jis naikintinas.

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių

31. Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo reiškė nukentėjusiosios G. S., K. T., M. R. ir V. S.. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų G. S., K. T., M. R. civilinius ieškinius paliko nenagrinėtais (BPK 115 straipsnis), o dėl nukentėjusiosios V. S. ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio, jai teisminio bylos nagrinėjimo metu jo atsisakius, procesą nutraukė. Šioje dalyje teismo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

31.1. Taip pat nagrinėjamoje byloje Vilniaus AVMI bei VSDFV Vilniaus skyrius, remdamiesi Specialistų išvadose nurodytų nesumokėtų mokesčių ir įmokų dydžiais, pareiškė civilinius ieškinius kaltinamiesiems A. A., A. Z., E. J., D. Č. ir O. Z.. Vilniaus AVMI civiliniu ieškiniu prašė solidariai iš kaltinamųjų A. Z., A. A., E. J. ir O. Z. valstybės naudai priteisti UAB „XXXXX“ nesumokėtus mokesčius: 26 887, 45 € (92 837 Lt) iš jų: 11 238,42 € (38 804 Lt) PVM, 15 542,46 € (53 665 Lt) GPM, 106,58 € (368 Lt) įmokų į Garantinį fondą. Taip pat Vilniaus AVMI civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamųjų A. Z., A. A., D. Č. ir O. Z. valstybės naudai solidariai priteisti UAB „XXXXX“ nesumokėtus mokesčius: 32 022,99 € iš jų: 1 223,18 € PVM, 19 671,28 € GPM ir 32,88 € (113,53 Lt) įmokų į Garantinį fondą. VSDFV Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš kaltinamųjų A. Z., A. A., E. J. ir O. Z. priteisti 42 502,70 € (146 753,32 Lt) bei solidariai iš kaltinamųjų A. Z., A. A., D. Č. ir O. Z. priteisti 28 994,44 € (100 112 Lt) padarytą žalą, kuri atsirado dėl Fondo biudžetui UAB „XXXXX“ ir ,,XXXXX“ nesumokėtų mokesčių.

31.2. Pirmosios instancijos teismas tiek Vilniaus AVMI, tiek VSDFV Vilniaus skyriaus pareikštus civilinius ieškinius paliko nenagrinėtais. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje pareikšti Vilniaus AVMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus civiliniai ieškiniai gali būti sprendžiami tik civilinio proceso tvarka, nes tarp baudžiamojoje byloje nustatytų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos (nesumokėtų mokesčių) nėra priežastinio ryšio, todėl civilinių ieškovų prašomi priteisti UAB „XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ nesumokėti mokesčiai negali būti priteisti iš kaltinamųjų baudžiamojoje byloje. Teismas nustatė, jog kaltinamiesiems išmokėti pinigai buvo gauti iš jų pačių nusikalstamos kitos veikos, pelnantis iš kitų asmenų prostitucijos, todėl tos visos lėšos iš kaltinamųjų konfiskuojamos.

31.3. Prokuroras ir civilinių ieškovų Vilniaus AVMI, VSDFV Vilniaus skyriaus atstovai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį apskundė apeliacine tvarka. Visi apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimus, susijusius su baudžiamojoje byloje pareikštais Vilniaus AVMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus civiliniais ieškiniais, palikdamas juos nenagrinėtus.

31.3.1. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo tenkinti byloje pareikštus Vilniaus AVMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus atstovų civilinius ieškinius ir nurodo, kad neigiamų padarinių (žalos) atsiradimą sąlygojo neteisėti nuteistųjų veiksmai, pasireiškę teismo konstatuotu apgaulingu UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu. Nuteistiesiems pažeidus BAĮ nuostatų reikalavimus, dėl tokių bendrų, tęstinių ir tarpusavyje susijusių nuteistųjų veiksmų UAB „XXXXX” ir UAB ,,XXXXX“ nesumokėjo civilinių ieškovų pareikštuose civiliniuose ieškiniuose nurodytų mokesčių ir tokiu būdu dėl apgaulingos UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymo valstybės biudžetui buvo padaryta turtinė žala, kurią privalo atlyginti nuteistieji A. A., E. J., D. Č., O. Z. ir A. Z., ją pripažinus kalta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

31.3.2. Vilniaus AVMI atstovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus AVMI civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš nuteistųjų A. Z., A. A., E. J., O. Z. ir D. Č. valstybės naudai 26 887, 45 EUR ir 32 022,99 EUR dydžio turtinės žalos atlyginimą. Apelianto teigimu, valstybės biudžetui buvo padaryta turtinė žala nusikalstamais fizinių asmenų, apgaulingai tvarkiusių UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX” buhalterinę apskaitą, veiksmais, todėl teismui pripažinus A. A., E. J. O. Z., D. Č., o taip pat ir galimai A. Z., kaltais pagal BK 222 straipsnį, šie asmenys turi atsakyti ir už valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą bei ją atlyginti.

31.3.3. VSDFV Vilniaus skyriaus atstovas apeliaciniame skunde prašo tenkinti VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš A. A., D. Č., O. Z. ir A. Z., šią pripažinus kalta dėl apgaulingos UAB ,,XXXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, 42 502,70 € (146 753,32 Lt) žalos, padarytos Fondo biudžetui dėl apgaulingos UAB „XXXXX” buhalterinės apskaitos tvarkymo, atlyginimui ir solidariai iš A. A., E. J., O. Z. ir A. Z., šią pripažinus kalta dėl apgaulingos UAB ,,XXXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, 28 994,44 € (100 112,00 Lt) žalos, padarytos Fondo biudžetui dėl apgaulingos UAB „XXXXX” buhalterinės apskaitos tvarkymo, atlyginimui. Civilinio ieškovo nuomone, dėl UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX“ buhalterinėje apskaitoje neįformino apskaitos dokumentais papildomai išmokėto darbo užmokesčio buvo pažeisti BAĮ reikalavimai ir dėl tokių tyčinių neteisėtų veiksmų buvo iškreipta reali situacija apie bendrovių pajamas, turtą, įsipareigojimus, privalomus mokėti mokesčius. BAĮ reikalavimus ir buhalterinės apskaitos vedimo tvarką pažeidė nuteistieji A. A., E. J., O. Z. ir D. Č., ir galimai A. Z., dėl tokių jų bendrų, tęstinių, tarpusavyje susijusių veiksmų UAB „XXXXX” išvengė sumokėti 100 112,00 Lt (28 994,44 €), o UAB „XXXXX” – 146 753,32 Lt (42 502,70 €) valstybinio socialinio draudimo įmokų, dėl to buvo padaryta turtinė žala, kurią privalo atlyginti solidariai visi nuteistieji.

31.4. Lietuvos teismo ekspertizės centrui pateikus į bylą 2017-05-29 Ekspertizės aktą Nr. 11-2261 (16), civilinis ieškovas – VSDFV Vilniaus skyriaus atstovas, atsižvelgdamas į Ekspertizės akte pateiktas eksperto išvadas, apeliacinės instancijos teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį (34 t. b. l. 82-84).

31.5. Apeliantų – prokuroro, civilinių ieškovų Vilniaus AVMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus apeliaciniuose skunduose išdėstyti prašymai – tenkinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinių ieškovų: Vilniaus AVMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius – atmestini.

31.6. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus dėl apgaulingos UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ apskaitos tvarkymo, nuteistiesiems E. J., D. Č. ir O. Z., o taip pat ir A. A., dalį pareikšto kaltinimo pašalino (be kitą ko, teismas pašalino kaltinimo dalį dėl UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ nesumokėtų privalomų mokesčių dydžio ir dėl to valstybės biudžetui padarytos žalos). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas susiaurino nuteistiesiems A. A., E. J., D. Č., O. Z. pareikštus kaltinimus dėl apgaulingos UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ apskaitos tvarkymo. Nuteistieji E. J., D. Č., O. Z. ir jo gynėjas, o taip pat ir prokuroras, skųsdamas nuosprendžio dalį dėl A. Z. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su apgaulingu UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ apskaitos tvarkymu, neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras prašo A. Z. pripažinti kalta ir nuteisti tik už vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nors A. Z. buvo kaltinama ir perduota teismui už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis apgaulingos UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ apskaitos tvarkymo aplinkybėmis ir nuteistosios A. Z. nusikalstamą veiką siūlo vertinti analogiškai kaip ir nuteistojo A. A., t.y. kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi (teismas patikrina bylą tiek kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti), ir 4 dalimi (pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde), apeliantų – prokuroro, civilinių ieškovų apeliaciniuose skunduose išdėstytus nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu aptariamoje dalyje argumentus tikrina pirmosios instancijos teismo nustatytų ir skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytų aplinkybių kontekste.

31.7. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį patirtai žalai atlyginti. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

31.8. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai baudžiamoji byla nutraukiama dėl senaties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas, nes BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą nutrūksta ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis (BPK 109-115 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2010, 2K–260/2006, Nr. 2K-7-304-976/2016).

31.9. Nagrinėjamoje byloje A. A., A. Z. E. J., D. Č. ir O. Z. buvo kaltinami ir perduoti teismui ne tik dėl aukščiau aptartos apgaulingos UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ apgaulingos apskaitos tvarkymo (pagal BK 222 straipsnio 1 dalį), bet ir dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (pagal BK 220 straipsnio 1 dalį), o būtent: 1) A. A., A. Z. E. J. ir O. Z. buvo kaltinami, tuo, kad siekdami išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28, A. Z. ir A. A. suorganizavo UAB „XXXXX“ neteisingą duomenų apie pajamas, pelną pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, o šią nusikalstamą veiką jų pavedimu įvykdė UAB „XXXXX“ vyr. buhalteris O. Z. ir UAB „XXXXX“ direktorius E. J.; 2) A. Z. ir A. A., O. Z. ir D. Č. buvo kaltinami tuo, kad siekdami išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 A. Z. ir A. A. suorganizavo UAB „XXXXX“ neteisingą duomenų apie pajamas, pelną pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, o šią veiką jų pavedimu įvykdė UAB „XXXXX“ direktorius D. Č. ir vyr. buhalteris O. Z..

31.10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tokie kaltinamiesiems inkriminuojami nusikaltimai buvo baigti 2010-02-28, ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pagal kurias baudžiamasis procesas yra negalimas jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, baudžiamąją bylą kaltinamiesiems A. Z., A. A. (du epizodai) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 220 straipsnio 1 dalį, o kaltinamiesiems O. Z. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (du epizodai), D. Č. ir E. J. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (po vieną epizodą) nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Dėl kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pagrįstumo skundžiamame teismo nuosprendyje nepasisakyta. Ši teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

31.11. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs kaltinamiesiems pareikštą kaltinimą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, jį žymiai susiaurino, be kita ko, iš kaltinimo eliminuodamas ir kaltinamųjų veiksmais padarytos žalos faktą. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir skundžiamame teismo nuosprendyje konstatavo, kad dėl nuteistųjų A. A., O. Z. ir E. J. bendrų neteisėtų veiksmų, tvarkant UAB ,,XXXXX“ buhalterinę apskaitą, bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta ne mažiau kaip 229 105 Lt iš teisėtos veikos gautų pajamų ir darbo užmokesčio, taip pat nebuvo pildomi privalomi buhalterinės apskaitos registrai, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės ūkinės - komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 negalima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taip pat teismas nustatė ir skundžiamame teismo nuosprendyje konstatavo, kad dėl nuteistųjų A. A., O. Z. ir D. Č. bendrų neteisėtų veiksmų, tvarkant UAB ,,XXXXX“ buhalterinę apskaitą, UAB ,,XXXXX“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta ne mažiau kaip 219 078 Lt iš teisėtos veiklos gautų pajamų ir darbo užmokesčio, neužpildyti privalomi buhalterinės apskaitos registrai, nepateikti dokumentai, patvirtinantys pinigų likučio – 256 736, 53 Lt, nurodyto buhalterinės apskaitos registre „Kasa“ 2009-04-30, panaudojimą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB ,,XXXXX” ūkinės - komercinės veiklos rezultatų, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl apgaulingai tvarkomos bendrovių apskaitos nėra galimybės iš dalies nustatyti ne tik UAB „XXXXX“ ir ,,XXXXX“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, bet ir apskaičiuoti šių bendrovių ir valstybei nesumokėtų mokesčių dydžio, t.y. įvertinti padarytos turtinės žalos.

31.12. Šiame procesiniame dokumente teisėjų kolegija, aptardama nuteistiesiems pareikštą kaltinimą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) 24-26 dalyse, pasisakė dėl byloje atliktos bendrovių ,,XXXXX“ ir ,,XXXXX“ ekonominės ekspertizės nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Teisėjų kolegija, remiantis bylos medžiaga ir Ekspertizės išvadomis, pripažįsta, kad UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant BAĮ reikalavimus, tačiau kiek neapskaitytų pajamų buvo gauta iš teisėtos veiklos ir kiek nuo tokių pajamų nesumokėta privalomų mokesčių valstybei objektyviai nenustatyta. Iš byloje apklaustų nuteistųjų ir liudytojų parodymų, o taip pat Ekspertizės akto matyti, kad UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ iš teisėtos ir neteisėtos veiklos gautos pajamos nebuvo apskaitomos atskirai. Visi bendrovių gauti grynieji pinigai, nepriklausomai nuo to, ar jie gauti iš teisėtos, ar neteisėtos veiklos, buvo apskaitomi neoficialioje, t.y. ,,juodojoje“ buhalterijoje, o pajamos, gautos atsiskaitant klubų klientams banko kortelėmis, buvo apskaitomi oficialioje bendrovių apskaitoje. Tokiu būdu iš teisėtos ir neteisėtos bendrovių veiklos gautos pajamos buvo sumaišytos ir atskirti, kurios iš jų buvo gautos iš teisėtos veiklos, o kurios iš nusikalstamos veikos – kito asmens prostitucijos, neįmanoma.

31.13. Dėl to, vadovaudamasis principu, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), teisėjų kolegija pripažįsta, kad tenkinti prokuroro ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus, juose nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Todėl prokuroro ir civilinių ieškovų apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

32. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas konfiskuotinas, t.y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna, padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal teismų praktiką pripažįstama, jog iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, kad neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Nustatant konfiskuotiną sumą, būtina atsižvelgti, kokią konkrečią naudą iš nusikalstamos veikos asmuo gavo, koks jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką, ir į kitus duomenis, reikšmingus konkrečios naudos gavimui identifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2012).

32.1. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos gautą rezultatą konfiskavo: iš nuteistosios A. Z. – 12 742,54 € (44 000 Lt), iš nuteistojo E. J. – 14 768,58 € (50 995,90 Lt), iš nuteistojo D. Č. – 15 293,30 € (52 807,81 Lt), nuteistojo P. Ž. – 762,31 € (2 630 Lt) ir iš nuteistojo O. Z. – 1 601,84 € (5 531,14 Lt).

32.2. Apeliantai – nuteistieji A. Z., E. J., D. Č., P. Ž., O. Z. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai iš nuteistųjų konfiskavo turtą. Apeliantė nuteistoji A. Z. teigia, kad neteisingai nustačius iš UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX” naktiniuose klubuose dirbusių septynių merginų gautų pajamų dydį - 368 300 Lt buvo neteisingai nustatytas ir iš jos konfiskuotinas turto dydis. Apeliantės paskaičiavimais iš nukentėjusiųjų A. K., V. S., G. S. ir M. R. prostitucijos buvo gauta 45 930 Lt pajamų, todėl ši suma kaip gauta iš nusikalstamos veikos turėjo būti lygiomis dalimis konfiskuota iš visų bendrininkų, įvykdžiusių tokią nusikalstamą veiką. Todėl apeliantė prašo sumažinti iš jos konfiskuotino turto sumą iki 1 109,52 € (3 827,50 Lt). Apeliantas nuteistasis E. J. teigia, kad jam nepagrįstai taikytas turto konfiskavimas ir nurodo, kad jam taikytas turto konfiskavimas susietas su jo gautu neoficialiu darbo užmokesčiu (50 995, 90 Lt), tačiau byloje neįrodyta, kad jam sumokėtas neoficialus darbo užmokestis buvo gautas iš kito asmens prostitucijos. Apeliantas nuteistasis D. Č. taip pat teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad jam išmokėti 52 807,81 Lt kaip neoficialus priedas prie atlyginimo buvo gautas tik iš už kitų asmenų seksualines paslaugas, todėl teismo išvada, kad jis 52 807,81 Lt gavo kaip savo dalį iš kitų asmenų prostitucijos, yra tik prielaida. Apeliantas nuteistasis P. Ž. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su iš jo konfiskuota pinigų suma ir nurodo, kad iš jo konfiskuota 762,31 € suma viršija sumą, nurodytą jam pareikštame kaltinime. Apeliantai nuteistasis O. Z. ir jo gynėjas teigia, kad teismo sprendimas konfiskuoti iš O. Z. 1 601,84 € kaip nusikalstamos veiklos rezultatą yra nemotyvuotas, nuosprendyje nenurodoma, kokia yra konfiskuotos iš O. Z. pinigų sumos kilmė, t.y. ar ši suma neteisėtas O. Z. atlygis, ar tai pajamos iš kitų asmenų neteisėtos veiklos.

32.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantų nurodytais teiginiais sutinka iš dalies. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų nuteistojo O. Z. ir jo gynėjo, o taip pat ir nuteistojo P. Ž. apeliacinio skundo teiginiais, kad nuteistajam O. Z. ir P. Ž. nepagrįstai ir nemotyvuotai taikytas BK 72 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistiesiems A. Z., E. J. ir D. Č. yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio (2004 m. liepos 5 d. įstatymo red.) 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatas, tačiau pagrįsti šių apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingus konfiskuotino turto dydžius. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis turto konfiskavimo dalyje keistinas, panaikinat nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio taikymo nuteistiesiems O. Z. ir P. Ž. bei pakeičiant nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems A. Z., E. J. ir D. Č. nustatyto konfiskuotino turto dydžio.

32.4. Byloje nustatyta, kad A. A. E. J., D. Č., veikdami organizuota grupe ir bendrininkaudami su A. Z., kuri su organizuotos grupės nariais veikė bendrininkų grupe, pasiskirstę vaidmenimis, 2008 m. pradžios iki 2010-02-18 pelnėsi iš kito asmens prostitucijos: A. A. ir A. Z. organizavo merginų prostituciją ir jai vadovavo, o E. J. ir D. Č. vykdė A. A. nurodymus, prižiūrėdami jų vadovaujamose bendrovėse dirbusius administratorius, kurie turėjo priiminėti ir priiminėjo iš klientų atlygį už merginų teikiamas seksualines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji A. A. E. J., D. Č. ir A. Z. iš UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX” naktiniuose klubuose dirbusių merginų prostitucijos gavo ne mažiau kaip 22 793,83 € (78 702 Lt) pajamų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad 22 793,83 € (78 702 Lt) suma yra nusikalstamos veikos – pelnymosi iš kito asmens prostitucijos – rezultatas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes iš kito asmens prostitucijos gautas pajamas dalinosi organizuotos grupės nariai: A. A., E. J., D. Č., ir su jais bendrai veikusi A. Z., tačiau kokiomis tiksliai proporcijomis kaltininkai pasidalijo tokias pajamas byloje nenustatyta. Todėl kaltininkų nusikalstamu būdu gautos pajamos iš kaltininkų konfiskuotinos lygiomis dalimis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. A. BK 72 straipsnio nuostatų netaikė, nors iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nuteistojo A. A. vaidmens nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 2 dalyje, padaryme, akivaizdu, kad toks baudžiamasis įstatymas nuteistajam A. A. turėjo būti taikomas. Prokuroras apeliaciniame skunde nuteistajam A. A. taikyti BK 72 straipsnio nuostatų neprašo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš A. A. konfiskuoti turto, nes taip būtų pabloginta jo teisinė padėtis. Tačiau teisėjų kolegija, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nustatant iš nuteistųjų A. Z., E. J., D. Č. konfiskuotino turto dydį, atsižvelgtina, kad ir nuteistasis A. A. turėjo turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos ir iš jo turėjo būti konfiskuota atitinkama turto dalis. Todėl iš nuteistojo A. A. turėjusi būti konfiskuota turto dalis minusuojama iš bendros konfiskuotinos turto sumos ir, esant tokiai situacijai, iš nuteistųjų A. Z., E. J. ir D. Č. konfiskuotina po 5 698,46 eurų (22 793,83 €/4 =5 698,46 €).

32.5. Nagrinėjamoje byloje objektyviai nenustatyta, kiek pajamų iš kito asmens prostitucijos gavo nuteistasis P. Ž.. Nuteistasis O. Z. už pelnymąsi iš kito asmens prostituciją pagal BK 307 straipsnio 1 dalį nenuteistas. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistiesiems P. Ž. ir O. Z. BK 72 straipsnio nuostatos, t.y. baudžiamasis įstatymas taikytas netinkamai.

32.6. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnis) P. Ž. ir O. Z. bei neteisingai nustatyto konfiskuotino turto dydžio iš nuteistųjų A. Z., E. J., D. Č., keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais.

Dėl kitų apeliantų skundų argumentų

33. Visi nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su UAB ,,XXXXX“ ir UAB ,,XXXXX“ gauta finansine nauda, tačiau šiems juridiniams asmenims nagrinėjamoje byloje jokie įtarimai pateikti nebuvo.

33.1. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apeliantų argumentus, pažymi, kad įstatymas nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia atsižvelgdamas į subjektus, dėl kurių nagrinėjama byla, ir pagal dalyką, kurį sudaro nagrinėjamos bylos faktinis ir teisinis turinys. Pagal BPK 255 straipsnį byla nagrinėjama teisme tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamoje byloje kaltinimai dėl nusikalstamų veikų padarymo buvo pateikti tik fiziniams asmenis, todėl pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo tokio kaltinimo ribose ir sprendė tik dėl fizinių asmenų kaltumo/nekaltumo.

34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistųjų A. Z., D. Č., E. J., P. Ž. ir nuteistojo O. Z. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai yra tenkinami iš dalies. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, civilinių ieškovų – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovų apeliaciniai skundai – atmetami.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 320 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nuosprendžio dalį dėl A. Z. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dėl K. T. įtraukimo į prostituciją) ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. įtraukimo į prostituciją) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų pakeisti:

A. Z. nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti tik pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą nustatyti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti A. Z. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taikymą ir bausmių subendrinimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalį nustatytos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį nesilankyti naktiniuose klubuose (BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą A. Z. skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo.

A. A. nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti tik pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą nustatyti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti A. A. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę ir BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymą.

E. J., vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-02-23 iki 2010-02-24 (2 dienas), prilyginant jas 4 MGL dydžio baudai, ir nustatyti E. J. galutinę subendrintą bausmę 71 MGL (2 673,86 EUR ) dydžio baudą.

Panaikinti nuteistųjų A. Z., P. Ž. ir O. Z. nusikalstamų veikų kvalifikavime nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį ir jų atsakomybę sunkinančia pripažintą aplinkybę, kad veikė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pripažįstant, kad jų nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais A. A., E. J., D. Č., ir laikyti šią aplinkybę jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teismo nustatytas aplinkybes, kad iš K. T. prostitucijos buvo gauta 200 000 Lt (57 924 €) pajamų, iš V. S. – 44 000 Lt (12 743,28 €) pajamų ir iš A. K. prostitucijos buvo gauta 1 000 Lt (289,62 €) pajamų, ir nustatyti, kad:

A. Z., A. A., E. J., D. Č. laikotarpiu nuo 2008 m. pradžios iki 2010-02-18 turėjo pajamų iš: K. T., M. R., A. K., G. S., V. S., G. R. prostitucijos, kurios sudarė ne mažiau kaip 33 340,77 € (115 119 Lt), iš kurių pagal A. A. nustatytą tvarką ne mažiau kaip 10 313,51 € (35 610 Lt) buvo grąžinta seksualines paslaugas teikusioms merginoms (K. T., A. K., G. S., V. S., M. R., G. R.), 233,43 € (806 Lt) bendroje sumoje liko klubuose dirbusiems ir iš merginų klientų pinigus priėmusiems administratoriams, o kita dalis – ne mažiau kaip 22 793,83 € (78 702 Lt) buvo sukaupti neoficialioje kasoje, esančioje UAB „XXXXX“ ofise.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad P. Ž. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, susidedančią iš 41 epizodo, ir nustatyti, kad P. Ž., veikdamas bendrininku grupe su A. Z. ir organizuotos grupės nariais A. A., E. J. ir D. Č., padarė jam kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 1 dalyje, ir turėjo nenustatytą dydį pajamų iš kito asmens prostitucijos.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad:

- nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 bendrovėje „XXXXX“, nuslepiant ar neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose, buvo neapskaityta ne mažiau kaip 389 905 Lt (112 924, 29 €) pajamų, iš jų ne mažiau kaip 229 105 Lt (66 353,39 €) iš teisėtos veiklos gautų pajamų ir darbo užmokesčio ir nustatyti, kad:

dėl A. A., E. J. ir O. Z. bendrų nusikalstamų veikų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 UAB „XXXXX“ buhalterinėje apskaitoje, nuslepiant ar neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose, buvo neapskaityta ne mačiau kaip 101 135, 74 € pajamų, gautų iš teisėtos ir neteisėtos UAB „XXXXX“ veiklos, ir darbo užmokesčio;

- nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 bendrovėje „XXXXX“, nuslepiant ar neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose, buvo neapskaityta ne mažiau kaip 383 278 Lt (108 638,89 €) pajamų, iš jų iš ne mažiau kaip 219 078 Lt (63 449,37 €) iš teisėtos veiklos gautų pajamų ir darbo užmokesčio, ir nustatyti, kad:

dėl A. A., D. Č. ir O. Z. bendrų nusikalstamų veikų laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 UAB „XXXXX“ buhalterinėje apskaitoje, nuslepiant ar neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose, buvo neapskaityta ne mažiau kaip 26 332, 75 € pajamų, gautų iš teisėtos ir neteisėtos UAB ,,XXXXX“ veiklos, ir darbo užmokesčio.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš O. Z. konfiskuota 1 601,84 eurų ir iš P. Ž. konfiskuota 762,31 erų.

Sumažinti iš nuteistųjų A. Z., E. J., D. Č., vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoto turto dydį:

A. Z. nuo 12 742,54 eurų iki 5 698,46 eurų;E. J. nuo 14 768, 58 eurų iki 5 698,46 eurų;D. Č. nuo 15 293,30 eurų iki 5 698,46 eurų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, civilinių ieškovų – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovų apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Violeta RažinskaitėLinas ŽukauskasElena Vainienė