Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai J. K., jos gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui, kaltinamosios atstovei pagal įstatymą – mamai S. K.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. tyčia sukėlė fizinį skausmą mažametei, o būtent: ji 2018 m. gegužės 24 d. apie 12.50 val. viešojo maršruto stotelėje ,,Aušros vartai“, Aušros Vartų g., Vilniuje, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajai B. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), vieną kartą rankos delnu į veido sritį, tuo sukeldama B. K. fizinį skausmą.

J. K. kaltinama vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė bei gynėjas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. K. savo kaltę, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, pripažino. Nurodė, kad viskas įvyko 2018 m., nepamena tikslaus laiko, buvo maždaug po pietų. Pamena, kad su D. važiavo prie B. mokyklos, prie „Aušros vartų“ stotelės, kur yra Antano Vienuolio mokykla. B. ir D. buvo smarkiai susipykusios, nes B. necenzūriniais žodžiais vadino D. ir ši norėjo su ja išsiaiškinti. D. norėjo sumušti B. ir paprašė, kad ji važiuotų su ja kartu. Ji važiavo tik pažiūrėti. Susitikusios jos pradėjo kalbėti. D. pradėjo rėkti ant B., o ji pati tiesiog stovėjo šalimais. Tada D. norėjo pagauti B. ir ji pasakė, kad D. neliestų B. ir suteikė jai nelabai stiprų fizinį skausmą, t. y. trenkė iš kairės rankos delno pataikydama B. į dešinį skruostą, sudavė vieną kartą. Vėliau B. išėjo, o jos išvažiavo namo. Kai sudavė, jai B. nieko nepasakė. Pažymėjo, kad trenkė, nes žinojo, kad D. B. užpultų kažkur kitur. Supranta, ką padarė, atsiprašo. Pažymėjo, kad ji yra dešiniarankė, jei būtų stipriau trenkus, B. būtų nukritusi. Jos teigimu, ji siekė išvengti sudėtingesnių pasekmių. Po maždaug 2-3 savaičių ji B. atsiprašė ir susitaikė, dabar nebendrauja. Teigė, kad baudos sumokėti negalėtų, arešto negalėtų atlikti išeiginėmis dienomis. Gailisi dėl to, ką padarė ir labai atsiprašo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji J. K. parodė, kad 2018 m. gegužės 24 d. ji su D. S. atvažiavo į viešojo autobuso stotelę ,,Aušros Vartai“, esančią Aušros Vartų g., Vilniuje, kad susitikti su B. K.. Kartu su B. atėjo draugė, kuri iš karto grįžo į mokyklą. Jos kalbėjosi apie tai, kad B. apie jas negražiai kalba. Iš pradžių B. pykosi su D., o ji stovėjo šalia ir nesikišo. D. šaukė, o ji ją ramino. D. pasakė, kad trenktų kumščiu B. į veidą. Kadangi pažįsta D., žino kad ji pradėjusi mušti nesiliautų, todėl norėdama nuraminti D. ir išvengti didesnio konflikto ir muštynių, nestipriai sudavė delnu B. į skruostą. Ji labai gailisi dėl to, kad sudavė B., šiuo metu jokio konflikto tarp jų nėra. Ji yra atsiprašiusi B. dėl šio įvykio ir jos yra susitaikiusios (b. l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 24 d. V. M. protokolo pareiškimo matyti, kad 2018 m. gegužės 24 d. apie 14.10 val. ji, V. M., buvo namie adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo jos dukra B. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad ją prie mokyklos užpuolė dvi pažįstamos merginos, bei vieną kartą trenkė B. K. į veido sritį, dėl to B. K. patyrė fizinį skausmą (b. l. 6).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. K. parodė, kad 2018 m. gegužės 24 d. apie 12.50 val. ji, B. K., buvo Vilniuje, šalia Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos adresu Aušros Vartų g. 23, Vilnius, esančioje viešojo maršruto „Aušros Vartų“ stotelėje. Būnant minėtoje stotelėje prie jos priėjo iš matymo pažįstama D. S., gimusi apie (duomenys neskelbtini) (mokosi (duomenys neskelbtini), 9 klasėje), ir J. K., gimusi apie 2002 m. (mokosi (duomenys neskelbtini), 9 klasėje). Tarp minėtų merginų ir jos įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių: buvusio bendro draugo ir dėl stovyklos, po kurio J. K. kaire ranka vieną kartą trenkė jai į dešinįjį žandą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Nori papildyti, kad D. konfliktavo tik žodžiu, fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Po to išsiskirstė, ji nuėjo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnaziją adresu (duomenys neskelbtini). Po pamokų grįžo namo, ir viską papasakojo mamai V. M., mama dėl įvykio iškvietė policiją. Apklausos metu žando neskauda, dėl įvykio į medikus nesikreipė ir nesikreips, todėl siuntimo atlikti medicininei ekspertizei nereikia (b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. S. parodė, kad ji pažįsta B. K. ir J. K.. B. pažįsta apie 5 metus, ji būdavo su draugėmis jos kieme. Ji su ja ir dabar bendrauja, jų santykiai yra prasti. Prieš pusantro mėnesio jos susipyko, nes ji lindo į jos santykius su vaikinu. J. K. pažįsta apie 5 metus, susipažino per drauges. Jų santykiai yra geri, konfliktų turėjusios nėra. 2018 m. gegužės 24 d. apie 12.50 val. ji kartu su J. K. buvo viešojo maršruto stotelėje ,,Aušros Vartai“, kadangi su B. drauge K. buvo sutarusios, kad K. atves į tą stotelę B.. K. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Ji turėjo susitikti su B., kad aptartų jų konfliktą. Su B. ji nesitarė, nes ji jos bijo, ji bijo, kad ji gali panaudoti prieš ją jėgą. Kai ji su J. K. atėjo į stotelę, ten jau buvo K. ir B.. Ji pradėjo kalbėti su B.. Ką kalbėjo, neprisimena. Tuo metu K. ir J. kalbėjo tarpusavyje, jų pokalbio ji negirdėjo. Kalbėjo apie 5-10 minučių. Kalbėjo ramiai. Pokalbio su B. metu jos išsiaiškino jų konfliktą ir ji nuėjo už stotelės, kadangi ketino važiuoti iš ten. Tuo metu J. galimai trenkė B., tačiau ji to nematė. Kai atsisuko pamatė, kaip B. laikydamasi už veido nubėgo į mokyklą. J. priėjo prie jos ir pasakė, kad trenkė B.. Priežasties ji jai neįvardijo ir jai tai nėra įdomu, kadangi, jos manymu, B. turėjo būti sumušta labiau. K. jau nebuvo, nes po kelių minučių nuo jų pokalbio pradžios ji nuėjo į mokyklą. Tuomet ji nuvažiavo namo. Po to įvykio ji bendravo su B. (b. l. 32).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 140 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai ji pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla.

Ankščiau išdėstytų, teismo ištirtų ir įvertintų duomenų, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.), visuma patvirtina, kad kaltinamoji J. K. 2018 m. gegužės 24 d. apie 12.50 val. viešojo maršruto stotelėje ,,Aušros vartai“, Aušros Vartų g., Vilniuje, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajai B. K. vieną kartą rankos delnu į veido sritį, tuo sukeldama B. K. fizinį skausmą. Šiuos veiksmus kaltinamoji pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme; savo kaltės ji neneigė. Aplinkybę, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamosios veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina nukentėjusiosios B. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad nukentėjusiajai buvo suduota, patvirtina ir įvykyje dalyvavusi D. S., kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog J. po įvykio priėjo prie jos ir pasakė, kad trenkė B., o pati D. S. atsisukusi pamatė, kaip nukentėjusioji laikydamasi už veido nubėgo į mokyklą. Be to, aplinkybes, kad mažametei B. K. buvo vieną kartą suduota į veido sritį, dėl ko buvo patirtas fizinis skausmas, patvirtina nukentėjusiosios B. K. mamos V. M. pateiktame protokole-pareiškime nurodyti duomenys. Šie įrodymai vienas kitą papildo ir patvirtina, faktiškai prieštaravimų tarp jų nėra. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad ši kaltinamosios tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, jos kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Kaip minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymą, baudžiamasis įstatymas nustato tris galimų skirti bausmių rūšis – baudą, areštą, laisvės atėmimą. BK XI skyriuje yra reglamentuojami nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. BK 90 straipsnio 3 dalis numato, kad bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui, o pagal BK 91 straipsnio 3 dalį terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nepilnametė kaltinamoji yra nedirbanti, teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino, kad baudos sumokėti negalėtų. Be to, J. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra pripažįstama nesunkiu nusikaltimu, pagal bylos duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl teismas nesprendžia dėl galimybės taikyti laisvės atėmimo bausmę J. K.. Visgi, teismo vertinimu, arešto, kaip vienos iš alternatyvių bausmių, numatytų |BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje, skyrimas prieštarautų teisingumo principui ir nebūtų paskirta teisinga bausmė. BK 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nustatyti BK 54 straipsnyje, kurio 3 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Nagrinėjamu atveju skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš mažametį vaiką, nusikalstama veika yra baigta. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad konfliktas įvyko tarp dviejų paauglių merginų, į smurtavimo mechanizmą – buvo vieną kartą suduota ranka per veidą. Atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nustatyta kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. K. atsiprašė nukentėjusiosios. Teismas taip pat įvertina kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis – iki šios veikos padarymo neteista, nors anksčiau ikiteisminio tyrimo metu ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalį (b. l. 47), bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 48-49), šiuo metu nesimoko, niekur nedirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismo vertinimu, šių nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad arešto, kaip vienos iš alternatyvių bausmių, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje, skyrimas prieštarautų teisingumo principui ir nebūtų paskirta teisinga bausmė, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai J. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant, kad jai draudžiama bendrauti su nukentėjusiąja B. K., įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str., 90 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jai paskirtina galutinė 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja B. K., įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 64¹ str.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su nepilnametės kaltinamosios J. K. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja B. K., įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir J. K. paskirti bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviem) mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja B. K., įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinti J. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su nepilnametės apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.