Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. N., D. N., Y. N., G. S., N. S., T. D., atstovaujamos įstatyminio atstovo P. D., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų I. N., D. N., Y. N., G. S., N. S., T. D., atstovaujamos įstatyminio atstovo P. D., ieškinį atsakovams K. N., A. N., T. N. ir dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymo pagal atsakovų K. N., A. N., T. N. priešieškinį (byloje dalyvauja institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai K. N., A. N., T. N. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti tokią naudojimosi ginčo butu tvarką: A. N. paskirti naudotis kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 36-5, T. N. – pažymėtu indeksu 36-7, K. N. - pažymėtu indeksu 36-4, ieškovams paskirti naudotis kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 36-8, kitomis bendrojo naudojimo patalpomis (vonia, tualetu, koridoriumi) paskirti naudotis visiems bendrasavininkiams bendrai. Nurodė, kad ieškovai ginčo bute negyvena, nes dauguma jų gyvena užsienyje ir yra įgiję kitos valstybės pilietybę. Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra jokios galimybės, nes bendrasavininkiams priklausančios dalys nėra nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Jie iš ieškovų nėra gavę jokių pasiūlymų išsipirkti iš jų butą. Tenkinus ieškinį jie prarastų vienintelį turimą gyvenamąjį būstą, santaupas, nes butas turėtų būti parduotas iš varžytynių, todėl turėtų būti nustatyta tokia naudojimosi butu tvarka, kokia šiuo metu jie faktiškai naudojasi butu.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: K. N. (170/1600 dalys), T. N. (170/1600 dalys), G. S. (255/6400 dalys), D. N. (1445/12800 dalys), I. N. (1445/12800 dalys), Y. N. (1445/12800 dalys), T. D. (1445/12800 dalys), N. S. (425/3200 dalys), P. S. (170/12800 dalys), A. N. (15/100 dalys). Bendrasavininkis P. S. yra miręs, byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų priėmę mirusio P. S. palikimą – 170/12800 buto dalių įstatymo nustatyta tvarka, į 2/6 dalis paveldimo turto paveldėjimo liudijimas nėra išduotas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino nepagrįstu ieškinio argumentą, kad T. N. ir K. N. turi teisę į po 1/8 dalį į T. N. palikimo dalį, kas sudaro po 1360/12800 buto dalis, bei į po 1/16 P. S. palikimo dalį, kas sudaro po 85/12800 buto dalis, nes atsakovai T. N. ir K. N. nėra įstatymo nustatyta tvarka įregistravę nuosavybės teisių į ieškovų nurodytą nuosavybės dalį. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų priešieškinį, kadangi atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi kambariais tvarka iš esmės neatitinka jų turimų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovų I. N., D. N., Y. N., G. S., N. S., T. D., atstovaujamos įstatyminio atstovo P. D., reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) ieškinyje nurodytu būdu.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ginčo butas nuosavybės teise priklausė sutuoktiniams T. N. ir A. N., kurie nutraukė santuoką 1993-11-17 (T. N. paveldėjimo byla, b. l. 19, 26). Bute yra keturi izoliuoti kambariai, buto gyvenamasis plotas 55,52 kv. m Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 1995-06-21 sprendimu pripažino nuosavybės teisę A. N. į 15/100 dalių, o T. N. – į 85/100 dalių ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatė naudojimosi butu tvarką, t. y. A. N. paskyrė naudotis 12,05 kv. m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 36-5, kitus kambarius paskyrė naudotis T. N.. Virtuvę, vonios kambarį, koridorių bei tualetą paliko naudotis bendrai, nustatė, kad T. N. turi teisę gauti iš A. N. nuompinigius už naudojimąsi 3,8 kv. m gyvenamojo ploto (T. N. paveldėjimo byla, b. l. 6). Teismo sprendimas, kuriuo padalytas butas ir nustatyta naudojimosi butu tvarka, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi jau yra nustatyta ir įregistruota naudojimosi butu tvarka, kuri yra privaloma ir T. N. teisių ir pareigų perėmėjams (CK 4.81 str. 2 d.). Jie turi teisę naudotis tais kambariais, kurie teismo sprendimu buvo paskirti T. N., ir gauti iš A. N. nuompinigius už tai, kad jis įgijo teisę naudotis didesniu gyvenamuoju plotu, nei kad jam priklausytų pagal jo turimą idealiąją buto dalį.

T. N. mirė 1999-08-17 (T. N. paveldėjimo byla, b. l. 6). Po T. N. mirties jai priklausantį turtą, t. y. 85/100 dalis ginčo buto, pagal 2000-11-20, 2007-09-03, 2007-09-07 paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą po 1/8 dalį paveldėjo mirusiosios tėvai N. S. (2000-11-20 paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą rašoma N. S.) ir P. S., vaikai Y. N., T. D., I. N., D. N., K. N., T. N. (T. N. paveldėjimo byla, b. l. 35, 40, 41). 1/8 dalis paveldimo 85/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra 85/800 buto dalys. P. S. mirė 2003-11-17 (P. S. paveldėjimo byla, b. l. 6-7). Po P. S. mirties jo turtą, t. y. 85/800 dalis ginčo buto, pagal 2005-09-07 paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo: ¼ dalį mirusiojo sutuoktinė N. S., 3/8 dalis mirusiojo sūnus G. S. ir po ¼ dalį mirusiojo vaikaičiai I. N. (2005-09-07 paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą rašoma I. N.), Y. N., D. N. ir T. D. (b. l. 15). Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad į 2/16 dalis paveldimo turto paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai, kurie yra P. S. vaikaičiai, K. N. ir T. N. būtų kreipęsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo į mirusio senelio P. S. palikimą, t. y. į 170/12800 ginčo buto dalių.

Iš Nekilnojamojo turto registro 2009-05-18 išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: K. N. (170/1600 dalys), T. N. (170/1600 dalys), G. S. (255/6400 dalys), D. N. (1445/12800 dalys), I. N. (1445/12800 dalys), Y. N. (1445/12800 dalys), T. D. (1445/12800 dalys), N. S. (425/3200 dalys), P. S. (170/12800 dalys), A. N. (15/100 dalys) (b. l. 153-154). Nekilnojamojo turto registre nurodytas buto bendrasavininkis P. S. yra miręs, atsakovai K. N. ir T. N. yra įregistravę nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre į po 170/1600 ginčo buto dalių 2007-09-03 ir 2007-09-07 paveldėjimo teisės liudijimų, kuriais atsakovai paveldėjo buto dalis po motinos T. N. mirties, pagrindu. Iš P. S. paveldėjimo bylos medžiagos matyti, kad atsakovai K. N. ir T. N. palikimo vietos notarui nepadavė pareiškimo apie palikimo po P. S. mirties priėmimą, nesikreipė į palikimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, nėra duomenų apie tai, kad jie turtą pradėjo faktiškai valdyti. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai, teigdami, kad atsakovai K. N. ir T. N. palikimą priėmė faktiškai pradėdami valdyti po P. S. turtą, neteikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovai K. N. ir T. N. priėmė palikimą po P. S. mirties faktiškai pradėdami valdyti. Ieškovai nurodė, kad atsakovai gyvena bute, tačiau neteikė įrodymų, kad po P. S. mirties per tris mėnesius atsakovai apsigyveno toje buto dalyje, kuri priklausė P. S.. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu tokių aplinkybių nenurodė, nepateikė įrodymų. Taigi tarp P. S. įpėdinių nėra išspręstas klausimas dėl šiam asmeniui priklausiusios buto dalies paveldėjimo, kad būtų galima nustatyti, kokios konkrečios buto dalys priklauso ieškovams ir atsakovams K. N. ir T. N..

Pagal CK 5.3 str. 1 d. palikėjo mirties momentas yra palikimo atsiradimo momentas, o paveldėtojai šaukiami paveldėti tą dieną, kai atsiranda teisė paveldėti. Aptartos teisės turinys – paveldėtojo galimybė priimti palikimą ar jo atsisakyti. Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko. Palikimas priimtas, kai palikimo vietos notarui paduodamas pareiškimas apie palikimo priėmimą, kai kreipiamasi į palikimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, kai turtą įpėdinis faktiškai pradeda valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti įgyvendinamas per reikšmingus faktus, pavyzdžiui, mokesčių mokėjimą, naudojimąsi turtu ir kt. (CK 5.51 str. 1 d.). Įpėdiniai gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet gali ir neprašyti, tai yra jų teisė, kylanti iš CK 5.66 str. 1 d. aiškinimo. Tai priklauso nuo įpėdinių valios ir nuožiūros, kaip jie tvarkys paveldėtą turtą. Tai, kas priėmė palikimą ir kokią dalį palikimo priėmė sprendžiama ne pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nes nuosavybės atsiradimas į mirusio asmens palikimą yra palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-162/2008). Taigi P. S. įpėdiniai turi išspręsti klausimą, kas paveldėjo 2/16 dalis P. S. turėtos ginčo buto dalies, t. y. ar šią dalį paveldėjo ieškovai, nes jie jau yra priėmę dalį P. S. turto (CK 5.60 str. 1 d.), ar atsakovai K. N. ir T. N.. Ieškovai byloje jokių reikalavimų dėl paveldėjimo nereiškė. Ieškinys byloje buvo pareikštas CK 4.80 str. 2 d. pagrindu, t. y. dėl bendraturčių atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tik P. S. įpėdiniams išsisprendus klausimą dėl P. S. palikimo priėmimo, ieškovai galėjo reikšti reikalavimą dėl bendraturčių atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų ieškinio. Taip pat ieškovų ieškinys ir apeliacinis skundas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad ieškovai byloje nepateikė įrodymų, jog jų siūlomas būdas – išpirkti iš ieškovų jų turimas idealiąsias dalis už 210 361 Lt, nepažeidžia atsakovų teisių ir yra galimas.

Ieškovai I. N., D. N., Y. N., G. S., N. S., T. D., atstovaujama įstatyminio atstovo P. D., 2007-06-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir prašė padalyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip: K. N. priteisti 2400/12800 dalis, T. N. – 2400/12800 dalis, A. N. – 3190/12800 dalis; panaikinti teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ į 7990/12800 dalis buto tokia tvarka – I. N. į 1445/12800 dalis, D. N. į 1445/12800 dalis, G. S. į 255/6400 dalis, Y. N. į 1455/12800 dalis, N. S. į 425/3200 dalis, T. D. į 1455/12800 dalis; priteisti I. N. iš K. N. už 1455/12800 dalis 38044 Lt, D. N. iš T. N. už 1455/12800 dalis – 38044 Lt, G. S. iš K. N. už 510/12800 dalis – 13427 Lt, Y. N. iš T. N. už 955/12800 dalis – 25139,60 Lt, iš K. N. už 445/12800 dalis – 11716,40 Lt, iš A. N. už 45/12800 dalis – 1188 Lt, N. S. iš A. N. už 1700/12800 dalis – 44758 Lt, T. D. iš A. N. už 1445/12800 dalis – 38044 Lt. Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad jie butu nesinaudoja, faktiškai bute gyvena atsakovai, todėl jie privalo sumokėti ieškovams kompensacijas, kurios buvo apskaičiuotos įvertinus tik tai, kokia yra viso buto rinkos vertė.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Šioje įstatymo nuostatoje išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti, vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Taigi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl bendrosios nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, prašančiam atidalyti sutikus, gauti iš kitų bendraturčių kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimo nereikalaujama, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Vadinasi, bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad atidalijimo siekiantis bendraturtis gali reikalauti atskirti jo dalį natūra. Vadovaujantis CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. CK 4.80 str. 2 d. taip pat nustatyta, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo bendraturčių sutarimu principas (CK 4.75 str.) suponuoja, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Kompensacija gaunama pinigais, kai bendraturtis sutinka gauti kompensaciją pinigais. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-485/2005).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai, turėdami bendrai didesniąją buto dalį, nei atsakovai, sutinka gauti kompensaciją ir siekia, kad atsakovai jiems sumokėtų 210 361 Lt, tačiau byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovai gali sumokėti tokią kompensaciją. Įvertinus ieškovų prašomas priteisti jiems iš atsakovų kompensacijas, matyti, kad ieškovai prašo iš atsakovo A. N. viso priteisti 83990 Lt, iš atsakovo K. N. – 63187,40 Lt, iš atsakovės T. N. – 63183,60 Lt (b. l. 103). Atsakovai nurodė, kad jie neturi galimybės sumokėti ieškovams kompensacijos už natūra atsakovams priteistinas ieškovams nuosavybės teise priklausančias turto dalis, tenkinus ieškovų reikalavimus, atsakovai prarastų ne tik visas savo santaupas, bet ir vienintelį turimą gyvenamąjį būstą, kadangi butas turėtų būti parduotas iš varžytynių (b. l. 48, 132). Atsakovas A. N. teismo posėdyje paaiškino, kad jis neturi galimybės sumokėti ieškovams kompensacijos, nes vaikai (atsakovai K. ir T.) yra studentai, jo pajamos nedidelės, apie 1000 Lt per mėnesį. Jis lankėsi keliuose bankuose dėl paskolos, bet paskolos negavo, jam pasiūlė 20000 Lt paskolą. Taip pat A. N. paaiškino, kad jeigu ieškovai jam sumokėtų 45000 Lt kompensaciją, jis nieko negalėtų nusipirkti už tokią sumą, dėl keitimo maksimali suma 50000 Lt iš 4 kambarių į 2 kambarių butą (b. l. 142, 143, 149-150). Iš atsakovų nurodomų aplinkybių matyti, kad jeigu atsakovai būtų priversti sumokėti ieškovų nurodomas kompensacijas, jie prarastų gyvenamąjį plotą. Be to, byloje ieškovai nepateikė įrodymų, kokia yra kiekvienam iš jų priklausančios buto dalies rinkos vertė. Ieškovai apskaičiavo savo turimos dalies vertę, atsižvelgdami tik į tai, kokia yra viso buto rinkos vertė ir kokia atitinkamai yra 1/12800 dalies vertė. Toks ieškovų skaičiavimas yra nepagrįstas, nes ieškovai turėjo pateikti įrodymus, kokia yra kiekvienos iš jų turimos dalies rinkos vertė, jei tą dalį kiekvienas iš jų pardavinėtų rinkoje. Pagal byloje atliktos ekspertizės duomenis buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2008-08-19 buvo 337 000 Lt. Ši vertė nustatyta visiškai neatsižvelgiant į tai, kad butas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams ir disponavimas bei naudojimasis juo yra apribotas, kad yra nustatyta naudojimosi butu tvarka, t. y. kad ieškovai, paveldėdami buto dalis, perėmė teisę ir pareigą naudotis butu tokia tvarka, kokia yra nustatyta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1995-06-21 sprendimu, kad atsakovas A. N. turi teisę naudotis didesniu plotu, nei kad jam priklauso pagal jo turimą dalį. Pažymėtina, kad pagal ieškovų pasiūlymą atsakovai taip pat įgytų nuosavybės teises į tam tikras buto dalis, kurių rinkos vertė taip pat negali būti skaičiuojama atsižvelgiant į viso buto, kuris priklauso vienam savininkui, rinkos vertę.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovų į valstybės biudžetą priteisiama 16,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovų I. N., D. N., Y. N., P. D. po 2,94 Lt, iš G. S. 1,07 Lt, iš N. S. 3,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.