- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- eI2-3301-1161/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06640-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. (N. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23S60807 (toliau – ir 2023 m. gegužės 4 d. Sprendimas), kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 23S72644 (toliau – ir 2023 m. gegužės 22 d. Sprendimas) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kortelės išdavimo.
Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentui vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad pareiškėja turėjo Šengeno vizą, galiojusią nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. balandžio 2 d., leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusius nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. ir nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2023 m. kovo 9 d. Pareiškėja dirbo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. kovo 9 d. Vertinant šeiminius ryšius nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. sausio 17 d. yra sudariusi santuoką su Lietuvoje gyvenančiu Kazachstano Respublikos piliečiu V. S., turinčiu leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, galiojantį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2026 m. kovo 1 d. Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje pareiškėjos sutuoktiniui išduotas kaip lietuvių kilmės asmeniui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 4 d. Sprendime akcentavo, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuva, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikė, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leido daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. VSD vertinimu, pareiškėja gavusi leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. sprendimas akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, kurios numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi ir proporcingumo principą. Taip pat, pareiškėjos teigimu, Migracijos departamento sprendimas pažeidžia ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, nes jame nėra pateikta konkrečių ir objektyviais duomenimis pagrįstų faktų, pagrindžiančių išvadą, jog pareiškėjos buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Dėl to Sprendimas vertinamas kaip nemotyvuotas ir pagrįstas preziumuojamomis prielaidomis. Migracijos departamentas principingai rėmėsi tik VSD vertinimu ir bendrąją prevencija, nors Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, turėjo sprendimą priimti vadovaujantis VAĮ 10 straipsniu.
Pareiškėja pažymėjo, kad yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. lapkričio 12 d., ir tai laikytina pakankamu laiko tarpu integracijai Lietuvos Respublikoje. Deklaruota gyvenamoji vieta laikytina šeimos gyvenamąją vieta, tuo pačiu adresu savo gyvenamąją vietą deklaravęs ir pareiškėjos sutuoktinis V. S. (nuo 2016 m. birželio 23 d.). V. S. šeimos butą (duomenys neskelbtini) yra įsigijęs 2016 m. birželio 22 d. pirkimo pardavimo sutartimi. Taigi šeimos nekilnojamas turtas Lietuvos Respublikoje, ryšys su (duomenys neskelbtini) miestu, leido daryti išvadą, kad pareiškėja įvairiapusiškai susiejusi savo gyvenimą su Lietuvos Respublika, glaudžiais, tarptautinės teisės saugomais, nepertraukiamais ryšiais. Taigi yra nustatyti visi reikalavimai, taikomi pagal UTPĮ 43 straipsnį.
Pareiškėja pabrėžė, kad iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokią būtent realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę kelia vidutinio amžiaus moteris Lietuvos Respublikoje, čia mokanti mokesčius, dirbanti, kurianti šeimą, gyvenimą. Toks sprendimas akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principą ir sudaro palankias sąlygas diskriminacijai dėl tautybės ir pilietybės. Esant analogiškoms sąlygoms leidimas gyventi pareiškėjai buvo išduotas ne kartą, abejonių dėl jos istorijos ir patikimumo nekilo, po paskutinio karto, kai pareiškėjai buvo pratęstas leidimas laikinai gyventi, jokios reikšmingos aplinkybės jos gyvenime nepasikeitė, taigi sprendimas laikytinas diskriminuojančiu būtent dėl pilietybės.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad priimant skundžiamus sprendimus rėmėsi VSD 2023 m. kovo 9 d. rašte Nr. 18-2685, kuriame nurodyta, jog pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD įvertino, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Atsakovas pažymėjo, kad priimant sprendimus pareiškėjos šeiminės aplinkybės buvo įvertintos, o platesnių paaiškinimų pareiškėja nepateikė ir skunde teismui. Migracijos departamento teigimu, šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pozicija, lojalumas Baltarusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
VSD nurodė, kad 2023 m. kovo 9 d. pažymoje pateikė vertinimą, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja nuo 2009 m. iki 2017 m. dirbdama Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs asmenys. Pažymi, kad šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos buvimas šalyje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme (šiuo metu – Regionų administracinis teismas) 2023 m. liepos 27 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-10038-809/2023 pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui, trečiasis suinteresuotas asmuo VSD, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2275-502/2023 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo Migracijos departamento 2023 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 23S69610 uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių, panaikintas, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pareiškėjos skundo reikalavimą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Migracijos departamento 2023 m. gegužės 22 d. Sprendimą Nr. 23S72644 išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją, grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra likęs ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 22 d. Sprendimo Nr. 23S72644 išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją.
Ginčijamas 2023 m. gegužės 22 d. Sprendimas priimtas remiantis tuo, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o ši grėsmė siejama su faktu, kad pareiškėja nuo 2009 m. iki 2017 m. dirbdama Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.
Pareiškėja 2024 m. balandžio 23 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad Migracijos departamentui grąžinus nagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo dalyje dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, Migracijos departamentas 2024 m. sausio 29 d. išdavė pareiškėjai leidimą gyventi Lietuvoje Nr. 760328833. Taip pat pažymėjo, kad 2024 m. sausio 12 d. Migracijos departamentas atšaukė uždraudimą pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, o kartu atšauktas perspėjimas Šengeno informacinėje sistemoje dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje).
Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad Migracijos departamento 2024 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 24S29402 pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760328833, galiojantis iki 2027 m. lapkričio 13 d. Migracijos departamentas taip pat informavo teismą, kad 2024 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 24M2425 išbraukė duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir NAS) ir atšaukė įspėjimą iš Šengeno informacinės sistemos (toliau - ir SIS) dėl pareiškėjos.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja UTPĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. birželio 6 d.), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Pagal UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), o juos vykdo VSAT (UTPĮ 127 straipsnio 5 dalis).
Teismas pažymi, kad Migracijos departamentui svarstant tiek leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjai, tiek draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką taikymo klausimus, yra atliekamas grėsmės valstybės saugumui vertinimas. Minėta, kad Migracijos departamento 2024 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 24S29402 pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760328833, galiojantis iki 2027 m. lapkričio 13 d. Ši aplinkybė liudija, kad Migracijos departamento vertinimu pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Migracijos departamento 2023 m. gegužės 22 d. Sprendimas priimtas remiantis tuo, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, laikytina, kad išdavus pareiškėjai leidimą gyventi, išnyko teisinis ir faktinis pagrindai ginčijamam 2023 m. gegužės 22 d. Sprendimui priimti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2023 m. gegužės 22 d. Sprendimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. M. (N. M.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 23S72644.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.