Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Idealas“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau - LUAB) „Idealas“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Penktas šansas“ (toliau ir nemokumo administratorius), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovų I. A. 64 016,16 Eur, iš atsakovo R. P. 6 957,96 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė ieškinį priimti kaip pareikštą neįgalioto asmens.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. CPK 111 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas.

4. Iš prie ieškinio pateiktų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2259-855/2022 (dabartinis Nr. eB2-792-855/2023) ieškovei iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjusi), 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patvirtinti patikslinti kreditoriniai reikalavimai (nutartis įsiteisėjusi), 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia, nutarta ją likviduoti dėl bankroto (nutartis įsiteisėjusi).

5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinys grindžiamas juridinio asmens ieškovo buvusių vadovų - atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žala bankrutavusios bendrovės kreditoriams. Ieškinį ieškovės vardu pateikė nemokumo administratorės MB „Penktas šansas“ įgaliotas asmuo A. K.

6. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 44 straipsnio 10 punkte numatyta, kad kreditorių susirinkimas sprendžia kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta duomenų, jog kreditorių susirinkimo metu nemokumo administratorei UAB „Penktas šansas“ buvo suteikti įgaliojimai reikšti ieškinį LUAB „Idealas“ vardu (bendrovės vadovams) atsakovams I. A. ir R. P., todėl teismas priėjo prie išvados, kad ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė LUAB „Idealas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus (toliau ir apeliantė), atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2181-494-2023 ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

8. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad likviduojamą įmonę atstovauja bankroto administratorius, kurio teisinis pagrindas ir įgaliojimai atstovauti likviduojamą įmonę buvo nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2259-855/2022 (dabartinis Nr. eB2-792-855/2023) įmonei iškėlus bankroto bylą. Pažymi, jog JANĮ 34 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad teismas bankroto procesui administruoti yra paskiria nemokumo administratorių. JANĮ 66 straipsnis numato kokios yra bankroto administratoriaus teisės ir funkcijos bankroto proceso metu, iš kurių matyti, kad: gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas), atstovauja juridiniam asmeniui teisme (10 punktas).

9. Apeliantės teigimu, teismo minimas argumentas neva byloje nepateikta duomenų, jog kreditorių susirinkimo metu nemokumo administratoriui buvo suteikti įgaliojimai reikšti ieškinį LUAB „Idealas“ vardu (bendrovės vadovams) atsakovams I. A. ir R. P. remiantis JANĮ 44 straipsnio 10 punktu yra nepagrįstas, kadangi minimame straipsnyje nurodomos kreditorių teisės bankrutuojančios įmonės atžvilgiu, tačiau ne imperatyvi norma, kurios neįgyvendinus nemokumo administratorius negali veikti. Be kita ko, sprendimas ginti kreditorių teises teisme reiškiant ieškinį įmonės vadovams dėl žalos atlyginimo yra pozityvus, ginantis kreditorių teises ir išplaukia iš nemokumo administratoriaus pareigų ginti kreditorių ir juridinio asmens teisėtus interesus. Dėl to atskiro įgaliojimo, kuris būtų suteiktas išimtinai kreditorių susirinkimo metu, JANĮ nemokumo administratoriaus pateikti neįpareigoja. Nemokumo administratorius, kaip juridinis asmuo, veikia per savo valdymo organus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju MB „Penktas šansas“ veikdamas per direktorių K. A. teikė ieškinį LUAB „Idealas“ vardu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip paduotą neįgalioto asmens, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl atskirojo skundo dalyko

13. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 2181-494-2023 ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo.

14. Bendrovės nemokumo administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, kuris, atstovaudamas bendrovės interesams, kartu gina ir jos visų kreditorių teisėtus interesus. Tai bendrovės atstovas, veikiantis bendrovės vardu ex officio. JANĮ 66 straipsnio 1 dalis reglamentuoja nemokumo administratoriaus funkcijas, atliekamas nemokumo procese. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktą administratorius atstovauja juridiniam asmeniui teisme.

15. Bendrovės kreditoriai – tai subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, atlieka kitas įstatyme numatytas funkcijas (JANĮ 43 straipsnis). Kreditorių susirinkimas, įgyvendinantis kreditorių teises (JANĮ 44 straipsnis), negali priimti teismo paskirtam nemokumo administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant bendrovės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kreditoriai neturi įgalinimų įpareigoti administratorių pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti administratorių byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus.

16. Apibendrindamas nurodytą teisinį reglamentavimą apeliacinis teismas sprendžia, jog galiojant tokiam norminiam reguliavimui, nemokumo administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, be kita ko, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus, taikos sutarčių sudarymo ir kt. Nagrinėjamu atveju, nemokumo administratorius veikia kaip likviduojamos dėl bankroto bendrovės atstovas ir, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jam nėra privalomas kreditorių susirinkimo sprendimas, siekiant vykdyti jam įstatymu pavestas funkcijas bei siekiant apginti įmonės ir jos kreditorių turtinius interesus.

Dėl procesinės baigties

17. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo atstovavimo teisinį santykį ir todėl padarė procesinės teisės taikymo klaidą. Skundžiama teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apeliantės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Idealas“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“, atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2181-494-2023 ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.