- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1387-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05550-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- G. J., L. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio ir Larisos Šimanskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. J. ir G. J. bendrą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai L. J. ir G. J. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 132), ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškime nurodė, kad tolesnis gyvenimas santuokoje netikslingas, o santuoka faktiškai iširo dėl charakterių nesuderinamumo, skirtingų interesų, poreikių, požiūrio į gyvenimą ir šeimą. Pareiškėjai bendro ūkio nebetvarko, santuokinio gyvenimo nebegyvena, turi skirtingų asmeninių planų ateičiai ir išsaugoti santuoką galimybių nemato. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi, kreditinių įsipareigojimų nei bendrų, nei kiekvienas atskirai neturi. Tarpusavio išlaikymo, turto padalijimo bei kiti klausimai aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjų prašymas patenkintas, pareiškėjų santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 132, nutraukta, po santuokos nutraukimo pareiškėjui G. J. palikta jo pavardė – J., pareiškėjai L. J. palikta santuokinė pavardė – J., be to, patvirtinta pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.
3. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai susituokė (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 132. Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, susitaikyti nesutinka, savo valia bendrai sutarė santuoką nutraukti bei sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nustatyta, kad pareiškėjai netvarko bendro ūkio ir kartu negyvena jau kurį laiką, tai rodo, jog nėra tikimybės, kad sutuoktiniai susitaikys ir atnaujins santuokinį gyvenimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra galimybės jiems susitaikyti. Šiuo atveju termino susitaikyti skyrimas netikslingas, pareiškėjai pareiškime nurodo, kad yra tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, taikytis nenori ir termino susitaikyti prašo neskirti. Kadangi yra visos santuokos nutraukimo sąlygos, santuoka nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškėjų teismui pateiktos 2020 m. liepos 27 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių teisių bei teisėtų interesų, todėl sutartis tvirtintina (CK 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pareiškėjų pageidavimu po santuokos nutraukimo pareiškėjui paliktina jo pavardė – J., pareiškėjai paliktina santuokinė pavardė – J. Šalys nurodo, kad išlaikymo vienas iš kito po santuokos nutraukimo nereikalauja.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Pareiškėjas G. J. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas teikia apeliacinės instancijos teismui savo rašytinius paaiškinimus su priedu, kurių esmė – atskleisti, kad pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuri pirmosios instancijos teismo yra patvirtinta skundžiamu sprendimu, yra prieštaraujanti jo interesams ir tikrajai valiai. Paaiškinama, jog po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo ir dokumentų perdavimo į teismą, vėliau gavęs 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo sprendimą, pareiškėjas atidžiai pradėjo skaityti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir tik tada suprato, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo interesų ir tikrosios valios. Pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka patikrinęs, ar nėra akivaizdžių prieštaravimų viešajai tvarkai ar sąlygų, iš esmės pažeidžiančių sutuoktinių teises ir interesus, patvirtino pateiktą sutartį. Pirmosios instancijos teismas šią civilinę bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir nepadarė procesinio pažeidimo. Tačiau esamas teisinis reglamentavimas palieka spragą, dėl kurios teismas neturi galimybės tiesiogiai išsiaiškinti ir įsitikinti šalių teikiamos sutarties tikrųjų interesų ir valios. Šiuo atveju tai ir įvyko – pareiškėjas, neatstovaujamas teisininko, neturintis specialių žinių, dėl žmogiškojo faktoriaus egzistavimo (emocinė būklė, neatidumas, nesupratimas) neįvertino visų pasirašomos sutarties teisinių pasekmių. Pareiškėjas neįvertino to, jog santuokos metu iš bendrų lėšų buvo pagerintas pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise turimas turtas, t. y. 0,0419 ha ir 0,0455 ha ploto žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, pastatas – sandėliukas, 31/100 dalis kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), o tai sąlygojo bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažėjimą. Šių aplinkybių egzistavimas sąlygoja, kad tarp šalių yra ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyto turto ir todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja L. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą.
7. Atsiliepime nurodoma, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjui pateikė 2020 m. liepos 28 d. susitikimo, kurį derino išvakarėse, metu, o parašą pareiškėjas padėjo tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. Taigi pareiškėjas pasirašyti turėjo visą savaitę. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisme gauta 2020 m. rugpjūčio 5 d., o prašymo nagrinėjimas įvyko 2020 m. rugsėjo 9 d. Be to, teismas nutartį skirti bylos nagrinėjimo laiką 2020 m. rugsėjo 9 d. priėmė 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir apie tai informavo pareiškėją. Pareiškėjas, būdamas veiksnus, suaugęs 50 metų vyras, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, patirties, kartą jau nutraukęs santuoką (2008 m.), daug metų turėdamas nuosavą verslą (šiuo metu MB „Technotop“, anksčiau – kitos įmonės), per daugiau kaip mėnesį (iki apeliacinio skundo padavimo – per 2 mėnesius) turėjo suprasti, ką jis pasirašo ir teikia teismui, turėjo pasidomėti tuo, ką tvirtins teismas, ir dar iki teismo posėdžio pareikšti teismui savo nesutikimą su pasirašyta sutartimi. Pažymima, kad bendroji jungtinė nuosavybė ir dalytinas turtas tebuvo 107/419 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (107 kv. m), o visa kita buvo šalių arba įgyta iki santuokos, arba jau pasidalyta 2017 m. gruodžio 22 d. turto pasidalijimo sutartimi. Šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ne mechaniškai pasidalijo turtą pagal jau turimas dalis, bet turtą persiskirstė. Tai liudija, kad tarp šalių realiai vyko derybos ir pareiškėjas suvokė sutarties pasirašymo pasekmes, taip pat tai patvirtina pareiškėjo patirtį sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, t. y. pareiškėjas puikiai išmano nekilnojamojo turto valdymo klausimus ir supranta, ką daro. Pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių niekaip negalima pavadinti pažeidžiančia pareiškėjo interesus, nes pareiškėjas gavo netgi daugiau žemės, nei jam priklausė iki santuokos nutraukimo. Šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių visiškai atsidalijo sklypus, kurie priklausė dalinės nuosavybės teise, į atskiras sklypus asmeninės nuosavybės teise. Kokių specialių žinių reikėjo suprasti tai, kas parašyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjas nepaaiškina, be to, pareiškėjas nenurodo, kuo sutartyje esančios nuostatos pažeidžia jo interesus. Kita vertus, pareiškėjas dar 2020 m. pavasarį aiškino, kad jis turi advokatę, o tai tik patvirtina, kad pareiškėjas realiai konsultavosi su advokate prieš pasirašydamas teismo jau patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių arba bent jau turėjo tokią galimybę.
8. Atsiliepimu nurodoma, kad pareiškėjas siekia užvilkinti jau ir taip faktiškai nutrūkusios santuokos oficialių nutraukimą (šiuo metu pareiškėja gyvena Ispanijoje), o tai lems šalių ilgą, brangų ir komplikuotą bylinėjimąsi, kas niekaip neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, šalių lygiateisiškumo ir kt. bazinių principų. Remiantis teismų praktika, tokio pobūdžio apeliaciniai skundai neturi būti automatiškai tenkinami, remiantis formaliu konstatavimu, kad nėra visų CK 3.51 straipsnio 1 dalies sąlygų. Pareiškėjas jau po to, kai santuokos nutraukimo dokumentai buvo pateikti teismui, perrašė savo įmonę savo tėvui galbūt turėdamas motyvą apsaugoti savo įmonę nuo vykstančių skyrybų. Nors ši įmonė įsteigta dar iki santuokos ir ji nėra dalijama, tikėtina, kad pareiškėjas taip elgėsi bandydamas apsidrausti. Tokie veiksmai liudija, kad pareiškėjas puikiai suvokia vykstančio skyrybų proceso esmę ir pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjų L. J. ir G. J. bendras prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, jog jau po to, kai pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo patvirtinta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas G. J. suprato, jog ši sutartis yra prieštaraujanti jo interesams ir jo tikrajai valiai. Teigiama, kad tarp šalių yra ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyto turto ir todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė, jo teigimu, naujus įrodymus – jo paties rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjo teigimu, šie nauji įrodymai atskleidžia, kad pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuri pirmosios instancijos teismo yra patvirtinta skundžiamu sprendimu, yra prieštaraujanti jo interesams ir tikrajai valiai. Su šiais rašytiniais paaiškinimais yra teikiami pareiškėjo banko sąskaitų išrašai, kuriais pareiškėjas įrodinėja, jog nuo 2012 m iki 2020 m. pervedė buvusiai sutuoktinei 41 224 Eur taip pagerindamas jai nuosavybės teise ginčijama sutartimi atitekusį turtą.
14. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „<...> apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos tenkintinas, nes šeimos bylose teismas yra aktyvus dėl įrodymų rinkimo.
15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, į tai, kad juose iš esmės tik išsamiau išdėstoma dalis apeliacinio skundo argumentų, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pareiškėjai teikiami nauji įrodymai yra žinomi (įteikti susipažinti pirmosios instancijos teismo kartu su pareiškėjo apeliaciniu skundu), teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
16. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu patvirtinimo pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir šalių turtą po santuokos nutraukimo padalijo taip:
žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0419 ha, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka L. J.;
žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0490 ha, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka G. J.;
žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0455 ha, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka L. J.
Šalys susitaria, kad iki santuokos L. J. įgytas nekilnojamasis turtas 330/670 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), 31/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise lieka L. J.
Šalys susitaria, kad santuokoje L. J. paveldėtas turtas 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0687 ha, asmeninės nuosavybės teise lieka L. J.
Šalys susitaria, kad iki santuokos G. J. įgytas nekilnojamasis turtas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise lieka G. J.
Šalys susitaria, kad iki santuokos G. J. įgytas nekilnojamasis turtas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise lieka G. J.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog neįvertino to, jog santuokos metu iš bendrų lėšų buvo pagerintas pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise turimas turtas, t. y. 0,0419 ha ir 0,0455 ha ploto žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, pastatas – sandėliukas, 31/100 dalis kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), o tai sąlygojo bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažėjimą. Apeliacinės instancijos teismui teikia įrodymus, jog nuo 2012 m iki 2020 m. pervedė buvusiai sutuoktinei 41 224 Eur, ir šias lėšas nurodo kaip skirtas buvusiai sutuoktinei priteistam turtui pagerinti.
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas ir byla buvo iškelta dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos.
19. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).
20. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
21. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio.
22. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kita ko, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).
24. Taigi, nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu pareiškėjai turėjo pareigą pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Vadinasi, jei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra (ji nėra sudaryta ir pateikta teismui), santuoka negali būti nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu, o pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką minėtu būdu tokiu atveju laikytinas neatitinkančiu įstatymo (CPK 539 straipsnio 2 dalies) reikalavimų. Ši aplinkybė (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvimas) sudaro pagrindą taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis).
25. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
26. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas išreiškė valią, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir kartu į bylą pateikė paaiškinimus bei įrodymus, pagrindžiančius jo nesutikimo motyvus. Kaip matyti iš pareiškėjų procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme, nėra ginčo dėl to, kad pasirašant prašymą dėl santuokos nutraukimo bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas nebuvo atstovaujamas asmens, gebančio paaiškinti jam pareiškėjos pateiktų ir vėliau jo pasirašytų dokumentų pasekmes, o, pasak pareiškėjo, jis nesuprato teisinių minėtų procedūrų bei sutarties pasirašymo pasekmių. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą ginčija apelianto nurodytas aplinkybes motyvuodama tuo, jog jis jau yra praeityje nutraukęs santuoką, užsiima verslu, nurodo, kad buvę sutuoktiniai turtą persiskirstė. Tai liudija, kad tarp šalių realiai vyko derybos ir pareiškėjas suvokė sutarties pasirašymo pasekmes, taip pat tai patvirtina pareiškėjo patirtį sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, t. y. pareiškėjas puikiai išmano nekilnojamojo turto valdymo klausimus ir supranta, ką daro. Pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių niekaip negalima pavadinti pažeidžiančia pareiškėjo interesus, nes pareiškėjas gavo netgi daugiau žemės, nei jam priklausė iki santuokos nutraukimo. Tačiau nurodytais atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais atmesti apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjo apeliacinis skundas įrodo, kad šalių susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nebuvo pasiektas dėl ydingai susiformavusios apelianto valios, nes liko apelianto nurodyti turtiniai klausimai, kurių sutarties šalys neaptarė teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje.
27. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, ar nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta remiantis abiejų jos šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nors tai nėra pažeidimas, nes CPK numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju pripažįstama, kad sutarties turinys neatitinka tikrosios pareiškėjo valios.
29. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis turi atitikti įstatymų reikalavimus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo) sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
30. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme apeliantas išreiškė valią, kad jis nesutinka su teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi dėl pareiškėjai priteisto turto pagerinimo klausimų, kurių sutarties šalys sutartimi nesprendė. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau, nepažeidžiant buvusių sutuoktinių asmeninių ir turtinių interesų, išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus yra pagrindas tenkinti apelianto apeliacinį skundą.
31. Šioje byloje apeliacinio skundo motyvais yra pagrindas padaryti išvadą, jog šalys susitarimo nutraukti santuoką abiejų šalių susitarimu nepasiekė.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, jog, atsižvelgus į nurodytų aplinkybių apimtį ir pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir suderinti sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Pareiškėjams nesutariant dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, galima kreiptis į apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimą pagal ieškinį reglamentuoja CPK IV dalies XIX skyriaus antrasis skirsnis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Priimti pareiškėjo G. J. rašytinius paaiškinimus su pateiktais įrodymais.
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.