- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- AN2-150-875/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00807-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. S.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrasis veikos skyrius
- Kategorijos
- 19.28Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas (ANK 526 str.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal suinteresuoto asmens V. S. atstovo advokato S. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarties, kuria netenkintas V. S. ir jos atstovo advokato S. T. skundas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo T. S. 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį D. S. atžvilgiu nesant administracinio nusižengimo požymių, paliktas nepakeistu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. S. pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydama sudrausminti jos vyrą D. S. už tai, kad 2020 m. liepos 7 d. apie 19 val. jai su antstoliu atvykus į (duomenys neskelbtini), su tikslu, kad antstolis galėtų nustatyti turto vertę, kuris jos teigimu priklauso bendrai tiek jai, tiek jos vyrui D. S., D. S. neleido jai nufotografuoti namo, ji buvo pastumta ir išplūsta necenzūriniais žodžiais. Pareiškime nurodoma ir tai, kad fizinis skausmas sukeltas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo T. S. 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo bylos teisena D. S. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių. Nutarime konstatuota, kad D. S. galimai vartojo necenzūrinius žodžius V. S. atžvilgiu, tačiau ne tikslu sutrikdyti viešąją tvarką ar rimtį, o galimai įžeisti V. S., dėl ko, ji gali kreiptis civilinio proceso tvarka.
3. Nesutikdama su 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu, V. S. jį apskundė apylinkės teismui, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutartimi skundas atmestas ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistu. Nutartyje konstatuota, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), V. S. nepriklauso, minėtame sklype esantis namas nėra registruotas ir jokių sutarčių, kad turtas priklauso jai nėra. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad nuo 2015 m. žemės sklypas priklauso I. B. (D. S. motinai), kuri savo sūnui D. S. leidžia naudotis jai priklausančiu sklypu ir ant jo esančiais statiniais ir D. S. asmeninės nuosavybės teise. Tarp V. S. ir D. S. vyksta civilinis procesas dėl santuokos nutraukimo, kuriame dar nėra priimtas joks teismo sprendimas, patvirtinantis V. S. nuosavybės teises į namą ar jo dalį. Taip pat nurodyta, kad dėl įžeidimo V. S. turi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Dėl galimai buvusio smurto prieš V. S. 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. V. S. atstovas advokatas S. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutartį, tenkinti V. S. skundą, panaikinti Nutarimą ir vadovaujantis ANK 592 straipsnio l dalimi administracinę teiseną nutraukti D. S. veiksmuose esant BK 294 straipsnio 2 dalyje požymių, perduoti administracinės teisenos medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai (prokurorui) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o D. S. veiksmuose nesant BK 294 straipsnio 2 dalyje sudėties, patraukti D. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį už įvykdytą savavaldžiavimą V. S. atžvilgiu.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodo, kad teismas pažeidė ANK 567 straipsnio l dalį, nes netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir dėl to nenustatė bylai svarbių aplinkybių. Teismas tik formaliai perrašė skundžiamo nutarimo turinį, jog žemės sklypas su pastatais neva nepriklauso V. S., tačiau nuosavybės įrodymų aktyviai netyrė. Esant duomenims, kad V. S. ir D. S. teisės į šeimos būstą neišviešintos, esant nukentėjusiosios skundui teismas turėjo aktyviai nustatinėti bylai reikšmingas aplinkybes (tirti bent jau VTPSI raštą ir kt. medžiagą), tačiau to nedarė. Aplinkybės yra kitokios nei jas nurodė pirmos instancijos teismas. Gyvenamasis namas žemės sklype u/Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), yra D. S. ir V. S. šeimos būstas. Prie šeimos turto priskiriamas ir namo kiemas su įrenginiais, kurie buvo įrengti taip pat V. S. lėšomis. Gerbūvio sutvarkymo medžiagos ir išlaidos bei pats sklypas yra įtrauktas į šeimos turto balansą ir šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta priešingai. Nors teismas ir nustatė, kad gyvenamasis namas neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau šios aplinkybės išsamiau netyrė ir netikrino tyrėjo nutarimo pagrįstumo šiuo aspektu bei nepagrįstai sprendė dėl nuosavybės remdamasis vien tik nuosavybės teisės neišviešinimo viešame registre faktu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju išviešinimas neįmanomas dėl savavališkos statybos, o teisių ir pareigų nustatymą reikėjo vertinti pagal VTPSI surašytą savavališkos statybos aktą, privalomą nurodymą ir sutuoktinių bendro gyvenimo faktinėje ir vėliau registruotoje santuokoje aplinkybes. Teismui 2020 m. spalio 6 d. buvo pateiktas prašymas dėl įrodymų prijungimo prie bylos su kuriuo V. S. vardu į administracinę bylą buvo pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. spalio 2 d. raštas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo un./Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kurioje yra šeimos būstas valdytojas nuosavybės teise yra D. S., kuris ir yra jame esančio gyvenamojo namo statytojas ir kuriam VTPSI surašė savavališkos statybos aktą bei privalomą nurodymą. Tai oficialus rašytinis įrodymas, kuriame nurodytos aplinkybės turi didesnę įrodomąją galią nei skundžiamame nutarime pateikta subjektyvi ir niekuo nepagrįsta tyrėjo nuomonė, kuria formaliai ir nepagrįstai pasirėmė pirmos instancijos teismas.
4.2. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad žemės sklypas un./Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. B. ir kad ji neva leidusi D. S. asmeninės nuosavybės teise naudotis namu. Tokia teismo išvada aiškiai prieštarauja ne tik Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13 p. pateiktiems išaiškinimams ir faktams, bet akivaizdžiai prieštarauja ir VTPSI 2020 m. spalio 2 d. rašte nustatytiems faktinio statybos patikrinimo rezultatams. Be to, Šiaulių apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pats D. S. 2020 m. spalio 6 d. teismo posėdyje patvirtino, jog būtent jis nuo pat pradžių yra nurodomo šeimos būsto statytojas ir tuo pačiu tos žemės sklypo dalies valdytojas. Be to, pirmos instancijos teismo išvada, kad žemės sklypas neva priklauso I. B. net neatitinka išviešintų viešojo registro duomenų, kuriuose fiksuota, jog žemės sklypo un./Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais yra net keli bendraturčiai (įskaitant Valstybę). Minėta, kad teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pareikštas reikalavimas dėl D. S. valdomos sklypo dalies un./Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto padalijimo. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad I. B. neva leidusi D. S. asmeninės nuosavybės teise naudotis namu yra visiškai nepagrįstos ir prieštarauja rašytiniams įrodymams. Kadangi yra neginčijamai įrodyta, kad V. S. ir D. S. šeimos būsto statytojas ir tos dalies žemės sklypo un./Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas nuosavybės teise yra D. S., tai teismas turėjo vertinti ar D. S., neįleisdamas sutuoktinės į šeimos būstą ir įgyvendindamas tokią savo teisę laikėsi Civilinio kodekso 3.84, 3.85, 3.87, 3.92 straipsniuose nustatytos tvarkos. Akcentuotina tai, kad pirmos instancijos teismas nustatinėdamas ar D. S. veiksmuose yra ANK 518 straipsnio požymiai net nesiaiškino ar D. S., įgyvendindamas savo tariamą teisę neleisti V. S. patekti į šeimos būstą laikėsi civiliniame kodekse nustatytos tvarkos.
4.3. Teigia, jog nėra jokių abejonių, kad D. S. savavališkai įgyvendino tariamą savo teisę, kurią ginčija V. S., nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Skirtingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, D. S. veiksmuose yra visi subiektvvieji ir objektyvieji ANK 5I8 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Todėl esant tokiai situacijai administracinė teisena gali būti nutraukta iš esmės tik vieninteliu atveju - jeigu nustatomi nusikaltimo požymiai. Nenustačius nusikaltimo požymių, D. S. turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose yra rašytiniais įrodymais patvirtinti administracinio nusižengimo požymiai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad D. S., pamatęs, kad V. S. kviečia policijos pareigūnus, po padaryto teisės pažeidimo, pasišalino iš įvykio vietos, kas iš esmės reiškia padaryto pažeidimo pripažinimą.
4.4. Nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai nutaręs, kad D. S. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnio požymių, taip pat nepagrįstai nebenustatinėjo ar nėra požymių, kurie savavaldžiavimą leidžia priskirti jau ne administraciniam, o baudžiamąjam nusižengimui. Skunde dėl tyrėjo nutarimo nurodyta, kad veikos pagal BK 294 straipsnio 2 dalį kvalifikacinis požymis yra prievartos prieš nukentėjusįjį naudojimas įgyvendinant tariamą teisę. Toks kvalifikacinis požymis ANK 518 straipsnyje neįtvirtintas, todėl manytina, kad jis atriboja ANK 518 straipsnį nuo BK 294 straipsnio 2 dalies. Pirmos instancijos teismas šio požymio nenagrinėjo ir net nenustatinėjo, formaliai pasisakydamas, kad prievarta grindžiama neva tik subjektyvia V. S. nuomone. Tokia teismo išvada nepagrįsta ir neatitinka byloje surinktų rašytinių įrodymų ir liudytojų paaiškinimų, nes tiek faktinių aplinkybių protokole, tiek antstolio ir kartu su V. S. atvykusios liudytojos paaiškinimais fiksuota prievarta, t. y., kad V. S. prievarta nebuvo įleista į šeimos būstą. Įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad D. S. agresyviu elgesiu, lydymu necenzūriniais žodžiais, priartėjo prie namo kieme stovinčios V. S., liepė dingti iš kiemo ir sugriebęs ją už rankos įstūmė į automobilį ir užtrenkė dureles. To pasėkoje, iš V. S. prievarta buvo atimta galimybė patekti į šeimos būstą, t. y. D. S. savavaldžiavo panaudodamas prievartą prieš V. S. ir tokiu būdu padarė didelę žąlą V. S. teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl nustačius, kad savavaldžiavimo metu buvo panaudota prievarta prieš nukentėjusiąją V. S., medžiaga turėjo būti perduota ikiteisminiam tyrimui atlikti, o nustačius, kad nėra BK 294 straipsnio 2 dalies sudėties, D. S. turėjo būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį.
Atsiliepimas
5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus viršininkas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
6. D. S. atsiliepimu prašo atmesti V. S. atstovo advokato S. T. apeliacinį skundą.
6.1. Nurodo, kad su V. S. susituokė 2017 m. gruodžio 30 d. Kartu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. kovo mėnesio, kadangi V. S. pastoviai pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir be jokio pagrindo ir tikslo, kelti konfliktus. Santuokos metu jokio bendro nekilnojamojo turto neįgijo. Iki santuokos turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Prieš santuoką iš asmeninių lėšų V. S. nupirko 3 žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Ši(duomenys neskelbtini). V. S. 2020 m. gegužės mėn. pradėjo reikalauti pasidalinti su ja turtą, t. y. jo žemės sklypą, butą, ir sumokėti už tai jai piniginę kompensaciją. 2020 m. gegužės mėnesį V. S. kreipėsi į teismą prašydama iki ieškinio teismui dėl santuokos nutraukimo pateikimo dienos areštuoti jo turtą (apie šį kreipimąsi iki 2020 m. liepos 23 d. nieko nežinojo). Prašymas atmestas. Po to, 2020 m. liepos 7 d. V. S. atvyko su antstoliu dėl turto aprašymo, mėgino jį išprovokuoti susistumdymui su ja, tai nepavykus ji iškvietė policiją. V. S. ir jos atstovas advokatas 2020 m. liepos mėnesį surašė net kelis pareiškimus policijai dėl tariamo jos sumušimo, dėl jo savavaldžiavimo. Visi pareiškimai apie tariamus jos sumušimus ir jo nusikaltimus yra teikiami su vienu jos tikslu - piniginis suinteresuotumas, t. y., kad jai išmokėtų piniginę kompensaciją už jo asmenine nuosavybe turimą turtą. Tiek 2020 m. liepos 7 d., tiek ankstesniais laikotarpiais jokio smurto V. S. atžvilgiu nenaudojo, jos asmeninių ir turtinių teisių niekaip nevaržė.
6.2. Atsiliepime teigiama, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, I. A., I. B. (jo mama), jam, M. L., Z. N., V. S.. Žemės sklypo dalys savininkams nėra atidalintos. Žemės sklype yra statomas namas, kuris Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nėra įregistruotas, statomo namo projekto nėra, jam nėra išduotas joks namo statybą leidžiantis dokumentas (leidimas), todėl statomą namą priskirti jo, o juo labiau jo ir V. S. bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, nėra jokio pagrindo. Namą statosi mama I. B., kuriai jis ir sesuo vykdant statybas padeda. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos akte jis yra įrašytas kaip statytojas, tačiau savęs nelaiko namo savininku ar statytoju, į inspekcijos aktą kaip statytojas yra įrašytas, nes atstovavo savo mamą I. B., kuri dėl blogos sveikatos negalėjo dalyvauti patikrinime. V. S. subjektyvus noras statomą namą priskirti jų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei yra grįstas tik jos noru nutraukus santuoką priversti sumokėti jai piniginę kompensaciją. Be to, pagal savavališkos statybos aktą, šis namas privalo būti nugriautas. V. S. jokio dokumento (projekto, leidimo ir pan.), kuris pagrįstų jos teises į statomą namą neturi, žemės sklypas ar jo dalis, ant kurio statomas namas, V. S. nepriklauso, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti ją statomo namo ar žemės sklypo bendrasavininke.
6.3. V. S. savo iniciatyva 2020 m. liepos 7 d. kartu su antstoliu, atvyko užfiksuoti statomą namą. Kai ji atvyko, buvo kieme, priėjusi prie jo pasakė, kad atvyko su antstoliu apžiūrėti namo ir jos daiktus, jai pasakė, kad jokių jos daiktų čia nėra, ji pasakė, kad yra pateikusi ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo. Po to, V. S. iškvietė telefonu policiją. Siekdamas išvengti bet kokio konflikto su ja, pasišalino iš teritorijos. Atvykusi V. S., taip pat ir antstolis, nepateikė jokio teismo, prokuratūros, policijos ar kitos institucijos leidimo, nutarimo ar kito dokumento, kuris patvirtintų, kad jiems yra suteikta teisė vykdyti namo ir teritorijos apžiūrą, todėl jokio teisinio pagrindo V. S. atlikti namo apžiūrą ir patekti į namo vidų neturėjo. Todėl jokios V. S. tikros ar tariamos teisės pažeistos nebuvo. Jokios vados ir pagrindo pripažinti jo veiksmuose kaip savavaldžiavimą nebuvo ir nėra. Jei V. S. mano, kad jo veiksmai 2020 m. liepos 7 d. nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
6.4. Pažymi, kad civilinėje byloje nėra reikalavimo pripažinti statomą namą bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, o tik reikalaujama namui skirtas medžiagas, įrangą ir apstatymą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir už tai gauti piniginę kompensaciją. Apeliacinio skundo argumentai, kad neįsileido sutuoktinės į šeimos būstą ir tuo pažeidė V. S. teises numatytas civilinio kodekso 3.84, 3.85, 3.87, 3.92 straipsniuose yra nepagrįsta nei teisine prasme, nei pagal faktines aplinkybes. Be to, gyvendami kartu su V. S., kaip šeima gyveno (duomenys neskelbtini) ir šeimos gyvenamąja patalpa turi būti pripažintas namas (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Skundas netenkinamas.
7. Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas (CK 1.136, 1.137 straipsniai). CK 1.137 straipsnyje, be kita, ko numatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą; įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (1, 2 dalys). Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog „Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.“
8. V. S. atstovas advokatas S. T. iš esmės nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl administracinės teisenos nutraukimo D. S. atžvilgiu, prašo vadovaujantis ANK 592 straipsnio l dalimi administracinę teiseną nutraukti D. S. veiksmuose esant BK 294 straipsnio 2 dalyje požymių. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, ANK 652 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, patikrina nutarties teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose.
9. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, kad 2020 m. liepos 7 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2020 m. liepos 7 d. apie 19.00 val. V. S. kartu su antstoliu atvykus nufotografuoti namo, priklausančio bendrai su vyru D. S., D. S. ją pastūmė ir išplūdo necenzūriniais žodžiais, tačiau fizinio skausmo nesukėlė. Apklausos metu V. S. nurodė, kad namas registrų centre nėra įregistruotas, jokių sutarčių, kad namas priklauso jai, neturi. Antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad D. S. neleido fotografuoti, pasakė V. S. necenzūrinius žodžius, sugriebė V. S. už rankos ir pastūmė link automobilio. Atvykus pareigūnams nufotografavo namą, kiemą, tvorą ir pasišalino iš sodybos teritorijos. Apklausos metu D. S. parodė, kad atvykusios žmonos su antstoliu neįleido, nes jis jai nepriklauso, kadangi namas su žeme priklauso jo mamai I. B., tačiau šiuo metu dar nėra įregistruotas. V. S. net nėra gyvenusi minimame name. V. S. atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, jos nestumdė. Liudytojas V. N. apklausos metu parodė, kad jokio konflikto nebuvo, taip pat nebuvo ir atliekami jokie veiksmai, o D. S. namas buvo pastatytas jo mamos lėšomis. Iš valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (2015 m. lapkričio 9 d.) ir priėmimo-perdavimo akto matyti, kad I. B. priėmė žemės sklypo 0,2619 ha dalį bendrai naudojamame 1,9950 ha sklype. Liudytoja S. N. apklausos metu parodė, kad matė, kaip vyras pastūmė V. S., pasakė necenzūrinius žodžius, įstūmė V. S. į automobilį ir užtrenkė automobilio dureles. Anstolis R. K. apklausos metu parodė, kad D. S. pasakė necenzūrinius žodžius V. S., suėmė už kairės rankos ir įgrūdo į automobilį. Nekilnojamojo turto išraše nurodyta, kad žemės sklypas I. B. kartu su kitais bendrasavininkais priklauso nuo 2015 m. lapkričio 24 d. pagal 2015 m. lapkričio 9 d. sutartį. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos valstybinės priežiūros departamento rašte nurodyta, kad D. S. paaiškinime nurodyta, jog namą pradėjo statyti 2015 m., baigė statyti 2020 m. gegužės mėn. D. S. surašyti ir įteikti: savavališkos statybos aktas, nurodymas nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų ir nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
10. Pažymėtina, kad civilinėmis priemonėmis įrodinėtini faktai – turto (namo) nuosavybės įgijimo pagrindai, kurių klausimas iš dalies iškeltas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo V. S. prašant priteisti atitinkamas pinigines sumas iš D. S., negali būti vertinami šiame administracinio nusižengimo bylos kontekste. Tiek Nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje tinkamai pažymėta, kad V. S. savo teises gali apginti civilinio proceso tvarka, jei D. S. veiksmai jai kelia tam tikrus nepatogumus, nepasitenkinimą ar net galimai įžeidimą, kadangi šiuo atveju tai yra ne administracinių nusižengimų teisenos nagrinėjimo dalykas.
11. Aukštesnysis teismas sutinka su Nutarime ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje konstatuotu faktu, jog šiuo atveju D. S. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatytų požymių, o apeliantės atstovo prašymas perduoti administracinio teisenos medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai yra perteklinis, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl D. S. tų pačių veiksmų - rankos sugriebimo, įstūmimo į automobilį, bei neleidimo antstoliui atlikti turto aprašymo darbų), kurioje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, buvo keliamas klausimas ir dėl BK 146 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, numatytų nusikalstamų veikų. Duomenų apie galutinio sprendimo priėmimą byloje nėra.
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčijamas nekilnojamas turtas priklauso D. S. motinai bei kitiems bendrasavininkiams, duomenų, kad turtas priklausytų V. S. nėra. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal V. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Byla neišnagrinėta, procesinis sprendimas nepriimtas. Šiuo atveju, D. S. veiksmų dėl neleidimo fotografuoti, negalima vertinti kaip savavaldžiavimo, kadangi pagal šiuo metu turimus bylos duomenis nustatyta, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso D. S. motinai (ar jam pačiam pagal turimus raštus) ir jis įgyvendino savo ar mamos valią neleidžiant V. S. ir antstoliui fotografuoti namo, todėl įžvelgti jo veiksmuose nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, kuris padaromas tyčia, nebūtų jokio pagrindo. Tuo labiau, kad jau kaip ir minėta, savo teises V. S. jau gina civilinio proceso tvarka ir galėjo civilinėmis priemonėmis (teismui leidus – priėmus atitinkamus sprendimus) vykdyti ginčijamo namo apžiūrą kartu su antstoliu.
13. Pastebėtina, kad tik išsprendus civilinį ginčą dėl žemės sklypo ir namo priklausomumo, bei nustačius kiekvienam savininkui priklausančią dalį, būtų galima nustatyti, ar V. S. teisės naudotis nuosavybės teise priklausančiu namu, buvo pažeistos. Šiuo aspektu darytina išvada, jog D. S. savo veiksmais nepadarė žalos kitiems bendraturčiams ir jokių nepagrįstų ar tyčinių veiksmų, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas savo nutartyje, kurie suponuotų savavaldžiavimo normos dispozijoje esančių požymių įgyvendinimą, neatliko.
14. Kaip jau buvo ir minėta, teismų praktikoje ir teisės doktrinoje aiškiai suformuluota nuostata, kad savavaldžiavimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl išnagrinėjęs skundą ir nenustatęs tyčios savavaldžiauti, apylinkės teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad Nutarime buvo tinkamai įvertintos V. S. nurodytos aplinkybės, susijusios su galbūt padarytu ANK 518 straipsnyje numatytu nusižengimu, bei tai, jog patikrinus minėtas aplinkybes nebuvo nustatyta, kad buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad asmenų tarpusavio ginčą galima spręsti civilinio proceso tvarka, pažymint, kad asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, teisės yra ginamos civilinio proceso tvarka. Tai ir buvo nurodyta Nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
15. Apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie tai, kad teismas neatliko jokių veiksmų, jog būtų apgintos V. S. teisės, yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo padarytų išvadų šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma įvertinus visus byloje surinktus duomenis, kas šiuo atveju buvo padaryta. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Apygardos teismo vertinimu, apeliantės skunde nurodyti D. S. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia bei tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos interesų, neleidžia skundžiamą teismo nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo D. S. veiksmuose, kurių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą, tinkamai įvertino faktinę situaciją tarp šalių, nepasibaigusį procesą dėl santuokos nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių, todėl priėmė teisingą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Apylinkės teismas, palikdamas šį nutarimą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad D. S. veiksmai šioje byloje negali būti pripažįstami kaip savavaldžiavimas pagal ANK 518 straipsnį.
17. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nes yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, laikantis Lietuvos teismų praktikos nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. S. atstovo advokato S. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.