Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-03 · Civilinė byla Nr. e2-6231-807/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-03
Bylos Nr.
e2-6231-807/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01508-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jankienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Julianus inkaso“
Atsakovas
V. L.
Kategorijos
  • 2.6.1.4Prievolių rūšys
Civilinė byla Nr. e2-6231-807/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01508-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; (S) 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.16.4; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė,

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus inkaso“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus inkaso“ prašė teismo priteisti iš atsakovo V. L. 39,96 Eur skolą, 3,60 Eur delspinigius, 5 % proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo už akių įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinys su priedais įteikti 2020 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas V. L. 2018 m. rugsėjo 4 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-014667, pagal kurią pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį jai priklausantį kilnojamąjį daiktą, o atsakovas įsipareigojo pradinei kreditorei mokėti nuomos mokestį. Tokiu būdu atsakovas pagal sutartį įsipareigojo per 12 mėnesių mokant kiekvieną mėnesį po 19,99 Eur, sumokėti viso 239,88 Eur. UAB „Julianus inkaso“ su pradine kreditore UAB „Be kredito“ 2018-05-11 sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir įgijo teisę į perleistą atsakovo įsiskolinimą, susidariusi pagal minėtą sutartį. Atsakovas su pradine kreditore atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 79,96 Eur sumą. Atsakovas po reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo ieškovei sumokėjo 40,00 Eur įmoką, todėl liko skolingas 39,96 Eur. Atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos likusios skolos neapmokėjo. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vienoje iš nutarčių išaiškinta, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Pažymėtina tai, kad teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (LAT 2011-03-14 nutartis Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. birželio 20 d. pranešimu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalį nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad atsakovas turi pareigą sumokėti už jam suteiktas nuomos paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 39,96 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip prašo priteisti iš atsakovo 3,60 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Sutarties skiltyje „Šalių atsakomybė“ šalys susitarė, jog už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atsakovas tinkamai neįvykdė prievolės, todėl ieškovo reikalavimas dėl 3,60 Eur delspinigių, paskaičiuotų už pradelstas atsiskaityti dienas (180 d.) laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 43,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. sausio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos 90,84 Eur ieškovės naudai.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų nustatytos minimalios sumos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 39,96 Eur skolą, 3,60 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (43,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-22) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 90,84 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus inkaso“, į. k. 300115639, naudai.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Jankienė